Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Ežuolė“ atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovo If P&C Insurance AS filialas atstovams advokatui Artūrui Kalyčiui, darbuotojui S. B., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės SEB bankas atstovei advokatei Kristinai Saukalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ežuolė“ (buvęs pavadinimas – „Auster ir Ko“) ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT Broker“, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

11. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 239/2 dėl patalpų, kurios yra adresu: (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l.28-33, tomas II, b.l.8-13). Patalpų nuomotojas buvo UAB „Abrita“. Ši nuomos sutartis pagal 2016 m. balandžio 20 d. susitarimą nutraukta nuo 2016 m. gegužės 1 d. (tomas II, b.l.14). Kaip įrodinėja ieškovė, ji nuomojamose patalpose laikė įsigyta įrangą ir baldus, įkeistą AB SEB bankui (tomas I, b.l. 119,120, tomas II, b.l.103-112), kuris buvo draustas atsakovo. Iš turto areštų registro taip pat nustatyta, kad ieškovės atsargos buvo 1 021 936,57 Eur sumoje. Ieškovė yra skolinga 306 639,97 Eur bankui (tomas II, b.l. 115). Bankas kreipėsi į notarę D. J. dėl vykdomojo rašto išdavimo (tomas II, b.l.103).

14. Taigi draudimo sutarties sąlygos buvo suderintos per draudimo brokerio UADBB „FTBroker“ atstovę E. K. (CPK 12, 178 straipsniai), veikiančią draudėjo interesais. Tokiu būdu, draudikas ir draudėjas sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas/polisas IT Nr.00045176), pagal kurią buvo apdraustos draudėjo atsargos, esančios draudimo polise nurodytais adresais. Draudėjas įmokėjo už draudimo sutarties sudarymą apskaičiuotas sumas (tomas I, b.l.174, 175). Minimos draudimo sutarties galiojimas laikotarpis buvo nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.

15. Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Panemunės PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes įmonės darbuotojai, atvykę prie nuomojamo sandėlio, 2016 m. rugsėjo 19 d. pastebėjo vagystės požymius (tomas I, b.l.42,43). Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei Tyrimo valdybos 2-ojo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44531-16 (tomas II, b.l. 3,76). Atsakovas siekė būti pripažintas civiliniu ieškovu (tomas II, b.l.66-70).

16. Taip pat byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Panemunės PK buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59087-16 dėl vagystės iš ieškovės nuomojamų patalpų, galimai padarytos 2016 m. gruodžio 15 d. (tomas II., b.l.6,77). Kauno apylinkės teisme 2018 m. sausio 24 d. įvyko teisiamas posėdis (tomas II, 203-206), Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. priimtas nuosprendis, kuriuo D. K. pripažintas kaltus padarius nusikaltimą, padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (tomas II, b.l.207-231). Vadinasi, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad du kartus iš to paties sandėlio, dėl kurio nuomos santykiai buvo pasibaigę, dėl ieškovei priklausančio turto galimos vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl adreso draudimo sutarties priede

18. Atsakovas įrodinėja, kad vagystės metu draudimo apsauga nebuvo taikoma baldams, kurie buvo sandėlyje (duomenys neskelbtini), nes poliso priede buvo nurodyta, jog draudžiamasis objektas yra didmeninės prekybos bazėje/sandėlyje adresu: (duomenys neskelbtini). Draudimo objektas yra atsargos: „baldai sandėlyje kaip prekės“, ir jokia prekybinė įranga nebuvo drausta. Taigi atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas remiasi Taisyklių 9 punktu, kuriame reglamentuota, jog „Draudimo apsauga galioja tik draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta gali būti pastatai, patalpos, žemės sklypai, teritorijos“.

20. Iš į bylą pateiktų Priedo prie Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo Nr. IT 00045176 matyti, kad 1 punkte esančio grafos pavadinime „Adresas“ nurodyta: „Kaip nurodyta draudimo objekto aprašyme“. Grafa „Draudimo objekto aprašymas“ užpildyta taip: „Baldai sandėlyje kaip prekės (duomenys neskelbtini)“ (tomas I, b.l.9).

21. Taip pat byloje yra dar vienas Priedas prie Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo Nr. IT 00045176, kurio grafa „Draudimo objekto aprašymas“ užpildyta taip: „Baldai sandėlyje kaip prekės (duomenys neskelbtini)“ (tomas I, b.l.10).

25. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. liepos 31 d., UADBB „FT Broker“ vadovas Š. J. parodė, kad gavo iš E. K. el. laišką dėl ieškovės siekio atnaujinti draudimo sutartį. Draudimo brokerio atstovas taip pat nurodė, kad anksčiau draudėjo atsargos buvo draustos polisu IT 00021794, kuris nutrauktas dėl draudėjo skolų. Liudytojas paaiškino, jog, prieš derinant sąlygas su draudiku, per brokerę patikslino draudėjo duomenis dėl sandėlio (duomenys neskelbtini), paklausdamas dėl to, ar įrengta priešgaisrinė vietinė signalizacija, kas dar sandėliu naudojasi be draudėjo UAB „Auster ir Ko“, sandėlyje sandėliuojami nauji ar dėvėti baldai. Tuo metu jis buvo turto rizikos vertinimo ekspertas. Paaiškino, kad susirašinėjimas vyko dėl draudimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris visuomet buvo paryškintas. Po kurio laiko E. K. pranešė, jog polise yra neteisingai nurodytas sandėlio adresas. Tuomet jis pasiūlė padaryti sutarties priedą, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Paaiškino, kad esant didelei draudimo sumai, rizikos veiksniams, rizikos vertintojai važiuoja apžiūrėti draudžiamo objekto. Šiuo atveju nebuvo nustatyta veiksnių, dėl kurių būtų reikėję važiuoti apžiūrėti atsargų. Prašymas pakeisti adresą nesukėlė abejonių, nes tai galėjo būti ir gatvės numeracijos pakeitimas ir pan. Nurodė, kad jei būtų žinojęs apie tą pačią dieną apie vagystę ir gavęs prašymą keisti adresą, nebūtų atlikęs jokių veiksmų. Tačiau, patikrinus sistemą, nerado jokių duomenų, kurie būtų galėję sukelti abejonių dėl rizikų. Š. J. parodė, kad svarbu ne adresas, o atsargos, kurios draudžiamos, ir pabrėžė, kad iš pradžių atsargos draustos patalpose, kurios yra (duomenys neskelbtini).

26. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. rugsėjo 7 d., E. K. parodė, kad tuometinė UAB „Auster ir Ko“ buhalterė kreipėsi dėl draudimo sutarties sudarymo, paprašė pasiūlyti geriausios kainos variantą. Ieškovė prašė pratęsti sutartį, iš jos užklausą gavo telefonu. Nurodė, kad kaip suprato, adresas „(duomenys neskelbtini)“ liko iš senų dokumentų, tačiau tiksliai pasakyti negalėjo. Prieš sudarant sutartį, draudikas raštu klausė dėl sandėlio saugojimo aplinkybės.

28. Teismas įvertinęs UADBB „FT Broker“ vadovo Š. J. parodymus, E. K. elektroninių laiškų turinį, paaiškinimus, bei tai, jog rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę dėl 2010 m. lapkričio 30 d. laikomo turto sandėlyje (duomenys neskelbtini), Kaunas, atmeta atsakovo argumentą, kad ginčas dėl adreso buvo teisinis pagrindas neskaičiuoti ir nemokėti draudimo išmokos, konstatuodamas, jog yra pakankamai surinka įrodymų, galinčių patvirtinti klaidą priede (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendžia, jog nėra protinga vertinti, kad baldai buvo drausti adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai nėra įrodymų, jog ieškovė valdė patalpas šiuo adresu, ypatingai, kai toks adresas neegzistuoja.

29. Nėra pagrindo tikėtis, kad analogiški šalims protingi asmenys, draudimo vietą, kuri neegzistuoja, laikytų draudimo sutarties esme (CK 1.5 straipsnis), nes iš esmės tai reikštų susitarimą dėl nieko, todėl teismas konstatuoja, jog nebuvo pagrindo atmesti draudėjo prašymo išmokėti draudimo išmoką dėl neteisingai nurodyto adreso ir aplinkybės, jog nebuvo informuotas apie sudarytą priedą, kuriuo pakeistas adresas, ištaisant klaidą (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 7 dalis, CPK 12, 178 straipsnis, Taisyklių 9 punktas).

Dėl sandėlio apsaugos

30. Kasacinio teismo pažymėta, kad „draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Būtent draudimo rizika lemia draudimo sąlygas, daro įtaką nustatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019, 24 punktas).

31. Draudimo sutarties sąlygos, susijusios su draudimo objektu ir nedraudžiamųjų įvykių išvardijimu, yra reikšmingos sutarties sąlygos, todėl jos ypač turi būti apibrėžtos aiškiai ir suprantamai, kad nekiltų abejonių dėl draudiko prisiimamos rizikos ir draudimo sutarties apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019, 48 punktas).

32. Atsakovas 2017 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. IF/IT/003343 neskaičiuoti ir neišmokėti draudimo išmokos, nes draudėjas neįvykdė sąlygos dėl sandėlio saugojimo, tai yra ieškovė buvo įsipareigojusi organizuoti sargų pagalba apsaugą. Prieš sudarant sutartį brokerio atstovė informavo draudiko atstovą, kad sandėlį adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, saugo sargai, taip pat, kad įrengta priešgaisrinė vietinė signalizacija.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovės turtas buvo draustas pagal sąlygą 204, kuri nurodo, kad „Draudžiamasis įvykis yra apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl šių atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu“.

34. Polise individualiai aptartoje sąlygoje „Papildomos sąlygos ir informacija“ nurodyta, kad „Jei draudžiamojo įvykio metu netinkamai veikė arba neveikė draudimo sutartyje ar prašyme dėl draudimo sutarties sudarymo konkrečios apsaugos priemonės, ir draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti, draudimo apsauga pagal ugnies ir / ar vagystės rizikas negalioja“ (tomas I, b.l.7).

35. Priede prie Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo Nr. IT 00045176 nurodyta, kad turto apsauga: „savi darbuotojai/sargai“ (tomas I, b.l.11).

36. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. liepos 31 d., nuomotojo UAB „Abrita“ atstovas M. M. nurodė, kad teritoriją saugojo sargas. Nustojo bendrauti su ieškovės atstovais po to, kai pasirašė susitarimą dėl subnuomos sutarties nutraukimo. Nurodė, kad dalyvavo ir apžiūrėjo sandėlį, kai išieškojimo veiksmus atiko antstolis V. Z.. Neturėjo tikslo gilintis į sandėlio turinį, todėl primena tik bendrą baldų buvimo aplinkybę.

37. Taigi subnuomos sutartis nutraukta nuo 2016 m. gegužės 1 d. (tomas II, b.l.14), vagystė pastebėta 2016 m. rugsėjo 19 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbi aplinkybė, jog antstolis V. Z. nuo 2014 m. kovo 5 d. vykdo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą pagal išieškotojo Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl skolininko UAB „Tomis“ iškeldinimo iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune (įskaitant ir iš patalpų, kurios buvo subnuomojamos draudėjui pagal subnuomos sutartį su UAB „Abrita“ (tomas II, b.l.19-38)). A. V. Z. 2016 m. birželio 23 d. surašė turto arešto aktą Nr. 2016029783 vykdomojoje byloje Nr. 0137/15/02115, kuriuo areštavo UAB „Auster ir Ko“ atsargas sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Antstolis sandėlio duris buvo užplombavęs iki vagystės (tomas II, b.l.39).

38. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. liepos 31 d. antstolis V. Z. paaiškino, jog iškeldinimas vyko iš viso statinio, nes patalpos turėjo būti perduotos valstybei. Su kiekvienu nuomininku buvo tariamasi dėl iškeldinimo atskirai, aiškinantis išsikėlimo galimybes. Su ieškove nepavyko susitarti, nes nebuvo galima susiekti jokiais adresais. Prieš įeinant į sandėlį, paskambino UAB „Auster ir Ko“ vadovei, tačiau ji nereagavo į prašymą atvykti. Nupjovus spyną, atidarius sandėlį, pamatė baldus, juos nufotografavo. Sandėlyje buvo ir gerų baldų, odinių, trauktų gobelenu, ir nesurinktų, blogos būklės. Apžiūrėjus turtą, sandėlis buvo užrakintas ir užplombuotas. Kaip parodė antstolis, tik po to, kai sandėlis buvo užplombuotas UAB „Ežuolė“ (tuomet – UAB „Auster ir Ko“ ) vadovė atvyko į biurą, nurodė, kad nori pasiimti daiktus. A. V. Z. paprašė pateikti daiktų įsigijimo dokumentus, tačiau UAB „Ežuolė“ vadovė dokumentų nepateikė, todėl antstolis atsisakė atrakinti sandėlį. Nurodė, kad vadovės elgesys buvo netinkamas, ji nebendradarbiavo, nepateikė įrodymų, kad įmonei priklauso daiktai, todėl susidarė įspūdį, kad patys darbuotojai pasiėmė baldus. Įmonė turėjo daug skolų, vadovė bendraudavo tik tuomet, kai jai buvo naudinga. Po vagystės sandėlio įėjimo duris plombavo policija.

39. Teismo posėdyje apklausta UAB „Ežuolė“ vadovė R. K. nurodė, kad pastebėtos vagystės metu teritorija buvo saugoma nuomotojo pasamdytų sargų. Vadovė R. K. jos apklausos Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44531-16 metu parodė, kad sandėlį antstoliui atidarė UAB „Tomis“ darbuotojas – sargas (tomas II, b.l.174). Šią aplinkybę paneigė pats antstolis V. Z., kai buvo apklaustas atliekant Ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44531-16. L. V. Z. parodė, jog atidarant sandėlį buvo nupjauta spyna, dalyvavo UAB „Tomis“ direktorius G. L., bet ne sargas (tomas II, b.l.182).

40. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44531-16 metu paklausta liudytoju buhalterė V. S. parodė, kad kai įmonė uždarinėjo parduotuves, sandėlio darbininkų jau nebuvo (tomas II, b.l.179). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44531-16 metu buvo paklausta liudytoju V. V. parodė, kad ji, kaip sandėlininkė, retai atvykdavo į sandėlį, pastovaus darbuotojo ten jau nebuvo (tomas II, b.l.172).

41. Taigi aukščiau aprašyti įrodymai patvirtina, kad ieškovė (draudėjas): pirma, neįvykdė liudijimo priede numatytos pareigos – „draudėjas sandėlį saugo savi darbuotojai/sargai“; antra, nesilaikė individualiai aptartos sąlygos – užtikrinti sandėlio tinkamą saugojimą. Tai, kad subnuomininko UAB „Abrita“ atstovas M. M. nurodė, kad teritoriją saugojo sargas, nereiškia teritorijos priežiūros 2016 m. rugsėjo 19 d., nes, kaip minėtas liudytojas parodė, po 2016 m gegužės 1 d. su ieškovės atstovais jokių kontaktų nebebuvo sandėlio teritorijoje. Pažymėtina, liudytojas V. Z. paneigė ir UAB „Ežuolė“ vadovės R. K. argumentą dėl sargo. UAB „Ežuolė“ turto vagystės metu turėjo tris darbuotojus (vadovė, buhalterę, sandėlininkę), kurių nei vienas nebuvo pastoviai dirbantis sandėlyje, kad galėtų prižiūrėti ten paliktą turtą. Toks ieškovės elgesys neatitinka nei draudimo sąlygų, nei bonus pater familias (apdairus ir rūpestingas asmuo) principo. Ieškovė privalėjo laikytis Draudimo sutarties sąlygų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), suvokė, kad po to, kai susitarė dėl išsikėlimo iš patalpų, privalo pasidomėti ten jau pusę metų palikto turto saugumu. Vadinasi, ieškovė turėjo tinkamai įvertinti, jog likęs „savas darbuotojas“ – sandėlininkas negali pasirūpinti nuolat turto apsauga.

42. Pagal Taisyklių 85.12. punktą draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudžiamojo įvykio metu netinkamai veikė arba neveikė draudimo sutartyje ar prašyme dėl draudimo sutarties sudarymo nurodytos konkrečios apsaugos priemonės, jeigu Draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti.

43. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamai vykdytos pareigos saugoti sandėlį, kuriame laikomas draudimo objektas, konstatuojama, kad atsakovas pagristai atsisakė išmokėti draudimo išmoką tiek dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. pastebėtos baldų vagystės, tiek dėl padarytos 2016 m. gruodžio 15 d.

44. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

45. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsargumo priemonių paskirtis yra įgalinti draudėją sudarius draudimo sutartį elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs) (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 123).

46. Teismas įvertindamas aplinkybę, kad sandėlis ir jame esančios atsargos buvo visiškai nesaugomos ir neprižiūrimos, laikomos sandėlyje be teisėto pagrindo, sprendžia, jog tai neatitinka rūpestingo ir sąžiningo draudėjo elgesio standarto, todėl išmokos nemokėjimas yra adekvati sankcija padarytam sutarties sąlygų pažeidimui (CK 6.246 straipsnis). Priėjus prie išvados, jog pagal papildomą individualiai apartą sąlygą dėl vagystės rizikos negaliojimo atsakovas turėjo teisinį pagrindą atisisakyti išmokėti draudimo išmoką, ieškovės ieškinys atmetamas vien šiuo pagrindu, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis, Taisyklių 85.12. punktas, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto vertę pagrindžiančių dokumentų pateikimo

47. Pradėjus teismo procesą, atsakovas nurodė, kad paaiškėjo aplinkybė atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal Taisyklių 82.1 punktą (tomas I, b.l.18), numatantį, jog raudimo išmoka nemokama, jeigu „Draudėjas, su Draudėju susiję asmenys, Apdraustasis ar Naudos gavėjas bando suklaidinti Draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims“.

48. Ieškinyje ieškovė teigia, kad dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. pastebėtos vagystės iš sandėlio (duomenys neskelbtini), Kaune patyrė 390 423,90 Eur nuostolių ir reikalauja atlyginti nuostolius 278 902,69 Eur sumoje. Reikalaujami atlyginti nuostoliai susideda iš dviejų pozicijų: 1) vagystės metu pavogtų 1650 vnt. baldų, kurių vertė 194.205,80 Eur; 2) vagystės metu pavogtos prekybinės įrangos (baldų), kurios vertė 84.696,89 Eur.

49. Iš bylą pateikto UAB „Auster ir Ko“ direktorės 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 09/19 „Dėl inventorizacijos sandėlyje (duomenys neskelbtini)“ galima spręsti, jog buvo sudaryta komisija dėl turto inventorizavimo, likusio po vagystės. Įsakyme nurodyta, kad inventorizacija atliekama dalyvaujant antstoliui (tomas III, b.l.198). Turto apžiūroje dalyvavo antstolė R. S.. 2016 m. rugsėjo 26 d. parengtas inventorizacijos aprašas Nr. 09/26 (tomas I, b.l.44). Lentelėje, kuri pavadinta „Prekių trūkumas Sandėlis (duomenys neskelbtini)“, kuri sudaryta 2016 m. rugsėjo 26 d., nurodytas prekių trūkumas už 390 423,90 Eur (tomas I, b.l.45). Inventorizacijos metu sudarytoje lentelėje įrašyta dėl prekybinės įrangos už 84 696,89 Eur 2019 m. rugsėjo 19 d. (tomas I, b.l.46, tomas 8, b.l.15). Prekybinės įrangos vertę ieškovė grindė UAB „Spartum“ buhalterinės apskaitos ir AB bankas „Hansabankas“ suteikto finansinio lizingo dokumentais (tomas I, b.l. 55-62).

50. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. liepos 31 d., antstolė R. S. parodė, kad jai buvo pateiktas prašymas po vagystės dalyvauti turto apžiūroje. Nurodė, kad sandėlyje po vagystės buvo likę baldai, baldų liekanos, dirbtinės gėlės, puodeliai, servizai, kanceliarinės prekės. Žiūrėjo inventorinius numerius ir surašinėjo likusį turtą. Nurodė, kad inventorizacija truko kelias dienas. Faktinių aplinkybių protokolo nesurašė. Nurodė, kad ieškovė norėjo, kad būtų ne vienas faktas konstatuotas. UAB „Ežuolė“ vadovė R. K. žodžiu paprašė dalyvauti inventorizavimo procese ir ne kaip antstolio. Protokolo nesurašė, nes nesumokėjo už darbą, nuotraukas padarė, atidavė ieškovės atstovams. Nesurašinėjo trūkstamų daiktų, o nustatė likučius, tai yra, tai ką rado sandėlyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantis paprasta rašytine forma sudarytas daiktų sąrašas patvirtina šią aplinkybę (tomas I, b.l.47-53). Šiame sandėlyje antstolė buvo ne pirmą kartą. Kadangi prieš tai buvo prakiuręs stogas ir apipilti baldai, tai surašinėjo faktinių aplinkybių protokolą. Tuo metu daiktų neinventorizavo, nes buvo tikslas nurodyti, kad, pavyzdžiui, baldas yra su dėme. Šios paslaugos ieškovė neapmokėjo, todėl, kai gavo prašymą dalyvauti inventorizuojant turtą, nusprendė nerašyti protokolo, kol negavo apmokėjimo. Žinojo apie įvykusią vagystę, bet neatsimeta detalių.

51. Atsakovas įrodinėja, kad atsargų apskaita buvo vedama netvarkingai, dalis turto buvo ne iš sandėlio (duomenys neskelbtini), kuriame įvykdyta vagystė, nes atsakovas turėjo ir kitą sandėliavimo vietą. Tai reiškia, kad draudėjas siekia nepagrįstai pasinaudoti draudimo išmoka.

52. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44531-16 metu buvo apklausta liudytoju V. V., kuri, kaip nurodė, dirbo su verslo dovanomis. Iš liudytojos apklausos protokolo matyti, kad ieškovės verslui susidūrus su ekonominiais sunkumais, visos prekės buvo suneštos į sandėlį (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtino liudytoja, ji pridavusi prekes į sandėlį niekur nefiksuodavo, kokios vertės prekių likučiai yra sandėlyje, patikrindavo buhalterės V. S. suvestoje programoje duomenis (tomas II, b.l.172). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44531-16 metu apklausta liudytoju buhalterė V. S. parodė, kad UAB „Auster“ prekiavo baldais, o UAB „Auster ir Ko“ baldais ir verslo dovanomis. Sandėlininkas, kai pasiimdavo prekes, atskirai jokių dokumentų nepildė, bet pasirašydavo važtaraščius, kai prekes atveždavo. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. rugsėjo 7 d., V. S. parodė, kad nedalyvavo inventorizuojant turtą po vagystės, padarius inventorizaciją, ji suvedė duomenis į programą.

53. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga įrodo, kad visi prekių likučiai, kurie turėjo būti sandėliuojami kitose patalpose, laikomi parduotuvėse, po jų uždarymo buvo sudėti sandėlyje (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vadinasi, jei atsargos nebūtų ne pagal draudimo sąlygas sudėtos nesaugomame sandėlyje, tai dalis jų nebūtų pavogtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovo argumentu dėl Taisyklių 82.1 punkto taikymo.

54. Minėta, kad antstolis V. Z. 2016 m. birželio 23 d. surašė turto arešto aktą Nr.2016029783 vykdomojoje byloje Nr. 0137/15/02115, kuriuo areštavo UAB „Auster ir Ko“ kilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose, kurį sudarė svetainės ir miegamojo bei ofiso baldai: sofos, sofos-lovos, foteliai, kėdės, miegamojo lovos, spintos, komodos, staliukai, patalynės dėžės, čiužiniai, baldų minkštosios dalys. Įvairių audinių, odos ir medžiagų. Surašant minimą turto arešto aktą nebuvo detalizuotas nei baldų kiekis, esantis minimame sandėlyje, nei baldų specifikacija.

55. Taip pat byloje nustatyta, kad antstolė R. S. (tomas V, b.l. 164) 2014 m. rugsėjo 17 d. surašė protokolą Nr. 0106/14/1173 konstatuodama, kad Sandėlyje yra baldai, kurie ištepti, dėmėti, supelijusia oda ar gobelenu, išblukusius gobelenu, dalis jų sugedę. Be kita ko, konstatuota, jog dalis kanceliarinių prekių yra pasibaigusio galiojimo, paveikti laiko, dėl ko praradę formą, išvaizdą ir t. t.

56. Tiek antstolė R. S., tiek antstolis V. Z. neidentifikavo iki vagystės buvusio turto, jį aprašydami atskirais pagrindais. Tačiau teismo posėdžio metu antstolis V. Z. patvirtino tam tikrų baldų blogą būklę. Ieškovės inventorizavimo metu (tomas I, b.l.47) po vagystės surastas turtas yra įtrauktas į sąrašą pagal inventorinį numerį, nenurodant būklės. Minėta, anksčiau draudėjo atsargos buvo draustos polisu IT 00021794, kuris nutrauktas dėl draudėjo skolų, o kai kuris turtas sandėliuojamas nuo 2002 m. (tomas I, b.l.61). Ieškovės darbuotojos patvirtino, kad iki vagystės į sandėlį (duomenys neskelbtini), buvo suneštas visas turtas, kuris iki tol laikytas kitose patalpose (sandėlis (duomenys neskelbtini) Kaune). Identifikuoti pagal bylos įrodymus, ar į 2016 m. rugsėjo 26 d. parengtą inventorizacijos aprašą Nr. 09/26 (tomas I, b.l.44) nėra įtrauktas ir R. S. (tomas V, b.l. 164) 2014 m. rugsėjo 17 d. surašytame protokole Nr. 0106/14/1173 aprašytas turtas, negalima.

57. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose yra fiksuota, kad visa prekybinė įranga buvo apskaityta kaip ilgalaikis turtas ir perduota eksploatacijai, tačiau po kelių dienų nuo jos įvedimo į eksploataciją minimas turtas tariamai buvo perkeltas į atsargas (iš buhalterinės sąskaitos 20167 į buhalterinę sąskaitą 1230). Anot atsakovo, šia aplinkybe ieškovė nori įrodyti, kad prekybinė įranga buvo apskaityta kaip prekė, ir todėl ji buvo drausta pagal draudimo sutartį. Tačiau atsakovas mano, kad naujai ieškovės pateikti prekybinės įrangos apskaitos dokumentai dėl prekybinės įrangos perkėlimo į atsargas dokumentai yra pagaminti atgaline data, ir šiuo atveju ieškovės veikoje yra galimi apgaulingos apskaitos vedimo požymiai. Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad prekybinė įranga, kuri buvo įsigyta 2005 metais ir įvesta į eksploataciją 2005 m. balandžio 5 d. baldų salone Akropolis (įsigijimo vertė – 109.455,61 Lt arba 31.700,54 Eur) buvo numatyta naudoti iki 2009 m. balandžio 5 d. (tomas VIII, b.l. 105-127) Įvertindamas į bylą pateiktus ieškovės dokumentus, atsakovas pateikė prašymą dėl buhalterinės bei prekybinės įrangos likutinės vertės ir atsargų vidutinės rinkos kainos nustatymo ekspertzės skyrimo (tomas X, b.l.87-98, 99-154)

58. Atsižvelgdamas į prieštaringus įrodymus dėl pavogtų atsargų fakto, kiekio ir jų vertės, bei tai, kad dalis baldų įgyta prieš 15 metų, tai yra 2001 metais, o didžioji dalis baldų įgyta 2007–2008 metais, prekybinė įranga įgyta 2002–2007 metais (tomas I, b.l. 55-62), Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-766-803/2018 skyrė buhalterinę ekspertizę. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-766-803/2018 skirta prekybinės įrangos likutinės vertės ir atsargų vidutinės rinkos kainos nustatymo ekspertizė.

59. Ekspertizės vykdymo procese ekspertė M. O. kreipėsi į teismą dėl dokumentų iš ieškovės išreikalavimo. Taip pat atsakovo atstovas prašė išreikalauti iš ieškovės: a) ieškovės apyvartos žiniaraštyje (suvestinėje) nuo 2016.01.01 – 2016.12.31 nurodytą sąskaitos Nr. 20167 pilną išrašą su detalizacija (nurodant prekybinės įrangos vienetus, pavadinimus, įsigijimo datą, įsigijimo dokumentą, įvedimo į eksploataciją aktą, nusidėvėjimo normatyvą, atsargų judėjimo apskaitos operacijų turinį); b) kiekvieno prekybinės įrangos vieneto (apskaityto minėtoje sąskaitoje Nr. 20167) ilgalaikio turto apskaitos kortelę, įvedimo į eksploataciją aktą bei įsakymą dėl nusidėvėjimo normatyvo patvirtinimo; c) 20050405, k2007-100117-01 ilgalaikio turto apskaitos korteles, įvedimo į eksploataciją aktus bei įsakymus dėl nusidėvėjimo normatyvo patvirtinimo. Teismas prašymus dėl įrodymų išreikalavimo patenkino, tačiau ieškovė šių dokumentų į bylą nepateikė.

67. Atsakovas 2019 m. sausio 8 d. taip pat pateikė prašymą išreikalauti rašytinių įrodymų originalus, jog būtų galima atlikti ekspertizę ir paskirti baudą ieškovei už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus nevykdymą (Tomas XI, b.l. 112). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2019 m. vasario 11 d. ekspertei pateikti minėtame prašyme nurodytus papildomus dokumentus ar jų patvirtintas kopijas bei informuoti, jei nėra galimybės tokius dokumentus pateikti. 2019 m. vasario 21 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo ieškovė pažymėjo, kad įmonė negali pateikti prekių apskaitymo Didžiosios knygos sąskaitose už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 11 d. įrašų, kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai įmonėje yra saugomi 10 metų. Didžiojoje knygoje apskaitomų prekių sąskaitų nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d bendrovė taip pat esanti nepajėgi pateikti ekspertei per tokį trumpą laiką, tačiau jų nepateikė ir pasibaigus pateikimo temimui.

68. E. M. O. pateikė ekspertizės aktą Nr. 2-2263-803/2019 (tomas XII, b.l.7190), kuriame nurodė, kad dalis tyrimui su civiline byla pateiktų dokumentų yra kopijuoti klaidinančiai ir neužtikrinant pilno jų atvaizdavimo. Pvz., kopijuojant MID S.P.A 2007-05-14 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 3009791 prekių kainos uždengtos, todėl nėra galimybės jų nustatyti ir palyginti su prekių pajamavimo kainomis, kopijuojant kai kuriuos kitus prekių įsigijimo dokumentus kopijuoti nepilni dokumentai arba jie kopijuoti fragmentiškai (tokių dokumentų pavyzdžiai pateikti 1 lentelėje). Ekspertė atkreipė dėmesį, kad ištyrus civilinėje byloje UAB „Auster ir Ko“ pateiktus prekių, kurias, kaip teigia ieškovė, ji saugojo ieškovės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo dokumentus nustatyta, kad UAB „Auster ir Ko“ galimai kitiems juridiniams asmenims tiekė prekes konsignacijos sutartiniais pagrindais. Taip pat ekspertė nurodė, kad iš tyrimui pateiktų pirkinio dokumentų nustatyta, kad pagal 10 (dešimt) baldų ir kitų interjero prekių pirkimo sąskaitų (dėl klaidinančio sąskaitų faktūrų kopijavimo, negalima nustatyti kai kuriuose dokumentuose nurodytų prekių vertės (žr. 1 lentelę) prekės buvo tiesiai iš prekių tiekėjo Ashley Furniture HMD., INC, siunčiamos tiesiogiai galutiniam prekių gavėjui Rusijos federacijoje (sąskaitose faktūrose angliškai nurodyta „Ultimate Consignee“ - busier Rusija G. B. (duomenys neskelbtini) Moscow Russia“) ir negalėjo (kaip nurodyta tyrimui pateiktuose šių prekių pajamavimo sandėlyje orderiuose) jų gavimo dieną būti pajamuojamos (apskaitomos) kaip fiziškai gautos ir esančios Ieškovės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (žr. 1 lentelę).

69. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pagal 2008-04-09 Ashley Furniture IND., INC. išrašytą pirkimo dokumentą Nr. 611783-611785, 600821, kuriame galutiniu prekių gavėju taip pat nurodytas „Auster Rusija G. B. (duomenys neskelbtini) Moscow Russia“, pirktos prekės 2009-05-08 prekių pajamavimo orderiu (be numerio) buvo užpajamuotos ne ieškovės sandėlyje, adresu(duomenys neskelbtini), Kaunas, o „Lavisos koncernas“. Jokie prekių perkėlimą iš „Lavisos koncernas“ sandėlio į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patvirtinantys dokumentai tyrimui pateikti nebuvo. Analogiškai, iš Pieme Group s.r.l pirktos prekės, (pirkimo dokumentas nepateiktas) buvo užpajamuotos 2009-05-06 sandėlyje gandelis Domus centras Ia“ (pajamavimo orderis be numerio), prekių perkėlimo į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai taip pat tyrimui nepateikti. Remiantis aukščiau išdėstytu, ekspertė neturėjo galimybės nustatyti, kokia buvo visų UAB „Auster ir Ko“ apskaitoje apskaitytų ir konkrečiai UAB „Auster ir Ko“ sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), apskaitytų ieškovės lizinguojamų ir jai nuosavybės teise priklausiusių atsargų (naujų baldų kaip prekės) vertė įsigijimo kainomis 2016 m. rugsėjo 19 dienai. Ekspertei nebuvo pateikti trumpalaikio turto (atsargų, prekių) bei įrangos baldų kaip ilgalaikio turto (iki perdavimo į atsargas) metinių inventorizacijų atlikimo dokumentai, kurie patvirtintų ginčijamų prekių buvimą Įmonėje bei balansinę jų vertę, kaip tai reglamentuoja Inventorizacijos taisyklių 7 punkte (tomas XII, b.l.78).

70. E. M. O. nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos prekybinės įrangos apskaitos dokumentai nepagrindžia jų įsigijimo datos ir vertės, o pateikti perkėlimo iš ilgalaikio turto į atsargas dokumentai, neleidžia visa apimtimi įvertinti, kada tokia operacija atlikta ir ar prekybinės įrangos netektis/praradimas dėl 2016 rugsėjo 19 d. įvykio, kurį prašoma pripažinti draudžiamuoju, apskaityta buhalterinėje sąskaitoje 1230' ir 20167 už laikotarpį nuo 2015-01- 01 iki 2016-12-31.

71. Nors ieškovė ginčijo ekspertizės aktą, įrodinėdama ekspertės M. O. šališkumą, tačiau byloje yra įrodyta, kad pati ieškovė nepateikė jai dokumentų, kurių pagrindu būtų galima gauti vienareikšmiškai apibrėžtas išvadas bylai reikšmingais klausimais. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

72. E. J. A. ir J. U. pateikė ekspertizės aktą Nr.1901/02-K/187 dėl prekybinės įrangos likutinės vertės ir atsargų vidutinės rinkos kainos nustatymo. Ekspertai apskaičiavo, kad netektų atsargų – baldų, kaip prekės, vertė galimai yra 71 598 Eur, o įrangos likutinė vertė – 10 953 Eur (priedas prie bylos, ekspertizės akto Nr.1901/02-K/187 31 psl.). Ekspertizės akte, aprašant tyrimo objektą, atkreiptas dėmesys, kad eksploatacijoje turtas įgytas prieš 9 metus ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės akte skaičiuotas funkcinis turto nuvertėjimas – turto naudingumo sumažėjimas (ekspertizės akto Nr.1901/02-K/187 17 psl.). Šie ekspertai taip pat pateikė tikėtinas išvadas, kaip ir M. O..

73. Ieškovė nesutinka su ekspertų nustatyta įrangos ir atsargų kaina, ginčydama ekspertų pasirinką kainodarą. Anot ieškovės, turtas draustas nauja atkuriamąja verte, todėl nebuvo pagrindo baldams ir įrangai taikyti tokį didelį nusidėvėjimo procentą. Teismas nesutinka su tokiais argumentais, kadangi net jei baldas būtų buvęs naujas, jo vertė negali būti skaičiuojama paneigiant funkcinį turto nuvertėjimą.

74. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad brokerei E. K. draudėjas nurodė, jog draudžia naujus baldus, pagal tai buvo parengtos sutarties sąlygos. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. V. paaiškino, kad ieškovės verslui susidūrus su ekonominiais sunkumais, visos prekės buvo suneštos į sandėlį (duomenys neskelbtini), o pridavusi prekes į sandėlį niekur nefiksuodavo, kokios vertės prekių likučiai yra sandėlyje, patikrindavo buhalterės V. S. suvestoje programoje duomenis (tomas II, b.l.172). Po vagystės inventorizacija taip pat atlikta surašius visas atsargas, o buhalterė jas sutikrino pagal suvestus duomenis. Tačiau draudimo liudijime aiškiai nurodyta, jog draudimo objektas – „atsargos sandėlyje“, o visuose kituose ieškovės valdomose patalpose.

75. Pagal liudijimą Nr. 00045176 yra draustos atsargos, nurodant, kad „Detali informacija Priede“. Priede, tiek iki jo pakeitimo, tiek po pakeitimo dėl adreso padarymo, aiškiai nurodyta „baldai sandėlyje kaip prekė“ (1 lentelės grafa tomas I, b.l.10). Tokiu atveju teismas sutinka su atsakovu argumentu, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja draudimo išmokos už įrangą, nes šalys individualiai susitarė, kad jei, kaip nagrinėjamu atveju įvyks vagystė iš sandėlio (duomenys neskelbtini), Kaunas, tai draudimo apsauga galios tik baldams, kurie bus sandėlyje. Be to, apskaičiuojant draudimo išmoką reikia taikyti Taisyklių 64.5 punktą, tai yra, kai atsargos yra prarastos, nuostolis yra atsargų savikaina ar įsigijimo vertė, bet ne daugiau nei analogiškų atsargų vidutinė pardavimo (rinkos) kaina įvykio dieną. Todėl jei atsargos buvo įsigytos daug anksčiau nei deklaruojama vagystė, tai turi esminės reikšmės draudimo išmokos paskaičiavimui.

76. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013).

77. Minėta, pagal Taisyklių 82.1 punktą (tomas I, b.l.18) draudimo išmoka nemokama, jeigu draudėjas bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė, nes, kaip nurodė, neturi dokumentų, būtinų identifikuoti inventoriniame sąraše nurodytų kaip pavogtų prekių. Be to, kaip paaiškėjo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, teikė neteisingus duomenis dėl baldų sandėlyje kiekio, o iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų – baldų būklės, (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą atmesti ieškinį kaip nepagrįsta dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

78. Pagal draudimo sutartį draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra, tai yra grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-518/2008, kt.).

79. Byloje jau nustatyta, kad atsakovas savo iniciatyva atliko ekspertizę, pateikdamas Lietuvos teismo ekspertizės centro aktą Nr. 11-1622 (18) (tomas XI, b.l. 2-8). Akte nurodyta, kad skaičius „25“ yra galimai padarytas montažo, tai yra kopijavimo uždengiant popieriumi dalį teksto, pagalba (tomas XI, b.l.5). Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė taip pat įrodo ieškovės nesąžiningumą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

81. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas. Ieškovei UAB „Ežuolė“ buvo atidėtas 4 089 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, kuris priteisiamas į valstybės biudžetą, atmetus ieškinį (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

82. Taip pat procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 16,88 Eur, todėl jos priteisiamos iš ieškovės UAB „Ežuolė“ (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Viso iš ieškovės UAB „Ežuolė“ priteisiama 4 105,88 Eur valstybės naudai.

83. Byloje nustatyta, jog atsakovas If P&C Insurance AS 2019 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą dėl 10 064,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (tomas XII, b.l.105-117, b.l.25-29).

84. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsakovas prašyme pagrindė bylinėjimosi išlaidų dydį, byla buvo labai sudėtinga, joje surinkta daug įrodymų, todėl jos priteisiamos iš ieškovės kaip pagrįstos ir įrodytos, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas sumokėjo 8 200 Eur už ekspertizes (tomas XI, b.l.46,47,48, tomas XII, b.l.69-70), šios išlaidos taip pat priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Ežuolė“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ežuolė“ (juridinio asmens kodas: 235313220) atsakovo If P&C Insurance AS filialo (juridinio asmens kodas: 302279548) naudai 18 264,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ežuolė“ (juridinio asmens kodas: 235313220) 4 105,88 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.