- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-5615-941/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00720-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- L.K.
- Atsakovas
- I.K.
- Trečiasis asmuo
- O., O.K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei L.K., jos atstovui advokatui R.M., atsakovui I.K., jo atstovui advokatui A.P., trečiajam asmeniui O.K, vertėjai Liudmilai Martinkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L.K. ieškinį atsakovui I.K., trečiajam asmeniui O.K. dėl lėšų, gautų be teisinio pagrindo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L.K. 2020-05-05 pateiktu ir 2020-05-06 priimtu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo I.K. 30000 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų. Nurodo, kad ieškovė nuosavybės teise valdė butą Baltijos pr. 13-2, Klaipėdoje. Ieškovės sūnus atsakovas I.K. įkalbėjo ieškovę parduoti jai priklausantį butą, perduoti jam iš buto pardavimo gautas lėšas ir persikelti gyventi į atsakovui priklausančiame žemės sklype esantį namą. Ieškovė su atsakovu susitarė, jog mainais už pinigus, gautus pardavus butą, atsakovas aprūpins ieškovę gyvenamąja vieta. Šalis siejo pasitikėjimas, todėl rentos sutartis ar kitoks rašytinis dokumentas, patvirtinantis šį susitarimą, nebuvo sudaryti. Ieškovė 2019-06-23 pardavė butą už 33000 Eur. Iš 33000 Eur buto pardavimo kainos ieškovė sau pasiliko 3000 Eur. Didžiąją dalį už butą gautų lėšų -30000 Eur tiesiogiai iš buto pirkėjos paėmė atsakovas. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad mainais už perduotus 30000 Eur, atsakovas leis ieškovei neatlygintinai gyventi sodo sklype esančiame name. Ieškovė nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio apsigyveno šiame name. Ieškovės žiniomis, bent dalį iš ieškovės gautų lėšų atsakovas panaudojo sodo sklype esančio namo pagerinimo darbams, taip pat tame pačiame sklype šiuo metu esančio mobilaus namelio įsigijimui ir pagerinimui. 2020 metų pradžioje atsakovas netikėtai informavo ieškovę, kad jis ketina parduoti sodo sklypą. Ketinimą patvirtina skelbimas portale www.skelbiu.lt. Ieškovė nustebo dėl tokių veiksmų ir pasiteiravo atsakovo, kaip jis vykdys susitarimą dėl ieškovės aprūpinimo gyvenamąja vieta. Atsakovas ieškovei nurodė, jog išnuomos butą, kuriame atsakovė galės gyventi, sumokės pirmą užstatą, o vėliau ieškovė turės pati pasirūpinti buto nuoma. Iš šių atsakovo teiginių, ieškovė suprato, kad atsakovas neketina laikytis susitarimo dėl jos aprūpinimo gyvenamąja vieta. Supratusi, kad neteko iš buto pardavimo gautų lėšų, rizikuoja netekti gyvenamosios vietos, o atsakovas neketina jos parūpinti gyvenamąja vieta kaip buvo sutarta, pareikalavo atsakovo grąžinti jam perduotus 30000 Eur, tačiau atsakovas lėšas grąžinti atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2020-05-06 nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, šio turto nesant ar esant nepakankamai piniginės lėšos, ieškinio reikalavimų ribose – už 30000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas I.K. 2020-05-25 pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinyje pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškinys pareikštas nesant jokio pagrindo, siekiant nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ją įkalbėjo parduoti butą ir kad už butą gautos lėšos buvo perduotos atsakovui. Ieškovė pati norėjo parduoti butą, ką ji ir padarė. Pinigus už butą gavo pati ieškovė – atsakovas jai perdavė iš pirkėjos gautą 3000 Euravansą, o likusią 30000Eursumą už butą pirkėja buvo perdavusi tiesiogiai ieškovei į rankas. Ieškovė apsigyveno atsakovui priklausančiame name maždaug prieš 3 metus iki buto pardavimo. Ieškinyje buto pardavimas nepagrįstai ir neteisingai siejamas su leidimu ieškovei apsigyventi atsakovui priklausančiame name. Atsakovas geranoriškai buvo leidęs ieškovei gyventi savo name panaudos pagrindais dar nesant jokių kalbų apie buto pardavimą. Ieškovė niekada nemokėjo atsakovui jokių nuomos mokesčių, komunalinių mokesčių – ji buvo pilnai išlaikoma atsakovo ir jo sutuoktinės O.K.. Taip pat atsakovas maždaug prieš 3 metus iki buto pardavimo buvo perdavęs ieškovei vieną iš savo turimų dviejų banko sąskaitos kortelių, kad ieškovė mokėtų komunalinius mokesčius ir atlikinėtų reikalingus mokėjimus. Atsakovas 2020-03-13 sudarė santuoką su O.K., su kuria ir taip anksčiau bendrai gyveno. Laikui bėgant tarp ieškovės ir jos dukros bei atsakovo ir jo sutuoktinės vis labiau ryškėjo buitiniai nesutarimai. Ieškovė, klausydama savo dukros nurodymų, pradėjo reguliariai ir nepagrįstai iškvietinėti policijos pareigūnus, nepagrįstai skųstis jiems dėl jos išsigalvotų atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmų. Atsakovo manymu, taip buvo siekiama daryti jam spaudimą, siekiant išsivilioti daugiau pinigų, nes atsakovas, skirtingai nuo kitų ieškovės vaikų, buvo dirbantis. Atsakovo žiniomis, ieškovė gyvendama už jo pinigus, visus savo pinigus išleidžia savo nedirbančiai 40 metų dukrai ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam sūnui. Dėl dažnai kylančių nesutarimų, galiausiai buvo nuspręsta, kad ieškovė dėl savo netinkamo elgesio turėtų išsikraustyti iš atsakovui priklausančio namo bei gyventi atskirai, o patį namą su sklypu buvo nuspręsta parduoti. 2020-05-13 pranešimu, 2020-05-14 išsiųstu ieškovei ir jos atstovui, ieškovė yra tinkamai informuota apie žodinės panaudos sutarties dėl naudojimosi atsakovui priklausančiu žemės sklypu bei jame esančiu namu Žemuogių g. 13, Derceklių k., Klaipėdos r., nutraukimą. Jokio rentos susitarimo (nei žodinio, nei rašytinio) tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta ir niekada net nebuvo kalbos apie rentą. Atsakovas tiesiog geranoriškai buvo leidęs ieškovei gyventi atsakovui priklausančiame name panaudos pagrindais, niekaip neįsipareigojant išlaikyti ją ir/ar aprūpinti gyvenamąja patalpa iki gyvos galvos. Atsakovui nei pati ieškovė, nei buto pirkėja J.P. niekada nebuvo perdavusi 30000 Eur už ieškovės buto pardavimą. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo O.K. 2020-09-22 pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, palaiko visus atsakovo atsiliepime nurodytus teiginius ir nesutikimo su ieškiniu motyvus. Papildomai nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo šiuo metu nėra jokio emocinio ir dvasinio ryšio, būdingo mamai ir sūnui, nėra jokio tarpusavio pasitikėjimo ir normalaus bendravimo. Ieškovė ir atsakovas nuolat konfliktuoja. Ieškovė nuolat be jokio realaus pagrindo skundžia ją ir atsakovą policijos pareigūnams, kaltina juos įvairiais nebūtais dalykais, siekdama jiems pakenkti bei priversti atsakovą sumokėti jai pinigų, nors jokių pinigų atsakovas ieškovei nėra skolingas. Jai žinoma, kad atsakovas planuoja priverstinai iškeldinti ieškovę ir jam priklausančio turto Žemuogių g. 13, Derceklių k., Klaipėdos r., kuriame ieškovė gyvena prieš atsakovo valią. Prašo ieškinį atmesti.
Ieškovė L.K. ir jos atstovas ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais.
Šalies argumentai
Ieškovė L.K. papildomai paaiškino, kad turi tris vaikus. Atsakovas – vyriausias sūnus, dukra yra išsituokusi, jaunesnysis sūnus šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Butas Baltijos pr. 13-2, Klaipėdoje, buvo 1,5 kambario, tvarkingas. Sūnui (atsakovui)grįžus iš užsienio, leido jam kartu apsigyventi savo bute. Pradžioje buvo viskas gerai. Sūnus išvykdavo į darbą užsienyje. Jos prašymu 2016 m. nupirko sodą. Sodo sklypas su nameliu kainavo 8600 Eur. Sodo pirkimui sūnus paėmė 6800 Eur kreditą iš banko, ieškovė pasiskolino 2000 Eur iš kaimynės, kuriuos vėliau ji pati ir grąžino. Jai patikdavo darbuotis sode. Ji vasaros laikotarpiu gyvendavo sode, o šaltuoju laikotarpiu kartu su sūnumi bute. Vėliau sūnus susipažino su O., paprašė leisti ir jai pasigyventi jos bute. Sakė, kad ji slaugė, tinkamai ja pasirūpins. Sūnui išvykus, O. jo kambario duris užrakindavo. Vėliau sūnus įkalbėjo ją parduoti butą, sakė, kad bus viskas gerai, gyvens kartu sode, atskiruose nameliuose, vienas kitam netrukdys. Viską dėl buto pardavimo sandorio padarė O. su I.. Butas buvo parduotas 2019 m. Pirkėja pinigus perdavė sūnui pas notarę. Sūnus juos įsidėjo į vyrišką rankinę. Sakė, kad už tuos 30000 Eur apšiltins namelį, padarys šulinį ir t.t. Pardavus butą iš karto prasidėjo statybos, pradėjo tiesti kanalizaciją. Sūnus ieškovės paprašė dar pinigų šuliniui. Ji sūnui papildomai dar davė 800 Eur. Sūnus sutvarkė ir pilnai įsirengė savo namelį, įrengė dušą, tualetą, o ieškovės namuką aplipdė iš vidaus ir nieko daugiau nedarė. Paskui sūnus sakė, kad pinigų neužteko, liepė taupyti pinigus. Ji už butą iš sūnaus gavo 3000 Eur po to, kai pas notarę pasirašė paskutinius dokumentus.2019 m. vasarą apsigyvenus visiems sode, prasidėjo skandalai, daugiausiai iš O. pusės. Prasidėjo nuo to, kai sūnus įsigijo šunį. Sūnus pažadėjo, kad šuo bus ant grandinės ir netrukdys, tačiau taip nebuvo. Šuo iškasinėjo gėles, braškes. Ji už butą gautų pinigų sūnui nedovanojo.
Atsiliepimas
Atsakovas I.K. ir trečiasis asmuo O.K. bei jų atstovas su ieškiniu nesutinka atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais.
Atsakovas I.K. papildomai paaiškino, kad turi vidurinį techninį išsilavinimą, užsiima ventiliacija, izoliacija, laivų santechnika. Londone turėjo labai gerai apmokamą darbą, 15 metų išlaikė tėvus - kiekvieną savaitę tėvams siųsdavo po 200-300 svarų. Nuo 2015 m. tris metus išlaikė ieškovę. Nuo 2016 m. gyveno ieškovės bute Baltijos pr. Tais pačiais metais ieškovė paprašė nupirkti sodą ir jis nupirko. Atidavė savo mašiną, davė sodą, mokėjo už butą, už sodą, pirko ieškovei rūbus, davė naudotis banko kortele, nupirko visą buitinę techniką, suremontavo balkoną. Nepaisant to, ieškovė netgi vogdavo iš jo, kad galėtų duoti kitiems savo vaikams. O vėliau net norėjo jį išvaryti, nes jai taip pasakė dukra. Sodą pirko maždaug už 8500 Eur, dar nėra pilnai grąžinęs tam tikslui paimtos paskolos. Jis grąžino ieškovės iš kaimynės pasiskolintus 2000 Eur. Nesutarimai prasidėjo anksčiau, nei jie pradėjo gyventi sode. Jau gyvenant bute jis su ieškove nesutardavo.2019 metais ieškovė pradėjo varinėti O. iš buto. Tada nutarė kraustytis į sodą.Jau seniau norėjo išvaryti ieškovę, nes ji nedavė jiems gyventi, kaimynams nesąmones šnekėdavo, ant O. blogai šnekėjo. Policija važiuodavo ir važiuodavo į sodą, tai jai šuo įkando, tai dar kažkas. Policija pradėjo važiuoti 2020 m. pavasarį, kai pranešė, kad parduos sodą. Policija jau juokdavosi. Tada jis pradėjo daryti garso įrašus. Turi ir gali pateikti į bylą garso įrašus, atliktus su ieškovės namelyje sumontuota įrašinėjimo įranga, kurie parodys, kas byloje meluoja. Jai viską vadovauja dukra. Mintis parduoti butą kilo ieškovei. Ji norėjo parduoti butą, nes norėjo gyventi jo sode ir už nieką nemokėti. Jis tik per agentūrą padėjo surasti pirkėją. Agentūrai buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis. Pirkėja davė rankpinigius, kurie buvo atiduoti mamai, tame dalyvavo jo žmona. Pirmą kartą pas notarą važiavo su P. 2019 m. vasarą. Sutarties sudarymo dieną važiavo į banką patikrinti ir suskaičiuoti pinigų 30000 Eur, vėliau pas notarą. Pinigai prie notaro buvo perskaičiuoti, P. perdavė mamai 30000 Eur. Mama gavo pinigus ir įsidėjo į rankinę. Pinigų perdavimo momentu buvo ieškovė, atsakovas, pirkėja, notarė ir dar keletas kontoroje dirbančių moterų. Išėjus iš notaro po sutarties sudarymo ieškovė pasakė „aš dar gyva“, su pinigais įsėdo savo mašiną ir išvažiavo į sodą. Jis važiavo kitur su savo mašina. Jis iš už butą gautų 33000 Eur negavo nieko. Ieškovė už butą gautus pinigus tikriausiai atidavė vaikams A. ir N.. Ieškovė anksčiau turėjo dar vieną butą ir namą, kuris buvo pažadėtas jam. Ieškovė jam žadėtą namą ir kitą butą pardavė, davė dukrai 100000 Lt.Jis bute Baltijos pr. gyveno iki vasaros galo. Nepamena, kada P. atidavė likusius 2000 Eur. Jis 2019 m. uždirbdavo vidutiniškai po 3000 Eur per mėnesį. Sode statybas pradėjo ne pardavus butą, o kai 2019 m. birželį grįžo iš Singapūro ir parsivežė didelę sumą pinigų. Visą sumą savo namo statybai sode uždirbo Singapūre. Jo namelis kainavo apie 8000 Eur, buvo pilnai įrengtas. Iš savo asmeninių lėšų atliko statybas. Turėjo apie 16000 Eur santaupų, 5000 Eur parsivežė iš Singapūro. Abu nameliai atsiėjo 16000 Eur. Pabaigęs statybas 2019 m. vasaros pabaigoje išsikėlė gyventi į sodą. Mamai buvo leidęs gyventi sode kai tik jį nusipirko 2016 m. Iš mamos pinigų komunaliniams mokesčiams neprašė. Ji nei iš šio, ne iš to pareiškė - duok pinigų ir išeisiu. Dabar sodas areštuotas, nes buvusi žmona padavė į teismą dėl alimentų, skola už 6 metus apie 16000 Eur. Kilnojamąjį namelį yra pardavęs už 5000 Eur, stacionarų namelį ir žemės sklypą ketina parduoti už 12000 Eur. Nusprendė minėtų garso įrašų neteikti, nes ieškovė dėl įrašų darymo kreipėsi į policiją.
Trečiasis asmuo O.K. paaiškino, kad 2018 m. spalio mėn. susipažino su I. ,lapkričio mėn. supažindino su ieškove. Nusistebėjo, kad bute I. kambario durys visada uždarytos. Jis papasakojo, kad dingsta daiktai, todėl rakina. Vėliau I. išvažiavo į komandiruotę, davė jai savo banko kortelę, raktus, prašė prižiūrėti butą, mokėti mokesčius ir gyventi bute. Ji kartais miegodavo bute. Po truputį susipažino su ieškove. Ieškovė prašydavo išrašyti vaistų nuo spaudimo. Vieną dieną ieškovė pasakė, kad jai reikia išeiti iš buto. Vėliau sužinojo, kad ieškovės dukra pradėjo pavydėti, kad mama tiek daug laiko leidžia su ja, eina į kavines ir t.t. Ji apie tai papasakojo Igoriui. Jis buvo labai piktas, sakė, kad tai ir jo butas. Po kelių dienų ji vėl grįžo į tą butą. Pastebėjo, kad pradėjo dingti daiktai: kava, saldainiai, skalbimo milteliai, iš rūsio dingo I. rūbai. Tada jie nusprendė sode statyti mobilų namelį. Pasakė ieškovei apie ketinimus. Ji buvo labai nepatenkinta, sakė, kad ten jos sodas. Kai pasakė ieškovei, kad parduos sodą ir eis gyventi kitur, ji prašė neparduoti, nes ir ji nori ten gyventi. Ieškovė sutiko kartu su jais gyventi sode. Nors nesutarė, sutiko ir jie, nes ieškovė taip norėjo. Tada ieškovė nusprendė butą parduoti. Sakė, kad pardavimu rūpinsis jos dukra arba ji (O.). Ji (O.) pirma surado pirkėją. Ieškovės dukra dėl to buvo labai nepatenkinta. Ji (O.) aprodė pirkėjai butą. Ieškovė tuo metu buvo sode. Pirkėjai butas labai patiko, ji paliko 1000 Eur avansą. Ji (O.) avansą perdavė ieškovei po kelių dienų, kai ji grįžo iš sodo. Viską toliau, grįžęs iš komandiruotės tvarkė I.. Ji (O.) su I. iš savo lėšų sumokėjo agentūrai 300 Eur tarpininkavimo mokestį. Vyras jai sakė, kad likusį 2000 Eur avansą pirkėja atidavė ieškovei į rankas. Ji (O.) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu nedalyvavo, nes buvo darbe. Jai vyras ir draugė, kuri gerai pažįsta pirkėją, sakė, kad pirkėja 30000 Eur davė ieškovei, o ne atsakovui. Jie (O. ir atsakovas) mobilų namelį pirko birželio mėn., per jos atostogas, iki buto pardavimo. Kondicionierius ir skalbimo mašinas pirko iš savo pinigų, po to kai buvo parduotas butas. Sodą pradėjo tvarkyti nuo mamos namelio, padarė vonią, kondicionierius. Tada tvarkė savo namelį. Nors atlyginimas nėra didelis, jai atsidėkodami už darbą visko atneša klientai. Ji turėjo savų santaupų, gavo kompensaciją po skyrybų iš buvusio vyro. Ji į sodo sklypo ir namelių pagerinimą įdėjo apie 6000 Eur savo lėšų. Kai įsirengė, įsigijo šunį. Šuo buvo geras, nepuldavo, nakčiai jį išleisdavo palaidą. Vieną dieną ėjo su šunimi pasivaikščioti ir kaimynai kažką pikto pasakė, tada suprato, kad ieškovė nuteikinėja kaimynus prieš juos.
Liudytoja J. P. parodė, kad turi individualią įmonę, kuri užsiima nekilnojamuoju turtu. Jai pasiūlė objektą – butą Baltijos pr. 13, pradinė kaina - 35000 Eur. Buvo sąlygos, kad atsiskaitymas būtų grynaisiais ir kad leistų bute gyventi dar tris mėnesius, nes įrenginėja mamai sodą Dituvoje. Grynųjų pinigų reikia atsiskaityti už darbus ir pan. Duomenis apie parduodamą butą gavo iš nekilnojamojo turto agentūros. Atvykus apžiūrėti objekto, jos prie įėjimo laukė mergina. Butą su baldais aprodė moteris, kuri prisistatė K. sūnaus žmona. Pačios buto savininkės nebuvo. Moteris sakė, kad viską reguliuoja savininkės sūnus. Susitarė, kad perka už 33000 Eur. Nepamena ir negali pasakyti, ar paliko avansą. Jei buvo mokėtas avansas, tai jo suma notarinėje sutartyje įtraukta į 30000 Eur sumą. Po trijų dienų sulaukė skambučio iš pardavėjos sūnaus žmonos, kuri sakė, kad sūnus grįžęs, gali pradėti tvarkyti dokumentus. Susitiko su sūnumi pas notarę, mamos nebuvo, pridavė dokumentus notarui. Prieš forminant sutartį susitiko su pardavėja ir jos sūnumi Akropolyje, banke patikrino, suskaičiavo ir voke užklijavo pinigus. Kol laukė, pardavėja(ieškovė)papasakojo, kad butas nereikalingas, gyvena sode Dituvoje, sūnus pažadėjo įrengti namą. Pas notarą ji užklijuotą voką su pinigais atidavė pardavėjai –padėjo priešais ją ant stalo. Ji voką atidavė savo sūnui. Sakė, kad negali važiuoti po įstaigas perregistruoti dokumentų su pinigais. Sūnus voką įsidėjo į vidinę kišenę. Po notaro ji ir K., kiekviena su savo mašina, važiavo į kabelinės televizijos saloną, nes pardavėja turėjo sutartį 2 metams, o jai (pirkėjai) kabelinė televizija nebuvo reikalinga. Ten pasakė, kad sutarties nutraukimas kainuoja 200 Eur. K. dėl to skambino sūnui, ką jis sakė, negirdėjo. Jos susitarė dėl buto perdavimo po 3 mėnesių. Po 2 mėnesių jai paskambino pardavėjos sūnus ir pasakė, kad jau gali atlaisvinti butą. Susitiko bute, buvo ieškovė, jos sūnus ir marti. Surašė priėmimo perdavimo aktą. Nuvažiavo pas notarą. Ji(pirkėja)padavė K. 3000 Eur, ji juos įsidėjo į kišenę. Po 2-3 savaičių skambino pardavėjos sūnui, šiam neatsiliepus, marčiai dėl neišsideklaravimo iš buto. Marti nurodė kalbėti su mama, o ši pasakė, kad ji pati ją išdeklaruotų. Taip ir padarė. Po kiek laiko skambino sūnus su kažkokiomis pretenzijom, kažką grubiai kalbėjo. Taip pat 2020 metais vieną kartą skambino pardavėjos (ieškovės) dukra, klausė kaip kas buvo ir klausė, ar galėtų paliudyti atsiskaitymo aplinkybės.
Liudytoja N.G. parodė, kad yra ieškovės L.K. pusseserė. Ieškovės sūnus I. grįžęs iš Londono, pasiprašė pas ją gyventi. Gyveno gražiai, draugiškai. 2020 m. kovo mėnesį pas ją į svečius atėjusi ieškovė buvo liūdna, tačiau prie 81m. mamos nenorėjo kalbėti. Kitą dieną ji nuvažiavo pas L.. L. papasakojo, kad pardavė savo butą, 30000 Eur pasiėmė sūnus ir už juos nusipirko vagonėlį, sakė, kad gyvens kartu sode. Kai tik I. vedė, prasidėjo nesąmonės. L. paskambino balandžio mėnesį, papasakojo, kad ją pradėjo varyti iš namų. Balandžio 7 d. susitarė su kita pussesere V.G. nuvažiuoti pašnekėti. Nuvažiavusios darė garso įrašą. Klausė, kur padėjo mamos pinigus. I. pasakė, kad 3000 Eur davė mamai, o likusių 30000 Eur net neužteko sodo namelių remontams. I. yra linkęs negrąžinti skolų. Skolinosi 500 dolerių iš L. brolio, neatidavė. Skolinosi iš jos 100 Lt, neatidavė. Jis toks yra, banditas. Mušdavo savo pirmą žmoną.
Liudytoja V. G. parodė, kad yra ieškovės L.K. pusseserė. Apie buto pardavimą žino iš L.K. pasakojimo, kad ji sūnaus prašymu pardavė butą ir sūnus paėmė už butą gautus pinigus, nes buvo pažadėta, kad jai nupirks sodą. Kol sūnus nebuvo vedęs, jų santykiai buvo geri. Kai vedė, prasidėjo nesąmonės. Atvažiavus pasišnekėti, išvadino jas necenzūriniais žodžiais. O. pasakė, kad 3000 Eur davė L., o tų 30000 Eur neužteko namelių apdailinimui. Abi su pussesere darė garso įrašus. Jie norėjo, kad ieškovę išvežtų į durnyną, duodavo gerti neaiškių vaistų, nešdavo maistą, po to L. svaigdavo galva. Atsakovas jai (liudytojai) grasino, kad jei ji eis į teismą, ją sudegins.
Liudytoja L.Z. parodė, kad yra ieškovės L.K. sesuo. L.K. turi tris vaikus. Ji su vyru pardavė savo butą, dalį pinigų atidavė mažajai dukteriai, dalį viduriniajam sūnui, o vyriausiajam (atsakovui)pažadėjo, kad perrašys sodą su namu. Po to susirgo sesers (ieškovės)vyras. Sesuo (ieškovė)pardavė sodą ir nusipirko 1,5 kambario butą, padarė ten remontą. I. dirbo užsienyje, išsiskyręs grįžo namo, motina(ieškovė) jį priregistravo savo bute. Jis nupirko mamai sodą. I. visada, apie 20 metų, finansiškai remdavo mamą, duodavo pinigų, už viską sumokėdavo, aprengdavo. Jis visada padėdavo, kai kiti nepadėdavo. I. susipažino su moteriške, jie susituokė, pasistatė sode vagonėlį, jį sutvarkė, pravedė elektrą, pajungė vandenį, kanalizaciją. Sutvarkė savo ir mamos namelį. Susitarė, kad parduos butą, mama sutiko. Pardavė butą. Nežino, kada pardavė butą ir kaip pasidalino pinigus. Vėliau pradėjo pyktis. Šių metų vasario mėn. ji (liudytoja) atsisakė priimti gyventi ieškovės vidurinįjį sūnų, todėl ieškovė ant jos supyko. Jos pusseserė V.G. yra labai nesąžininga moteris, norėjo ją apgauti. Ieškovė I. sodo namelyje gyveno apie 2-3 metus, I. ir tada jai teikė išlaikymą. Ji pati sodo namelyje yra buvusi maždaug prieš metus, kai dar nebuvo atliktas remontas.
Liudytoja notarė I. M. parodė, kad dėl sandorio šalys kreipėsi 2019-05-23. Sutikrinus ir suruošus dokumentus paskirtas laikas sandoriui 2020-06-03. Sutartis buvo paruošta, paaiškinta, buvo bendraujama rusų kalba. Sandorio metu dalyvavo pardavėja, pirkėja ir vyriškis, kuris pagal amžių galėjo būti pardavėjos sūnus. Perskaičiusi sutartį notarė paklausė pardavėjos, ar ji pinigus 30000 Eur gavo. Pirkėja padėjo pinigų paketą ant stalo prieš pardavėją ir pasakė, kad tai jos pinigai. Pardavėja patvirtino, kad pinigus gavo. Kas pasiėmė paketą su pinigais - ar pardavėja, ar ją lydėjęs vyriškis, ir kur jį įsidėjo, neatkreipė dėmesio ir nematė. Pardavėja butą ir pirkėja likusius 3000 Eur perdavė viena kitai 2020-08-05. Pažįsta J.P., nes ji kartas nuo karto atlieka sandorius. Ją charakterizuotų teigiamai, blogų atsiliepimų apie ją nėra girdėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Faktinės aplinkybės
Byloje esančiais įrodymais, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas I.K. yra ieškovės L.K. sūnus, vyriausias iš trijų ieškovės vaikų.
Ieškovė L.. asmeninės nuosavybės teise turėjo 34,26 kv.m ploto (1,5 kambario) butą Baltijos pr. 13-2, įgytą 2011 m.Šiame bute 2016 m., grįžęs iš užsienio, kartu su ieškove apsigyveno jos sūnus atsakovas I.K. 2019 m. pradžioje bute taip pat apsigyveno atsakovo draugė, dabar sutuoktinė, O.K.
Atsakovui I.K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (registro Nr. 55/6649), esantis Klaipėdos r., Derceklių k., Žemuogių g. 13 (įregistravimo pagrindas 2016-11-02 pirkimo pardavimo sutartis), statiniai žemės sklype neįregistruoti.
- pagal 2016-09-09 vartojimo kredito sutartį su Nordea bank AB(dabar Luminorbank AS) suteikta 6800 Eur paskola iki 2021-08-17, bendra paskolos gavėjo mokama suma 8300,92 Eur, kas mėnesį mokamos įmokos po 138,04 Eur (abiejų šalių paaiškinimais paskola panaudota žemės sklypui su (neįregistruotais) statiniais Klaipėdos r., Derceklių k., Žemuogių g. 13, įsigyti);
- pagal 2018-12-12 vartojimo kredito sutartį su UAB „BlenderLithuania“ suteiktas vartojimo kreditas 60 mėnesių, bendra vartojimo kredito suma 5879,50 Eur, kas mėnesį mokamos įmokos po 129,80 Eur.
- pagal 2019-06-03 tikslinės paskolos sutartį su AB „Mokilizingas“ finansuotas 499 Eur mobilaus telefono įsigijimas, sutarties terminasiki 2021-06-20, bendra įmokų suma 597,76 Eur, kas mėnesį mokamo įmokos po 24,78 Eur.
Atsakovo turtas (žemės sklypas su statiniais Klaipėdos r., Derceklių k., Žemuogių g. 13) nuo 2020-04-23 areštuotas antstolio, vykdant išieškojimą kitiems (byloje nedalyvaujantiems) asmenims.
Ieškovės L.K. butas pagal 2019-06-03 pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. M-4054) parduotas J.P. individualiai įmonei už 33000 Eur. Pagal sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką 30000 Eur sumokėta prieš sutarties pasirašymą, 3000 Eur pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 2019-08-30. Pardavėja įsipareigojo atlaisvinti butą ir faktiškai perduoti pirkėjai iki 2019-08-30.30000 Eur(arba 29000 Eur, jei buvo mokėtas 1000 Eur avansas) perduota notaro kabinete, 3000 Eur perduoti pagal 2019-08-05 notaro patvirtintą pakvitavimą (notarinio registro Nr. M-5607).
Atsakovas I.K. 2019 m. birželio mėnesį nusipirko ir savo žemės sklype pastatė gyvenamąjį vagonėlį. 2019 m. birželio – liepos mėnesiais, jį įrengė, pritaikė gyvenimui, taip pat apšiltino bei pagerino, pritaikant nuolatiniam gyvenimui, sklype esantį neįregistruotą sodo namelį.
Trečiasis asmuo atsakovo sutuoktinė O.K. (tuo metu V.) 2019-07-31 sudarė išperkamosios nuomos sutartį su BRC Finance UAB, išperkamas turtas – 2008 m. automobilis BMW X6, vertė 18710 Eur, pirmoji įmoka su sutarties mokesčiu 4877,50 Eur, kas mėnesį mokamos įmokos po 371,78 Eur, išpirkimo terminas 2024-08-01.
Ieškovė L.K., atsakovas I.K. ir trečiasis asmuo O.K. (tuo metu V.) 2019 m. rugpjūčio pradžioje, po buto perdavimo pirkėjui, apsigyveno atsakovui priklausančiame žemės sklype Klaipėdos r., Derceklių k., Žemuogių g. 13, ieškovė – neįregistruotame sodo namelyje, atsakovas su drauge (būsima sutuoktine) gyvenamajame vagonėlyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimu, įsiteisėjusiu 2019-12-13, nutraukta trečiojo asmens O.K. (tuo metu V.) su A.V. bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių O.K. (tuo metu V.) įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį; butas po santuokos nutraukimo atiteko buvusiam sutuoktiniui, prievolės kreditoriui pagal 2007-11-11 kredito sutartį liko solidarios, buvęs sutuoktinis įsipareigojo sumokėti O.K. (tuo metu V.) 5500 Eur kompensaciją už jam atitekusį turtą (2000 Eur sumokėjo iki sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo, 3500 Eur įsipareigojo sumokėti per 5 mėnesius nuo 2019-11-01.
2020-03-13 Atsakovas I.K. ir trečiasis asmuo O.K. (tuo metu V.) susituokė.
2020-04-07 atliktame garso įraše (2020-11-24 pateiktas vertėjo patvirtintas garso įrašo vertimas iš rusų kalbos) užfiksuoti trečiojo asmens O.K., bendraujant su liudytojomis apklaustomis N.G. ir V.G., pasakyti žodžiai, kad jie butą pardavė su ieškovės sutikimu(„aš pardaviau? Aš pardaviau? Mes su mamos sutikimu pardavėm“), 3000 Eur davė ieškovei, kitus pinigus panaudojo namo įrengimui ir jų dar neužteko(„mes jai davėm pinigų, taip“ <...>„tris tūkstančius“; „kokie pinigai, mes į šitą namą įdėjom, mums ir taip neužteko. Mes savo pinigus...“<...> „mes viską įdėjome“), kad atsakovui buvo pažadėtas didelis namas, nes durai N. buvo atiduotas butas („jos dukra...(nesigirdi)... nes ji turėjo namą didelį, uždirbtą, kurisjam buvo pažadėtas už tai, kad..“.<...>“Šimtą tūstančių mes radom, jūs N. atidavėt butą.“).
2020-04-13 portale www.skelbiu.lt patalpintas bei 2020-05-04 ir vėliau modifikuotas skelbimas apie tai, kad už 23000 Eur parduodamas 6 a sklypas su dviem namukais: vienas - 20 kv.m medinis apšiltintas (sodo namelis, kuriame gyveno ieškovė), antras – 40 kv. (gyvenamasis vagonėlis, kuriame gyveno atsakovas su sutuoktine).
Ieškovė L.K. 2020 m. balandžio mėnesį kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK bei nurodė, kad ji 2019 m. pardavė savo butą Baltijos pr. 13-2, Klaipėdoje, ir pas notarą gautus 33000 Eur savo noru atidavė savo sūnui, nes šis žadėjo ja pasirūpinti. Po buto pardavimo ji atvyko gyventi pas jį Žemuogių g., 13, Dercekliuose. Sūnus iš gautų už butą pinigų jai davė 3000 Eur, sutvarkė sodo namelį, kuriame ji gyvena, o pats nusipirko gyvenamąjį vagonėlį, kurį pastatė tame pačiame kieme ir jame gyvena. Pareikalavus grąžinti už butą gautus pinigus, prasidėjo nesutarimai. Sūnus elgiasi agresyviai, ją įžeidinėja, grasina parduoti sodą, kuriame ji gyvena. Pareiškimo tyrimo metu atsakovas I.K. nurodė, kad adresu Žemuogių g. 13, Dercekliuose, gyvena su mama, tačiau skirtinguose pastatuose, ji sodo namelyje, o jis vagonėlyje. Mama pradėjo reikalauti pinigų, kuriuos, jo manymu, perduotų kitiems savo vaikams, kurie jos neprižiūri. Todėl tarp jų prasidėjo žodiniai konfliktai. Su mama dėl jos būdo gyventi sunku, todėl pasiūlė jai gyventi pas kitus vaikus. Pats parduos sklypą ir kelsis gyventi kitur.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020-04-29 nutarimu, nustačius, kad pareiškėja L.K. savo noru atidavė sūnui už butą gautus pinigus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjai ieškovei L.K. išaiškinta teisė dėl pinigų grąžinimo ir žodinio susitarimo nutraukimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
L.K. 2020-05-04 sudarė atstovavimo sutartį su jai teisinę pagalba teikiančiu advokatu ir 2020-05-05 kreipėsi į teismą dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Atsakovas I.K., atstovaujamas advokato, 2020-05-13 pranešimu (surašytu po bylos iškėlimo) informavo ieškovę L.K. apie neatlygintino naudojimosi daiktais (žemės sklypu ir namu Klaipėdos r., Derceklių k., Žemuogių g. 13) (panaudos) sutarties nutraukimą.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).
Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 176 str. 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-538/2012, 3K-3-296/2012, Nr. 3K-3-585/2012, Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (LR CK 6.237 str.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 str. 1 d.). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (LR CK 6.242 str. 3 d.). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis (LR CK1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). Nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiuose LR CK 6.237 str. - 6.242 str. įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu ir taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją). Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-192/2006, Nr. 3K-3-166/2008, Nr.3K-3-593/2008, Nr. 3K-3-355/2009, Nr. 3K-3-90/2010, Nr. 3K-3-140/2010, Nr. 3K-3-276/2010, Nr. 3K-3-99/2012 ir kt.).
Dėl ieškinio
Ieškovė pareiškime policijai, ieškinyje ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuosekliai nurodo, kad perdavė atsakovui už butą gautus pinigus, nes su sūnumi buvo susitarę, kad gyvens jam priklausančiame sodo namelyje.
Atsakovas neigia gavęs ir / ar paėmęs iš ieškovės už parduotą butą gautus pinigus. Teigia gyvenamąjį vagonėlį įsigijęs ir jį bei sodo namelį pagerinęs iš savo ir savo (tuo metu būsimos) sutuoktinės lėšų.
Ieškovės pusės liudytojų 2020-04-07 darytame garso įraše (5.12 – 5.20 min) užfiksuoti trečiojo asmens, atsakovo sutuoktinės, O.K. žodžiai, kad jie (su atsakovu) su ieškovės sutikimu pardavė ieškovės butą ir davė ieškovei 3000 Eur, kitus už butą gautus pinigus panaudojo sodo sklypo namelių įrengimui ir jų dar neužteko.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020-04-29 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, iš kurių matyti, kad atsakovas neneigė gavęs iš ieškovės pinigines lėšas. Nurodė, kad mama reikalauja iš jo pinigų, kuriuos perduos kitiems vaikams. Taip pat nurodė, kad parduos sklypą ir kelsis gyventi kitur, o ieškovei pasiūlė gyventi pas kitus vaikus. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius kad ieškovė atsakovui pinigus atidavė savo noru. Atsakovo atsiliepimo argumentas, kad jam policijos pareigūnas net neuždavė klausimo apie pinigus, nepagrįstas.
Liudytoja apklausta buto pirkėja J.P. parodė, kad buto pardavėja ieškovė už butą pas notarą pateiktus pinigus jos akivaizdoje perdavė savo sūnui atsakovui, o šis pinigus pasiėmė. Liudytoja apklausta notarė šių liudytojos parodymų nepaneigė, patvirtino atsikaitymo faktą, kad pinigai buvo perduoti ieškovei, tačiau, kas juos pasiėmė ir išsinešė iš jos kabineto nepastebėjo ir nurodyti negali.
Buto pirkėjas buvo surastas ir butas pirkėjo apžiūrėtas ieškovei nedalyvaujant. Kas rodo, kad buto pardavimo iniciatyva priklausė ne ieškovei. Butas parduotas su sąlyga, kad bus atlaisvintas ir perduotas pirkėjui tik po kelių mėnesių. Sodo namelis ir gyvenamasis vagonėlis įrengti bei nuolatiniam gyvenimui pritaikyti 2019 m. vasarą, laikotarpiu nuo buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 2019-06-03 (kai buvo sumokėta 30000 Eur kainos dalis) iki buto pirkėjui perdavimo bei galutinio atsikaitymo 2019-08-05 (kai buvo sumokėta likusi 3000 Eur kainos dalis). Atsakovo paaiškinimais, jis gyvenamojo vagonėlio įsigijimui ir įrengimui išleido apie 16000 Eur. Taip pat savo lėšomis, sumos neįvardino, apšiltino ir įrengė sodonamelį. Trečiasis asmuo 2019-07-31 pagal išperkamosios nuomos sutartį sumokėjo 4877,50 Eur įmoką už automobilį. Nei atsakovas, nei trečiais asmuo savo paaiškinimams apie tai, kad nurodytu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų ir / ar santaupų namelio įgijimui ir abiejų namelių įrengimui, patvirtinti jokių objektyvių duomenų apie turėtas bei gautas pinigines lėšas nepateikė. Priešingai, iš su 2020-05-27 atsakovo atstovo pateiktu prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas turi ir nurodytu laikotarpiu turėjo eilę finansinių įsipareigojimų: pagal 2016-09-09 vartojimo kredito sutartį bankui Luminorbank AS (anksčiau Nordea bank AB), pagal 2018-12-12 vartojimo kredito sutartį UAB „BlenderLithuania“, pagal 2019-06-03 tikslinės paskolos sutartį. Iš atsakovo vykdomas išieškojimas kitiems šioje byloje nedalyvaujantiems asmenims. Ieškovės, ieškovės pusės liudytojų ir iš dalies paties atsakovo paaiškinimais, išieškomas išlaikymo įsiskolinimas užsienyje gyvenantiems nepilnamečiams vaikams iš ankstesnės santuokos. Trečiojo asmens O.K. (tuo metu V.) ankstesnė santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimu, t.y. vėliau, nei buvo parduotas ieškovės butas (2019-06-03), įgytas ir įrengtas gyvenamasis vagonėlis bei sodo namelis (2019 m. vasara). Sprendime užfiksuoti duomenys ir sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties turinys, paneigia trečiojo asmens paaiškinimus, kad ji 2019 m. vasarą jau buvo gavusi kompensaciją iš buvusio sutuoktinio ir turėjo pakankamai lėšų namelio įrengimui ir įrengimui. Trečiojo asmens paaiškinimai, kad ji turėjo kitų santaupų, sukauptų iš slaugytojos darbo ir klientų padėkų, ir jas laikė ieškovės bute, kur dingdavo visi atsakovo daiktais, atsakovo užrakinamame kambaryje dėžutėje, yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, jų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pakankamai lėšų namelio įgijimui bei namelių įrengimui ir dar beveik 5000 Eur įmokai už automobilį, neturėjo. Tam neabejotinai buvo reikalingos nemažos lėšos ir labiausiai tikėtina, beveik neabejotina, šiais tikslais ir buvo panaudotos pardavus ieškovės butą gautos lėšos.
Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teisme yra nuoseklūs, neprieštaringi ir logiški, juos patvirtina arba iš dalies patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai ir kiti įrodymai, iš dalies net ir paties atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai. Teismas jais netikėti jais neturi pagrindo.
Atsakovo ir jo sutuoktinės trečiojo asmens paaiškinimai nenuoseklūs, neišsamūs, prieštaringi, momentais nelogiški, juos paneigia logiški ir nuoseklūs ieškovės bei paaiškinimai ir iš dalies kiti byloje esantys įrodymai. Teismas jais tikėti ir remtis negali.
Trečiojo asmens paaiškinimais, pirkėja, apžiūrėjusi butą, perdavė jai 1000 Eur avansą, kurį ji po kelių dienų perdavė ieškovei. Ieškovė nurodo, kad apie avansą nieko nežino ir jokio avanso negavo. Liudytoja apklausta pirkėja parodė, kad nepamena, ar buvo mokėtas avansas. Galėjo sumokėti avansą butą aprodžiusiai ir pardavėjos marčia prisistačiusiai moteriai, t.y. trečiajam asmeniui O.K.. Pakvitavimo tokiu atveju negalėjo surašyti, nes avansas mokėtas ne buto savininkei ir pardavėjai. Jei avansas buvo mokėtas, tai notarinėje sutartyje neišskirtas ir įskaičiuotas į 30000 Eur sumą. Objektyvių duomenų, kad ieškovei būtų buvęs perduotas galimai iki pirkimo pardavimo sutarties per trečiąjį asmenį sumokėtas 1000 Eur avansas, nėra. Aplinkybės dėl avanso mokėjimo, ar nemokėjimo, nėra esminės, nes avansas bet kuriuo atveju įskaitytas į 30000 Eur sumą.
Visuma aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui už butą gautus pinigus - 30000 Eur, o atsakovas už tai buvo pažadėjęs suteikti jai gyvenamąją vietą – leisti gyventi jam priklausančiame neįregistruotame sodo namelyje. Nors nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytos sumos perdavimo faktą atsakovui, šią aplinkybę patvirtina ieškovės paaiškinimai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, ir netiesioginiai aptarti įrodymai.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės turtas sumažėjo – ji pardavė savo nekilnojamąjį gyvenamosios paskirties turtą, gautas lėšas perdavė atsakovui. Atsakovo turtas padidėjo – jis gavo lėšas ir, labiausiai tikėtina, didžiąją jų dalį panaudojo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio neįregistruoto sodo namelio pagerinimui bei mobilaus namelio, kuris buvo pastatytas tame pačiame sklype, įsigijimui bei įrengimui. Atsakovas mainais už iš ieškovės gautas lėšas įsipareigojo aprūpinti ieškovę gyvenamąja vieta. Šalių susitarimas iš esmės atitiktų rentos sutarties (LR CK 6.439 – 6.448str.) požymius. Rentos sutartis turi būti notarinės formos (LR CK 6.443 str.1 d.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (LR CK 1.93 str. 3 d.). Taigi šalių susitarimas negali būti priverstinai vykdomas, o atsakovo elgesys akivaizdžiai rodo, kad jis susitarimo vykdyti ir aprūpinti ieškovę gyvenamąja vieta neketina. Ieškovė, perdavusi atsakovui lėšas už parduotą butą, jokio turto negavo ir jokių turtinių teisių neįgijo.
Nagrinėjamu atveju, pagrįsta manyti, kad ieškovė perduodama lėšas atsakovui, neveikė išimtinai savo interesais, nes perduodama lėšas sūnui siekė jam padėti finansiškai, tačiau mainais taip pat pagrįstai tikėjosi ir turėjo gauti turtinės naudos. Įvertinus šalis siejančius artimos giminystės ryšius bei labai tikėtiną buvusį abipusį pasitikėjimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, LR CK 6.242 str. 3 d. numatyta išimtis, kada praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, šiuo atveju netaikytina.
Atsakovas nurodo, kad išlaikė ieškovę ir šioms aplinkybėms įrodyti 2020-11-17 pateikė banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2016-06-14 iki 2019-06-19 išrašo (išrašų) fragmentus. Didelė dalis dokumento fotonuotraukų nekokybiškos arba fragmentiškos, nesimato išrašo vientisumo ir visų išrašo duomenų. Pateiktame dokumente nesimato lėšų likutis atsakovo sąskaitoje buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną, kas leistų daryti atitinkamas išvadas apie atsakovo turėtas (neturėtas) lėšas gyvenamajam vagonėliui įsigyti ir įrengti. Tai, kad galimai atsakovas iki tiriamų santykių, atsiradusių po 2019-06-03 buto pirkimo pardavimo sutarties, galimai išlaikė ir/ ar rėmė finansiškai ieškovę, nesant priešieškinio dėl patirtų išlaidų atlyginimo, jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų neturi. Todėl sąskaitos išrašai detaliau nenagrinėtini.
Įvertinus atsakovo, jo sutuoktinės trečiojo asmens ir atsakovo pusės liudytojos (ieškovės sesers) paaiškinimus ir parodymus bei garso įraše užfiksuotus atsakovo sutuoktinės priekaištus, galima pagrįstai manyti, kad atsakovas jaučia nuoskaudą dėl ieškovės anksčiau, pardavus kitą butą, kitiems vaikams suteiktos finansinės paramos ir dėl pažado perrašyti jam sodą su namu (pasikeitus aplinkybėms - susirgus tėvui ir tekus parduoti turtą) neįvykdymo. Dėl to, atsakovas ieškovės butą (taip pat už jį gautas lėšas)nepagrįstai laikė ir savu.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Už ieškinį pagal turtinius reikalavimus mokėtinas 675 Eur žyminis mokestis, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių 38 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (112 Euruž ieškinį, 38 Eur užprašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nuo 563 Eur dalies atleista) ir patyrė 1500Eur teisinės pagalbos išlaidų, 156 Eur nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, 59,29 Eur garso įrašo vertimo išlaidų, iš viso patyrė 1865,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą detalizuojančią pažymą yra protingos ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų. Patenkinus ieškinį, ieškovei visos jos patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Atsakovas patyrė 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškinį, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13Eur. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina valstybei 563 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir pašto išlaidos, iš viso 576Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo I.K. 30000 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir 1865,29Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L.K.
Priteisti iš atsakovo I.K. 576Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.