- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- e2-1999-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00426-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- BUAB „MK ir K remontas“
- Ieškovas
- UAB „BANGINIS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „MK ir K remontas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1434-513/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BANGINIS“ ieškinį atsakovei BUAB „MK ir K remontas“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir pagal atsakovės BUAB „MK ir K remontas“ priešieškinį ieškovei UAB „BANGINIS“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „MK ir K remontas“ ieškinį atsakovei UAB „BANGINIS“ pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 23 d. ieškovės BUAB „MK ir K remontas“ ir atsakovės UAB „BANGINIS“ sudarytą priėmimo–perdavimo aktą dėl žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounbord Mark III S“ ir 2014 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija MMK Nr. 00225; taikė restituciją ir priteisė iš UAB „BANGINIS“ 6 266,35 Eur ekvivalentą pinigais ieškovės BUAB „MK ir K remontas“ naudai.Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas UAB „BANGINIS“ ieškinys atsakovei BUAB „MK ir K remontas“, kuriame ieškovė prašė pripažinti nuosavybės teisę į žuvies skrodimo mašiną „Jotland Krounbord Mark III S“; nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teisė į žuvies skrodimo mašiną „Jotland Krounbord Mark III S“ atsirado nuo 2013 m. birželio 14 d.; 2014 m. gruodžio 23 d. priėmimo–perdavimo aktą dėl žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounbord Mark III S“ pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės; netaikyti restitucijos, kadangi ieškovė pagal 2014 m. gruodžio 23 d. priėmimo–perdavimo aktą dėl žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounbord Mark III S“ nieko negavo.Atsakovė UAB „BANGINIS“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti.Šios dvi bylos Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo sujungtos: Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12013-793/2017 (nutarties 1, 3 punktai) prijungta prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1434-513/2017 (nutarties 2 punktas).UAB „BANGINIS“ nurodė, kad žuvies skrodimo mašina „Jotland Krounbord Mark III S“ 2013 m. birželio 14 d. buvo įsigyta jos lėšomis, kurias 2013 m. vasario 21 d. sutarties dėl laivo „Tovė“ rekonstrukcijos pagrindu pervedė BUAB „MK ir K remontas“. Mašina turėjo būti pristatyta į laivą, tačiau ji iki šiol yra UAB „Hydraulic Arsenal“ gamybinėse patalpose, UAB „BANGINIS“ faktiškai valdo daiktą nuo 2014 m. rugsėjo 11 d.BUAB „MK ir K remontas“ nurodė, kad reikėtų remtis V. S. baudžiamojoje byloje fiksuotais paaiškinimais, jog pagal rangos sutartį pervestos lėšos jau yra BUAB „MK ir K remontas“ turtas. 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi BUAB „MK ir K remontas“ iškelta bankroto byla ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo–perdavimo sandorį sudarė nemoki įmonė, o šalys buvo nesąžiningos, neturėjo pareigos sudaryti sandorį. Nors daiktas yra saugomas, tačiau mano, kad restitucija piniginiu ekvivalentu daugiau atitiktų bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 23 d. žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounborg Mark III S“ priėmimo–perdavimo aktas ir PVM sąskaita–faktūra Serija MMK Nr. 00225 6 266,35 Eur sumai negalioja; pripažino UAB „BANGINIS“ nuosavybės teisę į žuvies skrodimo mašiną „Jotland Krounborg Mark III S“, 6 266,35 Eur vertės, įgytą pagal 2013 m. vasario 21 d. UAB „BANGINIS“ ir UAB „MK ir K remontas“ rangos sutartį ir saugomą UAB „Hidraulic Arsenal“ patalpose, adresu Sandėlių g. 68, Klaipėda.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BUAB „MK ir K remontas“ pradėjo procesą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau byla nebuvo užbaigta ir buvo pridėta prie bylos dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kurioje pasibaigė pasirengimo stadija, todėl jos reikalavimas byloje laikytas priešieškiniu. Ieškovė UAB „BANGINIS“ yra atsakovės BUAB „MK ir K remontas“ kreditorė, todėl ginčas nagrinėjamas BUAB „MK ir K remontas“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad ginčas bylose iš esmės kilęs dėl žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounbord Mark III S“ ir finansinio reikalavimo dydžio, todėl sprendžiamas nutartimi.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 21 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. 2013/02/21 (toliau – ir sutartis), kuria BUAB „MK ir K remontas“ įsipareigojo naudodama savo darbo jėgą, turimas medžiagas, įrankius ir įrangą savo rizika ir kontroliuojama UAB „BANGINIS“ atlikti sutartyje nurodytus darbus laive „Tovė“, UAB „BANGINIS“ įsipareigojo juos priimti pagal atliktų darbų priėmimo aktą ir už juos sumokėti. Rangos sutarties terminas – trys savaitės nuo laivo perdavimo. Šalys susitarė, kad ieškovė sumokės 40 000 Eur po sutarties sudarymo, o bendra darbų ir medžiagų kaina yra 90 000 Eur, iš jų 2 000 Eur už techninį projektą, kurį atsakovė įsipareigojo parengti ir iki 2013 m. gegužės 15 d. pateikti ieškovei. Ieškovė pagal sutartį nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. iš viso sumokėjo atsakovei 88 687,50 Eur. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo paruošti žuvies apdorojimo sistemos liniją, atlikti laivo denio rekonstrukciją. Žuvies skrodimo mašina buvo suplanuota kaip žuvies apdorojimo sistemos paruošimo dalis (sutarties 3 priedas). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovei BUAB „MK ir K remontas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto vadyba“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 5 d. Po bankroto bylos iškėlimo, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje jau negaliojo, šalys bandė spręsti daikto perdavimo klausimus – 2014 m. gruodžio 23 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovė perdavė ieškovei žuvies skrodimo mašiną „Jotland Krounborg Mark III S“ ir pateikė PVM sąskaita–faktūrą MMK Nr. 00225 6 266,35 Eur sumai, kurią atsakovės vardu pasirašė buvęs vadovas V. S..Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „BANGINIS“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo daiktą pagal 2013 m. vasario 21 d. rangos sutartį, nes sutartis buvo sudaryta laivo „Tovė“ remonto ir rekonstrukcijos darbams atlikti ir daiktams pirkti. Ginčo daiktas buvo nupirktas už ieškovės avansu pervestas lėšas, buvo skirtas sumontuoti pagal rangos sutartį remontuojamame laive „Tovė“ ir atsakovė, pervesdama daikto pardavėjai „G Utbuls Fiskekonsult“ 6 266,35 Eur už šį įrenginį, neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo daiktą. Kitus ieškinio reikalavimus teismas nepripažino materialiniais, todėl vertino kaip ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog BUAB „MK ir K remontas“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „BANGINIS“ 86 721,50 Eur finansinis reikalavimas, nekeičia bylos esmės, nes 2017 m. rugsėjo 8 d. ši kreditorė pateikė prašymą jį sumažinti 6 266,35 Eur suma, t. y. į pradinį finansinį reikalavimą buvo įskaičiuota ir ginčo daikto vertė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei ginčo priėmimo–perdavimo aktas, nei sąskaita–faktūra nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovės vardu juos pasirašė V. S., o jo įgaliojimai baigėsi 2014 m. gruodžio 5 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, todėl teismo sprendimas juos pripažinti negaliojančiais nėra būtinas.Dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų actio Pauliana pagrindų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys nesudarė sandorių, kurie sukeltų teisines pasekmes ir (arba) pažeistų bankrutavusios įmonės ar jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo patenkinti šiuos BUAB „MK ir K remontas“ reikalavimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė BUAB „MK ir K remontas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į liudytojo apklausos metu duotus liudijimus, UAB „MK ir K remontas“ išsakytus argumentus, jog nuosavybė rangos teisiniuose santykiuose atsiranda tik po darbų perdavimo ir jų priėmimo, ir pridėtus įrodymus.Teismas nesiaiškino nuosavybės atsiradimo momento, t. y. net nenustatė, kuriuo metu tariamai atsirado nuosavybės teisė į žuvies skrodimo mašiną. Apsiribojo tik konstatavimu, kokiu teisiniu pagrindu į įrenginį atsirado nuosavybės teisė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad BUAB „MK ir K remontas“ būtų įgijusi žuvies skrodimo mašiną ne savo nuosavybėn, ar, kad sandoris sudarytas trečiojo asmens naudai. Byloje neabejotinai nustatytos aplinkybės, kad žuvies skrodimo mašina įgyta BUAB „MK ir K remontas“ vardu.Teismui priėmus savo žinion Klaipėdos miesto apylinkės teismo bylą, teismui teko pareiga patikrinti priimtus procesinius sprendimus ir įvertinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumą, tačiau šių veiksmų teismas neatliko. Be to, vėlesnis ieškinio pateikimas apygardos teismui negalėjo sąlygoti teismingumo pakeitimą. CPK nėra nustatyta, iki kokios bylos nagrinėjimo stadijos teismas turi perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą.Apeliantės manymu, teismas priėmė netinkamą procesinį sprendimą (nutartį), tuo nepagrįstai susiaurino BUAB „MK ir K remontas“ teises. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „BANGINIS“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Mano, kad nuosavybės teisė į žuvies skrodimo mašiną „Jotland Krounbord Mark III S“ ieškovei atsirado nuo 2013 m. birželio 14 d., t. y. nuo to momento, kada apeliantė už ją mokėjo iš ieškovės lėšų ir tas faktas, kad BUAB „MK ir K remontas“ piktybiškai mašinos nepristatė į laivą negali būti vertinama jos naudai.Ieškovės nuomone, sujungiant civilines bylas pagal UAB „BANGINIS“ ir apeliantės ieškinius teismas pagrįstai vadovavosi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Esminės faktinės aplinkybės
2013 m. vasario 21 d. rangovė UAB ,,MK ir K remontas“ ir užsakovė UAB ,,BANGINIS“ pasirašė sutartį dėl laivo ,,Tovė“ rekonstrukcijos. Užsakovė pavedė, o rangovė įsipareigojo naudodama savo darbo jėgą, turimas medžiagas, įrankius ir įrangą savo rizika bei užsakovės kontroliuojama atlikti remontuojame laivus „Tovė“ darbus, o užsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti pagal atliktų darbų priėmimo aktą bei už juos sumokėti (sutarties 1.1 punktas). Neatskiriama sutarties dalimi laikomi: atliktų darbų priėmimo aktas (sutarties 2.1 punktas; priedas Nr. 1), protokolas (sutarties 2.2 punktas; priedas Nr. 2), darbų sąrašas (sutarties 2.3 punktas; priedas Nr. 3). Sutarties priede Nr. 3 (darbų sąrašas) numatyti darbai, be kita ko, įrengti žuvies apdorojimo sistemos liniją, įskaitant žuvies valymo ir plovimo mašiną (1 vnt.).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad dėl atsakovės UAB ,,MK ir K remontas“ vadovo V. S. veiksmų 2014 m. sausio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pradėtas 2014 m. gruodžio 16 d. ir tęstas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į žuvies skrodimo mašiną paskirtas 2014 m. rugsėjo 10 d., pratęstas 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. birželio 10 d. 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB „BANGINIS“ ir UAB „Hydraulic Arsenal“ susitarė, kad žuvies skrodimo mašina „Jotland Krounbord Mark III S“, esanti adresu Sandėlių g. 68, Klaipėda, bus saugoma tuo pačiu adresu. UAB „Hydraulic Arsenal“ sutiko saugoti žuvies skrodimo mašiną iki baudžiamosios bylos pabaigos, kuri yra iškelta UAB „MK ir K remontas“ direktoriui V. S.. Susitarime nurodyta, kad minėta mašina priklauso UAB „BANGINIS“ ir yra skirta žvejybiniam laivui „Tovė“, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „BANGINIS“.2014 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „MK ir K remontas“ iškelta bankroto byla.Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-174/2015 (įsiteisėjo 2016 m. vasario 2 d.) V. S. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; kardomąją priemonę panaikino; UAB „BANGINIS“ pareikštą 128 874,75 Eur (444 978,74 Lt) civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą; prokurorės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į žuvies skrodimo mašiną panaikino. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad:Kaltinamasis V. S. parodė, kad UAB „BANGINIS“ buvo pateiktos atliktų darbų ataskaitos. Už UAB „BANGINIS“ pervestus pinigus buvo nupirkta žuvies skrodimo mašina, kurios kaina – 20 716,80 Lt. Tai buvo įrašyta į UAB „BANGINIS“ pateiktas ataskaitas bei pridėtos gabenimo išlaidos, todėl įsigijimo bendra kaina sudarė 23 343,45 Lt. Liudytoja E. L.-B. (UAB „BANGINIS“ administratorė) parodė, kad UAB „BANGINIS“ ir UAB „MK ir K Remontas“ sutarė nupirkti ir įstatyti į žvejybinį laivą „Tovė“ žuvies skrodimo mašiną. 2013 m. birželio 14 d. V. S. pranešė, kad surado žuvies skrodimo mašiną „Jutland kronborg Mark III S“ Švedijoje. UAB „BANGINIS“ atskirai nepervedė į UAB „MK ir K Remontas“ sąskaitą pinigų už žuvies skrodimo mašiną, nes V. S. neprašė. V. S. už mašiną galbūt sumokėjo iš anksčiau bendrovei pervestų pinigų. 2013 m. rugpjūčio 30 d. V. S. jai atsiuntė lentelę su atliktų darbų ataskaita, joje buvo nurodyta žuvies apdorojimo mašinos kaina – 23 343,45 Lt bei tai, kad už ją yra sumokėta. Be to, pateikė suvestinę, kurioje nurodyta įsigijimo data „2013-08-08“, sąskaitos numeris, ir įmonė G Utbults Fiskekonsult. Liudytojas UAB „BANGINIS“ direktorius A. A. parodė, kad jų žuvies skrodimo mašiną po to, kai jie jau buvo parašę pareiškimą policijai, kaltinamasis ruošėsi parduoti. Internete ieškojo pirkėjų, nors policijoje jau buvo pareiškimas, ir ši mašina buvo surasta. Jie jos neima, nes ši nepatikrinta ir gali neveikti. Kol nėra pabaigti darbai, nėra pagrįstos ir kaltinamojo išlaidos. Galbūt po išbandymų reikės viską perdirbti, jei neteisingai atlikti darbai, ir juos reikės taisyti. Kiek jam yra žinoma, kaltinamojo nupirkta įranga kažkur sandėliuojama. Jie daug kartų prašė, kad pastarasis nupirktą įrangą vežtų į laivą. Šis pareiškė, kad kai bus sumokėti pinigai, tada bus grąžinta technika, nors pinigai buvo sumokėti. UAB „MK ir K Remontas“ apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis Atsiskaitomoji sąskaita valiuta“ užregistravo 137 609,54 Lt, iš jų: 20 716,80 Lt (6 000 Eur) įmonei G. Utbuls Fiskekonsult už žuvies skrodimo mašiną.
Dėl ginčo šalių teisinių santykių
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į žuvies skrodimo mašina „Jotland Krounbord Mark III S. 2013 m. vasario 21 d. sutartis, nepaisant jos pavadinimo, akivaizdžiai apima ne tik rangos teisinius santykius (pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui, CK 6.644 straipsnio 1 dalis), bet ir pavedimo (kitos šalies vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, CK 6.756 straipsnio 1 dalis), nes joje nustatyti pavedimai rangovei, kurie rangos teisiniams santykiams nebūdingi – pvz., užsakovo lėšomis sudaryti daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip matyti iš sutarties 3 priedo.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios sutarties vykdymo aplinkybes ir baudžiamojoje byloje pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad ginčo sutartis yra mišri – rangos ir pavedimo (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra nustatytos tokios bylos aplinkybės, kad atsakovė (rangovė) veikė ir kaip ieškovės (užsakovė) atstovė pagal pavedimą ir savo veiksmais sukūrė teises bei pareigas atstovaujamajai, t. y. ieškovei. Atsakovė pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieškovės naudai ir panaudodama ieškovės lėšas, o tai atitinka pavedimo sutarties esmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiems teisiniams santykiams kyla atitinkamos pasekmės – atsakovės sudarytas sandoris sukuria ieškovei civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktualūs tik vidiniai ieškovės ir atsakovės pavedimo santykiai, o ginčo pirkimo–pardavimo sutarties atveju atstovavimo atskleidimo faktas tretiesiems asmenims yra teisiškai nereikšmingas (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties teisinės pasekmės – įgyta žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounbord Mark III S“ nuosavybė, atsirado ne atsakovei, o ieškovei. Faktą, kad pavedimas buvo visiškai įvykdytas patvirtina ir tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovė nepasinaudojo sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis), o daikto perdavimas faktiškai yra įvykęs – nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. ieškovė daiktą valdo. 2014 m. gruodžio 23 d. žuvies skrodimo mašinos „Jotland Krounborg Mark III S“ priėmimo–perdavimo aktas ir PVM sąskaita–faktūra Serija MMK Nr. 00225 6 266,35 Eur sumai vertinant šį faktą yra teisiškai nereikšmingi. Be to, atsakovės valią perleisti daikto valdymą iš esmės patvirtino ir liudytojas A. Č.. Priešingai, nei akcentuoja apeliantė, rangos darbų (ne)priėmimas neturi teisinės reikšmės nuosavybės teisės įgijimui, nes kaip minėta anksčiau, šalių sudaryta sutartis yra mišri, apimanti rangos ir pavedimo teisinius santykius. Ginčo daiktas – žuvies skrodimo mašina turėjo būti ieškovės lėšomis nupirkta, o tada įrengta. Vien tai, kad ieškovė nepriėmė technologinės rangos darbų dalies, susijusios su žuvies skrodimo mašinos įrengimu, neturi teisinės reikšmės pavedimo ją nupirkti įvykdymo faktui, o kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nepriimti buvo būtent rangos darbai. Dėl tos pačios priežasties atmestini ir atsakovės argumentai, kad baudžiamojoje byloje teismas jau pasisakė dėl nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąją bylą vertinęs teismas pasisakė dėl rangos teisinių santykių ir ieškovės pervestų lėšų, tačiau teisinių santykių dėl žuvies skrodimo mašinos įgijimo ir kt. nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.).Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) – teismas nustatė ir įvertino visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir iš esmės tinkamai aiškino ir taikė įstatymų ir sutarties nuostatas.
Dėl proceso pirmosios instancijos teisme ir procesinio sprendimo formos bei teismingumo
Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantės argumentus dėl (ne)tinkamo proceso teisės normų taikymo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su ieškovės pareikštu finansiniu reikalavimu atsakovės bankroto byloje. Ginčo nėra, kad ginčo daikto – žuvies skrodimo mašinos – vertė yra įtraukta į ieškovės pareikštą finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, todėl nuo nagrinėjamos bylos baigties priklauso ieškovės finansinio reikalavimo dydis. Pati bankroto administratorė bankroto byloje pateiktame 2017 m. rugsėjo 26 d. prašyme netvirtinti UAB „BANGINIS“ sumažintą finansinį reikalavimą prašė teismo UAB „BANGINIS“ finansinio reikalavimo nemažinti iki bus išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į žuvies skrodimo mašiną Jotland Krounborg Mark II S.Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tokia pat nuostata suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Dėl šios priežasties įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas.Teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto byloje visus klausimus teismas išsprendžia priimdamas nutartis, kurios įsiteisėjusios įgyja res judicata galią. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Aptariamu atveju nagrinėjamas ginčas kildinamas iš prievolės, atsiradusios iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovės ieškinys dėl ginčo daikto nuosavybės teisės nagrinėtinas pagal taisykles, reguliuojančias finansinių reikalavimų tvirtinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Pirmosios instancijos teismo procesinis apsisprendimas, išnagrinėjus bylą iš esmės priimti nutartį, atitinka suformuotą teismų praktiką. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą pagal ieškovės ieškinį iš esmės išsprendė priimdamas nutartį, nereiškia CPK 259 straipsnio 1 dalies pažeidimo.Teisėjų kolegija taip pat nemato prielaidų konstatuoti apeliantės procesinių teisių pažeidimo fakto ginčo šalių reikalavimus išsprendus ne teismo sprendimu, o nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, taigi bylą nagrinėjant pirmąja instancija joje dalyvaujantys asmenys (tiesiogiai ar per atstovus – kvalifikuotus teisininkus) turėjo galimybę pasisakyti teismo posėdyje ir būti betarpiškai išklausyti. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais atskirajame skunde, kad išsprendęs bylą nutartimi pirmosios instancijos apribojo šalies teises į apeliaciją, esą apeliacijos teisei įgyvendinti buvo suteiktas pernelyg trumpas (7 dienų) terminas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, prieina išvadą, jog per įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti apeliantė visiškai ir tinkamai įgyvendino apeliacijos teisę, paduodama išsamų atskirąjį skundą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė, manydama, kad įstatymo suteiktas terminas atskirajam skundui parengti nebuvo pakankamas, galėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis: prašyti šį terminą pratęsti (CPK 77 straipsnis) arba pateikti rašytinius paaiškinimus (prie atskirojo skundo) pasisakydama dėl, jos nuomone, ginčui reikšmingų aplinkybių ir jų vertinimo. Nustatytų aplinkybių ir išvardintų motyvų pagrindu teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, tariamai suvaržiusių apeliacijos teisės įgyvendinimo galimybę.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamai nustatyto teismingumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, buvo sujungtos dvi atskiros, bet tarpusavyje susijusios bylos (reikalavimai priešpriešiniai), kurios betarpiškai susijusios su atsakovės bankroto byla. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, todėl teismingumo taisyklės šiuo atveju nepažeistos (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad dalis bylose nagrinėjamų reikalavimų yra teismingi apygardos teismui, todėl ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 27 straipsnis, 33 straipsnio 4 dalis).Apeliantė taip pat deklaratyviai kvestionuoja sprendimo už akių peržiūros procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturėjo teisės iš naujo nagrinėti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūros, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovės UAB „BANGINIS“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo patenkintas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Taip pat pažymėtina, jog nei nutartis, kuria tenkinamas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei nutartis, kuria tenkinamas prašymas atnaujinti byloje procesą neskundžiamos atskiraisiais skundais, o skundžiamos tik nutartys, kuriomis atsisakoma tenkinti tokius prašymus (CPK 287 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nekeičia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo nuosavybės teisės į ginčo daiktą atsiradimą, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados, negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.