Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, sudarant Taikos sutartį šioje civilinėje byloje, neturi esminės reikšmės sprendžiant atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis), duomenų, kad procesas šioje byloje yra atnaujintas, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Lygiai taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės Buto naudojimo ne tam tikslui, kuriam jį naudoti atsakovas sutiko Taikos sutarties 4 punktu, neturi esminės reikšmės sprendžiant jo pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kylantys nauji ginčai dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo šalių gali būti sprendžiami teikiant savarankiškus pareiškimus teismui CPK nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.1. Ieškovė nesutiko su vykdomojo rašto išdavimu pagal pirminį prašymą, o su 2022 m. kovo 3 d. prašymu, kuris buvo teismo tenkintas, apeliantė nebuvo supažindinta. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai Taikos sutarties sudarymo procese, ir, nors ir patvirtino, kad Taikos sutartimi išsprendžiami visi ginčai dėl buto, iniciavo papildomą teisminį procesą dėl neatsiskaitymo už ½ buto dalį. Atsakovo iniciatyva Vilniaus apygardos teisme pradėta byla Nr. e2-910-866/2022, reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovo manymu ieškovė įsigydama ½ dalį buto iš atsakovo, su juo neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo jam už įgyjamą turtą. Šiai dienai byla yra sustabdyta atsakovo prašymu iki pasibaigs kitos bylos kasacinio skundo padavimo terminas – bylos pagal ieškovės ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Vienas iš bylos stabdymo prašymo motyvų buvo ir tai, kad neaišku, ar teismas išduos vykdomąjį raštą šioje byloje.

15.2. Prašo teismo neišduoti vykdomojo rašto, kol nebus aiški naujai paaiškėjusios bylos Nr. e2-910-866/2022 baigtis. Kaip minėta, byla Nr. e2-910-866/2022 sustabdyta būtent atsakovo iniciatyva. Ieškovė nurodė, kad ji nesutiktų su Taikos sutarties sąlygomis, kurių dabar siekia atsakovas – sumokėti 92 000 Eur kompensaciją už jo ½ dalį buto ir dar bylinėtis dėl 61 915 Eur už neva nesumokėtą savo dalį. Nurodė, kad sutiko mokėti 92.000 Eur atsakovui patvirtinus, kad visi ginčai dėl buto išspręsti.

15.3. Nors teismas ir nemanė, kad Taikos sutarties pagrindu prisiimtiems įsipareigojimams tiesiogiai turi įtakos naujai pareikšti reikalavimai, su tuo negalima sutikti. Visa Taikos sutarties esmė, tame tarpe ir patvirtinimas apie visų ginčų dėl buto išsprendimas, yra apie tai, kad šalys įvertino ir patvirtino visas aplinkybes dėl mokėtinos kompensacijos už ½ atsakovo buto dalį. Ieškovė svarsto galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, tačiau šioje situacijoje tai ne išeitis. Trejus metus nagrinėtas ginčas, pabaigtas mediacijos pagalba, būtų grąžintas nagrinėti vėl į teismą. Tuo tarpu mokėjimo termino atidėjimas iki atsakovo inicijuotos bylos išsprendimo iš esmės nekeistų Taikos sutarties sąlygų ir neprieštarautų CPK 646 straipsnio nuostatoms.

15.4. Taip pat apeliantės manymu nutarties neteisėtumui įtakos turi ir tai, kad teismas sprendė atsakovo prašymą, nesudaręs ieškovei galimybės susipažinti su pateiktu 2022 m. kovo 3 d. prašymu.

16.2. Kitą bylą iniciavo A. P. (atsakovas), bet vien tik todėl, kad O. J. iškėlė prieš tai minėtą civilinę bylą, t. y. kaip teisingai pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinė byla Nr. e2-910- 866/2022, iniciuota atsakovo kaip gynybinė strategija (nes iš esmės neva tai skoliniai /turtiniai įsipareigojimai keliami bylose yra sietini su tuo pačiu šalių turtu (butu, esančiu (duomenys neskelbtini)), dėl kurio dar 2018 m. liepos 18 d. O. J. iniciuota byla yra nutraukta šalims sudarius Taikos sutartį. Taigi atsakovas iš esmės gindamasis nuo nepagristų O. J. reikalavimą iniciavo civilinę byla Nr. e2-910-866/2022, kuri yra sustabdyta iki sueis kasacinio skundo padavimo terminas (t. y 2022 m. kovo 6 d. dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-36-302/2022.

16.3. Pažymėjo, kad ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad jai neva tai nebuvo sudarytos galimybė pasisakyti dėl papildomo prašymo, kuriame tiesiog atliktas elementarus paskaičiavimas už ieškovės neatliktas įmokas dar už du mėnesius, yra tiesiog niekinis, nes kaip teigė pati apeliantė atskirajame skunde ji nesutiko su vykdomojo rašto išdavimu jau pagal pirminį prašymą. Taigi atskirojo skundo padavimo metu nutarties nevykdymo apimtis ir toliau didėja, nes Taikos sutartyje šalys sulygo dėl periodinių kas mėnesį mokamų įmokų. Tokiu būdu ieškovės elgesys yra aiškiai išreikštas į teismo nutarties piktybiška nevykdymą. Atsakovo nuomone, ieškovė tiesiog siekia manipuliuoti tam tikromis aplinkybėmis, įvardydama jas kaip kuriozine situacija, kurią neva tai sukėlė atsakovas, ir tokiu būdu nevykdyti jau beveik prieš metus įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas šalių meditacijos metu pasiektas taikus susitarimas ir civilinė byla (kuria beje iniciavo pati ieškovė) buvo nutraukta.

16.4. Atkreipė dėmesį, kad Taikos sutartis buvo rengiama profesionalios teisininkės-teismo mediatorės A. T., su kurios kandidatūra atsakovas sutiko pasiūlius O. J., tuo tarpu atsakovo siūlomos mediatorės R. K., J. M. kandidatūros ieškovei netiko ir buvo atmestos. Pažymėjo, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių Taikos sutartis, ieškovė neskundė, nors turėjo galimybe pasinaudoti tokia teise.

16.5. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, kad, teismas, nekeisdamas šalių Taikos sutartyje numatytų sąlygų, galėjo pakeisti sąlygų vykdymo tvarką. Mano, kad būtent ieškovė nevykdydama teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, elgiasi nesąžiningai, nes nemokant periodinių įmokys už jai perleista ½ dalį turto, nekvestionuojamai yra pažaidžiami atsakovo teisėti lūkesčiai ir jis jaučiasi tiesiog apgautas. Atsakovo nuomone, kad kažkokie mokėjimo termino atidėjimai, remiantis ieškovės apsvarstymais apie kitų bylų baigti, kai jau ir taip yra sulygta dėl periodinių įmokų kas mėnesi, iš esmės keistų Taikos sutarties sąlygas. Todėl tokie ieškovės teiginiai yra nepagristi ir sudaro prielaidas atsakovo interesų pažeidimui, nes teismo nutartis vykdymas tampa fikcija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-107-819/2021 patvirtino ieškovės ir atsakovės 2021 m. gegužės 19 d. sudarytą taikos sutartį, minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1) atsakovas sutinka, kad ½ dalis Buto, nuosavybės teise priklausančio jam, (su parkingu) atitektų ieškovės asmeninėn nuosavybėn; 2) ieškovė už jai atitenkančią ½ Buto su parkingu dalį, priklausiusią atsakovui, įsipareigoja išmokėti 92 000 Eur kompensaciją, 40 000 Eur sumokėdama atsakovui 2021 m. birželio 10 d. <...>, o likusią 52 000 Eur sumą išmokėdama atsakovui per metus, kiekvieną mėnesį mokant po 4 500 Eur; 3) šalys susitaria, kad ½ dalis Buto, priklausiusio atsakovui nuosavybės teise, ieškovei pereina iš karto po Taikos sutarties 2 punkte numatytos sumos išmokėjimo atsakovui; 4) atsakovas sutinka, kad nuo Taikos sutarties sudarymo momento ieškovė turi teisę naudotis Butu (įsikelti ir jame gyventi su vaikais).

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė pažeidė Taikos sutarties sąlygas, todėl atsakovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, dalies – 31 500 Eur (4 500 Eur x 7), tenkino.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo.

21. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1dalis).

22. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

23. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

24. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų CK, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

25. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties Sąlygos CPK 140 straipsnio 3da;is, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).

26. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

27. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

28. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė, konstatavęs, kad pagal atsakovo į bylą pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kurių ieškovė iš esmės ir neginčija, ieškovė atsakovui pagal Taikos sutartį sumokėjo 40 000 Eur 2021 m. birželio 10 d. ir 4 500 Eur 2021 m. liepos 12 d. (CPK 178, 185 straipsniai). Jokių kitų mokėjimų pagal Taikos sutartį ieškovė atsakovui neatliko, nors ieškovė atsakovui turėjo būti sumokėjusi dar 7 įmokas po 4 500 Eur (4 500 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., 4 500 Eur iki 2021 m. rugsėjo 10 d., 4 500 Eur iki 2021 m. spalio 11 d., 4 500 Eur iki 2021 m. lapkričio 10 d., 4 500 Eur iki 2021 m. gruodžio 10 d., 4 500 Eur iki 2022 m. sausio 10 d., 4 500 Eur iki 2022 m. vasario 10 d.) (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.119 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė 2022 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismas paskyrė šį prašymą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 15 d., kadangi posėdis nevyko, teismas paskyrė kitą posėdžio nagrinėjimo datą 2022 m. kovo 3 d. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė – 2022 m. vasario 15 d. 2022 m. kovo 3 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo susidarius skolai 22 500 Eur, O. J. ir toliau nevykdant įsiteisėjusios nutarties, skola einamuoju metu sudaro jau 31 500 Eur, t. y. O. J. nuo 2021 m. rugpjūčio iki vasario (už 7 mėn. po 4500 Eur/mėn) turėjo sumokėti pagal teismo nutartį minėtą sumą, tačiau teismo nutartis, pagal kurią patvirtinta šalių Taikos sutartis, O. J. nevykdoma.

31. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta (žr. 30 punktą) apeliacinis teismas nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl papildomo atsakovo pateikto prašymo. Apeliacijos instancijos teismas susipažinęs su atsakovo 2022 m. kovo 3 d. prašymu daro išvadą, kad papildome prašyme (atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose) yra atliktas tik skaičiavimas už ieškovės neatliktas įmokas pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį dar už dvejus mėnesius, nes nuo atskirojo skundo padavimo dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo posėdžio dienos (2022 m. kovo 3 d) praėjo du papildomi mėnesiai už, kuriuos ieškovė neapmokėjo atsakovui pagal teismo patvirtinta Taikos sutartį.

32. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir jo iniciatyva Vilniaus apygardos teisme pradėta byla Nr. e2-910-866/2022, reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovo manymu ieškovė įsigydama ½ dalį buto iš atsakovo, su juo neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo jam už įgyjamą turtą. Šiai dienai byla yra sustabdyta atsakovo prašymu iki pasibaigs kitos bylos kasacinio skundo padavimo terminas – bylos pagal ieškovės ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Vienas iš bylos stabdymo prašymo motyvų buvo ir tai, kad neaišku, ar teismas išduos vykdomąjį raštą šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, sudarant Taikos sutartį šioje civilinėje byloje, neturi esminės reikšmės sprendžiant atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis), duomenų, kad procesas šioje byloje yra atnaujintas, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, jog ieškovė atsakovui būtų sumokėjusi 7 įmokas po 4 500 Eur (4 500 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., 4 500 Eur iki 2021 m. rugsėjo 10 d., 4 500 Eur iki 2021 m. spalio 11 d., 4 500 Eur iki 2021 m. lapkričio 10 d., 4 500 Eur iki 2021 m. gruodžio 10 d., 4 500 Eur iki 2022 m. sausio 10 d., 4 500 Eur iki 2022 m. vasario 10 d.) pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį nėra, todėl yra pagrindas išvadai, jog vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismas išdavė pagrįstai.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą atsakovui ieškovės neįvykdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties dalies vykdomąjį raštą, nurodant jame išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 31 500 Eur skolą.

Dėl procesinės bylos baigties.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

37. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.