Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, šiuo metu gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 220 str.1 d., skirta bausmė – 40 MGL dydžio bauda, teistas 2014-07-11 pagal BK 222 str.1d., skirta bausmė – 60 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., BK 184 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, būtent:

kaltinamasis V. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 21d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), sudarė rangos sutartį Nr. 2013/02/21-(duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-08-01 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, iš viso pervedė 88 687,5 Eur (306 220,20 Lt) sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontui 88 687,5 Eur (306 220,20 Lt), apskaitos dokumentais pagrindė 71 712,84 Eur (247 610,10 Lt), t. y. 69 746,84 Eur (240 821,90 Lt) remonto darbams atlikti bei medžiagų (įrenginių) įsigijimui bei 1966 Eur (6 788,20 Lt ) sumokėjimą Lenkijos Respublikos bendrovei už registro paslaugas, o likusių pinigų 16 974,66 Eur (58 610,10 Lt) panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir tokiu būdu V. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 16 974,66 Eur (58 610,10 Lt) vertės turtą.

Be to, kaltinamasis V. S. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, būtent:

kaltinamasis V. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), 2013m. vasario 21 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), sudarė rangos sutartį Nr. 2013/02/21-(duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-08-01 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke iš viso pervedė 88 687,5 Eur (306 220,20 Lt) sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. apskaitos dokumentais pagrindė 71 712,84 Eur (247 610,10 Lt) panaudojimą, iš kurių savo reikmėms tenkinti nurodytu laikotarpiu sumokėjo 1842,62 Eur (6 362,20 Lt) įmonei „Inspecta Latvia AS“ ir 953,69 Eur (3 292,90 Lt) įmonei „Petrofac Training“ už V. S. kursus, tai yra tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai yra 2796,31 Eur (9655,10 Lt).

Kaltinamasis V. S. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pažįstamas seniai, nes anksčiau turėjo keletą bendrų darbo projektų. Šie priėmė sprendimą modernizuoti laivą „(duomenys neskelbtini)“. Nutarė pasamdyti juos vykdyti techninius laivo modernizavimo darbus. Atsižvelgiant į jų patirtį ir dėl ankstesnio bendradarbiavimo, tarp jų nebuvo jokio nepasitikėjimo, todėl jie aptarė, kokių reikės detalių, kas už ką bus atsakingas, išklausė laivo mechaniko pageidavimų, kokius darbus reikės padaryti laive, ir pristatė pirminių darbų planą. P. savo pageidavimus išsakė jų technologui S. N.. Taip pat dalyvavo A. A.. S. N. buvo laive keletą kartų, žiūrėjo, kas ten yra ir ką galima padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad jie neturėjo jokių laivo techninių dokumentų nei projekto, jie du kartus vyko žiūrėti, ar galima laive pastatyti techninę įrangą.

Dėl projekto parengimo gali paaiškinti, kad tokie stambūs darbai paprastai atliekami po projekto parengimo. Jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pasakė, kad toks projektas turi būti, bet jie paprašė, kad jie viską pradėtų daryti patys nuo pradžios. Paprašė, kad jie patys parengtų projektą, tačiau to padaryti buvo neįmanoma, nes laivas buvo eksploatuojamas. Tam, kad parengtų projektą, laivas turėjo būti neeksploatuojamas, kad galima būtų jį ištirti. Kai jie buvo nuvykę į laivą, žiūrėjo, ar įmanoma pastatyti įrangą, kurios pageidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėję laivą pasakė, kad įmanoma pastatyti tuos įrengimus, kurių šie pageidauja.

Tam, kad paruoštų projektą, reikėjo turėti visus laivo įrangos parametrus, o laivo techniniai dokumentai jiems nebuvo pateikti. Dokumentų prašė A. A.. Šis atsakė, kad jie tų dokumentų neturi. Kadangi dokumentų nebuvo, todėl jie ir vyko į laivą apžiūrėti ir išsiaiškinti, ką reikia padaryti. Po to, kai jie išmatavo laivą, pasakė, ką reikia padaryti, kad galima būtų padaryti galutinį projektą. Jie nežadėjo pristatyti projektą iki darbų pradžios. Tiesiog norėjo pažiūrėti, ar ten tilps įranga. Tam, kad sumontuotų įrangą, reikėjo pjaustyti laivą ir jį ardyti, bet tam reikėjo, kad laivas nebūtų eksploatuojamas. Iki tol, kol laivas atplaukė į uostą remontui, jie projekto neturėjo, nes jo padaryti negalėjo. Kai laivas grįžo į uostą, tada jį išardė ir paaiškėjo, kad laive buvo daug kas perdaryta. Registras tai pamatė ir pareikalavo iš pradžių paruošti dokumentus apie laivo perdarymus ir tik po to pradėti darbus.

Nematant laivo, o tik žinant techninius duomenis, jie preliminariai apskaičiavo, kad piniginė suma už atliekamus darbus bus maždaug 300 tūkstančių litų su trupučiu. Po to, kai nuvyko į laivą ir gavo papildomą informaciją apie tai, kokią įrangą reikės pastatyti, jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad rado naudotą įrangą, o nauja kainuoja labai brangiai. Suderino techninius duomenis ir šie pervedė pirmąją dalį pinigų, už kuriuos jie ir nupirko įrangą. Po to parvežė tą įrangą ir informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, kad įranga nupirkta. Tuo metu „(duomenys neskelbtini“ juos informavo, kad laivas bus žvejyboje ir tą įrangą reikia sandėliuoti. Įranga pas juos sandėlyje buvo apie pusę metų. Tai buvo padaryta po sutarties pasirašymo.

Pinigai buvo pervedami ne vieną kartą. Pinigai iki laivo grįžimo į uostą buvo pervesti tik vieną kartą, kad galėtų nupirkti įrangą ir ją paruošti įmontavimui į laivą. Kiek pamena, vėliau pinigai buvo pervedami dar 2 ar 3 kartus. Pirmas pervedimas buvo už įrangos įsigijimą, vėliau buvo avansas ir trečias pervedimas – už registro paslaugas. Pinigai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė pasirašyti aktus dėl atliktų darbų, o ten buvo įtraukti ir „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos, tokios kaip mokesčiai už telefonus bei kiti mokesčiai. Dokumentuose atsispindėjo tik firmos atliekamų darbų išlaidos. Kiek įmonių jie samdė darbų atlikimui, jis dabar neprisimena, bet tai buvo maždaug 4 firmos. Su tomis įmonėmis jie atsiskaitė iš dalies, nes dalis darbų buvo atlikta, o dalis darbų neatlikta. Buhalteriniai dokumentai į įmonės buhalteriją galėjo būti įtraukti tik tada, kai bus pasirašytas aktas apie jų atliktus darbus, kurie buvo padaryti. „(duomenys neskelbtini)“ tų aktų nepasirašė, nors jie mokėjo darbuotojams atlyginimus, nuomos mokesčius, turėjo ir kitų išlaidų.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad nebuvo išleistas nė vienas litas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo tik išlaidos, kurias „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vykdydamas susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie negalėjo pateikti išlaidų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebuvo pasirašytas darbų aktas. Jų atliktas darbas visiškai nebuvo įvertintas. Sąnaudos, kurias jie turėjo, niekur neatsispindėjo. Jeigu būtų buvę apskaičiuotos išlaidos, kurias turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas beveik pusę metų pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai suma būtų žymiai didesnė nei 16 tūkstančių eurų. Jie sustabdė darbus tik dėl tos priežasties, nes pamatė, kad viršijama sutarta 300 000 Lt suma. Tuomet susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, parodė visas sąnaudas, tačiau šie atsakė, kad daugiau darbų nefinansuos.

Šiuo metu jo įmonė yra bankrutavusi ir tai susiję su šiais darbais. Jie pusę metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir nieko neuždirbo.

Į preliminariai sutartą piniginę darbų sumą jų pelnas buvo įskaičiuotas, tačiau kai prasidėjo darbai, jų kaina labai išaugo. Išardymas ir atestacija tos įrangos, kurią jie parsivežė, turėjo kainuoti 5000 litų, tačiau registras pareikalavo išardyti visą įrangą ir padaryti tos įrangos kapitalinį remontą, todėl 5000 Lt suma išaugo iki 50 000 litų. Tai išlaidos, kurių negalėjo numanyti iš anksto. Tas pats ir su korpusiniais darbais. Kai pradėjo ardyti laivą, pamatė, kad situacija labai bloga, ir kaštai išaugo nuo 40 000 litų iki 100 000 litų. Preliminari sutartis dėl to ir yra preliminari, kad ji darbų eigoje gali keistis.

Dėl jam pareikšto kaltinimo turto iššvaistymu negali suprasti, kodėl išlaidos už „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus yra laikomos iššvaistymu. Kvalifikacijos kėlimo kursai jokioje srityje nėra uždrausti.

Pinigai abiem atvejais buvo mokami už kvalifikacijos kėlimą. Tuo metu, kai vyko kvalifikacijos kėlimo kursai, jie dirbo tik su tuo projektu. Tuo metu, kai jis užsiėmė kvalifikacijos kėlimu ir už kvalifikacijos kėlimo kursus sumokėjo, dar nebuvo nesutarimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tuose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautuose piniguose matė ir jiems priklausantį pelną. Kadangi nemanė, kad bus nesutarimų, todėl ir išleido tuos pinigus kvalifikacijos kėlimo kursams, kurie nevyksta nuolat, o išėjo taip, kad jiems reikalingi kursai vyko kaip tik tuo metu, kai dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dalyvavo kursuose ir turi originalius ir skanuotus dokumentus. Tie kursai nebuvo susiję su šiuo projektu ir nebuvo susiję su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kursai buvo reikalingi žvelgiant į tolimesnes darbų perspektyvas. Jei būtų žinojęs, kad bus problemų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai į tuos kursus tikrai nebūtų vykęs. Šią dieną projekto nėra, nes jie taip ir neparengė galutinio projekto. Jie padarė techninę dokumentaciją, kuri yra lenkų registre, bet tai ne galutinis projektas, nes nepadaryta tai, kas susiję su elektra, vamzdynais, ir jų „(duomenys neskelbtini)“ jiems nedavė. Šie dėl šių darbų dirbo su kitomis įmonėmis, o tai bendro projekto dalis, todėl šią dieną gali teigti, kad laivas projekto neturi, o yra tik techninių dokumentų planas, kurį padarė jie. Tai taip pat buvo labai didelis darbas. Įmonės, kurios dirba šioje sferoje už tokį projektą, apie kurį kalba ir B., kainuoja ne mažiau kaip 20 000 eurų ir atliekami ne mažiau kaip pusę metų. Jie parengė techninę dokumentaciją, kurią patvirtino lenkų registras, ir tai truko pusę metų, nors dar sumontavo ir įrangą. Tuo metu įmonėje dirbo 3 darbuotojai, tai yra jis, buhalterė ir technologas.

B. sako netiesą, kad buvo perkamos nesertifikuotos detalės, nes jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir jam tai naudinga. N., jų technologas, išklausė B. prašymų dėl reikiamos įrangos. Vėliau vyko susitikimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe, jo metu buvo priimtas sprendimas dėl įrangos pirkimo. Tačiau nauja sertifikuota įranga kainuoja 5 kartus brangiau nei „(duomenys neskelbtini)“ norėjo mokėti, todėl jie pirko naudotą įrangą, kuriai sertifikatų niekas neduoda. Jis klausė gamintojų dėl sertifikatų ir dalis gamintojų sertifikatus atsiuntė ir šiuos sertifikatus jis atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o B. apie tai tikriausiai nežino. Tai yra normali praktika, juk ne visi perka naują įrangą. Dauguma tokių įmonių kaip „(duomenys neskelbtini)“ perka naudotą įrangą. Tuomet nupirkus įrangą ją reikia išardyti ir pateikti registrui, kad būtų duotas leidimas tą įrangą montuoti į laivą. Kai jie atliko šį darbą, registras pasirašė, kad tokia įranga yra, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dabar teigia, kad šios įrangos nėra, tačiau ji yra. Registras pasirašė, kad tokią įrangą galima montuoti. Galbūt kur nors jis turi aktą dėl leidimo montuoti įrangą. Jų ikiteisminio tyrimo metu nepristatė, nes niekas jų neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo neturėjo. Galvojo, kad advokatas nereikalingas, nes jis viską sakydavo, ko klausdavo, ir viską parodydavo. Tie dokumentai yra, nes juos turi ir registras.

Dėl to, kad pabrango darbai, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir raštu, ir žodžiu. Jam niekas nieko neatsakė. Turi tik vieną atsakymą, gautą elektroniniu būdu iš E., tai yra įmonės atstovės, kuri buvo praėjusiame teismo posėdyje. A. A. iš viso nesikišo, sakė yra E. ir su ja reikia bendrauti, o ši sakydavo, kad negali pasirašyti ant tokių dokumentų. Kai prasidėjo konfliktas, tai visai niekas nieko nebepasirašinėjo net už tuos darbus, kuriuos padarė ir kuriuos patvirtino registras. Jei būtų pasirašytas aktas dėl atliktų darbų, tai šio teismo posėdžio dabar nebūtų, nes jie atsiskaitė už kiekvieną išleistą litą. Raštuose jis buvo nurodęs, kokius darbus dar reikia atlikti papildomai ir kiek tai kainuos.

Jis dirba šioje sferoje nuo 2003 metų ir dirbo su įvairiais projektais, tačiau su tokiais didelės apimties darbais susidūrė pirmą kartą. Dažniausiai atlikdavo mažus darbus „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms įmonėms, todėl sakyti, kad nesuprato, ką darė, negalima, o patirties su tokio dydžio projektais neturėjo. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta suma yra preliminari suma, nes jie maždaug žinojo, ką reikės padaryti, ir kartu su A. tokią sumą suskaičiavo. Tuo metu jie dar net nebuvo apžiūrėję laivo.

2014-11-14 apklausiamas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buhalterė L. S.. Bendrovės veikla – laivų remontas. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterė L. S.. Bendrovės kasininku buvo jis, tvarkė visas kasos operacijas grynaisiais pinigais. Kartu su L. S. turėjo bendrovės bankinius prisijungimus, abu galėjo atlikti bankinius pavedimus. Išeinant iš darbo visus bendrovės dokumentus L. S. paliko jam.

2013-02-21 buvo sudaryta ir pasirašyta Rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. ir jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, dėl žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų. Taip pat sudaryti ir pasirašyti tą pačią dieną priedai dėl avansinio mokėjimo 138 112,00 Lt ir dėl darbų, kuriuos turės atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po atliktų darbų turėjo būti surašomas priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima suremontuotą laivą su atliktais darbais. Tačiau to neįvyko. Bendrovė laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus turėjo atlikti per tris savaites už bendrą darbų ir medžiagų kainą – 310 752,00 Lt. V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. A. apytiksliai apskaičiavo laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus, įrangos pirkimus ir pristatymus. Po sutarties pasirašymo laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įvairius avansinius mokesčius, iš viso 306 220,20 Lt. Be to, tarp bendrovių 2013-03-13 buvo sudarytas ir pasirašytas papildomas susitarimas – priedas Nr. 4 dėl techninio projekto parengimo ir suderinimo už 2000 Eurų su bendrove „Polski Rejestr Statkow“, kuri turėjo patvirtinti laivo brėžinius ir prižiūrėti visus laivo remonto darbus. Laivo techninio projekto parengimo ir suderinimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti iki 2013-05-15 ir pateikti bendrovei „Polski Rejestr Statkow“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nes pritrūko pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. pateikinėjo atliktų darbų ataskaitas dėl atliktų darbų ir jų kainos. Be to, už pervestus pinigus buvo nupirkta ir žuvies skrodimo mašina už 20 716,80 Lt. Tai buvo įrašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas ataskaitas, kad nupirkta žuvies skrodimo mašina ir jos kaina bei pargabenimo išlaidos sudarė 23 343,45 Lt. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų – 306 220,20 Lt – nepasisavino, o atlikinėjo laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus, ir tai turi būti matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose. Grynųjų pinigų nenaudojo, atlikinėjo pinigų pervedimus (t. 3, b. l.13–141).

Liudytoja E. L.-B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Su kaltinamuoju buvo pasirašyta rangos sutartis dėl žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto ir įrangos. 2013-02-21 buvo pasirašyta rangos sutartis tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties priedas Nr. 1 buvo dėl avansinio mokesčio, priedas Nr. 2 buvo dėl darbų apimties ir terminų suderinimo protokolas. Priede Nr. 3 buvo išvardyti darbai, ką įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turės padaryti už sutartyje nurodytą kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra turėjęs ir daugiau tokių sutarčių, kurios nesusijusios su šiuo projektu. Negali pasakyti, ar kitose sutartyse sutarties kaina nesikeitė, nes nežino. Tokius dalykus derina įmonės vadovas. Šis projektas buvo pirmas tokios apimties, nes laive reikėjo labai daug ką įrengti, todėl neturi su kuo palyginti kainos. Einamieji remontai yra visai kas kita ir ten kartais būdavo, jog sutarties kaina keisdavosi, bet labai nedaug. Po sutarties sudarymo įmonė padarė avansinį mokėjimą, nes reikėjo užsakyti įrangą. Avansinį mokėjimą sudarė 138 112 litų. Iš viso turėjo būti atlikta darbų už 310 750 litų. Jie įmonės darbuotoją S. N. du kartus vežė į laivą „(duomenys neskelbtini)“ už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, kad šis galėtų apžiūrėti laivą, nustatyti technines galimybes, ir tada prasidėjo sutarties vykdymo darbai. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pradėjo ieškoti įrangos, kurią galėtų įsigyti iki to laiko, kol laivas „(duomenys neskelbtini)“ sugrįš į Klaipėdos uostą ir bus galima pradėti darbus.

Pagal priedą Nr. 4 pastarieji turėjo parengti techninę dokumentaciją, kuri buvo reikalinga klasifikacinei bendrovei „Polski Rejestr Statkow“ ir už brėžinių padarymą buvo sutarę sumokėti 2000 eurų atlygį. Kiek pati matė išankstines sąskaitas, kurias atsiųsdavo „(duomenys neskelbtini)“, tai nė karto nebuvo nurodyta, už ką ši sąskaita. Buvo nurodoma, kad tai išankstinis pavedimas už sutartį. Nebūdavo nurodyta, jog sąskaita už kraną ar brėžinius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė techninius brėžinius, juos reikėjo pristatyti Lenkijos bendrovei „Polski Rejestr Statkow“ ir, jei jie teisingi, šie juos patvirtina, ir tik tada galima pradėti darbus laive. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso pervedė ne vieną avansinį mokėjimą, bet šie nebuvo išrašę sąskaitos, kur būtų buvę išskirta 2000 eurų už brėžinius, nes jie jų iki galo taip ir nepadarė. Pagal priedą Nr. 4, šie tuos brėžinius turėjo padaryti iki gegužės 15 dienos. Brėžinius darė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. N.. Nežino, ką jie galėjo dirbti be brėžinių. Turėjo bent detales susirasti, ką reikia keisti. Priede Nr. 3 buvo parašyta, kad laive turi būti pastatytas kranas, laivo priekio vairavimo įrenginys, žuvies skrodimo mašina, todėl mano, jog jie per tą laiką ieškojo tos įrangos. Vėliau ta įranga buvo sumontuota, bet iki galo viskas nebuvo baigta, todėl jie nežino, ar ši yra veikianti. Dalis įrangos yra sumontuota, pavyzdžiui, pusė krano, dyzelinis variklis be valdymo, todėl nežino, ar nors ir juos pabaigus kas nors veiks. Projektai atsirado vasaros viduryje, nes tam, kad pradėtų montavimo darbus, reikėjo pašalinti izoliaciją, padaryti elementarius valymo darbus, kad pasiruoštų darbui. Kai laivas parplaukė į uostą, šie tuos darbus pradėjo daryti, o kai buvo patvirtinti kai kurie brėžiniai, paaiškėjo kad tie darbai buvo daromi neteisingai.

Vėliau pastarieji labai atsiliko nuo darbų grafiko, buvo keletas susitikimų jų įmonėje, kur dalyvaudavo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jų įmonės vadovas, klasifikacinės bendrovės atstovas V. M.. Buvo pabrėžta, kad detalės, kurios dedamos į povandeninę laivo dalį, turi būti sertifikuotos, ko nenorėjo girdėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dėl to jie vėliau patyrė nuostolių. Nesutarimai prasidėjo, nes jie pradėjo vilkinti darbus. Brėžiniai, kuriuos jie turėjo padaryti pagal reikalavimus, nebuvo tvirtinami. Mano, kad jeigu žmonės sutinka daryti kažkokį darbą, jie tai turi žinoti, kaip jis daromas. Jie buvo pateikę brėžinius, bet Lenkijos bendrovė juos atmetė, po to jie buvo taisyti, tačiau taip iki galo ir nebuvo baigti.

Rugpjūčio mėnesį povandeninį vožtuvą jie turėjo skubiai užsisakyti per vieną „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių, kad būtų sertifikuota ir būtų sumontuota. Tada jie įspėjo rangovą, kad taip negali būti, ir rugsėjo mėnesį paprašė pateikti sąskaitas, patvirtinančias, už ką išleisti pinigai. Tada atvyko kaltinamasis ir pasakė, kad jam trūksta pinigų, o jie elektroniniu laišku kreipėsi su prašymu pateikti sąskaitas, nes nori nutraukti sutartį. Sąskaitų negavo, tik išrašus, kurių buvo daug, jose nurodyta, kur išleistos pinigų sumos, pateikė sąskaitos numerius ir tai buvo didelė pinigų suma. Ji pradėjo skambinti į kai kurias įmones, paaiškėjo, kad V. S. buvo atvykęs pas juos ir prašė patvirtinti, bet šie jokių sąskaitų nerašė. Taip pat paaiškėjo, kad įmonėje „Softmarine service“ išleistos visai ne tokios pinigų sumos. Jie prašė kaltinamojo pateikti sąskaitų kopijas, bet jis jų nepateikė, todėl įmonės vadovas nutarė, kad reikia nutraukti sutartį.

2013-11-13 „(duomenys neskelbtini)“ įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pretenziją elektroniniu paštu ir registruotu laišku, kuris grįžo, su prašymu taikiai išspręsti šios sutarties nevykdymą ir davė terminą atsakyti iki gruodžio 2 dienos, bet jokio atsakymo nesulaukė. Kaltinamasis po to tiesiog dingo. Jis neatsakinėjo į laiškus, telefonas buvo atjungtas, darbuotojai prie laivo nedirbo. Jiems būtų sunku nustatyti, už kokią sumą yra atlikta darbų. Kodėl buvo kreiptasi į policiją, o nebandyta spręsti klausimą civilinio proceso tvarka, ji nežino. Laivo remontas šiuo metu yra užkonservuotas, nebaigtas ir įranga šiuo metu yra neveikianti, nes nėra atvesti vamzdžiai. Vėliau jie buvo pasamdę kelias įmones, apie tai informavę S., ir su jais tęsė darbus. Jie akcentavo, kad tai yra tęstinis projektas, už kurį turėtų mokėti „(duomenys neskelbtini)“, tačiau mokėjo jie sudarę sutartį su tomis įmonėmis, tačiau į sutarties sąlygas buvo įtrauktas punktas apie tai, kad ši sutartis sudaryta tik dėl to, kad yra nevykdoma „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Viena iš priežasčių, kuri buvo labai svarbi, yra tai, kad vieno susirinkimo metu, kuris vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, V. S. buvo informuotas, jog klasifikacinė bendrovė buvo paprašiusi jo pateikti pažymas iš atestuotos įmonės, kad sumontavus kraną nepasikeis laivo stovumas. Tai nebuvo padaryta, nors buvo priminta ne vieną kartą. Tada įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pati kreipėsi į atestuotą bendrovę UAB „Marine Bell“, ji pateikė pažymą, kad sumontavus kraną ant laivo „(duomenys neskelbtini)“ reikės iš naujo daryti laivo stovumą. Kad padarytų laivo stovumą, jie turėjo stabdyti laivą 2 mėnesiams, kad būtų atlikti matavimo darbai, dokumentacijos rengimas ir siuntimas į pagrindinį biurą Lenkijoje, kad šie patvirtintų laivo stovumą. Tada gavo atsakymą, kad šie nieko neskaičiavo ir nesuprato, ką daro. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ši sutartis nebuvo pirma ir vienintelė. Jie yra dirbę ir pretenzijų jie šiems neturėjo.

Šiuo metu prie laivo niekas nedirba, nes laivas buvo išplaukęs į žvejybą ir neseniai grįžo po žūklės sezono. Laivas yra plaukiojantis, tačiau jie prarado visą rudenį, nes žvejybinis sezonas šiems laivams prasideda spalio mėnesį. Laivas galėjo plaukti ir be tos įrangos, kadangi tai yra papildoma įranga. Čia kalbama apie laivo priekio vairavimo įrenginius, kur yra laivapriekyje sumontuotas sraigtas, iš kur turėtų ateiti valdymas į vairinę. Šis sraigtas yra sumontuotas. Kadangi jie rugsėjo mėnesį kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti sąstatais dėl atliktų darbų ir negavo atsakymo, todėl užkonservavo darbus, kad būtų galima bent jau 2014 metų sausio mėnesį išplaukti žvejoti, nes ir taip turėjo prastovą 2013 metais.

Medžiagų ir remonto darbų kainą, kaip ir pačią sutartį pateikė „(duomenys neskelbtini)“. Kaina buvo tinkama, todėl ir buvo pasirašyta sutartis. Nors ir buvo pateikta ataskaita dėl tam tikrų atliktų darbų, tačiau jie dar papildomai kreipėsi į kitas įmones, nes darbai nebevyko. „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo mėnesį pradėjo visus siųsti pas juos prašyti pinigų. Duodavo jų duomenis ir sakydavo, kad reikia kreiptis į juos ir jie atsiskaitys, o jie šiems buvo pervedę pinigus. Į juos kreipėsi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie dėl to kreipėsi į S. ir šis paaiškino, kad jam per brangu, ir viską, ką jie jam pervedė, jis jau išleido. Jie buvo susitarę, kad dėl papildomų darbų jie papildomai mokės, ir šis buvo atėjęs rugsėjo pradžioje bei pasakė, kad galbūt darbų kaina pakils 20 000 litų, bet dokumentacijos tam neatsiuntė. Tada pradėjo prašyti sąskaitų, tačiau nieko negavo, o į juos kreipėsi keletas įmonių, kurios teigė, kad jie turi su jais atsiskaityti. Jie papildomai sumokėjo rangovams, kad būtų pabaigti elektros darbai, nes kitaip jų laivo nebūtų išleidę išplaukti į jūrą, todėl buvo sudarytos kitos sutartys su kitomis įmonėmis, nes „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo pareigų. „(duomenys neskelbtini)“ nupirko povandenines detales, tai yra vožtuvus, tačiau jie nebuvo sertifikuoti ir lenkų registras pasakė, kad šių vožtuvų laive montuoti neleis. Kaltinamasis taisyklę, kad visi vožtuvai turi būti sertifikuoti, tikrai žinojo. Be to, jie daugiau nebeturėjo laiko stovėti doke, nes įmonė pasakė, kad vienu ar kitu atveju juos nuleis atgal į vandenį ir vėl turės laukti eilėje, todėl patys kreipėsi į tiekėjus ir UAB „Elmelit“ pateikė kainą su greitu sertifikuoto vožtuvo pristatymu. Jie tą vožtuvą užsakė ir dėl to patyrė papildomų nuostolių. V. S. apie tai buvo informuotas.

Nesertifikuoto vožtuvo jie neturėjo, tikriausiai jis liko pas V. S.. Jis buvo 5 kartus įspėtas, kad vožtuvai turi būti sertifikuoti, bet vis tiek nupirko nesertifikuotą.

Laivo priekio vairavimo įrenginio valdymo sistema nebuvo padaryta. Pagal rangos sutartį jis visus darbus buvo įsipareigojęs atlikti per 3 savaites. Tai yra nerealus laikas atlikti tiek darbų. Tai nustatė V. S..

Kad yra nupirkta žuvies skrodimo mašina, S. nepranešė, bet jie žinojo, kad tokia mašina yra, nes įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laive ir jos vadovas A. D. buvo atėjęs prašyti pinigų ir pasakė, jog buvo girdėjęs, kad tą mašiną parvežė. S. prašė, kad pristatytų tą mašiną į laivą, bet jis parašė, kad kai atsiskaitysi, pristatys tą mašiną į laivą.

Jie pervedė įmonei beveik visus pinigus, kurie buvo numatyti pagal sutartį. Iš viso turėjo pervesti 310 752 litų plius 2 000 eurų. Buvo pervesta 306 220, 20 litų, tai didžioji dalis.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jiems pateikė sąskaitą už įrangos iš Danijos remontą pagal registro reikalavimus iš įmonės „Soft marine service“, pagal ją kaltinamasis sumokėjo 28 955 Lt plius PVM. Ji turi šių sąskaitų kopijas, iš jos matyti, kad jis sumokėjo 6 000 Lt plius PVM. Vėliau įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad šis yra sumokėjęs tam tikrą pinigų sumą, tačiau įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pati sudariusi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės vadovas yra informavęs, kad jokių pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs. Jis tai yra nurodęs pateiktoje lentelėje. Jie prašė kaltinamojo, kad šis pateiktų ataskaitą, kur išleido pinigus, bet šis jiems pateikė lentelę. Negali atsakyti, ar ir anksčiau sudarytose sutartyse S. nepateikdavo sąskaitų už padarytus darbus. Jo pateikta lentelė yra niekinis dokumentas.

Dėl darbų, kurie turėjo būti atlikti ir už kuriuos jie buvo sumokėję, bet kurių „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, o tai padarė kitos įmonės, su kuriomis sudarė sutartis ir kurios baigė darbus, nors pats projektas dar nėra baigtas, įmonė yra patyrusi 145 546,74 Lt nuostolio. Visus šiuos darbus turėjo atlikti „(duomenys neskelbtini)“ ir už tuos darbus jiems jau buvo sumokėję.

Iš sumos, kuri yra pervesta „(duomenys neskelbtini)“, reikėtų minusuoti sumą, kuri buvo pervesta lenkų registrui, nes tai susiję su šiuo projektu, bet tų pinigų nereikia skaičiuoti į rangos sutartį. Iš viso jie sumokėjo 444 978,74 Lt. Galvoja, kad įmonės vadovas V. S. remonto darbuose nebuvo naujokas nebuvo ir galėjo apskaičiuoti darbų sumą. Galėtų sutikti, kad darbų sumos paprastai keičiasi ir keičiasi į didžiąją pusę. Tačiau ji mano, jog kaltinamasis turėjo pakankamai laiko susirinkti komercinius pasiūlymus, kokios detalės jam reikalingos, kokios išlaidos gali būti. Jis buvo gavęs ir laivo brėžinius.

306 000 Lt sumą apima pinigai, kuriuos sumokėjo toms įmonėms, kurios papildomai atliko darbus. Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 444 978,74 Lt. Patikslina, kad išskaičiuota 6 788,20 Lt už brėžinių patvirtinimą ir apmokėjimą iš 306 000 Lt.

Jai nėra žinoma, kad kaltinamojo įmonei iškelta bankroto byla.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip generalinis rangovas turėjo įvertinti visą darbų apimtį, todėl jų darbuotojas S. N. 2 kartus buvo vežamas į Daniją, į laivą „(duomenys neskelbtini)“, kur apžiūrėjo laivą. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo duoti laivo brėžiniai ir kadangi jie buvo užsakovai, o „(duomenys neskelbtini)“ rangovai, jie ir turėjo apskaičiuoti kainą. Jiems buvo pateikę laivo brėžinius 2013-01-21. Iš viso buvo pateikti 5 laivo „(duomenys neskelbtini)“ brėžiniai ir buvo parašytas šių dokumentų perdavimo–priėmimo aktas. Apie tai, kad pagal tuos brėžinius nėra galimybės skaičiuoti darbų kainos, ji negirdėjo nei iš įmonės vadovo, nei per susirinkimus, kuriuose dažniausiai dalyvaudavo. Susirinkimų metu būdavo aptariamas projektas ir kai prasidėdavo prašymai dėl pinigų pervedimų, ji išeidavo iš kabineto, nes tuo nesirūpino. Žino, kad pirmasis avansinis mokėjimas buvo tam, kad įsigytų įrangą. Dar vienas avansinis mokėjimas buvo Lenkų registrui, bet, kaip minėjo, ši suma susijusi su projektu, ir ji jos neginčija. Galbūt ir antrasis avansinis mokėjimas buvo įrangos įsigijimui. Rugpjūčio mėnesį ar liepos pabaigoje kaltinamasis buvo atėjęs ir prašė pinigų, nes jam reikėjo atsiskaityti su gamykla, kur stovėjo laivas. Ji tai girdėjo ir važiavo derinti dokumentų su gamykla, kur stovėjo laivas. Taip pat turi duomenų ir iš vadovo, kad šis prašė tų pinigų rugpjūčio 31 d. Prašė 75 000 litų, kad atsiskaitytų su gamykla, tačiau vėliau paaiškėjo, kad iš tų pinigų jis gamyklai nė cento nesumokėjo. Tuo metu, kai laivas buvo gamykloje, laive dirbo vyr. mechanikas B. P. ir jis prižiūrėjo visus darbus, nes kai atliekami darai, mechanikas turi būti laive. Be to, prižiūrėtojas privalėjo turėti techninį išsilavinimą. Dalis krano, laivapriekio privairavimo sraigtas, dyzelinis variklis, kuris priklauso laivapriekio privairavimo įrangai, nors neaišku, ar jis veikia, nes pulto nėra, yra laive, nes niekas nieko neišmontavo. Žuvies skrodimo mašinos priėmimo–perdavimo aktas yra pasirašytas, tačiau jie neturi jos patys atsivežti ir paleisti, nes pagal sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos darbus privalėjo atlikti jie.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. L.-B. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė – parodė, kad 2013-02-21 buvo sudaryta ir pasirašyta „Rangos sutartis Nr. 2013/02/21-(duomenys neskelbtini)“ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. dėl žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų. Prie sutarties buvo sudaryti ir pasirašyti priedas Nr. 1 dėl avansinio mokesčio 138 112,00 Lt ir priedas Nr. 2 dėl atliktinų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus turėjo atlikti už bendrą darbų ir medžiagų kainą – 310 752 Lt, ją pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S.. Po sutarties pasirašymo laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 306 220,20 Lt. Pinigus jie pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jiems buvo pateikiamos išankstinės sąskaitos. 2013-03-13 buvo sudarytas ir pasirašytas papildomas susitarimas – „Rangos sutartis Nr. 2013/02/21-(duomenys neskelbtini)“ priedas Nr. 4, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus dėl techninio projekto parengimo ir suderinimo už 2 000 Eurų su bendrove „Polski Rejestr Statkow“. Laivo techninio projekto parengimo ir suderinimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti iki 2013-05-15, bet įsipareigojimų neįvykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik kelis brėžinius, kurie buvo patvirtinti bendrovės „Polski Rejestr Statkow“. Kadangi buvo pateikti ne visi projektiniai brėžiniai ir schemos, tai UAB „(duomenys neskelbtini“ buvo priverstas su kita įmone – UAB „Marine Bell LLC“ – pasirašyti sutartį dėl brėžinių ir schemų parengimo ir su bendrove „Polski Rejestr Statkow“ patvirtinimo, todėl 2013-10-29 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Marine Bell LLC“ buvo pasirašyta sutartis laivo „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbams atlikti.

2013-06-24 žvejybiniam laivui „(duomenys neskelbtini)“ grįžus į Klaipėdos uostą, laivas buvo pastatytas prie krantinės remonto darbams. Laive „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti tik izoliacijos šalinimo darbai ir juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. S. atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kokie darbai atlikti ir atliktų darbų kainos. Pas ją atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. ir pareikalavo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą už 1 560 Lt sumą už šiluminės izoliacijos nuėmimo darbus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo šios sumos, nebuvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2013-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „Polski Rejestr Statkow“ gavo nurodymą, kad visi vožtuvai, kurie yra montuojami laivo povandeninėje dalyje, turi būti sertifikuoti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sertifikuotų vožtuvų neturėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini“ iš UAB „Elmelit“ užsisakė sertifikuotą vožtuvą, kurio kaina su pristatymu – 8 191,70 Lt.

2013-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad už laivapriekio privairavimo įrenginio kapitalinį remontą ir valdymo sistemos įdiegimą (sumontavimą) yra sumokėta 20 640 Lt, tačiau buvo atliktas tik laivapriekio privairavimo įrenginio kapitalinis remontas, hidraulinio siurblio remontas ir dyzelinio variklio remontas, už tai buvo sumokėta 8 470 Lt. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-18 sudarė kitą sutartį su UAB „Hydraulic Arsenal“ dėl žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ darbų, kurių nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, 2013-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad už kapitalinį krovininio hidraulinio krano remontą ir pajungimą prie laivo elektros yra sumokėta 18 750 Lt UAB „Hidrostartas“. Taip pat pateikė atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad už laivapriekio privairavimo įrenginio dyzeliniam varikliui yra atliktas kapitalinis remontas, pakeisti purkštukai ir amortizatoriai ir minėtas dyzelinis variklis yra sumontuotas ant fundamento. Tačiau ne visi darbai buvo atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „Laivų technika“ ir su jais sudarė sutartį dėl dyzelinio variklio sumontavimo ant fundamento, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 5 100 eurų. Be to, 2013-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atliktų darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad žuvies skrodimo mašina yra pristatyta ir už ją yra sumokėta 23 343,45 Lt. Tačiau kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu įrenginį pristatyti į laivą „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginio nepristatė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, nėra žinoma, kur panaudota dalis sumokėtų lėšų iš 299 432 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. pateikė išlaidų lentelę, bet nėra tai patvirtinančių dokumentų. Išsiuntus V. S. Pretenziją dėl 2013-02-21 Rangos sutarties siūlant įvykdyti sutartus įsipareigojimus, padengti nurodytus nuostolius ir grąžinti nepanaudotas lėšas, atsakymo nebuvo gauta, nuostolių nepadengė, nepanaudotų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarė nupirkti ir įstatyti į žvejybinį laivą „(duomenys neskelbtini)“ žuvies skrodimo mašiną. 2013-06-14 V. S. pranešė, kad surado žuvies skrodimo mašiną „Jutland kronborg Mark III S“ Švedijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai nepervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigų už žuvies skrodimo mašiną, nes V. S. neprašė. V. S. už mašiną galbūt sumokėjo iš prieš tai bendrovei pervestų pinigų. 2013-08-30 V. S. jai atsiuntė lentelę su atliktų darbų ataskaita, joje buvo nurodyta žuvies apdorojimo mašinos kaina 23 343,45 Lt bei kad už ją yra sumokėta. Be to, pateikė suvestinę, kurioje nurodyta įsigijimo data „2013-08-08“, sąskaitos Nr., firma „G Utbults Fiskekonsult (6 000 EUR). 2013-09-20 raštu kreiptasi į V. S., kad norima apžiūrėti nupirktą žuvies skrodimo mašiną ir parsivežti ją į laivą, į tai V. S. atrašė, kad mašina paruošta transportavimui ir bus pristatyta tada, kai bus suderintas galutinis laivo remonto balansas. Vėliau V. S. pranešė, kad žuvies skrodimo mašina bus pristatys tik tada, kai bus pasirašytas suderintų ir atliktų darbų aktas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks aktas pasirašytas nebuvo, žuvies skrodimo mašina pristatyta nebuvo (t. 2, b. l. 5–8, 9–10,11–12).

Liudytoja L. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 metų iki 2013 metų. Per tuos metus įmonė turėjo darbų, darė remontus. Tuo laikotarpiu, kai dirbo, jie neturėjo problemų dėl dokumentų ir viskas vykdavo sklandžiai. Iš darbo išėjo, nes apie 3 mėnesius negavo atlyginimo. Visur buvo krizė ir visiems buvo sunku. Tuo metu, kai dirbo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis ir jie gaudavo avansinius mokėjimus, bet jai atrodo, kad tai buvo tik pati pradžia. Ji dirbo bendrovės buhaltere. Nebuvo materialiai atsakingas asmuo. Už kasą buvo atsakingas direktorius. Ji tik darydavo pavedimus direktoriaus nurodymu. Neprisimena, ar tuo metu jie pirko įrangą, bet kažkas vyko ir jie ketino padaryti savo darbus, kurie buvo numatyti sutartyje. Jai dirbant jokių pretenzijų ar reikalavimų grąžinti skolas nebuvo, bet tiksliai nepamena. Jų įmonėje dirbo direktorius, buhalterė ir inžinierius. Kai pablogėjo situacija, jie visi negaudavo atlyginimo, o direktorius sakydavo, jog reikia palaukti, nes atsiras daugiau darbų ir atlyginimas bus išmokėtas. Banko pavedimus taip pat galėdavo atlikti ir direktorius, nes ji dirbo tik 4 valandas, todėl jam kartais reikėjo pačiam daryti pavedimus. UAB „(duomenys neskelbtini),“ buvo pervedęs avansinius mokėjimus jų įmonei. Kai jie atlikdavo kokius nors darbus, aktas visada būdavo parašomas. Atlyginimus pervesdavo per banką. Nepamena, koks paskutiniais metais buvo bendrovės pelnas. Paskutiniais metais buvo nuostolingas balansas. Iš darbo išėjo 2013 metų lapkričio mėnesį. Gavus avansą direktorius pirkdavo medžiagas, pas ją buvo kaupiamoji sąskaita, kur užpajamuodavo pagal gautus buhalterinius dokumentus, kas buvo pirkta. Dokumentus jai pateikdavo direktorius. Iki sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų darbų, bet tuo metu visi darbai jau buvo padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją kaip liudytoją teigė, kad S. pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, pasirašytą abiejų bendrovių, kai buvo atlikti laivo remonto darbai. Ji kalbėjo apibendrintai, ne konkrečiai apie laivą „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, ar dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas koks nors aktas. Direktorius neturėjo galimybės dirbti su buhalterine programa. Su ja dirbo ji.

Liudytojas B. P. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. mechaniku. Nežino, kokios buvo sudarytos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokie buvo įsipareigojimai. Sutarčių jam niekas nerodė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laive „(duomenys neskelbtini)“ atliko tam tikrus darbus. Darbus atliko labai daug įmonių. Tas įmones tikriausiai samdė S., bet tiksliai nežino, nes jiems tokių dalykų niekas nepasakojo. Darbai buvo pradėti, bet niekas nebuvo padaryta iki galo, nors darbų buvo padaryta labai daug. Buvo pastatytas variklis, perdarytos hidraulikos, pastatytas povairio mechanizmas, o tai yra didelis darbas. Buvo pastatytas pats mechanizmas ir variklis. Variklis buvo remontuotas Šilutės plente. Tie darbai nebuvo atlikti iki galo, nes viskas kaip stovėjo, taip ir stovi iki šiol. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nebaigtų darbų atlikimo samdė „Laivų techniką“, nes buvo blogai pastatytas variklis, nes Laivų priežiūros inspekcija jo nepriėmė. Kas už tuos darbus mokėjo, nežino. Dirbama buvo apie 3–4 mėnesius.

Iš pradžių atrodė, kad terminas tiems darbams atlikti yra realus, bet pamačius, kaip viskas daroma, terminas pasirodė nerealus. Tiems darbams atlikti buvo samdomos kitos įmonės ir jų buvo labai daug. Iš esmės jis mano, kad jei visus darbus būtų darę specialistai, tai jie būtų spėję per nustatytą terminą atlikti darbus.

Dėl projektų gali paaiškinti, kad į Daniją buvo atvykęs konstruktorius, kuris braižė brėžinius, tačiau kai jam juos parodė, jis suprato, kad konstruktorius nebuvo profesionalus ir sukonstravo nelabai protingų dalykų. Atliekant darbus pirmiausiai reikia projekto, o tik tada galima atlikti darbus. Jis projekto nematė. Iš pradžių turi būti projektas, jį turi patvirtinti registras, o tada turi būti atliekami darbai. Projekto paruošimas gali trukti iki pusės metų ar net iki metų.

Jie priklauso lenkų registrui, tai tikriausiai ten juos ir siuntė. Konstruktorius buvo atvažiavęs sausio mėnesį, o darbai prasidėjo gegužės mėnesį. Kiek supranta, per tą laiką vyko projekto derinimas. Galutinio projekto nematė. Jam pateikdavo atskiras detales. Konstruktorius buvo S. N.. Projektą turėjo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip vyriausiasis mechanikas turėjo dalyvauti visame procese direktoriaus A. A. nurodymu. Tai darė nuo gegužės mėnesio, kai grįžo į Klaipėdą. Kai buvo derinama ir pasirašoma sutartis, jis nedalyvavo. Susitikimuose dėl darbų planavimo dalyvavo vieną kartą, kai nuo darbų pradžios buvo pradėjęs mėnuo ar du. Kai grįžo į Klaipėdą, laivą pastatė Klaipėdos laivų remonte ir ten turėjo būti atliekami darbai. Prasidėjo korpusiniai darbai. Kad pastatytų povairio mechanizmą, reikėjo pjaustyti korpusą. Visus darbus turėjo atlikti „(duomenys neskelbtini)“, bet jie samdė kitus darbuotojus. Variklį remontavo Šilutės plente, kažkur jį pirko, bet dokumentų nebuvo nors jis prašė. Reikėjo padaryti ir daugiau darbų, bet jų net nepradėjo. Buvo padaryta nemažai, bet ne iki galo. Buvo labai daug konstruktoriaus klaidų, blogų apskaičiavimų, nes registras jų nepriėmė. Detalės buvo perkamos labai pigios, o taip daryti negalima. Laivas dirbo, buvo išplaukę žvejoti.

Dėl darbų atlikimo buvo pasirašyti darbų atlikimo aktai, kuriuos jis pasirašydavo. Jeigu darbų kokybė netikdavo, nepasirašydavo. Reikalavo padaryti darbus iki galo. Originalūs priėmimo– perdavimo aktai tikriausiai yra įmonėje, nes jis turi tik kopijas. Jas duodavo darbų vykdytojai. Jo pasirašytus aktus darbų vykdytojai siųsdavo į „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti.

Kiek pamena, darbai turėjo būti baigti iki rugsėjo mėnesio. Kai jie sustojo, į žvejybą išplaukė lapkričio mėnesį. Sezonas prasideda spalio mėnesį, dėl to jie nenukentėjo, tik pasidarė labai sunki laivo eksploatacija. Jame stovi kranas, kuris nebaigtas, todėl eksploatacija pasidarė sudėtinga. Kranas buvo suprojektuotas, bet nebaigtas. Perkamos įrangos techninių parametrų su juo niekas nederino, o vėliau, kai įrangą atvežė, pasakė, kad ji tokia bus. Kai grįžo gegužės mėnesį, jam tik parodė variklio brėžinius, o jis galvojo, kad šis bus kitoks.

Jiems buvo atvežtas išardytas vidaus degimo variklis. Jį matė. Pačios hidraulikos mechanizmą taip pat matė, nematė reduktoriaus ir sraigto. Hidraulinio mechanizmo kokybė iš pažiūros atrodė patenkinama, o kaip ji veiks, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini),“ vadovybė su juo nesikonsultavo prieš priimant sprendimą pirkti įrangą.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Buvo sudaryta sutartis dėl laivo remonto darbų. Jie sudarė V. S. paruoštą sutartį dėl remonto darbų terminų, apimties ir kainos. Jiems sutarties sąlygos tiko ir ją pasirašė. Tai buvo ne pirmas jų projektas, anksčiau turėjo projektą, kurį gerai atliko V. S. vadovaujama kompanija. Turėjo teigiamą bendradarbiavimo su jo kompanija patirtį. Tai nebuvo pirmas kartas.

Būna, kad sutartyje nurodytos sumos keičiasi, tačiau ne tiek daug, tam ir yra rašoma sutartis. Specialistai įvertino savo galimybes ir darbų apimtis. Jis nėra laivų remonto specialistas. Jis samdo įmonę su patirtimi, ši įvertina savo galimybes, terminus, kainą. Kiek pamena, projekto pabaigoje atėjo V. S., pasakė, kad kaina gali padidėti 20 000 litų. Jie kaip gamybininkai žino, kad taip gali būti, dėl to problemos nėra. Tačiau kaina negali padidėti dvigubai.

Projektą turėjo parengti ir tai darė kaltinamasis. Jis už tai buvo atsakingas. Jie pateikė laivo brėžinius, pasakė savo norus. V. S. patikrino laivo dokumentaciją ir brėžinius, du kartus jo atstovas vyko į laivą matuoti, žiūrėti, fotografuoti, tiksliai vertinti techninę būklę ir galimybes. Tai įvertinęs, parašė sutartį, ši jiems tiko ir jie sutartį pasirašė. Darbai nėra baigti iki šiol. Pas jį ateidavo subrangovai, kuriuos samdė V. S., ir prašydavo jiems sumokėti pinigus, nes pastarasis jau nebemokėjo ir jiems. Kada parodė pavedimus, tada situacija paaiškėjo. Tada tik sužinojo, kad taip yra. Dauguma subrangovų sakė, kad jiems nebuvo mokėta arba buvo sumokėtos simbolinės sumos.

Visa įranga, kol ji nėra patikrinta, priimta registro, suderinta su Saugos laivybos administracija, visi darbai ir įranga yra niekas, tai yra geležies gabalas. Jei nėra priimta, patikrinta, yra niekas todėl, kad galbūt nefunkcionuoja.

S. atėjo prašyti antros pinigų sumos, teigė, kad gamykla reikalauja mokėti už dokus, kad jis priverstas prašyti iš jo pinigų. Jie pervedė jam tam tikrą sumą, tačiau sužinojo, kad šis gamyklai taip pat nesumokėjo. V. S. nieko neaiškino, jis dingo, neatsiliepdavo telefonu. Siuntė jiems lentelės, kurios buvo niekuo nepagrįstos. Jie nieko nebegalėjo daryti, tik pareikalauti nutraukti sutartį. Kaltinamasis neatsiskaitė su jais, neinformavo, ką šis padarė su pinigais. Jų žuvies skrodimo mašiną po to, kai jie jau buvo parašę pareiškimą policijai, jis ruošėsi parduoti. Internete ieškojo pirkėjų, nors policijoje jau buvo pareiškimas, ir ši mašina buvo surasta. Jie jos neima, nes ši nepatikrinta ir gali neveikti. Kol nėra pabaigti darbai, nėra pagrįstos ir kaltinamojo išlaidos. Galbūt po išbandymų reikės viską perdirbti, jei neteisingai atlikti darbai, ir juos reikės taisyti. Kiek jam yra žinoma, kaltinamojo nupirkta įranga kažkur sandėliuojama. Jie daug kartų prašė, kad pastarasis nupirktą įrangą vežtų į laivą. Šis pareiškė, kad kai bus sumokėti pinigai, tada bus grąžinta technika, nors pinigai buvo sumokėti. Kol įranga nėra išbandyta, jis negali jos priimti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetą nustatyta, kad kaltinamajam V. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 183 str. 2 d., BK 184 str. 1 d. nepasitvirtino.

BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo turto išvaistymo dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Taigi šio nusikaltimo dalykas gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Svetimas turtas – tai kaltininkui patikėti ar jo žinioje esantys jam nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetima turtinė teisė – tai kaltininkui patikėta ar jo žinioje esanti savininko ar teisėto valdytojo daiktinė ar prievolinė teisė ar teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnio 1 dalis).

Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 5 dalis). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Pažymėtina, kad turto ar turtinės teisės išvaistymo atveju kaltininkas gali ir neturėti naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2007).

Analizuojant turto išvaistymo kaip nusikalstamos veikos požymius darytina išvada, kad iš esmės visais atvejais turtas ar turtinė teisė patikima ar perduodama asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu. Darytina išvada, kad teisės, kylančios iš rangos sutarties, taip pat gali būti laikomos turtinėmis teisėmis BK 184 straipsnio prasme. Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis užsakovo ir rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2004). Kita vertus, įvertinus byloje esančius ir ištirtus įrodymus nėra pagrindo išvadai dėl kaltinamojo žinioje buvusio turto išvaistymo.

Civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš rangos sutarties šiuo atveju turi būti atribojami nuo baudžiamųjų teisinių santykių.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis V. S. pagal BK 184 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl BK 183 str. 2 d.

Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai – suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto (turtinės teisės) ir norint šių padarinių.

Turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011). Šioje baudžiamojoje byloje buvo būtina vertinti visus V. S. veiksmus, tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius.

Turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Apie kaltės turinį sprendžiama, inter alia, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, jog nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad piniginės lėšos, tai yra 16.974,66 Eur (58.610,10 Lt), kurių panaudojimas nebuvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, nebuvo panaudotos žvejybinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto ir įrangos įgijimo ir montavimo darbams. Ir štai dėl kokių priežasčių. Kaip nurodė kaltinamasis, o tą patvirtino ir liudytojai, pasirašant rangos sutartį dėl laivo remonto nebuvo laivo remonto projekto, nebuvo pateikti laivo techniniai dokumentai, todėl akivaizdu, kad negalima buvo nustatyti darbų apimties ir išlaidų dydžio. Pradedant rangos sutartyje numatytus darbus reikėjo parengti dokumentus, bei derinti juos su atitinkamomis institucijomis. Kai laivas sugrįžo į uostą, išardžius paaiškėjo, kad laive daug kas perdaryta. Registras pareikalavo paruošti dokumentus, o tik tada pradėti darbą. Gavęs papildomą informaciją, kaltinamasis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, kad rangos sutartyje nurodytos piniginių lėšų sumos nepakaks, kad darbai būtų atlikti. Tačiau į tai nebuvo sureaguota. Svarbiausia yra tai, kad iš tiesų buvo padaryta daug darbų, tą patvirtina Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau, kaip nurodė liudytojas B. P., jis nepasirašydavo darbų atlikimo aktų, jeigu darbų kokybė jam netikdavo. Minėtas liudytojas nurodo, kad buvo pastatytas variklis, perdarytos hidraulikos,, pastatytas povairio mechanizmas, tačiau tie darbai buvo padaryti ne iki galo, todėl už juos ir nebuvo apmokėta. Liudytojas A. A. parodė, kad visa įranga, kol ji nėra patikrinta, priimta registro, suderinta su saugos laivybos administracija, visi atlikti darbai yra niekiniai, nes galbūt jie nefunkcionuoja. Tą patį paaiškino ir dėl nupirktos žuvies skrodimo mašinos. Nors ji realiai yra, tačiau jie jos neima, nes nežino ar ji funkcionuoja. Taigi neįmanoma nustatyti, kokie padaryti darbai, tačiau dėl tų darbų nėra pasirašyti darbų priėmimo aktai, nes tik juos nustačius ir įvertinus, galima būtų nustatyti padarytos ar nepadarytos žalos dydį.

Teismas pažymi, kad organizuojant verslą svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys verslą, suteikiantį abipusę naudą. Kartu ekonominės verslo rizikos principas siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, todėl konfliktinių situacijų tarp verslininkų sprendimas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

Šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš rangos sutarties turi būti atribojami nuo baudžiamųjų teisinių santykių, nes nėra nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis V. S. pagal BK 183 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 128 874,75 Eur (444.978,74 Lt) civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pagal BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 128 874,75 Eur (444 978,74 Lt) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014-09-10 nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į žuvies skrodimo mašiną panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.