Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Meidis“ atstovei nemokumo administratorei Rasai Židonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Meidis“ ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė BUAB ,,Meidis“ prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Nemokumo administratorė paaiškino, kad atsakovas UAB ,,Meidis“ vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įmonės akcininkas. Atsakovas neneigia, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iš įmonės sąskaitos buvo išmokėta atsakovui arba išgryninta 26 215 Eur, tačiau nėra jokių duomenų, kad ši suma būtų naudota įmonės reikmėms. Priešingai, atsakovo pateikta paskolos sutartis negali būti laikoma įrodymu byloje, nes ji neatitinka formos reikalavimų, be to, paskolos suteikimas yra realinis sandoris, o nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą pagal nurodytą paskolos sutartį skolininkui. Pinigai iš UAB ,,Meidis“ sąskaitos buvo paimti tada, kai nurodomam skolininkui UAB ,,Geras pardavėjas“ jau buvo iškelta bankroto byla, o UAB ,,Meidis“ skolininko bankroto byloje nedalyvavo, kreditorinių reikalavimų nereiškė. Šios aplinkybės patvirtina, kad pagal šią paskolos sutartį lėšos nebuvo ir negalėjo būti skolinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kai jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos išimtos piniginės lėšos, o duomenų apie jų panaudojimą bendrovės interesais nėra.

7. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013; 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017). Įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, todėl ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017).

8. Bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams, ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali vadovo pareiga nenaudoti bendrovės turto asmeninei naudai bei nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Jei įrodomos aplinkybės, kad vadovas (valdybos narys) naudojosi bendrovės turtu asmeninei naudai gauti arba pasinaudojo bendrovės galimybėmis, vadovui (valdybos nariui) pereina pareiga įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

9. Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas G. L. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB ,,Meidis“ direktoriumi (registruota nuo (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos UAB ,,Meidis“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. liepos 16 d. matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. iš bendrovės sąskaitos grynaisiais pinigais atsakovui išmokėta 20 000 Eur suma. Iš byloje pateiktos UAB ,,Meidis“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. liepos 16 d. matyti, jog iš bendrovės sąskaitos atlikti grynųjų pinigų nurašymai kortele: 2018 m. rugsėjo 16 d. – 900 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 21 d. – 1 000 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 22 d. – 2 000 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 28 d. – 2 015 Eur sumai; 2019 m. sausio 9 d. – 300 Eur sumai. Taigi, iš viso iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu, kai atsakovas buvo įmonės vadovu, išimta 26 215 Eur.

10. Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas neginčija fakto, kad jis išėmė nurodytas sumas iš bendrovės sąskaitų. Taip pat atsakovas neginčija išimtos sumos dydžio. Atsakovas nurodo, kad išimta 26 215 Eur suma negali būti laikoma bendrovei padaryta žala, nes visos lėšos panaudotos išimtinai įmonės reikmėms. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl bendrovės vadovo iš bendrovės sąskaitų išimtų lėšų (ne)panaudojimo bendrovės interesais ir (ne)pripažinimo bendrovei padaryta žala.

11. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015), taip pat ir turto panaudojimo bendrovės veikloje bei bendrovės interesais faktas.

12. Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ar neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą, turto turėjimą ar jo vertę, įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2194-794/2021, UAB ,,Meidis“ iškelta bankroto byla ir bendrovės valdymo organams nustatytas terminas perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Dėl bendrovės turto bei dokumentų pateikimo nemokumo administratorė kreipėsi ir į buvusį vadovą atsakovą, tačiau šis informavo, jog jokių bendrovės dokumentų neturi, įmonę yra pardavęs. Teiginius, kad atsakovas nebėra bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini), taip pat nebėra ir jos akcininkas nuo (duomenys neskelbtini), patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys. Šioje byloje yra reikšminga tai, jog, kaip nurodė ieškovė ir patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys, nuo pat įmonės įkūrimo įmonės finansinės ataskaitos nebuvo teikiamos Juridinių asmenų registrui. Dėl to nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovei priklausiusių piniginių lėšų panaudojimą atsakovo buvimo bendrovės vadovu bei akcininku laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, todėl prisidėjo prie situacijos, kad sunkiau nustatyti įmonės turtą bei jo panaudojimą, nes neišsaugoti ir nemokumo administratorei neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę ir jo judėjimą. Dėl to duomenų neapibrėžtumo rizika tenka pačiam atsakovui.

14. Pažymėtina, kad pateikti išrašai iš bendrovės banko sąskaitų patvirtina ir leidžia patikimai nustatyti, kad UAB ,,Meidis“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kai jos direktoriumi buvo atsakovas, turėjo piniginių lėšų ir atsakovas iš bendrovės sąskaitų išėmė 26 215 Eur (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad atsakovas šių faktinių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnis). Nesant duomenų apie šių lėšų panaudojimą bendrovės poreikiams, ieškovė prašo priteisti jas bendrovei kaip neteisėtais vadovo veiksmais padarytą žalą. Atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimus, tvirtina, jog lėšos panaudotos bendrovės poreikiams. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas bendrovės vadovo pareigas, konstatuotina, jog pareiga įrodyti šių lėšų panaudojimą bendrovės poreikiams ir interesams tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).

15. Atsakovas, teiginiams dėl išimtų lėšų panaudojimo bendrovės interesais panaudojimo pagrįsti, nurodo vieną faktinę aplinkybę – kad bendrovė suteikė 27 000 Eur paskolą UAB ,,Geras pardavėjas“, tačiau vėliau UAB „Geras pardavėjas“ buvo iškelta bankroto byla ir skolos atgauti nebuvo įmanoma. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė 2018 m. spalio 19 d. Paskolos sutartį Nr. 2018-10, pagal kurią UAB „Meidis“ paskolino UAB „Geras pardavėjas“ 27 000 Eur, o UAB „Geras pardavėjas“ įsipareigojo paskolos sumą grąžinti per dvejus metus.

16. Teismas, įvertinęs atsakovo teiginius ir pateiktą paskolos sutartį, sprendžia, jog jie nepatvirtinta iš bendrovės sąskaitų išimtų lėšų panaudojimo bendrovės interesams fakto (CPK 185 straipsnis).

17. Pirma, paskolos sutartis neatitinka įstatyme įtvirtintų formos reikalavimų. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų apie tai, jog minima paskolos sutartis būtų buvusi notariškai patvirtinta.

18. Antra, paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių iš bendrovės sąskaitų išimtų grynųjų pinigų perdavimą nurodomam paskolos gavėjui UAB ,,Geras pardavėjas“, t. y. nėra pridėti dokumentai, patvirtinantys pinigų gavimo ir/ar perdavimo faktą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti paskolos sutartį sudaryta.

19. Trečia, teiginiai dėl paskolos suteikimo abejotini dėl to, jog neatitinka grynųjų pinigų išėmimo iš bendrovės sąskaitos ir paskolos sutarties pasirašymo laikotarpiai bei sumos. Paskolos sutartis pasirašyta 2018 m. spalio 19 d. ir joje nurodyta, jog paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui 27 000 Eur. Tačiau iš bendrovės sąskaitų išrašų matyti, kad tuo laiku iš bendrovės sąskaitos buvo išimta 900 Eur (2018 m. rugsėjo 16 d.), o visos kitos sumos išimtos vėliau: 2018 m. gruodžio 19 d. iš bendrovės sąskaitos grynaisiais pinigais atsakovui išmokėta 20 000 Eur, grynieji pinigai nurašant nuo kortelės išimti nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 9 d. Taigi, jei paskola pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį buvo perduota, tai negalėjo būti perduoti ginčo objektu esantys grynieji pinigai (išskyrus 900 Eur). Be to, iš esmės visos sumos, išskyrus 900 Eur, iš bendrovės sąskaitų paimtos jau po to, kai 2018 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis dėl bankroto bylos skolininkui UAB ,,Geras pardavėjas“ iškėlimo.

20. Ketvirta, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-145-232/2019 iškėlė bankroto bylą UAB ,,Geras pardavėjas“. 2019 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB ,,Geras pardavėjas“ kreditorių sąrašą, kuriame nebuvo įtraukto UAB ,,Meidis“ finansinio reikalavimo. Taip pat nėra duomenų, kad UAB ,,Meidis“ būtų teikusi kreditorinį reikalavimą tvirtinti skolininko bankroto byloje. Tai kelia abejonių paskolos suteikimo faktu ir klausimų dėl tinkamo bendrovės interesų atstovavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paskola pagal pateiktą 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį suteikta nenustatant jokių palūkanų: sutarties 1.1, 2.3.1, 2.3.2 punktuose įtvirtinama skolininko pareiga mokėti palūkanas, tačiau sutarties 3 dalyje, pavadintoje ,,Paskolos grąžinimo terminas ir palūkanų dydis“, nustatytas tik paskolos suteikimo terminas, palūkanos nėra nustatytos. Tai taip pat suponuoja klausimų dėl atsakovo pareigų bendrovei vykdymo tinkamumo. Taigi, net ir tuo atveju, jei pinigai būtų buvę paskolinti pagal pateiktą paskolos sutartį, egzistuotų pagrindas konstatuoti, jog atsakovo veiksmai prieštaravo rūpestingo ir sąžiningo įmonės vadovo elgesio nuostatoms, nes nėra duomenų, jog paskolos suteikimas atitiktų bendrovės interesus, o atsakovas, kaip tuometinis ieškovės vadovas, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų skolai atgauti.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas, kaip buvęs UAB ,,Meidis“ vadovas, neįrodė, kad iš bendrovės sąskaitos išimta 26 215 Eur suma buvo panaudota bendrovės veiklai ir jos interesais (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, t. y. atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, iš bendrovės sąskaitos išėmė 26 215 Eur sumą ir nepanaudojo jos įmonės veikloje bei jai negrąžino; 2) žala, t. y. įmonė neteko turto ir dėl to sumažėjo jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais; 3) priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; 4) nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės reikalavimas priteisti 26 215 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, atsakingo už bendrovės turtą, jo apskaitą bei išsaugojimą, tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinys patenkintas, tačiau duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

25. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, o ieškinys buvo patenkintas, valstybei iš atsakovo priteistina 590 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 5,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 5,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 595,33 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Meidis“ (j. a. k. 304875041) iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26 215 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus penkiolika eurų) žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 215 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 595,33 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 33 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.