- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- AN2-332-1072/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00873-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. V. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas M. V. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14159-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. M. V. Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas galutine subendrinta 1 100 Eur dydžio bauda už tai, kad 2023 m. gegužės 21 d., 02.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 10.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį „BMW“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti kuo švelnesnę nuobaudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas skunde sutinka, kad važiuodamas atbulas, galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl mano, kad pažeidimas turėtų būti vertinamas tik pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kiekvienu atveju privaloma nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino.
3.2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. gegužės 20 d., neradęs vietos kieme, nusprendė savo automobilį pasistatyti parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelėje. 2023 m. gegužės 22 d. 7.00–7.05 val. ryte išvažiavo į darbą, o apie 16.00 val. grįžęs automobilį pasistatė daugiabučių kieme. Sekančią dieną, grįžęs iš darbo įvažiavo į daugiabučių aikštelę, kurioje atbulomis pasistatė automobilį, už jo važiavo „BMW“ markės automobilis. Kol rinkosi daiktus iš automobilio, į langą pabeldęs vyras (nukentėjusysis) pareiškė, kad apgadino jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasiūlius pildyti deklaraciją, vyriškis paskambino policijai. Pasak pareiškėjo, vairuojant automobilį „VW Passat“, įvyko eismo įvykis su automobiliu „BMW“, tačiau jis nepajuto susidūrimo, todėl veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymio – tiesioginės tyčios. Iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto automobilio kontakto su kitu automobiliu. Nepajusti kontakto galėjo dėl to, kad garsiai automobilyje klauso muzikos, be to, automobilio bagažinėje esanti garso kolonėlė nėra stabiliai pritvirtinta ir vartosi. Tai, kad veiksmuose nebuvo tyčios, patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2023 m. gegužės 23 d. grįžo atgal į parduotuvės „Iki“ stovėjimo aikštelę, kur visada stato automobilį ir kurioje galimai įvyko automobilių kontaktas. Pareiškėjas pažymi, kad vaizdo įrašų, iš kurių matytųsi automobilio kontaktas su kitu automobiliu, nėra, liudytojų neužfiksuota, automobilis remontuotas nebuvo, taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog jis tyčia, pajutęs kontaktą su kitu automobiliu, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nepaisant to, jis pripažįsta, jog važiuodamas atbulas, galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl mano, kad jo veiksmų teisinis vertinimas turėtų būti kitoks.
3.3. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Pripažįsta, kad nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į jį palankiai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad savo veiksmais nesukėlė sunkių pasekmių, dėl minėto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, pasižada ateityje nepažeidinėti įstatymų ir būti drausmingas kelių eismo dalyvis. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, per visą laikotarpį nėra padaręs analogiško nusižengimo ar kitų šiurkščių KET pažeidimų. Pareiškėjas sutinka, kad administracinė nuobauda būtų paskirta, tačiau norėtų, kad jos dydis būtų mažesnis. Šiuo metu mokosi, nuomojasi butą, finansiškai padeda tėvai, todėl paskirta piniginė nuobauda yra didelė našta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo atmesti pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Institucijos atstovė, nesutikdama su pareiškėjo pozicija, pažymi, kad byloje yra pridėtos automobilių nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai. Iš nuotraukų matyti, kad smūgio būta pakankamai stipraus, t. y. nėra taip, kaip nurodo pareiškėjas, kad padaryti neva tik nubrozdinimai. Apgadinimai padaryti su didele jėga, automobiliui „VW Passat“ atsitrenkiant į stovintį automobilį. Ant automobilių matomos įdaužos, automobilio „BMW“ priekinė grotelė sulaužyta ir išmušta iš savo vietos. Įvertinus minėtus apgadinimus, akivaizdu, kad vairuotojas turėjo pajusti ir pajautė susidūrimą su kitu automobiliu, tačiau tyčia iš įvykio vietos pasišalino. Teisme apklaustas liudytojas N. K. paaiškino, kad jo tėvas surado liudytoją, kuris nurodė, kad N. K. automobilį „BMW“ apgadino tamsios spalvos „VW Passat“. Kitą dieną N. K. pastebėjo, kaip į kiemą važiuoja tamsios spalvos „VW Passat“, kurio apgadinta galinė dalis. Paklausus vairuotojo, ar jis atsitrenkė į jo automobilį, šis atsakė taip. Į klausimą, kodėl pasišalino, šis atsakė, kad neturėjo laiko laukti, o į klausimą kodėl nepaliko raštelio, atsakė – neturėjo lapelio. Policijos pareigūnas M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į įvykio vietą bei bendraujant su M. V., šis pripažino, kad atsitrenkė į „BMW“, o iš įvykio vietos išvažiavo, nes išsigando.
4.2. Institucijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas kaltas dėl jam inkriminuojamos veikos. Institucijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. V. suvokė apie įvykusį susidūrimą bei pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu siekdamas galimai išvengti administracinės atsakomybės bei su tuo susijusių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas šią bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties bei Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismo nutartį ir padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuoti tik pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, argumentuojant tuo, kad M. V. veikoje nėra kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad M. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, šio klausimo skunde nekelia ir pareiškėjas, dėl to apygardos teismas plačiau nepasisako.
8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, kad byloje iš esmės nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio jo kaltę dėl eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).
10. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Be kita ko, pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
11. Kaip teisingai pažymėta ir pareiškėjo skunde, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
12. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad M. V. nesuvokė, kad jam vairuojant automobilį „VW Passat“ įvyko eismo įvykis su automobiliu „BMW“, todėl jo veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymio – tiesioginės tyčios. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl eismo įvykio kilimo priežasties yra prieštaringi ir iš esmės neatitinka M. V. paaiškinimų, duotų administracinio nusižengimo tyrimo metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl automobilio „VW Passat“ bagažinėje buvusios gerai nepritvirtintos garso kolonėlės, nepajuto kontakto su automobiliu „BMW“. Atvykusiems policijos pareigūnams M. V. prisipažino, kad tai jis vakar apgadino minėtą automobilį, o pasišalino, nes išsigando. Tokias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas liudytojas N. K., į kurio automobilį atsitrenkė M. V. vairuojamas automobilis ir kuriam tokias aplinkybes nurodė ir pats M. V.. Be to, savo kaltę apgadinus automobilį „BMW“ ir pasišalinus iš įvykio vietos M. V. pripažino į iškvietimą atvykusiam policijos pareigūnui M. B., kuris apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir savo tarnybiniame pranešime. Pažymėtina, kad ir pirmiau paminėti M. V. paaiškinimai neatitinka objektyvių byloje surinktų duomenų. Kaip pagrįstai pažymima Institucijos atstovės atsiliepime, byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, taip pat žalos sąmata, kurioje detalizuoti apgadinto automobilio „BMW“ remonto darbai ir jų apimtis. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. V. teiginiai, kad šis nepajuto, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir dėl to buvo apgadintas kitas automobilis, atsižvelgiant į byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotus automobilių apgadinimus, teismo neįtikina, kad šio kontakto jis nepajuto. Tokie apelianto argumentai anksčiau aptartų administracinio nusižengimo bylos duomenų (įrodymų) visuma yra paneigti, vertinami kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad jo tyčios nebuvimą pagrindžia aplinkybės, kad jis sekančią dieną grįžo į tą pačią stovėjimo aikštelę pastatyti automobilio ar, kad savo apgadinto automobilio neremontavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūno M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad sekančią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 23 d. M. V. grįžo būtent ne į prie parduotuvės „Iki“ adresu (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o į daugiabučių aikštelę (duomenys neskelbtini), esančią šalia jo gyvenamosios vietos, taip tikėdamasis, kad apgadinto automobilio savininkas jo nesuras.
13. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus M. V. elgesį po eismo įvykio, tai, kad bendraujant su policijos pareigūnais jis nenurodė pozicijos, kad nepajuto eismo įvykio, o priešingai, patvirtino, kad po sukelto eismo įvykio išsigandęs pasišalino, apeliantas juto kontaktą tarp transporto priemonių, suprato, kad padarė eismo įvykį ir tai žinodamas suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Aptarti objektyvus duomenys apie abiem automobiliams fotonuotraukose užfiksuotus žymius apgadinimus, kontakto pobūdis – M. V., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovinčią ir nejudančią transporto priemonę, leidžia daryti išvadą, kad M. V. turėjo suprasti, jog dėl tokio automobilių kontakto bus apgadinti automobiliai, taigi turėjo suprasti ir padarytos žalos mastą, suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sekančią dieną po eismo įvykio pastačius automobilį kitoje vietoje, nei įvyko aptariamas eismo įvykis, pats nukentėjusio automobilio savininkas suras M. V.. Todėl konstatuojama, kad M. V. buvo kilusi pareiga apie įvykusį eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam arba policijai pagal KET 222 punktą.
14. Aptarti byloje surinkti duomenys ir jų pagrindu padarytos išvados neabejotinai patvirtina, kad M. V. suvokė, jog įvyko eismo įvykis tarp jo vairuojamo automobilio „VW Passat“ ir automobilio „BMW“, po šio eismo įvykio jis pasišalino eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Todėl skundžiamu Institucijos nutarimu M. V. nubaustas pagrįstai, o skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas jo skundas.
Dėl paskirtos nuobaudos
15. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniu skundu M. V. prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad M. V. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos administracinės nuobaudos buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, tiek už atskirus nusižengimus paskirtos, tiek galutinė subendrinta administracinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Apylinkės teismo sprendimą netaikyti M. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų lėmė administracinių nusižengimų pobūdžio ir jo asmenybės įvertinimas. Teismas įvertino tai, kad, Institucijai skiriant M. V. administracines nuobaudas, buvo atsižvelgta į pastarojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas taip pat įvertino, kad M. V. būtent dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda. Teismas įvertino tai, kad M. V. padarė du administracinius nusižengimus, kuriais kitam asmeniui padaryta turtinė žala, jis dirba, studijuoja. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad pagrindo švelninti M. V. paskirtos administracinės nuobaudos nesudaro ir jo paties nurodytos aplinkybės, susijusios su nebaustumu administracine tvarka, jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, sunkių pasekmių nebuvimu, jo paties požiūriu į padarytus administracinius nusižengimus.
17. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti M. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Nors apeliaciniame skunde M. V. nurodo, kad tokia administracinė nuobauda yra sunki finansinė našta, kadangi jam finansiškai padeda tėvai, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai nėra išskirtinės aplinkybės ir nesuteikia pagrindo skirti jam švelnesnes nei numatyta įstatymo administracines nuobaudas. Įvertinus M. V. įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumą, nagrinėjamu atveju švelnesnės nei numatyta įstatymo administracinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, neatgrasytų M. V. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi asmuo liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021).
18. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad M. V. Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.