- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2-4811-733/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06694-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo, atsakovės pusėje, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos ir nurodo, kad Šilutės apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54505-15, išnagrinėjus Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo įtariamajam D. B., jis buvo suimtas dviem mėnesiams. Ieškovas buvo įtariamas, kad nusikaltimo metu jis, veikdamas bendrininkų grupe, sudavus eilę smūgių nužudė žmogų (P. M.). Suimtas buvo prokuroro teikimu, remiantis liudytojų parodymais, vietos apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga, akcentuojant, jog įtariamasis neturi darbo Lietuvoje, o uždarbiauja (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), galimai bėgs ir slapstysis. Ieškovo teisėtas gyvenimo būdas - darbas užsienyje buvo įvardintas kaip prielaida apie ketinimą slapstytis. Ieškovas 2015-10-09 Klaipėdos apygardos teismui pateikė skundą dėl kardomosios priemonės ir prašė sutrumpinti suėmimo laiką, nes nesiruošia slapstytis, o yra reikalingas vienišai ligotai senyvo amžiaus motinai laisvėje. Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-20 nutartimi byloje Nr. 1S-576-255/2015 skundas atmestas neskundžiama nutartimi, neįžvelgus galimybės užtikrinti sklandaus ikiteisminio tyrimo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnio numatytų tikslų - užtikrinti D. B. dalyvavimą procese bei užkirsti kelią tolimesnėms neteisėtoms veikoms. Įtariamasis liko Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šilutės rajono apylinkės 2015-11-23 teismo nutartimi prokuroro prašymu D. B. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, nes nesibaigė ikiteisminis tyrimas. D. B. pateikė skundą, nes jis buvo tiesiog suimtas, jokie veiksmai nebuvo atliekami. 2015-12-09 Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjamas kitas jo skundas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo byloje Nr. 1S-656-255/2015. Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-09 nutartimi byloje Nr. 1S-656-255/215 D. B. skundas buvo patenkintas, pakeitus kardomąją priemonę iš suėmimo į asmens dokumentų paėmimą, paskyrimą registruotis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate (toliau – ir Šilutės r. PK). Šias kardomąsias priemones D. B. vykdė. Teismas pripažino, jog suėmimo taikymo būtina sąlyga yra buvimas duomenų, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamo nusikalstamą veiką. Tokių duomenų byloje nebuvo. Suėmimas yra kraštutinė, griežčiausia priemonė. Būtinybės suimti asmenį dėl faktinių duomenų turėjimo, tiriamųjų veiksmų atlikimo reikalingumo nebuvo, kaip nebuvo Šilutės rajono apylinkės teismo nutartyje aptarti suimamo kaltės įrodymai. D. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2015-12-09. Taip pat ieškovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016-02-11 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą žmogaus nužudymo byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį byloje Nr. 01-1-54505-15 įtariamojo D. B. atžvilgiu, nes nepasitvirtino įtarimai, jog jis nužudė P. M. ir nesant patikimų duomenų, kad jis prisidėjo prie nužudymo. Šiuo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-02-11 nutarimu panaikintos visos kardomosios priemonės ieškovo atžvilgiu.
2. Ieškovas nurodo, kad nukentėjo dėl neatsakingai vykdomo ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės. Už tai atsakomybė tenka valstybei (Lietuvos Respublikai). Vien dėl asmens buvimo nusikaltimo vietoje asmuo neturi būti suimamas, neturi būti laikomas suimtu dėl negebėjimo operatyviai atlikti veiksmus. Turėjo būti atkreiptas dėmesys į esmę bei kaltės įrodymų nebuvimą įtariamajam pareiškus skundus. Jis buvo suimtas nuo 2015-10-02 iki 2015-12-09, taigi, nepagrįstai nelaisvėje praleido du mėnesius, o kitas kardomąsias priemones privalėjo vykdyti dar du mėnesius. Vadinasi, išvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini) jis neturėjo galimybės net keturis mėnesius, netekdamas pajamų ir darbo vietos, nes nepasirodė darbe. Dėl to patyrė išgyvenimus, sunkiai susirado darbą, kai buvo paleistas iš suėmimo. Be pergyvenimų dėl prarastos galimybės užsidirbti, jis pergyveno dėl vienišos senyvos savo motinos G. G. sveikatos, kuri išgyveno šią neteisybę ne tik dėl įvykių, bet ir dėl pagalbos nebuvimo. Darbą ieškovas rado tik 2016-10-20 Lietuvoje, kuris menkiau apmokamas nei dirbant (duomenys neskelbtini). Taigi, dar beveik metus neturėjo jokių pajamų dėl atsakovės kaltės. Turtinės žalos (netekto darbo užmokesčio) ieškovas neįrodinėja, neturėdamas savo turėto darbo įrodymų, todėl reikalauja atlyginti tik neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur.
3. Nurodo, kad suėmimas yra pati griežčiausia Lietuvos teisinėje sistemoje taikoma kardomoji priemonė, reiškianti įtariamojo ar kaltinamojo laisvės suvaržymą, prilygstantį laisvės atėmimo bausmei. Tarp kitų asmens laisvę varžančių kardomųjų priemonių suėmimas yra ultima ratio, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į laisvę, suėmimas turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos tiems patiems rezultatams pasiekti. Neteisėtu sulaikymu ar suėmimu padaryta žala gali būti atlyginama pasinaudojant viena iš dviejų alternatyvių įstatymuose numatytų tvarkų. Viena iš tokios žalos atlyginimo tvarkų yra neteisminė, įgyvendinama su prašymu atlyginti žalą kreipiantis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo. Asmuo, kuris nesutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlomu žalos atlyginimu (ar atsisakymu atlygint žalą) arba nenori naudotis šia tvarka, žalos atlyginimo gali siekti teismine tvarka. Tokio reikalavimo pagrindą numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). CK 6.272 straipsnis nustato, kad valstybė privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl inter alia neteisėto sulaikymo ir neteisėto suėmimo, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Valstybė turi pareigą atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą. Tokiam ieškiniui nustatytas trejų metų senaties terminas. Pateikiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismine tvarka, skirtingai nei naudojantis neteismine, maksimali atlyginimo suma nėra numatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – neteisėtas sulaikymas ar suėmimas – kuriais padarytą žalą valstybė privalo atlyginti, „yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu“. Taigi, asmens sulaikymas ar suėmimas, nagrinėjant bylą civiline tvarka, gali būti pripažintas neteisėtu ir tais atvejais, kai to nepadarė prokuroras ikiteisminio tyrimo metu ar teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą. LAT yra nurodęs, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, vadovaujantis civilinėmis procesinėmis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, turi būti vertinama, ar asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtarimą, bylos nutraukimo, taip pat asmens išteisinimo pagrindai, procesinių veiksmų teisėtumo įvertinimas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos, LAT yra pasisakęs, jog, neteisėtai suvaržius asmens laisvę, jam visais atvejais neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala (Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimo apžvalga „Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje“). Skiriant suėmimą yra būtinos abi suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas suėmimo skyrimo pagrindų. Teismai, skirdami suėmimą, privalo pagrįsti tiek nurodyto pagrindo, tiek sąlygų egzistavimą, o ne tik formaliai juos išvardinti. Atvejai, kuomet teismai motyvuoja suėmimo skyrimą vien išvardindami suėmimo pagrindus bei jais pagrįsdami vieną iš sulaikymo sąlygų – švelnesnių priemonių netinkamumą – yra laikomi nepagrįstu įstatyme numatytų reikalavimų nepaisymu. Tokia ydinga praktika įgalina teismus skirti suėmimą jo tinkamai nemotyvuojant, taip piktnaudžiaujant šia kardomąja priemone. Ieškovas nurodo, kad suėmimas jam buvo taikytas nepagrįstai, skundas atmestas nepagrįstai, suėmimas pratęstas nepagrįstai, suimtas virš dviejų mėnesių nepagrįstai, kardomosios priemonės pakeistos kitomis dėl ilgo proceso ir neoperatyvumo, nors su ieškovu jokie veiksmai nebuvo atliekami, dėl ko taikytos kardomosios priemonės keturis mėnesius nepagrįstai. Dėl nepagrįsto suėmimo daugiau nei dviem mėnesiams bei kardomosios priemonės nepagrįsto taikymo daugiau nei keturiems mėnesiams, pažeidus asmens teisę į laisvę, apribojus jo galimybę uždirbti, sumažėjus savivertei bei pasitikėjimui, patyrus kitus asmeninius išgyvenimus dėl ateities, senyvos motinos būklės, jam padaryta neturtinė žala.
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos procesinė pozicija
Atsiliepimas
4. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad norint jog iš valstybės būtų priteistas žalos atlyginimas, būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Nepagrįstas kardomųjų priemonių skyrimas dar nereiškia jų skyrimo neteisėtumo. Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-09 nutartimi pakeitęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi paskirtą ir 2015-11-23 nutartimi pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą kitomis kardomosiomis priemonėmis, nekonstatavo pastarųjų Šilutės rajono apylinkės teismo nutarčių neteisėtumo. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas nutartį 2015-12-09, t. y. praėjus 2 mėnesiams ir 7 dienoms po suėmimo skyrimo ir 16 dienų po suėmimo pratęsimo, pripažino, kad suėmimas negali būti tęsiamas, bet jokiu būdu nenustatė, kad iki 2015-12-09 suėmimas buvo taikomas neteisėtai. Taigi jokiu teismo procesiniu dokumentu teismo ar prokuratūros veiksmai ar aktai nebuvo pripažinti neteisėtais.
5. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog nutartys skirti kardomąją priemonę - suėmimą ir vėlesnis šios kardomosios priemonės pratęsimas būtų pripažinti neteisėtais ir suėmimas būtų paskirtas nesilaikant BPK numatytų šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų. Tik Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-09 nutartimi pakeitė kardomąją priemonę - suėmimą į kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Remiantis šiais įrodymais, darytina išvada, kad kardomoji priemonė - suėmimas ir jos pratęsimas buvo skirta ir pratęsta teisėtai bei pagrįstai, laikantis BPK nustatytų pagrindų, o tai reiškia, jog neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėti veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). LAT yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą ir reikalavimas atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą yra atmestinas.
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros procesinė pozicija
Atsiliepimas
7. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybės civilinė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo padarytą žalą atsiranda nepaisant pareigūno kaltės, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu, todėl valstybės atsakomybė šiuo atveju atsiranda be kaltės. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimą pagal CK 6.277 straipsnį asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucijos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl tų veiksmų. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus (CPK 178 straipsnis). Taigi valstybės deliktinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu atsirasti privaloma įrodyti visus delikto sudėties privalomus požymius: neteisėtus teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmus baudžiamajame procese, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nenustačius nors vieno iš šių požymių, atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra negalima.
8. Iš esmės pareigūnų (prokuroro) veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pažeistos ieškovo teisės ir interesai.
9. Šios ieškinyje pateiktos ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
10. Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54505-15 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl P. M. nužudymo buvo pradėtas 2015-10-01 Šilutės r. PK. D. B. ikiteisminio tyrimo byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu pareikštas įtarimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015-09-30, laikotarpiu nuo 12 val. iki 21 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. B., nužudė žmogų, tai yra: D. B., konflikto su nukentėjusiuoju P. M. metu, kartu S. B. sudavė eilę smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, veidą, kitas kūno dalis, dėl ko P. M. dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Duomenys leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė šį nusikaltimą buvo įtariamojo S. B., liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kt. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2015-10-02 pareiškimu dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, kuris 2015-10-02 nutartimi nutarė paskirti D. B. kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams, nurodydamas, kad įtariamasis D. B. yra nedirbantis, anksčiau teistas, (duomenys neskelbtini), neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena (duomenys neskelbtini), vyksta į užsienį uždarbiauti, paskutiniu metu planavo išvykti į (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad manytina, jog būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2015-10-20 byloje Nr. 1S-576-255/2015 ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-54505-15. D. B. skundas atmestas neskundžiama nutartimi, neįžvelgus galimybės užtikrinti sklandaus ikiteisminio tyrimo bei BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų - užtikrinti D. B. dalyvavimą procese bei užkirsti kelią tolimesnėms neteisėtoms veikoms.
Žemesnės instancijos teismas
11. Šilutės rajono apylinkės 2015-11-23 teismo nutartimi D. B. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas prokuroro prašymu, nes nesibaigė ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-09, išnagrinėjęs D. B. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo, byloje Nr. 1S-656-255/215, pakeitė kardomąją priemonę iš suėmimo į asmens dokumentų paėmimą, paskyrimą registruotis Šilutės r. PK. D. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2015-12-09. 2016-02-11 Klaipėdos apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą žmogaus nužudymo byloje pagal BK 129 straipsnio 1 dalį byloje Nr. 01-1-54505-15, įtariamojo D. B. atžvilgiu, nes nepasitvirtino įtarimai, kad jis nužudė P. M. ir nesant patikimų duomenų, kad jis prisidėjo prie nužudymo. Šiuo 2016-02-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu panaikintos visos kardomosios priemonės D. B. atžvilgiu.
12. Duomenys apie įvykdytą nužudymą buvo pakankamas pagrindas pareigūnams priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jį priėmę ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog D. B., veikdamas bendrininkų grupe, nužudė žmogų. Tai, kad D. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką patvirtino liudininkų parodymai.
13. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių BPK bei kitų teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigūnų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rūpestingai.
14. Pažymi, kad ieškovas nenurodo, kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumas, jiems pradėjus ikiteisminį tyrimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta neteisėtų, priešingų teisei, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų. Priešingai, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, esant nustatytoms, aukščiau nurodytoms aplinkybėms, būtų šiurkščiai pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.
15. D. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir iki įtariamojo sulaikymo momento gauti duomenys buvo pakankami ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teisėjui daryti išvadą, kad ieškovas atliko veiksmus, kurių padarymu buvo įtariamas. Sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą priimti reikšmės turėjo ir jo veikos kvalifikacija - jis buvo įtariamas labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, jog yra reali rizika, kad būdamas nesulaikytas jis gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui. Sprendimas suimti ieškovą buvo grindžiamas tuo, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro teismo, daryti kitas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės visiškai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuotus esminius reikšmingus pakankamus suėmimo pagrindus, nes vienas iš pagrindų ir yra atvejai, kuomet asmuo gali trukdyti vykdyti teisingumą (2005-10-04 sprendimas Becciev vs Moldova, Nr. 9190/03). Nurodytos aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimas sulaikyti ieškovą, laikiną sulaikymą ir teismo sprendimas skirti jam kardomąją priemonę - suėmimą - buvo teisėti, nes apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą. Šias procesines prievartos priemones skyrę pareigūnai ir teismai rėmėsi tokiais sulaikymo ir suėmimo skyrimo pagrindais, kurie atitinka BPK 140, 122 straipsnius, o šios aplinkybės patvirtina, kad priimdami sprendimus taikyti ieškovui procesinės prievartos priemonės pareigūnai ir teismas pareigą vykdė tinkamai.
16. Ieškovas nepateikia duomenų, jog baudžiamojo proceso metu jam taikytos procesinės prievartos priemonės būtų taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo, ir tai yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagristą.
17. Be to, ieškovas nenurodo kaip jis apskaičiuoja neturtinės žalos dydį.
18. Tretysis asmuo, atsakovės pusėje, Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdyje nedalyvavo ieškovas D. B., atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovai bei trečiojo asmens, atsakovės pusėje, Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovas. Gauti prašymai bylą nagrinėti, šalims nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės aplinkybės
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. 2015-10-01 Šilutės r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54505-15 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl P. M. nužudymo. Jam pareikštas įtarimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2015-09-30, laikotarpiu nuo 12 val. iki 21 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su S. B. nužudė žmogų, o būtent: D. B., konflikto su nukentėjusiuoju P. M. metu, kartu S. B. sudavė eilę smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, veidą, kitas kūno dalis, dėl ko P. M. dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Duomenys leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė šį nusikaltimą buvo įtariamojo S. B., liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kt.
21. D. B. sulaikytas 2015-10-01.
22. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2015-10-02 pareiškimu dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-02 nutartimi nutarė paskirti D. B. kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams, motyvuojant tuo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat nurodoma, kad jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta giežta laisvės atėmimo bausmė, yra nedirbantis, neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis gyvena ir dirba užsienyje, paskutiniu metu planavo išvykti į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Todėl teismo manymu, jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatytus nusikaltimus.
23. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2015-10-20 byloje Nr. 1S-576-255/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54505-15), D. B. skundas atmestas neskundžiama nutartimi, neįžvelgus galimybės užtikrinti sklandaus ikiteisminio tyrimo bei BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų - užtikrinti D. B. dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
24. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi D. B. prokuroro prašymu pratęsta 3 mėnesiams kardomoji priemonė - suėmimas, motyvuojant iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartyje.
25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-09 byloje Nr. 1S-656-255/2015, išnagrinėjęs D. B. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutartimi pratęstos kardomosios priemonės - suėmimo, pakeitė kardomąją priemonę iš suėmimo į asmens dokumentų paėmimą, paskyrimą registruotis Šilutės r. PK. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarti D. B. kaltės įrodymai, jog jokių naujų duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę nebuvo surinkta, ikiteisminis tyrimas tebevyksta, kad suėmimas negali būti tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais.
26. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymėjimo apie suimtojo paleidimą nustatyta, kad D. B. paleistas iš 2015-12-09. Vadinasi, kardomasis kalinimas (sulaikymas, suėmimas) truko nuo 2015-10-01 iki 2015-12-09, t. y. 70 dienų.
27. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016-02-11 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą žmogaus nužudymo byloje pagal BK 129 straipsnio 1 dalį byloje Nr. 01-1-54505-15 įtariamojo D. B. atžvilgiu, nes jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, ir panaikino jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir registravimą policijos įstaigoje.
Dėl suėmimo neteisėtumo, kaip sąlygos taikyti atsakomybę už žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų
28. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
29. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. CK 6.272 straipsnyje yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (LAT 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 30 punktas).
30. LAT yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (LAT 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).
31. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.
32. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (LAT 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).
33. Ieškovas ieškinyje neginčija to, kad buvo suimtas esant pagrįstam įtarimui, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Net ir nustačius, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir iki ikiteisminio tyrimo pradžios momento nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas (LAT 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
34. LAT, atsižvelgdamas į BPK 119, 122 straipsniuose įvirtintą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog, kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (LAT 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Visais atvejais procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (LAT 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018, 24 punktas; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas).
35. Šioje byloje vertinamas ieškovo kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2015-10-01 iki 2015-12-09, t. y. ieškovas buvo laikomas sulaikytas/suimtas 70 dienų. Pagrįstas įtarimas yra nepakankama suėmimo ir jo tęsimo teisėtumo sąlyga. Besitęsiančiam suėmimui pateisinti teismai turi pateikti kitus reikšmingus ir pakankamus pagrindus (EŽTT 2010-07-20 sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02, par. 80). EŽTT, plėtodamas praktiką, be kita ko, išaiškino, jog reikalavimas teisminiam pareigūnui pateikti reikšmingus ir pakankamus suėmimo motyvus (be išliekančio pagrįsto įtarimo buvimo) pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį taikytinas jau priimant pirmąjį sprendimą dėl suėmimo, t. y. skubiai po asmens sulaikymo (Didžiosios kolegijos 2016-07-05 sprendimas byloje Buzadji prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 23755/07, par. 102). Analogiškas reikalavimas išplaukia ir iš BPK 122 straipsnio.
36. Nagrinėjamu atveju vertinant teismų priimtas nutartis dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir pratęsimo matyti, kad skirdamas ieškovui suėmimą Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-02 nurodė šiuos BPK 122 straipsnyje nurodytus suėmimo skyrimo pagrindus: būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nutartyje motyvuojama, kad jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta giežta laisvės atėmimo bausmė, yra nedirbantis, neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis gyvena ir dirba užsienyje, paskutiniu metu planavo išvykti į (duomenys neskelbtini). Lietuvoje neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Tęsiant ieškovo suėmimą buvo nurodomos tapačios aplinkybės.
37. Analizuojant teismų priimtas nutartis matyti, kad visu ieškovo suėmimo laikotarpiu skiriant kardomąją priemonę – suėmimą buvo argumentuojama tuo, jog ieškovas, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
38. Pagal EŽTT praktiką bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą; turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Šiame kontekste ypač reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus (2005-10-04 sprendimas byloje Becciev prieš Moldovą, peticijos Nr. 9190/03; 1993-01-26 sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 14379/88, par. 33). Ryšiai užsienyje bendriausia prasme yra reikšmingi vertinant pabėgimo pavojų, tačiau jų buvimas turi būti vertinamas ne savaime, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, rodančias tikimybę, kad kaltinamasis iš tiesų jais pasinaudos pabėgdamas (2015-07-21 sprendimas byloje Galambos prieš Vengriją, peticijos Nr. 13312/12; 2011-05-03 sprendimas byloje Chernyshov prieš Lenkiją, peticijos Nr. 35630/02).
39. Šiuo atveju neįvardinta kaip ieškovo iš anksto planuotas išvykimas dirbi į (duomenys neskelbtini) suteiktų jam realią galimybę pabėgti ir pasislėpti, kokia yra tokių veiksmų atlikimo tikimybė, neargumentuota, kodėl ieškovo galimo pabėgimo negalima užkirsti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo manymu, skiriant ir pratęsiant ieškovui suėmimą, nebuvo išsamiai motyvuojami pagrindai, neišanalizuotos alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Todėl besitęsiantis ieškovo suėmimas neatitiko BPK 122 straipsnio ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. LAT nurodo, kad suėmimas gali būti taikomas tik esant konkretiems reikšmingiems ir pakankamiems BPK 122 straipsnyje nurodytiems pagrindams, kurių motyvavimas privalo būti ne abstraktus, o konkretus, grindžiamas bylos aplinkybėmis (2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Todėl, teismo vertinimu, byloje nustatytos pirmiau nurodytos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlygos.
41. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (LAT 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).
42. Iš suformuotos kasacinio teismo praktikos matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą, teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusio asmens kaltę (LAT 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015). Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (LAT 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011. Teismų praktika. 2011, 36, p. 25–45).
43. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jam neturtinė žala padaryta dėl to, kad jis buvo nepagrįstai suimtas daugiau nei du mėnesius bei kitos kardomosios priemonės taikymo daugiau nei keturis mėnesius, kad pažeista jo teisė į laisvę, apribota galimybė uždirbti, į sumažėjusią jo savivertę, patirtus kitus išgyvenimus dėl ateities, senyvos motinos būklės. Nors ieškovas nepateikė įrodymų dėl savo nurodytų aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo nepagrįstai apribota jo laisvė, o tai savaime sukelia neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus, konstatuotina, jog jam padaryta neturtinė žala. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė kuo pasireiškė jam padaryta žala dėl kitų kardomųjų priemonių - asmens dokumentų paėmimo ar paskyrimo registruotis policijos įstaigoje.
44. Atsižvelgiant į nepagrįsto laisvės apribojimo trukmę (70 dienų), remiantis teisingumo ir protingumo principais, reikalaujamos neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur mažintinas iki 744,35 Eur (skaičiuojant kaip vieną minimalią mėnesinę algą (galiojusią kardomojo kalinimo metu) už vieną nepagrįsto suėmimo mėnesį - 2 mėn. 9 d. x 325 Eur). Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteistina 744,35 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. B. (CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 744,35 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus trisdešimt penkis centus) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.