Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo

S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 2 d. 16.24 val. iki 2025 m. vasario 3 d. 11.05 val. (1 para);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 3 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 1490 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimties eurų) suma, atitinkanti automobilio vertę;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. B. pripažintas recidyvistu;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. vasario 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. B. turtui: 1490,00 Eur, (duomenys neskelbtini), banko SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – 1490 Eur sumos konfiskavimo įvykdymo;

išspręstas kardomųjų priemonių klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu S. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

12. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, S. B. šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 11 kartų, šiuo metu yra teistas 12 kartų, anksčiau baudžiamoji atsakomybė jam taikyta už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas asmens sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, taip pat ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes vos atlikęs paskirtas bausmes jis nusikalsta ir vėl. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė teistumui neišnykus, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu, o taip pat nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Administracine tvarka S. B. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas už įvarius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje pateiktais Sodros duomenimis, apeliantas nuo 2025 m. vasario 4 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vėlesnių duomenų apie jo darbinę veiklą byloje nėra.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis S. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėjus, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – kaltinime nurodytą dieną, sekmadienį, dienos metu už automobilio vairo jis sėdo dėl menkavertės priežasties – norėdamas nuvažiuoti susitikti su pažįstamu, ketindamas ir toliau vartoti alkoholį, suvokdamas, kad už automobilio vairo sėdasi ne tik neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios iš viso nėra įgijęs, kartu važiavo ir keleivis, girtas važinėjo (duomenys neskelbtini) miesto centre apie 15-20 minučių, kol buvo pastebėtas ir sustabdytas policijos pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu neigė vairavęs transporto priemonę ir tvirtino už jos vairo persėdęs tik pareigūnams sustabdžius jo pakeleivio vairuotą automobilį. Nors teisme savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą S. B. pripažino, tačiau ši aplinkybė pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Tokiais savo veiksmais S. B. neabejotinai kėlė pavojų ne tik sau, kartu su juo važiavusiam keleiviui, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam maksimalią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę paskyrė pagrįstai, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę teisingai sumažino vienu trečdaliu.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam S. B. paskirta bausmė BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, nei savo rūšimi, nei dydžiui nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Todėl vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantas savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai apgailestauja dėl savo veiksmų, turi gyvenimo draugę ir neketina ateityje nusikalsti, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti jo atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi nuteistąjį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

15. Apeliantas savo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę nedetalizuoja, todėl teismas aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nagrinėjamu atveju netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į tai, kad S. B. teistas eilę kartų, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

16. Kaip minėta, šioje byloje nustatytos visos bausmei tinkamai individualizuoti reikšmingos aplinkybės: S. B. anksčiau teistas 12 kartų už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus ir bausmės vykdymo atidėjimo metu; ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), kaip ir bausmės vykdymo atidėjimas savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis nusikalto ir vėl. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad S. B. padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis S. B. yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

17. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam S. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo pavojingumui, todėl ją švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

18. Nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir jos terminu.

19. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Iš BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio 1 dalies nuostatų lingvistinio ir sisteminio aiškinimo matyti, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise – nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

20. Pagal teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju S. B. paskirta pagrįstai. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai apie tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nuteistajam nustatytas neproporcingas, nes tokiu būdu iš jo atimama galimybė artimiausiu metu mokytis ir įgyti šią specialiąją teisę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendimą paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant maksimalų šios poveikio priemonės terminą, apylinkės teismas grindė tiek nuteistąjį kaip asmenį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas S. B. baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 5 metų terminui, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, teisme gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, anksčiau nebuvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, galintis sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, nes girtas automobilį jis vairavo nė neturėdamas šios specialiosios teisės, kai jos iš viso nėra įgijęs, sėsdamas už vairo neblaivus visiškai ignoravo galimas neigiamas pasekmes, tai parodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Pažymėtina, kad transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujantis ypač atidaus ir atsakingo jos valdytojo elgesio, tuo tarpu jos vairavimas būnant neblaiviam kelią neabejotiną ir realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek turtui. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistąjį kaip asmenį neigiamai charakterizuojantys duomenys: ankstesni 12 teistumų, daromų nusikaltimų pobūdis ir intensyvumas, nagrinėjamo nusikaltimo padarymas teistumui neišnykus ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, įvertinus ir nuteistojo gana jauną amžių, tik patvirtina neatsitiktinį šios nusikalstamos veikos pobūdį bei polinkį nepaisyti įstatymo normų, ypač būnant neblaiviam, ką patvirtina duomenys apie asmens baustumą, pagal kuriuos vien per pastaruosius dvejus metus apeliantas ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, padarytus būnant neblaiviam (už girto pasirodymą viešoje vietoje (du kartus), policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, smulkią vagystę, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą). Išvardinti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tik pagrindžia nuteistajam S. B. paskirtos griežtos šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą.

21. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę ir nustatyti trumpesnį draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

22. Aptartų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas S. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 metų terminui apylinkės teismas nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. APD-2025-13661, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš S. B. 87,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 127).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

26. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis S. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistajam S. B. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Naina Lanzbergienė (t. 2, b. l. 103).

27. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Tačiau nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 13 d. yra priėmusi sprendimą Nr. (8.28)ATP-B-2025-03597 skirti S. B. 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą vienerių metų laikotarpiui (t. 2, b. l. 20). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo valstybės naudai išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už teisinės pagalbos S. B. suteikimą apeliacinės instancijos teisme ir šis prašymas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) – išieškojimo iš S. B. atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.