Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. A. 2023 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 07.30 val., veikdamas kartu su G. S., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu fizinį smurtą - kumščiu suduodamas vieną kartą į veido sritį, smūgio pasėkoje pastarajam nugriuvus ant grindinio, kartu su G. S. įspirdami nemažiau kaip 20 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami odos nubrozdinimus veide, buką pilvo traumą, pasireiškusią (duomenys neskelbtini), kas komplikavosi (duomenys neskelbtini) bei dėl ko buvo atlikta (duomenys neskelbtini), sukėlė nukentėjusiajam E. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. G. S. 2023 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 07.30 val., veikdamas kartu su A. A., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu fizinį smurtą - A. A. kumščiu sudavus vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, smūgio pasėkoje pastarajam nugriuvus ant grindinio, kartu su A. A. įspirdami nemažiau kaip 20 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami odos nubrozdinimus veide, buką pilvo traumą, pasireiškusią (duomenys neskelbtini), kas komplikavosi (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo atlikta (duomenys neskelbtini), sukėlė nukentėjusiajam E. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad pernai vasarą, galėjo būti birželio 25 d., buvo bare, buvo lengvai išgėrę, įvyko konfliktas žodžiu, o po to konfliktas vyko lauke, viskas vyko kaip parašyta kaltinamajame akte. Lauke jis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į žandą, nukentėjusysis po smūgio nukrito. Po to kartu su G. spyrė jam apie 20 kartų. Labai blogai vertina šį įvykį, gailisi dėl savo veiksmų. Žala nukentėjusiajam atlyginta. Jo girtumas buvo lengvas, jis kontroliavo savo veiksmus, būdamas blaivus taip pat būtų pasielgęs. Bare nukentėjusysis jį vadino „ryžu“, įžeidinėjo jį ir iš to kilo konfliktas, kuris bare truko apie pusvalandį, po ko nukentėjusysis sakė „einam į lauką“. Turi du nepilnamečius vaikus, vedęs, dirba operatoriumi miškuose.

4. Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad tai buvo pernai vasarą, birželio 25 d. kaip pagarsino prokurorė. Įvyko žodinis konfliktas bare, po to išėjo į lauką, kur A. su rankos kumščiu vieną kartą davė į veido sritį nukentėjusiajam, o kai nukentėjusysis nukrito jie jam spyrė apie 20 kartų į kūno skirtį, spardė kartu su A. A.. Girti nebuvo, buvo lengvai apsvaigę, girtumas negalėjo įtakoti jų veiksmų, piktumas įtakojo. Nukentėjusysis įžeidinėjo draugą, todėl supyko. Nurodo, jog dirba (duomenys neskelbtini), yra nevedęs, turi draugę. Panašių situacijų anksčiau gyvenime nėra buvę.

5. Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, padarytas vienas sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

6. Nukentėjusiojo E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis parodė, jog nepamena įvykių sekos, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Parodo, kad alkoholį pradėjo vartoti 2023 m. birželio 24 d., būdamas savo namuose. Viską išgėręs, nusprendė nueiti į netoliese esantį barą „(duomenys neskelbtini)“. Negali tiksliai pasakyti kiek buvo valandų, kuomet jis nuėjo į barą, tačiau buvo jau birželio 25 d. ar paryčiai. Nuėjęs į barą, nusipirko alaus, atsisėdo prie staliuko. Bare buvo žmonių, tačiau nepamena kiek jų buvo. Jam besėdint bare, tarp jo ir dviejų vaikinų, kurių nepažįsta, įvyko žodinis konfliktas. Priežasties dėl kurios įvyko konfliktas, neprisimena. Negali pasakyti (neprisimena) kas pirmas pradėjo konfliktą. Nepamena, ar jam atėjus į barą, vaikinai jau buvo bare, ar ne. Išgėręs alų, nusprendė eiti namo. Neprisimena, ar išeinant iš baro, jis vaikinams ką nors sakė, ar ne. Jam išėjus ir pradėjus eiti link namų, prie jo pribėgo tie patys du vaikinai iš baro. Vienas iš vaikinų kumščiu sudavė jam į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo ant grindinio. Tuomet abu vaikinai jį gulintį pradėjo spardyti. Kiek tiksliai kartų jam įspyrė, nurodyti negali, bet ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas. Skausmą juto visame kūne, tačiau labiausiai pilvo ir krūtinės srityje. Nematė, kiek kuris vaikinas jam įspyrė. Jis, kiek pamena, gindamasis rankomis dengėsi galvą. Neprisimena, kuris vaikinas jam kumščiu sudavė į veido sritį. Neprisimena, ar jį mušantiems vaikinams jis ką nors sakė. Pamena, kad vienas iš vaikinų buvo šviesiai rudais plaukais ir žemesnio ūgio nei antrasis vaikinas. O antrasis vaikinas buvo aukštesnis, dėvėjo juodos spalvos kepuraitę su snapeliu. Kitų vaikinų bruožų neįsidėmėjo ir jų atpažinti negalėtų, kadangi juos matė pirmą kartą. Jį spardant, vaikinas su kepuraite sušuko: „Bėgam“. Tuomet abu vaikinai liovėsi jį spardę bei nubėgo. Jis nematė kur jie nubėgo. Vaikinams nubėgus, jis atsistojo. Tiksliai neprisimena vietos, kurioje įvyko konfliktas, tai yra kurioje jis buvo sumuštas, tačiau žino, kad netoli namų, t. y. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sugrįžęs į namus nuėjo miegoti, nors skausmą juto visame kūne. Tą pačią dieną, dienos metu jis dar kartą buvo nuėjęs į tą patį barą, čia išgėrė alaus ir grįžo į namus. Kadangi buvo neišsiblaivęs, todėl stipraus skausmo nejuto, nemanė, kad yra sunkiai sužalotas. Tačiau vakaro metu pajuto stiprius skausmus pilvo srityje, o šeimos nariai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Parodo, kad jam būnant bare, smurtas prieš jį nenaudotas. Nustatyti sužalojimai jam atsirado dėl vaikinų spyrių. Spardomas jis rankomis dengėsi galvą, todėl veidas liko nesužalotas. Civilinį ieškinį pateiks teisme. (t. 1, b. l. 120-123, 135-139, 153-155)

7. Liudytojos J. K. ikiteisminio metu duotais parodymais nustatyta, kad 2023 m. birželio 25 d. nuo 07:30 val. iki 19:00 val. dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus darbą, bare buvo keletas žmonių, kurie sėdėjo prie atskirų stalų. Prie lango sėdėjo du vyrai, kurie buvo neblaivūs. Vienas iš vyrų buvo stipriai neblaivus, kitas - mažiau. Prie stalo, esančio prie tualeto, sėdėjo kitas vyras, kuris taip pat buvo stipriai neblaivus. Minėtiems asmenims daugiau alkoholinių gėrimų nepardavė, jų paprašė, pabaigus gerti savo likučius, išeiti iš baro patalpų. Konflikto tarp jos ir kitų barų lankytojų nebuvo. Ruošdamasi prie baro, pastebėjo, kad baro salėje apklausos pradžioje paminėtų vyriškių nėra. Po kurio laiko į barą sugrįžo prie lango sėdėję du vyrai. Jie prašė parduoti jiems alkoholinių gėrimų, tačiau ji atsakė, kad daugiau neparduos, nes jie neblaivūs bei liepė jiems išeiti. Minėti vyrai pakluso, išėjo iš baro, nuėjo prie tamsiai mėlynos transporto priemonės, stovėjusios prie konteinerių, įsėdo į keleivių vietas ir išvažiavo, vežami kito asmens, kuris laukė automobilio viduje. Po pietų, maždaug tarp 14:00 val. ir 15:00 val., į barą vėl atėjo vyriškis, kuris sėdėjo prie tualeto. Vyras buvo neblaivus, jai sakė, kad jį sumušė tie baro lankytojai, kurie sėdėjo prie lango. Ant vyro galvos matėsi nubrozdinimas, daugiau jokių sumušimo žymių nebuvo matyti. Vyras nurodė, kad dėl kilusio konflikto jis pats kaltas. Klausydamasi jo, pagalvojo, kad žmogus kalba neadekvačiai, išsigalvoja dėl įvykusių muštynių, kadangi buvo stipriai neblaivus. Nurodo, kad prie tualeto sėdėjęs asmuo buvo labai aukštas, žilstelėjęs. Vienas iš vyrų, sėdėjusių prie lango, buvo žemo ūgio, raudonplaukis, o antrasis - vidutinio ūgio, apie 26 metų amžiaus, tamsiais plaukais. Baro patalpose tarp vyriškių nematė. (t. 1, b. l. 160-167)

8. Liudytojo D. D. ikiteisminio metu duotais parodymais nustatyta, kad A. A. ir G. S. pažįsta nuo vaikystės. 2023 m. birželio mėnesį, dienos neprisimena, galėjo būti mėnesio pabaiga, apie 21.00-22.00 val., pas jį į namus atvyko pažįstami A., G. ir M.. M. buvo vairuotojas. Jie atvyko A. priklausančiu automobiliu „BMW“, juodos spalvos. Būnant pas jį (D. D.) namuose, jie tryse vartojo alkoholį- degtinę. Kažkuriuo momentu jis užmigo. Prabudo paryčiais (jau švito), jo namuose A., G. ir M. nebebuvo. Suprato, kad jie išvyko. Vakaro metu jie neketino vykti į barą ar kitur. Praėjus kelioms dienoms, jis telefonu kalbėjo su G., kuris jam pasakė, kad išvykę iš jo namų, jie nuvažiavo į barą, kuriame prie jų kažkas prisikabino, o išėjus iš baro į lauką, jie apsistumdė. G. nepasakojo kokiame tiksliai bare jie buvo ir koks konkrečiai konfliktas įvyko. (t. 1, b. l. 170-173)

9. Liudytojo M. S. ikiteisminio metu duotais parodymais nustatyta, kad pažįsta G. S. ir A. A.. 2023 m. vasarą, mėnesio ir dienos nepamena, darbo dienos metu A. jo paklausė, ar jis galėtų jį ir G. nuvežti pas draugą D. į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo A.. Atvykus pas D. į namus, G., A. ir D. vartojo alkoholį. Visiems apgirtus, jie išvyko iš D. namų, o pats. D. liko savo namuose. Jam, G. ir A. įsėdus į automobilį, G. ir A. pradėjo kalbėti apie naktinę gėrimų parduotuvę, todėl automobilio navigacijoje suvedė parduotuvę kaip ieškomą objektą ir pagal navigaciją nuvažiavo iki nurodomos vietos. Kokiu adresu buvo parduotuvė, nežino. Automobilį pastatė aikštelėje prie įėjimo. A. ir G. išlipo iš automobilio, nuėjo į parduotuvės - baro vidų. Jis liko automobilyje. Pasėdėjęs keletą minučių, nusprendė nueiti, pažiūrėti koks tai baras. Užėjęs į vidų matė keletą žmonių, matė, kad A. su G. sėdėjo prie staliuko dviese. Jis A. ir G. pasakė, kad eina į automobilį miegoti. Automobilyje užmigo. Paryčiais jį pažadino į automobilį atėję A. ir G.. Jis nematė iš kur jie atėjo, nes miegojo. Jiems atėjus, visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant jie nepasakojo kas vyko jam išėjus iš baro. Apie tai, kad A. ir G. sumušė ir sužalojo vyriškį, buvusį bare, jis nežinojo iki tol, kuomet jam A. pasakė, kad skambins tyrėja, reikės vykti į apklausą. Tuomet A. užsiminė, kad bare įvyko konfliktas su kitu lankytoju, kurį, pastarajam išėjus iš baro, sumušė A. ir G.. Jis konflikto ar muštynių nematė, nes miegojo. (t. 1, b. l. 176-179)

10. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti kaltus asmenis, imtasi policinių priemonių, kurių metu nustatyta, kad vienas iš asmenų, sumušusių E. S. yra A. A.. Tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad A. A. kartu su kitu asmeniu įlipo į juodos spalvos automobilį visureigį „BMW“. Patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad A. A. priklauso juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180-182)

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. S. konstatuota buka pilvo trauma, pasireiškusi (duomenys neskelbtini), odos nubrozdinimais veide, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl bukos pilvo traumos, pasireiškusios (duomenys neskelbtini), kas komplikavosi (duomenys neskelbtini) bei dėl ko buvo atlikta (duomenys neskelbtini), nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Buka pilvo trauma, pasireiškusi (duomenys neskelbtini) griuvimo iš savo ūgio aukščiau metu neišsivysto. Ji galėjo būti padaryta tiek smūgiuojant rankomis, tiek spiriant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (t. 1, b. l. 88-90)

12. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti tarp dviejų daugiabučių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. (t. 1, b. l. 28-36)

13. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti bare esantys kaltinamieji A. A. ir G. S. bei nukentėjusysis E. S.. Matoma, kad nukentėjusysis E. S., vilkintis baltos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes, avintis šlepetes išeina iš baro, o netrukus paskui jį iš baro išeina kaltinamieji, iš kurių vienas vilki žalios spalvos džemperį, ant galvos dėvi kepurę su snapeliu (kaltinamasis G. S.), o antras vyras - šviesiais plaukais, dėvintis tamsios spalvos marškinėlius (kaltinamasis A. A.). Abu kaltinamieji bėga ta pačia kryptimi, kuria nuėjo nukentėjusysis E. S.. Po kurio laiko kaltinamieji grįžta į barą, tačiau netrukus išeina iš jo. Kaltinamieji eina link prie baro stovinčio automobilio, į jį įlipa ir išvažiuoja. (t. 1, b. l. 41-48)

14. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis A. A. parodė barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vartojo alkoholį kartu G. S., kuriame kilo konfliktas su nukentėjusiuoju E. S.. Procesinio veiksmo metu A. A. parodė vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad šioje vietoje kartu su kaltinamuoju G. S. sumušė nukentėjusįjį E. S.. (t. 2, b. l. 1-8)

15. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis G. S. parodė barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame 2023 m. birželio 25 d., paryčiais vartotojo alkoholinius gėrimus kartu su A. A.. Nurodė, kad šiame bare kilo konfliktas su nukentėjusiu E. S.. Procesinio veiksmo eigoje G. S. parodė vietą, esančią šalia namo (duomenys neskelbtini), kurioje jis kartu su A. A. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu. (t. 2, b. l. 77-85)

16. Iš ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 25 d. 21.47 val. A. S. pranešė, jog vakar naktį bare nepažįstami asmenys sumušė tėvą E. S.. Pagalbos iki šiol dar nesikreipė. (t. 1, b. l. 25-27)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

17. Nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas. Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota), kurios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014; 2K-252-677/2016).

18. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas A. A. ir G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. A. A. ir G. S. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu pačių kaltinamųjų duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, vaizdo medžiaga, jos apžiūros protokolas bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad A. A. ir G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

19. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajam E. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. buka pilvo trauma, pasireiškusi (duomenys neskelbtini), odos nubrozdinimais veide, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, dėl bukos pilvo traumos, pasireiškusios (duomenys neskelbtini), kas komplikavosi (duomenys neskelbtini) bei dėl ko buvo atlikta (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šias aplinkybes patvirtino specialisto išvada. Aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų be kaltinamųjų parodymų pavirtina specialisto išvados duomenys, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiojo sunkus sveikatos sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, ir kad buka pilvo trauma, pasireiškusi (duomenys neskelbtini), griuvimo iš savo ūgio neišsivysto, ji galėjo būti padaryta tiek smūgiuojant rankomis, tiek spiriant. Taigi, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas specialisto pateiktoje išvadoje, juolab iš esmės šios aplinkybės dėl kaltinamųjų veiksmų ir sužalojimo pasekmių priežastinio ryšio neginčija ir kaltinamieji, kurie pripažįsta sunkiai sutrikdę nukentėjusiojo sveikatą, spyrę jam apie 20 kartų, kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, kaltinamasis A. A. taip pat pripažįsta dėl suduoto smūgio kumščiu į veidą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-854/2007, 2K-227/ 2011). Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis. Akivaizdu, jog kaltinamųjų teisme nurodytos aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės, rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, sutampa esminėse aplinkybėse, papildo vienas kitą.

20. Taip pat, nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 07.30 val. prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtu laiku ir toje vietoje buvo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji patvirtino kaltinamųjų teisme duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe, įvykio vietos apžiūros protokolas, garso įrašai, filmuota vaizdo medžiaga, apžiūrėti apžiūros protokolais.

21. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent A. A. ir G. S., veikdami neapibrėžta tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, A. A. sudavus nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusiajam nugriuvus jie abu spyrė ne mažiau 20 kartų į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, ko pasėkoje nukentėjusiajam E. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jie privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kaltinamųjų veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamieji, smurtaudami prieš nukentėjusįjį (smogdami vieną kartą kumščiu, spirdami ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno dalis), suvokė veikos pavojingumą, kad taip veikdami jie gali E. S. sužaloti ir nors kaltinamieji šių padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia (suduodami smūgį kumščiu ir spirdami į įvairias kūno vietas), tačiau jie atsako už faktiškai sukeltą žalą ir šiuo atveju jų veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamųjų A. A. ir G. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

22. Pagal Baudžiamojo kodekso BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

23. Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas įvertina tai, kad jie padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.

24. Kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta kaltininkų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte - savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, nes kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam 10000 Eur neturtinę žalą, o dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio sudarė taikos susitarimą, pagal kurį moka kas mėnesį atitinkamas įmokas.

25. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog žodinis konfliktas truko bare apie pusvalandį, kurio metu nukentėjusysis įžeidinėjo A. A. vadinant „ryžu“, todėl jie iš pykčio, siekiant atkeršyti už įžeidimą išėjo iš baro paskui nukentėjusįjį. Taigi, nors ir vyko žodinis konfliktas bare, tačiau jo metu iš nukentėjusiojo pusės nebuvo jokių aktyvių smurtinių veiksmų, priešingai, nukentėjusysis išėjo iš baro, o kaltinamieji išėjo paskui nukentėjusįjį, po ko būtent kaltinamieji prisiviję nukentėjusįjį prieš jį fiziškai smurtavo, patys pirmi pradėdami, o nukentėjusysis neatliko jokių rizikingų, smurtinių, pavojingų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažįsta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

26. Taip pat teismas nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio. Pažymėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikaltimo padarymo kaltinamųjų neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino, kad buvo lengvai išgėrę alkoholinių gėrimų, tačiau nurodė, jog nesijautė tiek apsvaigę, savo veiksmus kontroliavo, taip būtų pasielgę ir būdami blaivūs. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojai nurodė, jog kaltinamieji galimai buvo neblaivūs, tačiau byloje objektyvių duomenų dėl kaltinamųjų neblaivumo būsenos nėra nustatyta, juolab ši aplinkybė neinkriminuota kaltinamiesiems, todėl pripažinti, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nurodytų duomenų nepakanka, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamiesiems nepripažintina.

27. Vertinant kaltinamųjų asmenybes, pažymėtina, kad jie anksčiau neteisti, nenustatyta, kad būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu. A. A. baustas administracine tvarka šešis kartus per vienerius metus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma baudų sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų. A. A. dirba, sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai tiek buvusio tiek esamo darbdavio, kaip vykdęs socialinę veiklą pažymėta, jog atliko savanorišką veiklą (3 t., b. l. 21-24, 44, 45). Akivaizdu, jog minėti kaltinamąjį A. A. charakterizuojantys duomenys rodo, jog jis turi tvirtą susiformavusią šeiminę, socialinę bei darbinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti teigiamai kaip atsakingą asmenybę, siekiančią laikytis įstatymų, o ne kaip sistemingą piktybišką įstatymų pažeidėją. Tapačią išvadą teismas daro ir dėl kito kaltinamojo G. S., kadangi jis praeityje neteistas, nors anksčiau baustas administracine tvarka du kartus per vienerius metus, tačiau už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog asmuo, nebūdamas teistas ir neturintis galiojančių administracinių baustumų, laikytinas asmeniu besilaikančiu įstatymų, šis nusikaltimas laikytinas atsitiktiniu, o ne tendencingu asmens elgesiu, juolab asmuo dirba, ruošiasi kurti šeimą, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai tiek darbdavio, tiek įstaigos, kurioje jis vykdęs socialinę veiklą, atlikęs savanorišką veiklą (3 t., b. l. 25-28, 46).

28. Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas nuo visuomenės. Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006).

29. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

30. Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos bausmės skyrimo aspektu kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas skirti kaltinamiesiems ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui dėl toliau nurodomų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, kad tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį BK 75 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nei iš dalies, nei visa apimtimi už inkriminuotą nusikaltimą negalimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi teismas negali atidėti nei iš dalies nei visa apimtimi paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XVIII skyriuje, numatančiam baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, patenka į BK XVIII skyrių, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų galimybės.

31. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015), 2K-159-976/2019). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl kaltinamiesiems galimybės skirti bausmę švelnesnę, negu įstatymo numatyta, pirmiausia teismas pažymi, jog byloje nėra tam būtinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų.

32. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019).

33. Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis ir sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti kaltinamiesiems skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio. Manytina, jog paskyrus Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su realiu asmens laisvės atėmimu, tiek kaltinamojo A. A., tiek kaltinamojo G. S. kaip asmenybės prigimtiniai šeiminiai, socialiniai, darbiniai ryšiai, aplinka ir interesai būtų visiškai be tikslo apriboti, kaltinamieji visiškai nepagrįstai būtų eliminuoti iš visuomenės, juolab nuo to labiausiai nukentėtų kaltinamojo A. A. nepilnamečiai vaikai, kaltinamieji netektų socialinių teigiamų ryšių, darbinių santykių, taip pat būtų pažeisti civilinio ieškovo interesai kuo greičiau atgauti žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinančių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje pavojingumą ir kaltinamųjų išskirtinai teigiamai charakterizuojamas asmenybes, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, vertinant kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir į tai, kad kaltinamieji nuo pat pradžių pripažino veiką, viso proceso metu nevengė atsakomybės, kritiškai vertino savo elgesį, prisipažino ją padarę ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam žalą, nukentėjusiojo atsiprašė tiek susitariant dėl žalos, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat susitarė su Kauno teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, o minėtą taikos susitarimą kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamieji vykdo tinkamai, kiekvieną mėnesį pervesdami atitinkamą sumą.

34. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kad abu kaltinamieji neteisti, A. A. baustas keletą kartų administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, G. S. neturi galiojančių administracinių baustumų, esant nustatytoms dvejoms kaltinamųjų atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamųjų asmenybes, kurio vertintinos išskirtinai teigiamai, kaltinamieji iš esmės nėra priešingai įstatymams piktybiškai elgtis nusiteikę asmenys, tai, kad kaltinamieji nevengė atsakomybės, padėjo išaiškinti šią veiką, kritiški savo veiksmų atžvilgiu, ką įrodo, ne tik jų gailėjimąsis bet ir žalos atlyginimas nukentėjusiajam, atsižvelgiant į turimus šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes - manytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis nebus pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienintelis tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nagrinėjamu atveju vien tik šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus teisingumui nagrinėjamoje byloje pasiekti. Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje objektyviai nebūtų pasiekti ir netektų prasmės. Tuo tarpu paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus arešto bausmes, bei nustatant maksimalų jos dydį – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka ir teismų praktiką šiose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-928/2023, nutartis Nr. 1A-524-485/2023). Teismo įsitikinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati kaltinamųjų asmenybei, veikos pavojingumui, nėra per griežta ar neproporcinga.

35. Kadangi kaltinamieji prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamiesiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

36. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

37. Teismas pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius, šeiminius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po veikos padarymo jie būtų padarę naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat nėra duomenų, kad po veikos padarymo kaltinamieji būtų bausti administracine tvarka. Vertinamu atveju būtent pozityvūs kaltinamųjų elgesio, jų požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, nukentėjusiajam žalos atlyginimas, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai kaltinamieji teigiamai charakterizuojami, kai jų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistųjų pastangas keistis, kaltinamųjų tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką kaltinamųjų turimiems šeiminiams, darbiniams ir socialiniams ryšiams. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat ir pačio nukentėjusiojo nuomonę dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės, nukentėjusiam prašant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir netaikyti kaltinamiesiems realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą kaltinamiesiems atidedant. Tokiu būdu neizoliuojant jų nuo visuomenės, o suteikiant jiems galimybę pasitaisyti, toliau užsiimti darbine veikla, auginti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ligonių kasai.

38. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas sunkus nusikaltimas, dėl kurio kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės, priešingai padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamieji anksčiau neteisti, A. A. baustas keletą kartų administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus, dauguma baudų sumokėtos, G. S. neturi galiojančių administracinių baustumų, abu kaltinamieji dirba, A. A. augina du mažamečius vaikus, neigiamai kaltinamuosius charakterizuojančių byloje duomenų nenustatyta, todėl siekiant išlaikyti kaltinamųjų teigiamus šeiminius, darbinius, socialinius ryšius, atsi-žvelgiant ir į aukščiau minėtą nukentėjusiojo poziciją, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamųjų nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamiesiems paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui su intensyvia priežiūra, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamiesiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins juos laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamieji bus kontroliuojami bei prižiūrimi kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

39. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

40. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 8-14), dėl kurio nukentėjusysis ir kaltinamieji susitarė, sudarydami taikos susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu pateikti banko sąskaitos duomenys, įrodantys, kad kaltinamieji atlygino padarytą žalą pagal sudarytą susitarimą (3 t., 41-42). Atsižvelgiant į tai, kad dėl civiliniu ieškiniu pareikštų reikalavimų civilinis ieškovas su civiliniais atsakovais susitarė, pastarieji sudarytą taikos susitarimą įvykdė, žalą atlygino, todėl ieškinio atsisakymo nesant, ieškinys atmestinas.

41. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2627,03 Eur turtinės žalos solidaraus atlyginimo. Teisme gautas minėto civilinio ieškovo ir kaltinamųjų sudarytas taikos susitarimas, kurį prašoma patvirtinti (2 t., b. l. 171-175). Kaip nurodyta prašyme dėl taikos sutarties tvirtinimo, taikos sutartyje, šalims pavyko taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo mokant dalimis per 13 mėnesių. Taigi, šalys susitarė dėl pareikštų civiliniame ieškinyje materialinių reikalavimų, tokiu būdu, šalys išsprendė kilusį teisminį ginčą dėl civilinio ieškinio. Kadangi šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, o teismas nenustatė, jog taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties sudarymo aplinkybės prieštarautų įstatymui ar būtų pažeistas viešasis interesas, todėl, esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškovo ir civilinių atsakovų sudaryta taikos sutartis tvirtintina, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis).

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).‏‏‎

43. Nukentėjusiajam buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 363,76 Eur. Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, konstatuoja, kad atstovas surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą, t. y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio apimtis ir sudėtingumas nelaikytini dideliais, civilinis ieškinys laikytinas visiškai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, tačiau teismas atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, kad advokatas ne tik surašė ieškinį, bet ir atstovavo nukentėjusįjį viso proceso metu, įvertinus kaltinamųjų turtinę padėtį, kuri nenustatyta, kad būtų sunki, jie dirba, buvo atstovaujami privataus advokato, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos paslaugų suma laikytina proporcinga, yra ne per didelė, todėl priteistina iš kaltinamųjų lygiomis dalimis valstybės naudai.

44. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

45. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamiesiems iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. A. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą; įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu G. S. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą; įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinio ieškovo E. S. civilinį ieškinį, kaltinamiesiems A. A. ir G. S. atlyginus padarytą žalą pagal 2024 m. kovo 1 d. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Patvirtinti 2023 m. gruodžio 15 d. A. A. ir G. S. bei Kauno teritorinės ligonių kasos sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią susitarta sekančiai:

I. SUTARTIES ŠALYS

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , toliau vadinami skolininkais - viena šalis, ir Kauno teritorinė ligonių kasa, toliau vadinama išieškotoju - kita šalis, atstovaujama Teisės ir administravimo skyriaus patarėjos R. B.-R., veikiančios pagal Kauno teritorinės ligonių kasos 2022 m. gruodžio 15 d. įgaliojimą Nr. 5-10, sudarė šią Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sutartį (toliau - Sutartis).

II. SUTARTIES OBJEKTAS

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui - 2627,03 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt septyni Eur, 3 ct) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

(nurodyti vykdomojo dokumento pavadinimą, išrašymo datą, numerį; jei nėra dokumento - įrašyti „savanoriškai“)

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui taip.

4. Bendra skolininkų žalos PSDF biudžetui suma 2627.03 eurų.

(jei atlyginti žalą PSDF biudžetui nepriteisiama skolininkų daugetui arba jų nepripažįstama, nepildyti.)

5. Sutarties sudarymo momentu skolininkai A. A. ir G. S. jau yra atlyginę dalį Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 Eur (nulis Eur 0 ct).

6. Žala, kurią skolininkai turi atlyginti pagal Sutartį, yra 2627,03 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt septyni Eur 3 ct).

III. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

7. Skolininkai solidariai įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 13 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos 2023-12-15, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 202 Eur (du šimtai du Eur, 0 ct).

Pirmosios įmokos sumą - 203.03 Eur (du šimtai trys Eur 3 ct) - skolininkai įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkai privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkai privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkai privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties vykdymo terminui, skolininkai turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties vykdymo terminui skolininkai nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkai turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jei už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus

įrašyti skolininko vardą ir pavardę bei Sutarties numerį.

15. Jei skolininkai 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 7 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Jei skolininkai nevykdo Sutarties 11 punkte numatyti įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

18. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

Skolininkai: A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Kauno teritorinė ligonių kasa, 188783839, Aukštaičių g. 10, Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini), sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000.

20. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininkų įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 7 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 15 punkte numatyta teise.

21. Skolininkai, pasirašydamas Sutartį, patvirtina, kad yra supažindinti su asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, parašo) tvarkymo pagrindu, tikslu ir terminais:

21.1. asmens duomenų tvarkymo pagrindas - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies c punktas;

21.2. asmens duomenų tvarkymo tikslas - Sutarties administravimas;

21.3. asmens duomenų tvarkymo terminas - 10 metų nuo Sutarties įvykdymo arba nutraukimo.“

Patvirtinus 2023-12-15 sudarytą taikos sutartį, bylą dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš kiekvieno kaltinamųjų A. A. ir G. S. po 181,88 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 88 ct) valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamiesiems A. A. ir G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.