Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto I. K. (I. K.) apeliacinį skundą ir trečiojo asmens O. K. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui I. K., trečiajam asmeniui O. K. dėl lėšų, gautų be teisinio pagrindo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, juo prašo priteisti iš atsakovo 30 000 EUR be teisinio pagrindo įgytų lėšų. Nurodo, kad ieškovė nuosavybės teise valdė butą. Ieškovės sūnus (atsakovas) įkalbėjo ieškovę parduoti jai priklausantį butą, perduoti jam iš pardavimo gautas lėšas ir persikelti gyventi į atsakovui priklausančiame žemės sklype esantį namą. Ieškovė su atsakovu susitarė, jog mainais už pinigus, gautus pardavus butą, atsakovas aprūpins ieškovę gyvenamąja vieta. Šalis siejo pasitikėjimas, todėl rašytinis dokumentas, patvirtinantis šį susitarimą, nebuvo sudarytas. Ieškovė 2019 m. birželio 23 d. pardavė butą už 33 000 EUR. Iš 33 000 EUR buto pardavimo kainos ieškovė sau pasiliko 3000 EUR ir 30 000 EUR tiesiogiai iš buto pirkėjos paėmė atsakovas. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad mainais už perduotus 30 000 EUR atsakovas leis ieškovei neatlygintinai gyventi sodo sklype esančiame name, kuriame apsigyveno 2019 metų rugpjūčio mėnesį. Ieškovės žiniomis, bent dalį iš ieškovės gautų lėšų atsakovas panaudojo sodo sklype esančio namo pagerinimo darbams, taip pat tame pačiame sklype šiuo metu esančio mobilaus namelio įsigijimui ir pagerinimui. 2020 metų pradžioje atsakovas netikėtai informavo ieškovę, kad jis ketina parduoti sodo sklypą. Ketinimą patvirtino skelbimas interneto portale. Ieškovė nustebo dėl tokių veiksmų ir pasiteiravo atsakovo, kaip jis vykdys susitarimą dėl ieškovės aprūpinimo gyvenamąja vieta. Atsakovas ieškovei nurodė, jog išnuomos butą, kuriame atsakovė galės gyventi, sumokės pirmą užstatą, o vėliau ieškovė turės pati pasirūpinti buto nuoma. Ieškovė suprato, kad atsakovas neketina laikytis susitarimo dėl jos aprūpinimo gyvenamąja vieta. Supratusi, kad neteko iš buto pardavimo gautų lėšų, rizikuoja netekti gyvenamosios vietos, o atsakovas neketina jos aprūpinti gyvenamąja vieta, kaip buvo sutarta, pareikalavo iš atsakovo grąžinti jam perduotus 30 000 EUR, tačiau atsakovas lėšų negrąžino.

2. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškinyje pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės, jis pareikštas nesant pagrindo, siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas ją įkalbėjo parduoti butą ir kad už butą gautos lėšos buvo perduotos atsakovui. Nurodo, kad ieškovė pati norėjo parduoti butą ir pinigus už butą gavo pati ieškovė – atsakovas jai perdavė iš pirkėjos gautą 3000 EUR avansą, o likusią 30 000 EUR sumą už butą pirkėja buvo perdavusi tiesiogiai ieškovei į rankas. Ieškovė apsigyveno atsakovui priklausančiame name maždaug prieš 3 metus iki buto pardavimo. Ieškinyje buto pardavimas nepagrįstai ir neteisingai siejamas su leidimu ieškovei apsigyventi atsakovui priklausančiame name. Teigia, kad geranoriškai buvo leidęs ieškovei gyventi savo name panaudos pagrindais, nesant kalbų apie buto pardavimą. Ieškovė nemokėjo atsakovui nuomos mokesčių, komunalinių mokesčių ir ji buvo išlaikoma atsakovo ir jo sutuoktinės. Taip pat atsakovas maždaug prieš 3 metus iki buto pardavimo buvo perdavęs ieškovei vieną iš savo turimų dviejų banko sąskaitos kortelių, kad ieškovė mokėtų mokesčius ir galėtų atlikti reikalingus mokėjimus. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. K., su kuria anksčiau bendrai gyveno. Laikui bėgant tarp ieškovės ir jos dukros bei atsakovo ir jo sutuoktinės ryškėjo buitiniai nesutarimai. Ieškovė, klausydama dukros nurodymų, pradėjo reguliariai ir nepagrįstai kviesti policijos pareigūnus, skųstis jiems dėl jos išsigalvotų atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmų. Atsakovo manymu, taip buvo siekiama daryti jam spaudimą, siekiant išsivilioti pinigų, nes atsakovas, skirtingai nuo kitų ieškovės vaikų, buvo dirbantis. Atsakovo žiniomis, ieškovė, gyvendama už jo pinigus, visus pinigus išleidžia savo nedirbančiai dukrai ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam sūnui. Dėl kylančių nesutarimų buvo nuspręsta, kad ieškovė dėl savo elgesio turėtų išsikraustyti iš atsakovui priklausančio namo ir gyventi atskirai, o patį namą su sklypu buvo nuspręsta parduoti. Ieškovė yra tinkamai informuota apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą. Jokio rentos susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Teigia, kad geranoriškai buvo leidęs ieškovei gyventi atsakovui priklausančiame name panaudos pagrindais, niekaip neįsipareigojo išlaikyti jos ir ar aprūpinti gyvenamąja patalpa iki gyvos galvos. Atsakovui nei pati ieškovė, nei buto pirkėja nebuvo perdavusi 30 000 EUR už ieškovės buto pardavimą.

3. Trečiasis asmuo O. K. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus teiginius ir nesutikimo su ieškiniu motyvus. Papildomai nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo šiuo metu nėra jokio emocinio ir dvasinio ryšio, būdingo mamai ir sūnui, nėra jokio tarpusavio pasitikėjimo ir normalaus bendravimo. Ieškovė ir atsakovas konfliktuoja. Ieškovė be jokio realaus pagrindo skundžia ją ir atsakovą policijos pareigūnams, kaltina juos įvairiais nebūtais dalykais, siekdama jiems pakenkti bei priversti atsakovą sumokėti jai pinigų, nors jokių pinigų atsakovas ieškovei nėra skolingas. Jai žinoma, kad atsakovas planuoja priverstinai iškeldinti ieškovę ir jam priklausančio turto, kuriame ieškovė gyvena prieš atsakovo valią.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 30 000 EUR be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir 1865,29 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisti iš atsakovo 576 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

4.1. Dėl buto pardavimo aplinkybių teismas nurodė, ieškovės buto pardavimo faktą 2019 metais patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovas, kuris yra ieškovės sūnus, po buto pardavimo tą patį mėnesį pastatė gyvenamąjį vagonėlį, jį įrengė ir pritaikė gyvenimui. Ieškovė 2019 metais apsigyveno atsakovui priklausančiame name, o atsakovas su drauge – gyvenamajame vagonėlyje. Interneto tinklalapyje 2020 metais paskelbtas skelbimas dėl dviejų namų pardavimo.

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl pinigų perdavimo nurodė, kad ieškovės argumentus dėl 30 000 EUR perduotų lėšų patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai ir kiti įrodymai, iš dalies ir paties atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai. Pažymėjo, kad paaiškinimai dėl turimų santaupų yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški, jų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pakankamai lėšų namelio įgijimui bei namelių įrengimui ir dar beveik 5000 EUR įmokai už automobilį neturėjo. Tam neabejotinai buvo reikalingos nemažos lėšos ir labiausiai tikėtina, kad šiais tikslais ir buvo panaudotos pardavus ieškovės butą gautos lėšos.

4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl piniginių lėšų priteisimo nurodė, kad ieškovė perdavė atsakovui už butą gautus pinigus (30 000 EUR), o atsakovas už tai buvo pažadėjęs suteikti jai gyvenamąją vietą. Perdavus pinigines lėšas, atsakovo turtas padidėjo, atsakovas už gautas lėšas įsirengė namelį ir už gautas lėšas įsipareigojo aprūpinti ieškovę gyvenamąja vieta. Teismas nustatė, kad šalių susitarimas iš esmės atitinka rentos sutarties požymius. Šiuo atveju ieškovė perduodama lėšas siekė padėti atsakovui finansiškai, tačiau mainais taip pat pagrįstai tikėjosi ir turėjo gauti turtinės naudos, pažymint tai, jog šalis sieja artimi giminystės ryšiai. Teismas atsižvelgęs byloje esančius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus nusprendė, kad atsakovas gautas lėšas nepagrįstai laiko nuosavomis, todėl nusprendė ieškinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apelianto naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Apeliantas dėl netinkamų įrodymų vertinimo nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir nelogiški. Teigia, kad ieškovės argumentas, jog nebuvo gavusi avanso už buto pardavimą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teigia, kad ieškovė yra nenuosekli ir siekia pasipelnyti apelianto sąskaita. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog vokas, kuriame buvo 30 000 EUR, buvo A4 formato ir su 100 EUR kupiūromis, todėl šiuo atveju turėjo būti kritiškai įvertinti liudytojos parodymai dėl pinigų įsidėjimo į vidinę striukės kišenę. Pažymi, jog buto pardavimas vyko vasarą ir striukės neturėjo, todėl šie paaiškinimai vertintini kritiškai.

5.2. Apeliantas dėl notarės parodymų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino notarės nurodytos aplinkybės, jog pinigus pasiėmė pati ieškovė. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog notarė nematė, kas pasiėmė pinigus, yra neteisinga faktinių aplinkybių interpretacija. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo notarės patvirtintus dokumentus, jog pinigus gavo ieškovė. Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime nenurodė ir nemotyvavo, kodėl šiuo atveju jis nusprendė nesilaikyti įstatyme įtvirtinto aiškaus draudimo panaudoti liudytojų parodymus siekiant paneigti oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes.

5.3. Apeliantas dėl pinigų perdavimo nurodo, kad nėra gavęs 3000 EUR avanso. Teigia, jog byloje pateiktas garso įrašas nepatvirtina ir likusios sumos perdavimo fakto, be to, šis įrodymas gautas siekiant išprovokuoti ieškovei palankius įrodymus, todėl šioje byloje pateiktas garso įrašas negalėtų būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone. Be to, ištyrus bylos medžiagą nėra pagrindo daryti prielaidą, jog apeliantui trūko pinigų namelio įrengimui ir įmokoms už automobilį sumokėti. Teigia, jog teismo sprendimas grįstas prielaidomis ieškovės naudai, nors objektyvios abejonės ir neaiškumai turėjo būti įvertinti apelianto naudai.

6. Trečiasis asmuo pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apelianto naudai visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai procesinio dokumento argumentai:

6.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad pritaria atsakovo apeliaciniame skunde nurodytiems pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo pagrindams ir apelianto apeliaciniame skunde pareikštiems reikalavimams.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantas akcentuoja pinigų perdavimo detales, tačiau faktą dėl pinigų perdavimo fakto patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, liudytojos J. P. parodymai, pateiktas garso įrašas. Pažymi, jog apelianto iniciatyva apklausta L. Z. nurodė, kad apeliantas pasiūlė ieškovei parduoti butą, o jį pardavus, sode buvo padarytas remontas. Teigia, kad šalių susitarimas dėl buto pardavimo, sodo sklypo pagerinimo, ieškovės apsigyvenimo buvo planuojamas iš anksto, apeliantas aktyviai dalyvavo parduodant ieškovės butą, todėl abejoja, kad apeliantas, negavęs jokios turtinės naudos, būtų sutikęs gyventi su ieškove viename sodo sklype.

7.2. Ieškovė dėl pinigų perdavimo fakto nurodo, kad negali tiksliai įvardyti visų lėšų perdavimo detalių, kadangi ieškovė tikėjosi, jog atsakovas savo įsipareigojimų laikysis, ir nemanė, jog reikia kaupti su tuo susijusius duomenis ir įrodymus. Pažymi, jog notarės parodymai dėl pinigų perdavimo fakto yra neužtikrinti, kadangi notarė nematė, kur ieškovė įsidėjo pinigus, ir šiuo atveju notarės parodymai turi būti įvertinti neatsiejant jų nuo įrodymų visumos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, dėl to netinkamai nustatė piniginių lėšų perdavimo faktines aplinkybes. Teigia, kad teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis ir abejonės turi būti įvertintos apelianto naudai. Ieškovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.

11. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovės ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas.

12. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduotas 2019 m. birželio 3 d. už 33 000 EUR J. P. individualiai įmonei. Apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantas 2019 metų birželio mėnesį nusipirko ir savo žemės sklype pastatė gyvenamąjį vagonėlį. 2019 m. birželio–liepos mėnesiais jį įrengė, pritaikė gyvenimui, taip pat apšiltino bei pagerino, pritaikydamas nuolatiniam gyvenimui, sklype esantį sodo namelį. Šio viso turto (sodo namelio ir gyvenamojo vagonėlio) pardavimo skelbimas buvo paskelbtas interneto portale 2020 m. balandžio 13 d. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl piniginių lėšų perdavimo fakto ir lėšų panaudojimo tikslingumo. Ieškovė įrodinėja, kad ieškovės ir apelianto tarpusavio susitarimu ieškovei priklausantis butas buvo parduotas, piniginės lėšos perduotos apeliantui už tai, kad apeliantas leis ieškovei neatlygintinai gyventi sodo sklype esančiame name. Apeliantas su šiomis aplinkybėmis nesutinka, teigia, kad ieškovei buvo leista gyventi name panaudos pagrindais ir apeliantui 30 000 EUR suma nebuvo perduota.

13. Pirmiausia, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus spręsdamas klausimą dėl piniginių lėšų perdavimo. Teigia, kad ieškovės paaiškinimai ir liudytojos J. P. parodymai nėra tapatūs, kadangi, ieškovės teigimu, apeliantas pinigus įsidėjo į vyrišką rankinę, o, liudytojos teigimu, – į vidinės striukės kišenę. Pažymi, jog sandorio sudarymo metu, birželio mėnesį, striukės nevilkėjo, be to, paaiškinimai yra išgalvoti, kadangi lieka neaišku, kaip į striukės kišenę tilptų A4 formato vokas su 30 000 EUR suma viduje. Teigia, kad abejonės dėl piniginių lėšų perdavimo aplinkybių turi būti šalinamos apelianto naudai.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

15. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl apelianto nurodomų faktinių aplinkybių, spręstina ne tik įrodymo įrodomoji reikšmė, bet įrodymų visetas, iš kurio ir galima daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

16. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus nustatė, kad buto pirkimo – pardavimo sandorio metu notarės patalpose, kuriose vyko ginčijamas 30 000 EUR lėšų perdavimas, buvo ieškovė, apeliantas, liudytoja J. P., atstovaujanti pirkėjos J. P. individualios įmonės interesams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. parodė, kad sutarties sudarymo metu pinigines lėšas perdavė pardavėjai (ieškovei), o ši lėšas perdavė toliau apeliantui, jis pinigus įsidėjo į kišenę. Nepamena fakto, ar A4 formato vokas kuriame buvo pinigai buvo perlenktas ar ne, tačiau matė, kad pinigus pasiėmė apeliantas I. K. (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 82–84 min.).

17. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą ir dėl piniginių lėšų perdavimo aplinkybių aktualūs ir sandoryje dalyvavusios notarės I. M. parodymai. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino liudytojos notarės I. M. parodymus dėl pinigų perdavimo, juos netinkamai interpretavo, kadangi notarė matė, jog pinigus išsinešė pati ieškovė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaip liudytoja apklausta notarė patvirtino atsiskaitymo faktą, kad pinigai buvo perduoti ieškovei, tačiau, kas juos pasiėmė ir išsinešė iš jos kabineto, nepastebėjo ir nurodyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus liudytojos notarės parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (teismo posėdžio garso įrašas), nustatė, kad notarė matė, kaip pirkėja perdavė paketą pardavėjai. Notarės teigimu, pinigai buvo padėti ant stalo ir juos paėmė ieškovė. Į teismo klausimą, ar matė, kur pinigus pardavėja įsidėjo, atsakė: „Nežinau, tikrai nepasakysiu.“ Į teismo klausimą, ar matė ar nematė, ką toliau pardavėja darė su pinigais, notarė atsakė: „Paketo neatidarinėjo tikrai, kur įsidėjo nemačiau“. Taip pat notarė darė prielaidą, bet nepatvirtino fakto, kad pinigus galimai išsinešė ieškovė, kadangi „paketo iš jos (ieškovės) niekas neatėmė“ (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 35–45 min.). Atsižvelgiant į notarės paaiškinimus, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju notarės paaiškinimai patvirtina faktinę aplinkybę, jog sandorio metu pirkėja perdavė piniginės lėšas pardavėjai, tačiau tolesnio piniginių lėšų judėjimo aiškiai nematė, teikti paaiškinimai apie tolesnį pinigų judėjimą nėra konkretūs, daroma tik prielaida, jog lėšas galėjo išsinešti ieškovė, kadangi iš jos niekas notarės teigimu „paketo neatėmė“, tačiau fakto, kas išėjo iš kabineto su pinigais, notarė aiškiai patvirtinti negalėjo.

18. Vertinant liudytojų J. P. ir notarės I. M. paaiškinimus, tarp jų esminių prieštaravimų nenustatyta. Liudytojos patvirtino, kad piniginės lėšos buvo perduotos būsto pardavėjai, tai yra ieškovei, tačiau notarė negalėjo aiškiai patvirtinti faktinės aplinkybės – tolesnio piniginių lėšų judėjimo kelio, nematė, ar pinigus pasiėmė pati ieškovė, ar pinigai buvo perduoti apeliantui. Šiuo aspektu ieškovės argumentus, kad piniginės lėšos (30 000 EUR) buvo perduotos apeliantui, patvirtina liudytojos J. P. parodymai, ji nurodė, kad pinigines lėšas perdavė ieškovei, o ji toliau lėšas perdavė apeliantui, papildomai nurodydama, kad „važiuos į kitas institucijas“ (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 82–84 min.). Kita vertus, piniginių lėšų perdavimo aplinkybėms nustatyti reikšmingi ne tik liudytojų J. P. ir notarės I. M. parodymai, tačiau ir liudytojų N. G., V. G. parodymai (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 95–100 min.; 124–140 min.), šie liudytojai pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad ieškovės pinigines lėšas, gautas už parduotą butą, apeliantas pasiėmė ir pinigus panaudojo sodo namelių remontui. Teismo vertinimu, apelianto keliami klausimai, ar A4 vokas galėjo tilpti į vidinę striukės kišenę ir ar lėšos buvo įdėtos į vyrišką rankinę, praėjus beveik dvejiems metams nuo sandorio sudarymo momento, šiuo atveju nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad lėšas pasiėmė pats apeliantas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės, liudytojų J. P., N. G., V. G. parodymai ir jais abejoti nėra pagrindo, be to, tokias aplinkybes patvirtina sekančiai ištirtos aplinkybės.

19. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta nutarties 14 ir 15 punktuose, turi būti įvertintos visai bylos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Nors apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja lėšų perdavimo momentą ir aplinkybes notarų biure, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant klausimą dėl 30 000 EUR perdavimo aplinkybių būtina atsižvelgti ne tik į patį lėšų perdavimo momentą ir įvykio detales, bet ir į byloje esančių aplinkybių visumą (nutarties 15 punktas), tai yra į tai, kad ieškovei priklausančio būsto pardavimu iš esmės rūpinosi tik apeliantas ir trečiasis asmuo O. K., į tai, kad namelių (duomenys neskelbtini), įrengimu rūpinosi apeliantas, į šių namelių įrengimo momentą, panaudotas lėšas šiems nameliams įrengti, apelianto finansines galimybes šiuos namelius įrengti nepanaudojant ieškovės perduotų piniginių lėšų (CPK 183 straipsnio 3 dalis).

20. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patvirtino faktines aplinkybes, jog trečiasis asmuo O. K. su tikslu parduoti ieškovės butą kreipėsi į nekilnojamojo turto pardavimo agentūrą, savo lėšomis sumokėjo tarpininkavimo mokestį, rado klientą, padėjo perskaičiuoti pinigus (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 109–111 min.). Bylos šalys neginčija, kad būsto pardavimo iniciatyva priklausė ne tik ieškovei, o būsto pardavimu iš esmės rūpinosi apeliantas ir trečiasis asmuo. Byloje pateikto garso įrašo vertimas iš rusų kalbos patvirtina (vertimo 3 lapas), kad būstas buvo parduotas apelianto ir trečiojo asmens, esant ieškovės sutikimui, tokias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo O. K. pateiktame garso įraše. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė jokio kito būsto ar turto neįsigijo, apsigyveno apelianto sodo namelyje, o apeliantas sudarė tokią galimybę po namelių įrengimo. Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalys buvo sutarę mainais už gautas būsto pardavimo lėšas leisti ieškovei apsigyventi sodo namelyje, aprūpinti ieškovę gyvenamąja vieta pritaikant pastatus tinkamam gyvenimui, tokios aplinkybės leidžia spręsti (CPK 185 straipsnis), kad apeliantas ir trečiasis asmuo vykdydamas ieškovei priklausančio būsto pardavimą tikėjosi gauti naudos, įrengiant sodo namelį ir gyvenamąjį vagonėlį, kuriame ir apsigyveno.

21. Teismo vertinimu, aplinkybes, jog minėtos lėšos buvo panaudotos namelių įrengimui, patvirtina ir tai, kad ieškovės butas buvo parduotas 2019 m. birželio 3 d., o sodo namelis ir gyvenamasis vagonėlis buvo įrenginėjami 2019 metų birželio–liepos mėnesiais, jau po ieškovės būsto pardavimo, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog tiek sodo namelio, tiek gyvenamojo vagonėlio įrengimui buvo būtinos lėšos. Byloje pateikto garso įrašo vertimas iš rusų kalbos patvirtina (vertimo 3 lapas), kad trečiasis asmuo atsakydamas į klausimą, ar apeliantas atidavė pinigus, atsakė: „mes jai davėm pinigų, taip“, į klausimą kiek, atsakė: „tris tūkstančius“. Atsižvelgiant į tai, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nameliai buvo įrenginėjami iš ieškovės parduoto būsto lėšų, o iš gautos 33 000 EUR sumos ieškovei buvo perduota tik 3000 EUR suma. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų fotofiksacijų matyti, kad gyvenamasis vagonėlis yra pritaikytas gyvenimui, sumontuota vėdinimo sistema, yra baldų, įrengta elektros instaliacija, tai leidžia daryti išvadą, kad šių objektų įrengimui buvo būtinos finansinės investicijos. Vertinant apelianto turtinę padėtį matyti, jog apelianto turtas yra areštuotas, apeliantas turi finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai nėra suėję, – kreditas už mobilųjį telefoną mokėtinas iki 2021 m. birželio 20 d., dviejų vartojimo kredito sutarčių mokėjimo terminai nustatyti iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. liepos 21 d., išperkamoji nuoma nustatyta iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., duomenų apie santaupas, panaudotas įrengiant namelius, nėra, atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina išvada, kad namelių įrengimui buvo panaudotos lėšos, gautos iš ieškovės turto pardavimo, po kurio remonto apsigyveno ir pati ieškovė.

22. Įvertinus byloje nustatytų ir ištirtų faktinių aplinkybių visetą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovei priklausančio turto pardavimo ir sodo namelio su gyvenamuoju vagonėliu įrengimo aplinkybes, įrengimo momentą, apelianto turtinę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, gavęs pinigines lėšas, jas panaudojo namelių įrengimui ir, įrengęs namelius ieškovės lėšomis, mainais įsipareigojo ieškovei ją aprūpinti gyvenamąja vieta. Nors tarp šalių rašytinio susitarimo nebuvo sudaryta, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju apelianto elgesys akivaizdžiai įrodo, kad jis susitarimo vykdyti ir aprūpinti ieškovę gyvenamąja vieta nebeketina vykdyti, nors ieškovės lėšas namelių įrengimui panaudojo, pagerindamas jų būklę pagerino savo finansinę padėtį, o ieškovė yra netekusi didelės vertės turto, jokių turtinių teisių neįgijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas praturtėjo nepagrįstai ir turi pareigą grąžinti ieškovės perduotas lėšas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, nutaria, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė pardavusi butą perdavė atsakovui 30 000 EUR mainais už teisę neatlygintinai gyventi sodo sklype esančiame name ir toks šalių susitarimas iš esmės atitinka rentos sutarties požymius. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų, akcentuoja pavienes aplinkybes, ignoruodamas įvykių ir aplinkybių visumą.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto ir trečiojo asmens, prisidedančio prie apeliacinio skundo, turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.