Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos atsakovei E. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti ieškovo ir atsakovės vaiko V. K. gyvenamąją vietą su tėvu A. K.; 2) nustatyti, kad atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. K. kiekvieną lyginę savaitės dieną nuo 17.40 val. iki 19.40 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu; 3) priteisti iš atsakovės E. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, tvarkytoju paskirti ieškovą uzufrukto teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

- Nustatė ieškovo A. K. ir atsakovės E. D. vaiko V. K. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu A. K., kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

- Priteisė iš atsakovės E. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos ( 2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą A. K..

- Nustatyti, kad atsakovė E. D. bendrauja su vaiku V. K. kiekvieną lyginę savaitės dieną nuo 17.40 val. iki 19.40 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu.

3. Teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės socialinę ir turtinę padėtį. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Ieškovo ir atsakovės dukra V. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenusi tik Lietuvoje ir pratusi prie lietuviškų papročių ir tradicijų, todėl jos tolesnis gyvenimas Lietuvoje atitinka vaiko geriausius interesus. Nesant duomenų, kad ieškovo gyvenimo būdas kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams arba jis negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, sprendė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) šiuo metu atitinka vaiko interesus.

4. Teismas, įvertinęs minimalios mėnesinės algos bei vaikams mokamos išmokos dydį sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neviršija minėto orientacinio išlaikymo dydžio, tenkančiam vienam iš tėvų ((633 Eur - 85,75 Eur) / 2 = 273,63 Eur). Todėl priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui V. K. po 150 Eur mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

5. Nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su tėvu, motinai išlieka teisė ir pareiga prisidėti prie savo nepilnametės dukros auklėjimo, pilnavertiškai dalyvauti dukros gyvenime ir nenutraukti su ja bendravimo, todėl teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kokios prašė ieškovas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovė E. D. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7. Atskirojo skundo argumentuose nurodo, kad teismo nustatyta laikina gyvenamoji vieta su tėvu akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, o vaiko gyvenimas su tėvu yra nesaugus ir netgi pavojingas. Ieškovas nesugebės pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jai tinkamų gyvenimo sąlygų. A. K. ne tik kad neturi tinkamų sąlygų dukrai, bet ja naudojasi, siekdamas spręsti asmeninius konfliktus su atsakove, nepagrįstai atsakovę skųsdamas institucijoms. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ne siekdamas geriausių vaiko interesų, o siekdamas atkeršyti atsakovei. Vaiko akivaizdoje atsakovė ieškovo buvo ne kartą žeminama ir menkinama. Vaikas apklausiamas mamą nupiešė, o tėtį piešti atsisakė. Vaiko santykiai su tėvu niekada nebuvo geri, nebuvo puoselėjamas joks ryšys su vaiku, tad vaikui su juo gyventi nesaugu.

8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodo, kad nepagrįsti argumentai, jog su ieškovu vaikui gyventi nesaugu, kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno skyriaus VTAS Prienų rajone vaiko situacijos vertinimo išvadoje nurodyta, kad ieškovo namų aplinka rasta saugi ir tvarkinga, užtikrinanti nepilnametės poreikius. Pažeidimai nustatyti toje apimtyje, kiek tėvų tarpusavio nesutarimai daro įtaką vaiko emocinei būklei. Po vaiko perdavimo atsakovė rašo policijai melagingus pareiškimus, dėl ko jai pačiai buvo surašytas protokolas. Šiuo metu svarbiausia vaiko gerovė. Atsakovės buvimas Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra neteisėtas. Atsakovė palaiko Rusijos agresiją, kas sąlygojo Migracijos departamento sprendimą panaikinti jos teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Toks atsakovės elgesys prieštarauja vaiko gerovės ir interesų užtikrinimui. Kai vaikas gyveno su atsakove ji pati neužtikrino ieškovui sąlygų bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, tuo pačiu atsakovei nustatyta bendravimo tvarka su vaiku ir priteistas vaikui iš jos laikinas išlaikymas, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai civilinėje byloje Nr. 2eYT-1972-217/2022 nutraukė ieškovo A. K. ir atsakovės E. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, registruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė ieškovo A. K. ir atsakovės E. D. dukters V. K. gyvenamąją vietą su motina atsakove E. D.. Teismas nustatė tėvo ir dukters bendravimo tvarką ir skyrė ieškovui mokėti po 150 Eur vaiko išlaikymui iki jos pilnametystės.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas laikinai nustatyti ieškovo ir atsakovės vaiko V. K. gyvenamąją vietą su tėvu A. K.. Atitinkamai nustatyti, kad atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. K. kiekvieną lyginę savaitės dieną nuo 17.40 val. iki 19.40 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu. Priteisti iš atsakovės E. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, tvarkytoju paskirti ieškovą uzufrukto teisėmis.

16. Skundžiama nutartimi teismas ieškovo prašymą tenkino ir nepilnamečio šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su ieškovu. Atitinkamai tenkino ir prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

17. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo gyvenimo būdas kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams ir jis negali laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Teismas vertino aplinkybę dėl Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės atžvilgiu priėmė sprendimą, kuriuo panaikino jai teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Pripažino, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus ir teisę turėti saugią aplinką.

18. Atsakovė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atskirajame skunde nurodė, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatytas su ieškovu akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, o vaiko gyvenimas su tėvu vaikui nesaugus ir netgi pavojingas.

19. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pažymėjo, nors atsakovė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas apsaugoti vaiko interesus, tačiau pati atsakovė esminiu klausimu laiko - neva prieš ją vykdomą (-as) ataką (-as).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo reikalavimus, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad tenkinti atsakovės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

21. Šiuo atveju byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Be to, byloje šiuo metu nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt.

22. Atsakovė atskirajame skunde nurodydama argumentus dėl vaikui nesaugių ir pavojingų sąlygų gyvenant su atsakovu nurodo, kad po santuokos nutraukimo ieškovas jautė nuoskaudą atsakovei, prasidėjo nuolatiniai užgauliojimai ir žeminimai vaiko akivaizdoje, pravardžiuodavo, jis naudojo prieš atsakovę psichologinį smurtą, nepagrįstai skundžia įvairioms institucijoms ir t. t. Tačiau akivaizdu, kad tokios atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės apsprendžia itin įtemptus ir konfliktinius šalių santykius, tačiau niekaip nepagrindžia nesaugių ir pavojingų sąlygų nepilnamečiam vaikui.

23. Atsakovės nurodyti argumentai patvirtina ne vaiko interesus neva pažeidžiantį ieškovo elgesį, o iš esmės apibūdina atsakovo ir ieškovės tarpusavio konfliktinius santykius ir kiekvieno iš tėvų veiksmus vienas kito atžvilgiu. Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad šalys apie viena kitos atliekamus veiksmus (neveikimą) informuoja įvairias valstybines institucijas, dėl ko neigiamos emocijos viena kitos atžvilgiu ir konfliktinė įtampa tik didėja ir stiprėja. Tačiau, pažymėtina, kad šios nurodytos aplinkybės neapibūdina ieškovo asmenybės, su kuriuo vaikui gyventi iš esmės būtų nesaugu. Kaip ir atsakovės nurodyti niekuo nepagrįsti ir tik deklaratyvūs argumentai, kad ieškovas neužtikrins vaikui gyvenimo sąlygų ir nesugebės vaiku pasirūpinti.

24. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

25. Nagrinėjamu atveju vaikui yra 3,5 metų (gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl nedidelio vaiko amžiaus objektyviai įvertinti vaiko nuomonę sudėtinga. Iš bylos duomenų matyti, kad vienu atveju vaikas piešia mamą, tėtį piešti atsisako, tačiau kitu atveju (jau vaikui gyvenant su tėčiu), vertinant vaiko santykį su tėvu, matyti, kad atėjus tėčiui į darželį pasiimti vaiko, mergaitė prie jo pribėga, apsikabina, yra linksma, atvykusi į VTAĮT skyrių sėdėjo prie tėvo, glaudėsi, šypsojosi. Taigi šios skirtingos situacijos, iš esmės dėl mažo vaiko amžiaus, leidžia daryti išvadą, kad vaikas pakankamai greitai adaptuojasi ir gerai jaučiasi tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų. Be to, ieškovas iš esmės nedraudžia atsakovei bendrauti su dukra, tačiau bendrauti leidžiama tokia apimtimi, kokia yra nustatyta skundžiamoje nutartyje, kadangi kontaktinio bendravimo metu atsakovė kviečia policiją ir imasi kitų veiksmų prieš ieškovą, teikdama melagingus paaiškinimus.

26. Šioje situacijoje esminė aplinkybė, kuriai esant buvo nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu, tuo pačiu pakeista 2022 m. gegužės 27 d teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra iš esmės pasikeitusi aplinkybė dėl atsakovės teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Pažymėtina, kad pirmoji Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelė, vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 101 straipsnio 2 dalimi, jai išduota 2016 m. spalio 18 d. ir galiojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovei išdavė Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja iki 2026 m. rugsėjo 27 d. 2023 m. rugpjūčio 14 d. E. D. pateikė prašymą pakeisti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę, nes jos santuoka su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu nutraukta.

28. Tačiau Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento išvada, 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino E. D. teisę laikinai gyventi Lietuvoje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes.

29. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir atsakovės paaiškinimų suprantama, kad atsakovė šį sprendimą yra apskundusi Regionų apygardos administraciniam teismui Vilniaus rūmams. Teikdama skundą dėl sprendimo panaikinimo, E. D. prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jos skundo sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą, tačiau teismas pareiškėjos prašymą atmetė.

30. Aukščiau nurodytų aplinkybių sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas pagrįstai vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, įvertindamas, kad atsakovės pažiūros yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos moralės ir teisės normomis, bei keliančios pagrįstų abejonių dėl jos gebėjimo tinkamai auklėti ir ugdyti Lietuvos Respublikos pilietę, šalių nepilnametę dukrą.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

31. Atsakovė, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį iš esmės nurodo argumentus tik dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Dėl kitų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo jokių argumentų nenurodo, todėl atsakovės pozicija šiuo aspektu nėra aiški. Visgi teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, tiek atsižvelgdamas kiekvienos iš šalių, tiek į vaiko interesus, sprendžia, kad šioje dalyje nutartis ir pagrįsta ir teisėta.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

33. Teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realų vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 840 Eur – 633 Eur atskaičius mokesčius) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

35. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri 2023 metais sudarė 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

36. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti dukrai iš atsakovės po 150 Eur laikino išlaikymo mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, toks dydis neviršija orientacinio išlaikymo dydžio, atsakovė dėl laikino išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo jokių argumentų nepateikė, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir priteisė iš atsakovės dukros išlaikymui 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

37. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

38. Šiuo aspektu teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kokią prašė ieškovas, t. y. atsakovė E. D. bendrauja su vaiku V. K. kiekvieną lyginę savaitės dieną nuo 17.40 val. iki 19.40 val. pasirinktomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu.

39. Vaiko situacijos vertinimo anketos 2023 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad ieškovas po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsakovei su dukra leido bendrauti ir kontaktiniu būdu, t. y. dukra su mama turėjo galimybė susitikti fiziškai, tačiau dėl atsakovės taikomų veiksmų prieš ieškovą, t. y. jį kviečia policiją ir kreipiasi į kitas institucijas, ieškovas nusprendė kad atsakovės bendravimas su dukra toliau vyks tik teismo nutartyje nustatyta tvarka.

40. Įvertinus faktinę ir teisinę situaciją, akivaizdu, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra, prisidėti prie dukros auklėjimo, tačiau įvertinus, kad atsakovė atskirajame skunde iš esmės neginčijo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos apimties ir formos, nėra jokių duomenų, kad ji būtų pateikusi savarankišką prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, darytina išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama bei atitinkanti šalių ir vaiko interesus.

41. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.