Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-101-928/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-25
Bylos Nr.: 1A-101-928/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25529-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: V. K.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Ramunė Kuzmienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-928/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25529-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Ramunei Kuzmienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią V. K. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktas.

R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. K. R. J. priteista 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant V. K. naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neviršijančiomis vieno minimalios mėnesinės algos dydžio sumos – 730 Eur, nuspręsta palikti nepakeistą iki visiško R. J. priteistos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą sumažinant iki 4 000 eurų.

Iš V. K. valstybės naudai priteistos 485,00 (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių) eurų antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyčia metė į R. J. stiklinį butelį, dėl to nukentėjusiajam R. J. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinės akies junginėje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines dešinės akies odenos žaizdas su stiklakūnio iškritimu ir sunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl kiaurinės dešinės akies odenos žaizdos su stiklakūnio iškritimu nukentėjusysis R. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad įvertinus bylos aplinkybių visetą, t. y. palyginus ir sugretinus gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodyta, jog V. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad V. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas veikiant netiesiogine tyčia. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, jos atsitiktinį pobūdį, pakankamai teigiamą kaltinamojo asmenybę, nukentėjusiojo poziciją, kad jis atleido kaltinamajam, tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, dirba, dėl to V. K. paskyrė žymiai mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti – nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, konstatavus, kad veika kvalifikuota teisingai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.1. Skunde nurodo, kad neginčija, jog nukentėjusiajam nurodytos sveikatos sutrikdymo pasekmės atsirado nuo apelianto veiksmų, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje teismo išdėstytos išvados neatitinka kai kurių bylos aplinkybių, dėl to paskirta per griežta bausmė.

3.2. Pažymėjo, kad teismo išvados, jog pasimėtymas buteliais vyko lauke prie garažo yra klaidingos, kadangi apeliantas nuo pat pirmos apklausos teigė, jog mėtymasis buteliais vyko garaže. Teigia, kad teismui nepavyko pašalinti visų abejonių dėl įvykio vietos ir teismas įvykio vietą nurodydamas lauke prie garažų vadovavosi tik prielaidomis. Tuo tarpu įvykio vietą patvirtina ir ta aplinkybė, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta jokių kėdžių lauke, kuomet garaže kėdžių buvo. Garažo savininkas E. R. apklaustas teisme nurodė, kad prie garažo yra išmesta sena kolonėlė, ant kurios sėdima. Esant kolonėlei, ant kurios galima atsisėsti ir sėdėti, nėra poreikio iš garažo nešti kėdžių, todėl tai tik patvirtina, jog veiksmas vyko garaže, sėdint ant kėdžių. Pabrėžė, kad garaže jis buvo pirmą kartą, tuo tarpu nukentėjusysis R. J. ir liudytojas A. K. garaže ir prie garažo girtaudavo pastoviai, todėl parodymų patikrinimo metu ir parodė vietą, kur jie dažniausiai girtaudavo. Tai, kad buvo girtaujama garaže patvirtina ir ta aplinkybė, jog tušti buteliai mėtymui buvo imamai iš plastikinio krepšio. Aplinkybes dėl plastikinių butelių kaupimo garaže nurodė ir garažo savininkas E. R.. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas atvykęs į garažą, ten jau rado girtaujančius R. J. ir A. K., dėl ko nuteistajam nebuvo žinoma ar iki jo atvykimo jie girtavo garaže ar prie garažo, taip pat nematė kur jie numetė išgertą degtinės butelį.

3.3. Nesutinka su teismo teiginiu, jog pakeldamas butelį nuo žemės ir užsimodamas juo, turėjo pakankamai laiko pajusti ir įvertinti, kad paimtas butelis yra žymiai sunkesnis nei plastikinis, tačiau atkreipė dėmesį, kad vyko azartinio pobūdžio žaidimas, o nuo butelio paėmimo iki jo išmetimo užtrukdavo tik sekundę. Mano, kad per tokį trumpą laiko tarpą neįmanoma įvertinti koks tai butelis, juo labiau jį imant už butelio kakliuko, kuris yra tvirtas tiek stiklinio, tiek plastikinio butelio. Būdamas garaže, nematė, kad kas nors į plastikinius krepšius ar ten buvusias dėžes būtų dėjęs stiklinių butelių, imant butelius iš krepšio nebuvo jokio garso panašaus į stiklo skambėjimą, todėl negalėjo net numanyti, kad tuose plastikiniuose krepšiuose galėjo būti stiklinių butelių. Be to, pažymėjo, kad viskas vyko prieblandoje ir per akimirką įžiūrėti ar suprasti, kad tai ne plastikinis, o stiklinis butelis, juo labiau esant išgėrusiam yra neįmanoma.

3.4. Atkreipė dėmesį, kad teismas, vadovavosi pirminiais nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymais, nes jie patvirtino, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes. Kaip matyti nukentėjusysis R. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buteliais mėtėsi lauke todėl, kad garaže nebuvo vietos, tačiau liudytojas E. R., kuris yra garažo savininkas nurodė, jog jo garažas, kuriame sandėliuoja iš (duomenys neskelbtini) parvežtus baldus yra didelis, erdvus ir tuo metu buvo tuščias. E. R. paaiškinimas paneigia nukentėjusiojo R. J. teiginius, kad garaže nebuvo vietos mėtytis buteliais, tuo pačiu patvirtina, kad jau pačiose pirmose apklausose nukentėjusysis tiksliai neatsiminė visų aplinkybių ir jas nurodė klaidingai. Esant šioms aplinkybėms mano, kad teismas negalėjo vadovautis išimtinai ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo paaiškinimais dėl įvykio vietos, kurie kelia daug abejonių ir prieštarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu išsitirtiems įrodymams.

3.5. Skunde pažymėjo, kad pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Teigia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nesiekė ir nenumatė, kad nukentėjusiajam padarys sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiame kontekste prašo įvertinti tas aplinkybes, jog iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nuteistasis su nukentėjusiuoju buvo draugai - gyvena vienoje laiptinėje, kartu gyveno ir dirbo užsienyje, susitikdavo beveik kasdien, dažnai bendraudavo telefonu. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja, nes abiem tai daryti yra uždrausta. Kai mestas butelis sužalojo R., siūlė iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau R. atsisakė. Įvykio metu nebuvo jokio konflikto ir tai yra konstatuota teismo nuosprendyje. Tą patvirtino ir pats nukentėjusysis, jog mėtymasis plastikiniais buteliais įvyko juokų forma, iš neturėjimo ką veikti. Pažymėjo ir tai, kad ant apelianto nukentėjusysis nepyksta, nes žino, kad pastarasis nenorėjo jo sužaloti, o nebendrauja todėl, kad uždraudė ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas. Nukentėjusysis patvirtino ir tas aplinkybes, jog jo buvo atsiprašyta ne vieną kartą, atlyginta turtinė žala, kurią patyrė nukentėjusysis pirkdamas vaistus, taip pat iš dalies ir neturtinė žala.

3.6. Mano, kad padaryta veika atitinka BK 137 straipsnyje numatytos veikos požymius ir todėl turėtų būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalį, nes sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio eigoje, t. y. metant butelį. Tai, kad iš azarto ir inercijos mestas butelis buvo ne plastikinis kaip prieš tai mesti buteliai suprato tik tada kai jis atsitrenkė į nukentėjusįjį. Tikrai nesiekė jo sužaloti, nežinojo ir negalėjo žinoti bei numatyti, kad krepšiuose be plastikinių butelių bus ir stiklinis butelis, nes noras juokais pasimušti „bambaliais“ kilo staiga, iš nuobodulio ir neturėjimo ką veikti, viskas vyko nakties metu garaže, prieblandoje. Nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, nenumatė galinčių kilti padarinių, nes tikslo paimti ir į draugą be jokio priežasties mesti stiklinį butelį neturėjo. Sutinka, kad butelį, kaip ir prieš tai visus mestus, metė tyčia, nes vyko „bambalinis karas“, juos tyčia į nuteistąjį mėtė ir nukentėjusysis, pats to nesuprasdamas į nukentėjusįjį paleido, kaip vėliau paaiškėjo, ir stiklinį butelį, kuris sužalojo nukentėjusįjį. Atsiradusių pasekmių atžvilgiu apelianto veiksmai buvo neatsargūs, padaryti esant nusikalstamam nerūpestingumui, nes jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų atsiras tokie sunkūs padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

3.7. Skunde taip pat prašo, jeigu teismas konstatuotų, kad veika kvalifikuota tinkamai, paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesisijusią bausmę. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę būtina pažiūrėti ne vien kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti aspektu. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

3.8. Skundo autoriaus nuomone, teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę turėjo atsižvelgti į apelianto asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, į jo elgesio po nusikalstamo veikos padarymo, į nusikalstamos veikos padarymo priežastis, į tai, kad po nusikalstamos veikos visą laiką dirbo, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o taip pat ir administracinių nusižengimų, kad kritiškai vertina savo elgesį. Kasdien permąsto tos dienos įvykius, vis galvoja ką galėjo padaryti kitaip, patirti stiprūs išgyvenimai, nes sužalojo savo draugą, kurį pažįsta daugiau nei 30 metų. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus. Nagrinėjamu atveju paskirta žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmė nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir atvirkščiai - pasiekia iš esmės tik vieną - nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Taigi pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Dėl veikos kvalifikavimo

7. Apeliaciniame skunde keliamas V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, nesutinkant su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigiant, kad veika turi būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnį, nes sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl neatsargumo. Teisėjų kolegija, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apylinkės teismas teisingai nustatė V. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl kaltės formos ir tyčios rūšies. Pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Abi šias nusikalstamas veikas, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės skiria kaltės forma. Tačiau teigti, jog nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

9. V. K. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) durų tyčia metė į R. J. stiklinį butelį, dėl to nukentėjusiajam R. J. padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinės akies junginėje, kirstines žaizdas antakyje, nosyje bei kiaurines dešinės akies odenos žaizdas su stiklakūnio iškritimu ir sunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl kiaurinės dešinės akies odenos žaizdos su stiklakūnio iškritimu nukentėjusysis R. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo. Šie V. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo tiek dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo masto, tiek dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo. Tai objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 400/2021 (06) (1 t., b. l. 142-143), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto papildoma išvada Nr. pG 650/2021 (06) (1 t., b. l. 148), jog R. J. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, metant stiklinį butelį ir pataikant jam į dešinę akį. Būtent tokį R. J. sužalojimo mechanizmą nurodė ir pats nuteistasis V. K., bei nukentėjusysis R. J.. Taigi visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde V. K. neneigė, jog sunkiai sužalojo R. J., tačiau apeliuoja į tai, kad padarė tai neatsargiai, jo sužaloti nenorėjo, kadangi kvailiojant ir mėtantis plastikiniais buteliais vienas į kitą, jis iš inercijos paėmė nebe plastikinį, o stiklinį butelį ir būtent tokį sunkų daiktą metė į R. J.. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad V. K. norėjo ir siekė sužaloti savo draugą R. J., tačiau ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Ši aplinkybė rodo tik tai, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

11. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, jog jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromos dėl neatsargumo – nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas yra tais atvejais, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokai veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikisi, kad tokių padarinių bus išvengta. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).

12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta išvada, jog V. K., būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog mesdamas pakankamai sunkų daiktą – tuščią stiklinį butelį – į visai netoli jo sėdinčio nukentėjusiojo gyvybiškai svarbią kūno vietą (veidą) gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkius padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu V. K. sunkiai sužalojo R. J., veikdamas netiesiogine tyčia. Daryti priešingų išvadų apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl nuteistojo nesuvokimo, jog paimtas butelis yra stiklinis, o ne plastikinis, vertinamos kritiškai ir aukščiau nurodytos išvados nepaneigia. Šiame kontekste visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pastebėjimams, jog stiklinis butelis neabejotinai skiriasi nuo plastikinio tiek medžiaga, tiek forma, tiek svoriu. Tad jau vien jo paėmimo momentas, kad ir greitas, kaip traktuoja nuteistasis, vis tik leidžia identifikuoti paimto objekto medžiagos tvirtumo, jo sunkumo savybes, kurios iš esmės skiriasi nuo plastikinės taros vieneto. Neabejotina, kad nuteistasis galėjo ir turėjo tą suprasti, tuo tarpu deklaruojama spekuliacija dėl suvokimo elemento egzistavimo trūkumo norima pagrįsti neatsargios kaltės formą, kuri šiuo atveju iš esmės paneigta.

13. Kita skundo argumentų grupė susijusi su veikos padarymo vietos ginčijimu. Apeliantas grįsdamas savo poziciją dėl neatsargios kaltės formos bando įtikinti teismą, jog veiksmas vyko garažo viduje, o plastikiniai buteliai mėtymuisi buvo imami iš garaže buvusio maišo, kuriame jie buvo kaupiami paties garažo savininko. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino tiek gretindamas įvykio dalyvių, kitų liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek juos lygindamas su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis ir pagrįstai konstatavo, jog įvykio vieta buvo ten, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tai yra prie garažo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieštarauti, kad objektyviausi ir patikimiausi yra liudyto A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, praėjus nedaug laiko nuo įvykio, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d., pastarasis nurodė, jog alkoholiniai gėrimai buvo vartojami prie garažų, pritrūkęs cigarečių jis išėjo namo jų pasiimti, užtruko 20 min, tačiau grįžęs R. ir V. rado toje pačioje išgertuvių vietoje, prie garažų, R. sėdėjo ant ten buvusios kėdės, V. sėdėjo šalia (1 t., b. l. 100-101). 2021 m. rugsėjo 13 d., nukentėjusysis R. J. patvirtino, jog atėję prie garažų su A. jie atsisėdo ant kėdžių, kurios buvo prie plytų krūvos ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, kiek buvo tiksliai kėdžių nepamena, atėjęs V. taip pat atsisėdo ant kėdės, o stalas buvo atokiau (1 t., b. l. 47-48). Įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pateikta fotolentelė, patvirtina R. J. nurodytas aplinkybes apie plytų krūvą, bei stalą stovinį atokiau, prie sienos (1 t., b. l. 33-39). Tai, kad prie garažo nebuvo rastos kėdės ar buteliai nepaneigia aukščiau nustatytos įvykio vietos, kadangi pati įvykio vieta apžiūrėta tik 2021 m. liepos 28 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei laiko, tad natūralu, kad ji gali būti pakitusi, visgi esminės aplinkybės (plytų krūva, kurią minėjo R. J., stalo pozicija) yra išlikusi. Tuo tarpu skunde dėstomi deklaratyvaus pobūdžio argumentai apie tai, kad garažo savininkas liudytojas E. R. apklaustas teisme nurodė, kad prie garažo yra išmesta sena kolonėlė, ant kurios sėdima, todėl nėra poreikio iš garažo nešti kėdžių, jokiu būdu nepaneigia aukščiau nurodytų įvykio dalyvių dėstomų aplinkybių, jog jie sėdėjo ant kėdžių, esančių šalia plytų krūvos, juolab, kad nei vienas įvykių dalyvis nėra užsiminęs, jog jis sėdėjo ant kolonėlės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes dėl veikos padarymo vietos nustatymo ir pašalinęs bet kokias abejones pagristai konstatavo, jog ji atitinka kaltinime nurodytąją, tai yra veiksmas vyko prie garažų. Tokiu būdu nustačius veikos padarymo vietą (lauke, prie garažo), atmestini kaip nepagrįsti ir tie nuteistojo argumentai, jog butelius mėtymuisi su nukentėjusiuoju jis ėmė iš garaže buvusios dėžės ar maišo, nežiūrėdamas ir jų nesirinkdamas.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija, o nukentėjusysis R. J. buvo sužalotas tuo metu, kai nuteistasis V. K. ir R. J. kvailiodami prie garažo mėtėsi buteliais. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad vykstant išgertuvėms, kuriose dalyvauja trys asmenys, jų aplinkoje buvo butelių. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojo A. K. parodymai, jog pastarieji įvykio metu gėrė tiek alų plastikinėse talpose, tiek degtinę stiklinėje taroje. Tai, kad nuteistasis V. K. prisijungė jau prie išgėrinėjančių asmenų, tad nematė, kur jie buvo numetę jau vieną išgertą degtinės butelį, nepaneigia fakto, kad tokia tara buvo įvykio vietoje ir ji buvo panaudota nukentėjusiojo sužalojimo metu, juolab, kad liudytojo A. K. teigimu jie išgėrė ne vieną butelį degtinės. Apie tai, kad mėtėsi būtent tais buteliais, kuriuos patys išgėrė, o išgertus butelius metė į krūvą, ar kur papuola teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir R. J. (2 t., b. l. 175-176). Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad V. K. dar prieš pradėdamas aktyvius mėtymosi buteliais veiksmus, neabejotinai žinojo, kad jų aplinkoje yra ir stiklinės taros buteliai. Nuteistojo atliktų veiksmų sąmoningumą, valingumą ir tikslingumą rodo ir tos aplinkybės, jog stiklinės taros butelis į nukentėjusįjį buvo mestas vos iš 1 ar 2 metrų atstumo į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbią kūno vietą (veidą). Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo veiksmus vertinti neatsargumo kontekste neturi jokio objektyvaus pagrindo.

15. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į nuteistojo elgesį iškart po įvykio. Bylos medžiaga rodo, kad būtent V. K. pirmasis pasišalino iš įvykio vietos, jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė. Nors apelianto teigimu jis siūlęs iškviesti greitąją medicinos pagalbą, neva pylė mineralinį vandenį nukentėjusiajam į rankas siekiant pastarajam apsiprausti, tačiau tokių aplinkybių pats R. J. nepatvirtino. Priešingai, pasak liudytojo A. K. tai jis apvalė servetėlėmis kraujuojantį R. J. veidą, bei palydėjo jį namo. Analogiškai nurodė ir nukentėjusysis R. J.. Matydamas kraujuojantį draugą, apeliantas neabejotinai suvokė jį sužalojęs, tačiau elgėsi pakankamai abejingai ir pasyviai iškart po įvykio kilusiems padariniams.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai vadovaudamasis BPK nuostatomis nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, logiškai įvertino įvykių seką tarpusavyje, pašalino abejones ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas V. K. veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl bausmės

17. Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde prašo, neperkvalifikavus jo padarytos veikos, taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaip nurodyta pirmiau, skundžiamu nuosprendžiu V. K. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas paskirtas už sunkų nukentėjusiojo R. J. sveikatos sutrikdymą. Byloje nekyla abejonių, kad V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas gerai pažįstamam asmeniui (draugui) R. J. yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau nesutiktina su apylinkės teismo išvada, jog, tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimą ir izoliavus V. K. nuo visuomenės, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta nepakankamai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

18. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra ir svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

19. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

20. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės taip pat yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad be skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, t. y., jog V. K. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu nuobaudos negalioja, nusikaltimo metu dirbo UAB „B.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu vykdo individualią veiklą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis R. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. K. jo atsiprašė ne vieną kartą, jo atsiprašymas buvo nuoširdus, ant jo nepyksta, jam atleido, nes jau kitaip nebus, atlygino 300 Eur žalą vaistams (2 t., b. l. 177). Visa tai rodo, kad nuteistasis ir vėlesnėje nagrinėjamo įvykio stadijoje nebuvo abejingas sukeltoms pasekmėms nukentėjusiojo, atžvilgiu. Šiame kontekste negali būti ignoruojamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. dviejų asmenų (draugų) kvailiojimas mėtantis šalia rastais buteliais (plastikiniais, stikliniais), dėl ko nuteistajam pasirinkus sunkesnę tarą (stiklinį butelį) ir metant jį nukentėjusiajam, pastarajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be viso to, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, jog V. K. visiškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl R. J. gydymo padarytą turtinę žalą, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (3 t. b. l. 2). Maža to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu išsakė poziciją, kad nuteistasis jį sužalojo netyčia, nes abu kvailiodami mėtėsi buteliais (2 t. b. l. 175-178). Taigi, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pastarasis iš esmės švelnina nuteistojo padarytos veikos pavojingumą jo atžvilgiu, tuo tarpu nuteistojo elgesys po veikos padarymo vėlesnėje jo stadijoje rodo jo aktyvų gailestį bei siekį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nepaisant ginčijamos tyčios kryptingumo, iš esmės V. K. savo smurtinius veiksmus pripažino, dėl jų nuoširdžiai apgailestavo, visiškai atlygino turtinę ir iš dalies neturtinę žalą, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijoje numatytą vienintelę griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir nustatydamas 1 (vienerių) metų trukmę paskyrė aiškiai per griežtą ir neproporcingą bausmę.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju iš esmės reikštų vienintelį bausmės paskirties – nubaudimo – realizavimą. Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje objektyviai nebūtų pasiekti ir netektų prasmės. Tuo tarpu paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Todėl apskųstojo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu naikintina, nuteistajam skirtina bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo pačiu spręstinas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus arešto bausmę, bei nustatant maksimalų jos dydį – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo asmenybei, veikos pavojingumui, nėra per griežta ar neproporcinga.

24. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju būtent pozityvūs nuteistojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, nuteistojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką nuteistojo turimiems darbiniams ir socialiniams ryšiams. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą V. K. atidedant. Tokiu būdu neizoliuojant jo nuo visuomenės, o suteikiant jam galimybę pasitaisyti, toliau užsiimti darbine veikla bei atlyginti nusikaltimu padarytą ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, jam pirmą kartą skiriama ir arešto bausmė. Be to, V. K. yra gana jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), vykdo individualią veiklą, iš esmės pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo (šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t. y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo apeliantas būtų baustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindo V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje. Kartu su intensyvia priežiūra, V. K. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytos pareigos: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

27. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

V. K. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), t. y. įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą, bei bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti pareigas: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią V. K. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir V. K. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra 2023 m. sausio 25 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė