Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Dalios Kačinskienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rekosta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-527-513/2015 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rekosta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp ieškovo ūkininko N. M. (užsakovo) ir atsakovės UAB ,,Rekosta“ (rangovės) 2006-12-04 buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutartyje nurodyta, kad statybos darbus atsakovė turi atlikti pagal A. E. parengtą statybos projektą (Sutarties 1 p.), statybos darbų vertė yra 2 392 135 Lt (692 810,18 Eur), ši vertė nustatyta pagal sąmatas, sudarytas 2005 m. kainomis. Statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2007-10-31 (2007-10-30 papildomu susitarimu šalys pratęsė Rangos sutarties galiojimą iki 2008-12-31). Pagal Rangos sutartį ieškovas atsakovei turėjo sumokėti 10 proc. avansą ir apmokėti už priimtus darbus pagal statybų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovas nurodė, kad Rangos sutarties vykdymo metu atsakovei neturint piniginių lėšų, ieškovas pervedė pagal Rangos sutartį visą sumą atsakovei kaip avansinius mokėjimus, tačiau atsakovė neatliko visų darbų, o dalį darbų atliko su trūkumais, be to, už dalį darbų ieškovas atsiskaitė tiek su atsakove (rangove), tiek su subrangovais, t. y. atliko dvigubus mokėjimus. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas nurodė patyręs nuostolių.

Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas N. M. prašė iš atsakovės UAB ,,Rekosta“ priteisti 107 312,70 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, patirtus 107 312,70 Eur dydžio nuostolius sudaro 50 628,99 Eur už ieškovo apmokėtus, bet atsakovės neatliktus darbus, 11 213,36 Eur defektų ištaisymo vertė ir 45 470,35 Eur atsakovės nepagrįstai gauta suma, kadangi šią sumą ieškovas už tuos pačius darbus yra sumokėjęs tiek atsakovei (rangovei), tiek tiesiogiai subrangovams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės – tenkinamas.

Bylos šalis siejo statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovas, 2015-11-03 pareiškimu patikslinęs ieškinio dalyką, prašė priteisti iš atsakovės 107 312,70 Eur dydžio nuostolius, kildinamus iš netinkamo Rangos sutarties vykdymo. Ieškovas nurodė, kad jo prašomą priteisti 107 312,70 Eur sumą sudaro: 1) 50 628,99 Eur suma, ieškovo pagal Rangos sutartį sumokėta už statybos rangos darbus, kurių atsakovė neatliko, 2) 45 470,35 Eur atsakovės nepagrįstai gauta suma, kadangi šią sumą ieškovas tiesiogiai sumokėjo atsakovei ir subrangovui, ir 3) 11 213,36 Eur atsakovės atliktų darbų defektų (trūkumų) ištaisymo vertė.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu iš dalies tenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės 12 698,39 Eur sumą, kaip nepagrįstai ieškovės gautas lėšas, konstatavęs, kad šią sumą ieškovė jau sumokėjo subrangovei. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė pateikė naują įrodymą – 2016-01-20 audito išvadą, kurią prašo prijungti prie bylos. Atsakovės teigimu, skundžiamame sprendime teismas suklydo aiškindamas atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, nesirėmė buhalterinės įmonės išvadomis, todėl tik apeliacinės instancijos teisme iškilo būtinybė pasinaudoti audito paslaugomis ir pateikti naują įrodymą – audito išvadą.

Ieškovo galbūt atliktų dvigubų mokėjimų, t. y. apmokėjimų už tuos pačius darbus atsakovei (rangovei) ir subrangovams, klausimas sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Visus įrodymus apie tai, kad atsakovei nebuvo sumokėta už tuos pačius darbus, už kuriuos ieškovas sumokėjo subrangovams, atsakovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsakovės pateiktą 2016-01-20 audito išvadą atsisako priimti.

Dėl 50 628,99 Eur ir 45 470,35 Eur sumų priteisimo

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 pagal UAB ,,Rekosta“ ieškinį N. M. dėl skolos priteisimo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-758-622/2011 1 t., b. l. 58-60, 87-90) buvo patenkintas UAB ,,Rekosta“ ieškinys dėl 119 912,78 Lt įsiskolinimo už UAB ,,Rekosta“ atliktus statybos rangos darbus pagal Rangos sutartį priteisimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtu sprendimu nustatyta prejudicinę reikšmę šioje byloje turinti aplinkybė, kad visus darbus pagal Rangos sutartį atsakovė yra atlikusi, be to, atsakovės nuomone, ieškovė šioje byloje siekia pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą ieškovo skolos dydį atsakovei. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais sutinka.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu buvo išspręstas galutinio atsiskaitymo pagal Rangos sutartį klausimas. Šioje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti 50 628,99 Eur sumą, kurią, ieškovo teigimu, sudaro jo apmokėti, bet atsakovės neatlikti darbai, bei 45 470,35 Eur sumą kaip ieškovo nepagrįstai atsakovei pagal Rangos sutartį sumokėtą sumą, iš esmės ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo dydį.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir kt.).

Pirma nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje, o galutinio atsiskaitymo klausimas buvo sprendžiamas pagal tą pačią Rangos sutartį, pagal kurią sumokėtas sumas ieškovas prašo grąžinti šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu rangovei UAB ,,Rekosta“ buvo priteista likusi nesumokėta užsakovo N. M. pagal Rangos sutartį mokėtina suma – 119 912,78 Lt. Byloje nekilo ginčo, kad už kitus UAB ,,Rekosta“ pagal Rangos sutartį atliktus darbus užsakovas N. M. su rangove atsiskaitė. Kitoje byloje negali būti kvestionuojamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumas, todėl ieškovo argumentai apie tai, kad už dalį tų pačių darbų jis yra sumokėjęs subrangovams, negali būti pagrindas sumažinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą ieškovo įsiskolinimo dydį. Todėl teisėjų kolegija nevertina ieškovo ir atsakovės argumentų bei įrodymų, kuriais įrodinėjama (ne)buvus ieškovo atliktų dvigubų mokėjimų rangovei UAB ,,Rekosta“ ir subrangovams, kaip neturinčių teisinės reikšmės šioje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 12 698,39 Eur, kaip ieškovo be pagrindo atsakovei sumokėtą sumą, panaikinama ir dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priimamas naujas sprendimas – šis ieškinio reikalavimas atmetamas.

Ieškinio reikalavimas priteisti 50 628,99 Eur sumą, kaip ieškovo pagal Rangos sutartį sumokėtą už statybos rangos darbus, kurių atsakovė neatliko, taip pat negali būti tenkinamas, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta šioje byloje prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad visus darbus pagal Rangos sutartį yra atlikusi atsakovė.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-22 sprendimu nustatyta, kad UAB ,,Rekosta“ atliko visus Rangos sutartyje numatytus darbus, o N. M. už juos nėra visa apimtimi atsiskaitęs. Be to, pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisus UAB ,,Rekosta“ likusią pagal Rangos sutartį užsakovo N. M. nesumokėtą sumą, kartu buvo pripažinta, kad UAB ,,Rekosta“ atliko visus darbus pagal Rangos sutartį, už kuriuos jai yra priteisiamas atlyginimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu esant nustatytai prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiai aplinkybei, kad atsakovė yra atlikusi Rangos sutartį numatytus statybos darbus, šioje byloje ieškovo nurodomi argumentai ir įrodymai, kad atsakovė neatliko visų darbų pagal Rangos sutartį už kuriuos ieškovas yra sumokėjęs, nevertinami.

Dėl 11 213,36 Eur sumos priteisimo

Ieškovas byloje taip pat įrodinėjo, kad atsakovė dalį darbų atliko su trūkumais, kurių ištaisymo vertė yra 11 213,36 Eur, ir šią sumą prašė priteisti iš atsakovės. Skundžiamu sprendimu teismas šį reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Apeliaciniame skunde ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.667 str. 1 d.), nes ieškinys buvo grindžiamas civilinės atsakomybės sąlygomis, todėl turėjo būti taikomas reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, ar dėl žalos atlyginimo, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad ieškinio reikalavimas dėl 11 313,36 Eur sumos priteisimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš pateikto pirminio ieškinio, ieškovas šį reikalavimą grindė rangovės (atsakovės) pareiga pašalinti per garantinį terminą atsiradusius darbų trūkumus, o jų neištaisius – atlyginti užsakovui (ieškovui) jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.). Toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jį reikšdamas ieškovas rėmėsi netinkama darbų kokybe, prašydamas įpareigoti rangovę atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas. 2015-11-03 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškinio pagrindas nebuvo keičiamas. Kolegijos vertinimu, toks reikalavimas laikytinas reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 10 d.).

Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį darbų trūkumams, kai apie tokius trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl kitaip negali būti aiškinama. Taigi ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pretenziją ieškovas atsakovei pateikė per įstatyme ir Rangos sutartyje numatytą 5 metų garantijos terminą (CK 6.698 str., Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.12 p). Nustatyta, kad atsakovei pretenzija apie atliktų darbų trūkumus buvo pareikšta 2011-02-24, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ši data (2011-02-24) laikytina vienerių metų ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimui priteisti nekokybiškai atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas pradžia (CK 6.667 str.). Ieškinys teismui pateiktas 2014-02-21, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą dvejus metus (CPK 185 str.). Todėl neteisingas ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad net ir teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, teismas jį turėjo atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą nereiškė, jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių neturėjo galimybės kreiptis į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė jau 2011-03-03 atsakyme į pretenziją nurodė nesutinkanti su atlyginti ieškovui defektų šalinimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokato, prašymo atnaujinti senaties terminą nereiškė, jokių priežasčių dėl kurių toks terminas galėtų būti atnaujinimas nenurodė, terminas praleistas žymiai (2 metus), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo atnaujinti ieškovui jo praleistą ieškinio senaties terminą nėra.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, konstatavęs, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nepagrįstai nevertino ieškovo reikalavimo iš esmės, yra neteisingas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 11 213,36 Eur atliktų darbų trūkumų vertės atlyginimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kaip turinčių prejudicinę galią šioje byloje, todėl nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 12 698,39 Eur ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo. Todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – nurodytas ieškinio reikalavimas atmetamas. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl baudos skyrimo ir prašymo kreiptis į prokuratūrą

Atsakovė prašo skirti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesu, nurodydama, kad ieškovas dėl pateiktų neteisingų duomenų buvo nepagrįstai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimai buvo išspręsti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, teisėjų kolegija jos pagrįstumo nevertina. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovas būtų nesąžiningai naudojęsis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas skirti jam baudą netenkintinas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti ir kreiptis į prokuratūrą (CPK 299-300 str.). Jeigu atsakovė mano, kad ieškovas atlieka nusikalstamas veikas ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali pati savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 1 013,67 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovo, o ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.). Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė pirmosios instancijos teisme papildomai patyrusi 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1 750 Eur išlaidų už specialisto V. R. pateiktą išvadą. Šios bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisimos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė papildomas 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius dokumentus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl šios išlaidos nepriteisiamos. Išlaidos už V. R. pateiktą išvadą nepriteisiamos, kadangi teisėjų kolegija nepriskiria jų prie būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

Atsakovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 286 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, taip pat 2 920 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 786 Eur išlaidos už auditorės išvadą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka bylos sudėtingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl yra mažintinos iki 1 500 Eur CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., 302 str.). Neprijungus auditorės išvados, bylinėjimosi išlaidos už šios išvados parengimą atsakovei nepriteisiamos. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 2 799,67 Eur (1 013,67 Eur + 286 Eur + 1 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui N. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rekosta“ priteista 12 698,39 Eur ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rekosta“ (į. k. 141484118) iš ieškovo N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 799,67 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.