- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1618-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01221-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017; atnaujinus byloje procesą, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-11-20 sprendimą, kuriuo ieškovo naudai buvo priteista 10 715,94 Eur skolos ir 2 701 Eur palūkanų bei 2 636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį atmesti.
2. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ieškovo V. P. kasacinį skundą, nustatė naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant civilinę bylą, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą. UAB „Pavilona“ savininkas – ieškovas V. P. nepateikė susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo, iš kur parduotuvėje atsirado 75 000 Lt trūkumas ir kokiu pagrindu buvo išgautas vekselis iš I. T.. Šios nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aplinkybės susijusios ir su pareiškėja, kuri su I. T. dirbo pas tą patį darbdavį – V. P..
3. Pareiškėjos pateiktas priešieškinis dėl 2009-02-09 išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu, atmestas. 2017 m. rugsėjo 20 d. to paties teismo sprendimu, iš pareiškėjos dukros I. T. ir žento P. T. V. P. naudai buvo priteista solidariai 753,01 Eur skolos pagal 2009-02-14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 686,99 Eurų metinių palūkanų. Jų pareikštą priešieškinį teismas taip pat atmetė.
4. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017 iš pareiškėjos ieškovo naudai priteisė 10 715,94 Eur už neva turėtą skolą pagal vekselį ir 2 701 Eur palūkanų.
Šalies argumentai
5. Ieškovas V. P. visiems atsakovams, t. y. Z. B., I. T. ir P. T. buvo pateikęs vieną ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas šią bylą išskyrė į atskiras bylas. Ieškovo abu ieškiniai buvo patenkinti, o atsakovių priešieškiniai atmesti.
6. Tiek pareiškėjos, tiek I. T. ir P. T. byla turėjo būti nagrinėjama pagal Darbo kodekso normas.
7. Pareiškėja, I. T. ir P. T. dėl ekonominio spaudimo buvo priversti išduoti vekselius V. P. naudai. Faktiškai jokių pinigų nei pareiškėja, nei I. T. nėra gavę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos Z. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo prašymą iš esmės grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 9 punktų pagrindais, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu; panaikinus kaip neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą, kuris buvo pagrindu tam sprendimui priimti; pirmosios instancijos teismui sprendime padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja faktiniu prašymo pagrindu nurodo 2019-07-12 priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019, kuria buvo palikta Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018 nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad pareiškėja anksčiau jau buvo padavusi teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017. Pareiškėja savo prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5, 7 ir 9 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-11 nutartimi, civilinėje byloje Nr. A2-1359-341/2019, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas kaip nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-18 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-660-912/2019, šį pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiai dienai teismų nutartys minėtose civilinėse bylose yra įsiteisėjusios.
12. Teismai, spręsdami ankstesnį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, aiškiai pasisakė dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo – Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018, įtakos pareiškėjos prašomoje atnaujinti procesą byloje; t. y. minėta teismo nutartis niekaip nelemia proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017.
13. Tiek sprendžiant pirminį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek ir dabar galiojo / galioja Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutartis, su kuria iš esmės pareiškėja ir sieja proceso atnaujinimo pagrindus; šio teismo sprendimo įtaka, buvo išsamiai įvertinta sprendžiant pirminį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad naujai teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas ne tik tais pačiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 9 punktų pagrindais, bet ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2018-09-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018, kurios teismų yra pripažintos kaip netinkamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 9 punktų taikymo prasme.
Šalies argumentai
15. Teismas sprendė, kad pareiškėja pateikė tapatų prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl ko tokį prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Pareiškėja Z. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjant atsakovų I. T. ir P. T. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą, nes buvo nustatyta, kad yra padarytos aiškios teisės taikymo klaidos ir nustatytos visai kitos bylos aplinkybės. Apie Vilniaus apygardos teismo naujai nustatytas aplinkybes pareiškėja sužinojo tik po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo 2018 m. spalio mėn.
16.2. Civilinė byla Nr. e2A-1165-580/2018 ir ši civilinė byla yra susijusios, nes ieškinys buvo pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau bylose yra priimti skirtingi sprendimai. Ši aplinkybė tapo aiški tik Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį.
16.3. Teismo išvada, kad prašymas yra paduotas tais pačiais pagrindais, yra nepagrįsta.
16.4. Teismas pareiškėjai nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą.
16.5. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitiko jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas turėjo išspręsti tokio pareiškimo trūkumų pašalinimo klausimą, tačiau negalėjo atsisakyti jo priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
2. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
4. Vertintina, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tapatų teiktam civilinėje byloje A2-1359-341/2019.
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iki kreipiantis su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurį skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti, pareiškėja buvo kreipusis su ankstesniu prašymu dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-1359-341/2019). Nurodytoje byloje pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-11-20 sprendimu civilinėje byloje iš pareiškėjos ieškovo V. P. naudai priteisė 10715,94 Eur už neva turėtą skolą pagal vekselį ir 2 701 Eur palūkanų; pareiškėjos patiktas priešieškinis dėl 2009-02-09 išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu, atmestas; 2017 m. rugsėjo 20 d. to paties teismo sprendimu, iš pareiškėjos dukros I. T. ir žento P. T. V. P. naudai buvo priteista solidariai 753,01 Eur skolos pagal 2009-02-14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 686,99 Eurų metinių palūkanų; pareikštas priešieškinys teismo taip pat buvo atmestas. I. T. ir P. T. dėl 2017-09-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą; Vilniaus apygardos teismas 2018-09-25 nutartimi patenkino apeliantų skundą (civilinė byla Nr. e2A-l165-580/2018); nagrinėjant atsakovų I. T. ir P. T. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą kaip nepagrįstą, nes buvo nustatyta, jog yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ir nustatytos visai kitos bylos aplinkybės; apie Vilniaus apygardos teismo naujai nustatytas aplinkybes pareiškėja sužinojo iš savo dukros po apygardos teismo nutarties priėmimo tik 2018 m. spalio mėn.; Vilniaus apygardos teismo nurodytos klaidos ir faktai yra betarpiškai susietos ir su pareiškėjos civiline byla, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka; visos šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme.
6. Procesą atnaujinti pareiškėja prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), 5 punkto (panaikinus kaip neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą, nuosprendį arba kitokį valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktą, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti), 7 punkto (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), 9 punkto (dėl aiškios teisės taikymo klaidos) pagrindais.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1359-341/2019 nutarė netenkinti pareiškėjos (atsakovės) Z. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-660-912/2019 nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014, 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
9. Kadangi tiek ankstesnio pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo (pateikto civilinėje byloje Nr. A2-1359-341/2019), tiek prašymu, pateiktu šioje civilinėje byloje buvo reiškiami analogiški reikalavimai (atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017; atnaujinus byloje procesą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-11-20 sprendimą, kuriuo ieškovo naudai buvo priteista 10 715,94 Eur skolos ir 2 701 Eur palūkanų bei 2 636,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. P. ieškinį atmesti), bylų šalimis buvo pareiškėja ir V. P., konstatuotinas prašymo dėl proceso atnaujinimo (pateikto civilinėje byloje Nr. A2-1359-341/2019) ir prašymo, pateikto šioje civilinėje byloje, dalykų ir šalių tapatumas.
10. Nustatyta, kad faktiniu pagrindu civilinėje byloje Nr. A2-1359-341/2019 pareiškėja nurodė Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018, kurioje, jos manymu, buvo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės.
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, spręsdami ankstesnį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pasisakė dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo – Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018 – įtakos pareiškėjos prašomoje atnaujinti procesą byloje, nurodydami, kad minėta teismo nutartis nesudaro proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017 pagrindo.
12. Šioje civilinėje byloje pareiškėja papildomai, kaip prašymo faktiniu pagrindu, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartį palikti nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019-07-12 priėmė nutartį, kuria nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018, nesudaro pagrindo teigti, jog situacija yra kaip nors pakitusi, nei ji buvo sprendžiant ankstesnį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tiek sprendžiant ankstesnį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek ir dabar galiojo / galioja Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutartis, su kuria iš esmės pareiškėja ir sieja proceso atnaujinimo pagrindą. Šio teismo sprendimo įtaka, buvo įvertinta sprendžiant ankstesnį pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais išspręstas pareiškėjos ankstesnio prašymo pagrįstumas, yra įsiteisėję, todėl juose nurodytos aplinkybės negali būti ginčijamos (CPK 279 str. 4 d.).
14. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad tiek šiame prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek išnagrinėtame ankstesniame, pareiškėja, grįsdama prašymo reikalavimus, remiasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (aplinkybėmis, kurias nurodė Vilniaus apygardos teismas 2018-09-28 sprendime), taigi tapačiu faktiniu pagrindu.
15. Be to, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis vien tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 str. 1 d.), nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-07-12 nurodė naujas faktines bylos aplinkybės, kurios gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
16. Nustačius, kad tiek pareiškėjos ankstesnis prašymas, tiek nagrinėjamas prašymas yra pateikti dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir jų šalimis yra tie patys asmenys, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėja šioje civilinėje byloje pateikė tapatų prašymą, pagrįsta.
17. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Ž. T. Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
18. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos prašymas yra tapatus jos ankstesniam prašymui, atitinkamai pagrįstu pripažintinas ir pirmosios instancijos atliktas tapataus prašymo teisinių pasekmių taikymas, t. y. atsisakymas priimti prašymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.