Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-3045-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
2S-3045-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01221-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
Z. B.
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
Z. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-3045-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01221-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. (V. P.) ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės Z. B. priešieškinį ieškovui V. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

2. Atsižvelgdamas į tai, kad vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas nurodė, jog pareiškėja prašyme turi suformuluoti, kokios konkrečios aplinkybės reikšmingos minėtai civilinei bylai jau yra paaiškėjusios (ne galimai paaiškės), taip pat kada jos paaiškėjo, ir pateikti su tuo susijusius įrodymus.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu gali pateikti asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, taip pat aplinkybę, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2-355-494/2017 buvo atsakove, teismas nurodė, kad pareiškėja turėtų tikslinti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

4. Teismas vertino, kad iš pareiškėjos prašymo nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti pareiškimą.

Šalies argumentai

5. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja teismui pateikė du prašymo dėl proceso atnaujinimo egzempliorius, iš kurių viename nėra originalaus pareiškėjos parašo, teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti šį ieškinio trūkumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pakankamai pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ištaisyti šį trūkumą – nurodyti ginčijamą sumą ir sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo ginčijamos sumos, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Spręsdamas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja ilgą laiką buvo bedarbė, šiuo metu jai paskirta minimali pensija. Aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė teismui pažymos apie tai, kad neturi turto, nėra priežastis mokėti visą žyminį mokestį. Be to, už registrų pažymas reikia mokėti. Tai, kad pareiškėja naudojosi advokato teisine pagalba, nerodo jos geros turtinės padėties, nes advokatas pareiškėjai teisinę pagalbą teikė kaip labdarą.

7.2. Nustatydamas trūkumus, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atnaujinti procesą prašoma remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kurioje yra pateikti nauji argumentai, kurie yra nenuginčyti.

7.3. Teismo nustatyti trūkumai yra pertekliniai. Byloje esantys procesiniai dokumentai leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o bet kokie kiti teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Nustatydamas pareiškimo trūkumus, teismas šį institutą taikė formaliai ir taip apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą ir pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pakankamai pagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja teismui pateikė tik Pensijos gavėjo pažymėjimą ir Darbo ieškančio asmens atmintinę, o kitų rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kaip antai, pažymos apie paskutiniais metais gaunamų pajamų dydį, duomenų apie nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą ir pan., pagrindžiančių dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo būtinumą arba atidėjimą, nepateikė. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo atstovaujama advokato, o tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad pareiškėjos turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip yra deklaruojama.

12. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodė, kad advokatas pareiškėjai teisinę pagalbą teikė kaip labdarą, o teismo nurodomos pažymos apie tai, kad pareiškėja neturi turto, nepateikė nes ji yra mokama.

13. CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija visą prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistą sumą – 13 416,94 Eur, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas 403 Eur (13 416,94 Eur x 3 proc.) dydžio žyminis mokestis.

15. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16. Iš byloje esančios Darbo ieškančio asmens atmintinės Nr. 410147459 matyti, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. yra registruota Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyriuje, kurio veiklą po reorganizacijos nuo 2018 m. spalio 1 d. vykdo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas.

17. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad pastaraisiais metais pareiškėjos gaunamas pajamas sudarė šio fondo mokamos išmokos, kurios per mėnesį sudaro apie 238 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamų pajamų dydį, taip pat aplinkybę, kad pareiškėja yra bedarbė, darytina išvada, kad iškart sumokėti visą žyminį mokestį už paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai būtų didelė finansinė našta. Teismas sutinka su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja prašomoje atnaujinti civilinėje byloje naudojosi advokato teisine pagalba, savaime nepaneigia šiuo metu esančios sunkios pareiškėjos turtinės padėties, juo labiau, kad pati pareiškėja nurodo, jog advokatas teisinę pagalbą teikė neatlygintinai kaip labdarą. Taigi konstatuotina, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atidėti pareiškėjai žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tokiu atveju skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atidedant pareiškėjai žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Dėl pareiškimo trūkumų

20. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Prašymo atnaujinti procesą turinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nurodytus bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus ir CPK 369 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius reikalavimus tokio prašymo turiniui. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

21. Teismas skundžiamoje nutartyje įpareigojo pareiškėją suformuluoti, kokios konkrečios aplinkybės reikšmingos minėtai civilinei bylai jau yra paaiškėjusios (ne galimai paaiškės), taip pat kada jos paaiškėjo, ir pateikti su tuo susijusius įrodymus. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad toks teismo įpareigojimas yra nepagrįstas, nes atnaujinti procesą prašoma remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kurioje yra pateikti nauji argumentai, kurie yra nenuginčyti.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino pareiškėjai CPK 366 straipsnio esmę, be kita ko, nurodydamas, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas taip pat nurodė sąlygas, kurioms esant, gali būti atnaujinamas procesas šiuo pagrindu.

23. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes iš esmės sieja su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1165-580/2018, išdėstyta teisine argumentacija, be kita ko, kitokiu negu pirmosios instancijos teismo teisinių santykių kvalifikavimu, tačiau aiškiai neįvardija, kokios konkrečios esminę reikšmę turinčios aplinkybės (juridiniai faktai) laikytinos naujai paaiškėjusiomis, taip pat kada pareiškėja apie jas sužinojo.

24. Apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad byloje esantys procesiniai dokumentai leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o bet kokie kiti teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 369 straipsnio 2 dalis nustato, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Taigi pareiškėjos pareiga kartu su pareiškimu pateikti proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Be to, pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, parengiamasis teismo posėdis nėra skiriamas, todėl pareiškėja jau paduodama teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo privalo jame aiškiai nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, taip pat pateikti teismui jas pagrindžiančius įrodymus.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją suformuluoti, kokios konkrečios aplinkybės reikšmingos minėtai civilinei bylai jau yra paaiškėjusios, taip pat kada jos paaiškėjo, ir pateikti su tuo susijusius įrodymus.

27. Dėl kitų teismo nustatytų trūkumų (išskyrus susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, dėl kurių šioje nutartyje buvo pasisakyta pirmiau), apeliantė atskirajame skunde plačiau nepasisako ir nenurodo, kokios konkrečios aplinkybės patvirtina teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliantė abstrakčiai nurodo, kad teismo nustatyti trūkumai yra pertekliniai, o teismas trūkumų šalinimo institutą taikė formaliai ir taip apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

28. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kiekvieną iš nustatytų pareiškimo trūkumų išsamiai motyvavo, būtinybę taikyti trūkumų šalinimo institutą pagrįsdamas konkrečiomis teisės normomis ir teismų praktika. Įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra pertekliniai ir ribojantys pareiškėjos teisę į teisminę gynybą atmestini kaip nepagrįsti.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimą. Apskųstos teismo nutarties dalis, kuria nustatyti trūkumai, nesusiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais jos naikinti nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

30. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2018 m. lapkričio 12 d. trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos pateikto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, nustato naują terminą šiems pareiškimo trūkumams pašalinti (suformuluoti, kokios konkrečios aplinkybės reikšmingos minėtai civilinei bylai jau yra paaiškėjusios, taip pat nurodyti, kada jos paaiškėjo; patikslinti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; patikslinti, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą; pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo su originaliu pareiškėjos parašu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos Z. B. prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti pareiškėjai Z. B. žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai naują terminą – 14 (keturiolika) dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos – nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėja Laima Ribokaitė