Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-587-236/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-26
Bylos Nr.: 2A-587-236/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.6.2Įskaitymas
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. 2A-587-236/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00009-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.18.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ASTIG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ASTIG“ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „ASTIG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ 22 930,41 Eur skolos, 103,19 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2015-09-08 sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo sutartį Nr. CVPIS(duomenys neskelbtini)/pp/17 (toliau – ir rangos sutartis). Pagal šią sutartį ieškovė visus numatytus darbus yra atlikusi ir tinkamai perdavusi atsakovei (užsakovei), kuri pretenzijų dėl atliktų darbų neturi. Ieškovė už atliktus darbus 2017-09-29 išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras iš viso 23 198,29 Eur sumai. Pagal rangos sutarties 4.5 punktą sąskaitas atsakovė turėjo apmokėti per 60 dienų, t. y. iki 2017-11-27. Rangos sutarties 10.1 punkte šalys susitarė, kad užsakovas nevykdantis įsipareigojimų, t. y. vėluojantis apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017-12-20 ieškovei sumokėjo 534,66 Eur. Kadangi tuo metu atsakovė jau vėlavo apmokėti sąskaitas 23 dienas, todėl ieškovės vertinimu, tą dieną atsakovė sumokėjo 266,78 Eur delspinigių, ir padengė dalį, t. y. 267,88 Eur skolos. Už laikotarpį nuo 2017-12-20 iki 2017-12-29 (9 dienos) nuo likusios neapmokėtos 22 930,41 Eur sumos ieškovė paskaičiavo 10,19 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo metu pretenzijų dėl atliktų statybos darbų pagal projekto sprendinius neturėjo, tačiau pažymėjo, kad ieškovė pagal rangos sutartį vėlavo atlikti statybos darbus 137 kalendorines dienas. Paaiškino, kad 2017-10-24 atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl delspinigių apmokėjimo, kurioje remiantis rangos sutarties 10.4 punkto nuostatomis paskaičiavo 23 502,47 Eur dydžio delspinigių. Kadangi atsakovė vėlavo ieškovei apmokėti ankstesnes sąskaitas (2016-03-31 sąskaitą vėlavo apmokėti 41 dieną, 2016-04-29 sąskaitą vėlavo apmokėti 12 dienų), išskaitė ieškovei mokėtinus (576,46 Eur ir 262,38 Eur) delspinigius ir pateikė ieškovei bendrą 22 663,63 Eur delspinigių reikalavimą, 2017-10-24 išrašydama PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2017-12-20 sumokėjo ieškovei 534,66 Eur sumą, kurią gavo iš ieškovės 23 198,29 Eur reikalavimo pagal 2017-09-29 PVM sąskaitas faktūras atėmusi 22 663,63 Eur reikalavimą pagal 2017-10-24 PVM sąskaitą faktūrą pateiktą ieškovei. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo delspinigius už pradelstas 23 kalendorines dienas, kadangi šiuo atveju delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 534,66 Eur sumos, o ne nuo visos 2017-09-29 PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, todėl delspinigių suma sudaro 6,15 Eur.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti 22 663,63 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-05-19 iki 2017-10-04 ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsakovė nurodė, kad pagal rangos sutartį darbų atlikimo terminas buvo pratęstas ir galutinai darbai turėjo būti pabaigti 2017-05-19, tačiau visi darbai buvo atlikti ir statybos darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas tik 2017-10-04. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad rangos sutarties 10.4 punkte šalys susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių mokėjimo / skaičiavimo nuo visos darbų vertės – 343 101,72 Eur, atsakovė paskaičiavo ieškovei 22 663,63 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

5. Ieškovė BUAB „ASTIG“ atsiliepime į priešieškinį prašė jo netenkinti. Ieškovė nurodė, kad darbų atlikimas vėlavo dėl labai nepalankių oro sąlygų. Be to, iki rangos sutartyje aptarto termino pabaigos, t. y. 2017-05-19, jau buvo baigta 98,94 proc. visų numatytų darbų, todėl atsakovė nesąžiningai skaičiuoja delspinigius nuo visos sutarties sumos. Nors darbų pabaigos terminas nebuvo įformintas rašytiniu susitarimu, tačiau atsakovė žinojo, kad yra nebaigta tik nežymi darbų dalis ir savo elgesiu sutiko, jog terminas būtų pratęstas. Ieškovė nesitikėjo, kad atsakovė skaičiuos delspinigius, nes ir ieškovė neskaičiavo delspinigių už pavėluotai apmokamas sąskaitas. Apie ketinimą skaičiuoti delspinigius atsakovė neinformavo ieškovės iki pat darbų priėmimo. Ieškovė taip pat prašė mažinti delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad jie yra labai dideli ir neprotingi. Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius. Ieškovė teigia, kad šis terminas, atsižvelgiant į tai, jog priešieškinį atsakovė pateikė tik 2018-01-29, turėtų būti taikomas laikotarpiui nuo 2017-05-19 iki 2017-07-28, t. y. delspinigiai skaičiuotini ne už 137 kalendorines dienas, o tik už 67 kalendorines dienas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-19 sprendimu ieškovės BUAB „ASTIG“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 22 930,41 Eur skolos, 103,19 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 543,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ priešieškinį tenkino iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteisė 3 000 Eur delspinigių, 20,22 Eur palūkanų ir 469,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitus priešieškinio reikalavimus atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė du kartus teikė ieškovei pretenziją dėl netesybų pagal rangos sutartį, t. y. 2017-10-24 ir 2017-12-12, tačiau nė vienoje iš jų nėra nurodoma apie reikalavimo įskaitymą, o tik pateikiama paskaičiuota delspinigių suma ir reikalaujama apmokėti pridedamą sąskaitą, todėl savo turiniu ir forma šios pretenzijos neatitinka CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatyto pranešimo apie įskaitymą esmės. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė pasinaudojo įskaitymo teise 2017-12-20 atlikdama bankinį mokėjimo pavedimą 534,66 Eur sumai, šio pavedimo paskirtyje nurodydama, kad apmokama „už renovacijos darbus galutinis apmokėjimas (duomenys neskelbtini) pagal PVM s/f ERA Nr. 5400 ir Nr. 5399“, kadangi šioje informacijoje, pateiktoje mokėjimo pavedimo paskirtyje, taip pat nėra nuorodos apie įskaitymą ir jo pagrindą. Todėl teismas sutiko su ieškove, kad iš pateiktos informacijos ieškovė iš tiesų galėjo vertinti šį mokėjimą kaip dalinį atsiskaitymą, o ne kaip vienašalį priešpriešinės prievolės įskaitymą. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad įskaitymas nėra įvykęs, o atsakovės prievolė ieškovei nėra pasibaigusi įskaitymu.

8. Teismas sutiko su ieškove, kad dalis 2017-12-20 atsakovės atlikto mokėjimo (534,66 Eur) pagrįstai buvo užskaityta kaip delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2017-11-27 iki 2017-12-20 (23 198,29 Eur x 0,05 proc. x 23 dienos = 266,78 Eur), sumokėjimas (CK 6.54 straipsnio 3, 4 dalys).

9. Teismas taip pat sutiko ir su atsakove, kad pasibaigus rangos sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui (2017-05-19), atsakovė įgijo teisę skaičiuoti sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties kainos (343 101,72 Eur), kaip tai buvo sutarta rangos sutarties 10.4 punkte.

10. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad rangos darbai negalėjo būti baigti laiku dėl svarbių priežasčių, nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių (rangos sutarties 14 punktas) ar išskirtinai nepalankių klimato sąlygų technologiniam procesui (rangos sutarties 5.2.3 punktas). Ieškovės pateikti duomenys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie tai, kad 2017 m. vasara buvo lietinga, teismo vertinimu, neįrodo, ne tik nenugalimos jėgos aplinkybių ar išskirtinai nepalankių klimato sąlygų technologiniam procesui, bet ir apskritai nepaaiškina, kodėl rangos darbai negalėjo būti baigti iki sutartyje numatyto ir šalių du kartus pratęsto termino (2017-05-19). Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. birželio mėn. buvo vykdomi tik teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo darbai, o 2017 m. spalio mėn. išvežtos atliekos. Be to, pagal rangos sutarties 14.3 punkto nuostatas sutarties šalis manydama, kad ji negali vykdyti sutarties įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, apie tai privalėjo pranešti kitai šaliai per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo.

11. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymą, taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių bei konstatavo, kad yra pagrindas skaičiuoti sutartines netesybas ieškovei už laikotarpį nuo 2017-07-31 iki 2017-10-04. Pritaikius senatį, delspinigių suma yra 10 979,25 Eur (343101,72 EUR x 0,05 proc. x 64 dienos). Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė akceptavo sutartį viešo konkurso būdu ir neturėjo galimybės individualiai derėtis dėl visų sutarties sąlygų ir pradelstų atlikti rangos darbų suma yra nedidelė, palyginus su visos sutarties kaina, kad netesybų taikymas, neatsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes ir reikšmę, būtų neproporcingas ir neteisingas, atsakovei priteistinas netesybas sumažino iki 3 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2018-11-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės UAB „ASTIG“ atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ 22 663,63 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pranešimas apie įskaitymą neatitinka CK 6.131 straipsnio 2 dalies nuostatų ir teismų praktikos, kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs imperatyvių reikalavimų įskaitymo pranešimui (turinio ir formos). Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl teisėto ir pagrįsto įskaitymo iš esmės nevertino įskaitymo pranešimo turinio.

12.2. Ieškovė nepaneigė, kad jai iš atsakovės pateiktų 2017-10-24 ir 2017-12-12 pretenzijų ir 2017-12-20 bankinio pavedimo nebuvo žinoma, kad atsakovė įvykdė įskaitymą. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas tik dėl įskaitymo negalimumo, kai ieškovei jau buvo iškelta bankroto byla neatsižvelgiant, kad įskaitymas atliktas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

12.3. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotos aplinkybės, jų vertinimai yra prieštaraujantys sprendimo rezoliucinei daliai. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nepatvirtinta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dėl itin blogų oro sąlygų negalėjo užbaigti laiku statybos rangos darbų. Tačiau tokia konstatuota faktinė aplinkybė patvirtina, kad ieškovė pažeidė rangos sutarties sąlygas – laiku atlikti sutartyje numatytus / aptartus statybos rangos darbus.

12.4. Aplinkybė, kad rangos sutartis buvo akceptuota viešojo pirkimo metu, ir teismo vertinimu tai neleido sutarties šalims individualiai tartis dėl sąlygų, negali būti vertinama kaip pagrindas teismui mažinti sutartimi sulygtą delspinigių dydį, paskaičiavimo tvarką. Šiuo atveju aplinkybė, kad dėl viešųjų pirkimų pobūdžio šalys negalėjo individualiai susitarti dėl sutarties sąlygų, neeliminuoja ieškovės civilinės atsakomybės už rangos sutartyje numatytų sąlygų netinkamą įvykdymą.

12.5. Delspinigių dydis buvo sumažintas nepagrįstai, nėra aiškūs teismo motyvai, pagrindai, kodėl buvo pasirinkta sumažinti iki 3 000 Eur, o ne kitas dydis.

12.6. Teismas, sumažindamas delspinigių dydį nevertino ne tik kriterijų, kurių pagrindu būtų teisinės prielaidos mažinti delspinigių dydį, tačiau ir pačios rangos sutarties pobūdžio.

12.7. Teismas, sumažindamas netesybų dydį, nepagrįstai nevertino bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių: 1) fakto, kad rangos sutarties vykdymo terminas ieškovės prašymu buvo pratęstas du kartus, suteiktais naujais terminais ieškovė nesinaudojo; 2) ieškovė be pateisinamų priežasčių pradelsė atlikti rangos sutartyje numatytus darbus 137 dienas; 3) per visą pradelstą darbų atlikimo laiką ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo ir / ar įvykdymo termino pratęsimo; 4) ieškovė yra verslo subjektas, todėl privalėjo įvertinti rizikas bei galimas pasekmes vykdant sutartinius įsipareigojimus.

12.8. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo realių nuostolių dydžio pagrįstumo. Nuostolius kreditorius privalo pagrįsti tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas arba kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Šiuo atveju ieškovė neteikė reikalavimo dėl netesybų mažinimo, todėl nekilo poreikio atsakovei teikti papildomus įrodymus dėl realiai patirtų nuostolių. Pažymėtina, kad tik baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas pareiškė reikalavimą dėl netesybų mažinimo.

Atsiliepimas

13. Ieškovė BUAB „ASTIG“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Divingas“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-11-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

13.1. Priešingai nei nurodė atsakovė, pretenzijomis ji neinformavo ieškovės apie būsimą įskaitymą. Pretenzijų turinys nepatvirtina ir paneigia atsakovės poziciją dėl būsimo įskaitymo.

13.2. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad mokėjimo pavedimui tariamai galima atlikti įskaitymą, kadangi mokėjimo pavedimo paskirtis yra pervesti lėšas kitam asmeniui, o ne kaip nurodė atsakovė – atlikti įskaitymą.

13.3. Atsakovė jokio pranešimo apie įskaitymą ieškovei nepateikė, todėl jokio įskaitymo ir neatliko. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda tik tuo atveju jeigu įskaitymas atliktas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos. Nei CK, nei teismų praktika nenumato automatinio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

13.4. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu iki pat baigiamųjų kalbų nesirėmė įskaitymu kaip atsakovės prievolės ieškovei pasibaigimo pagrindu. Atsakovė tik baigiamosiose kalbose nurodė, kad 2017-12-20 bankiniu mokėjimo pavedimu atliko įskaitymą.

13.5. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės reikalavimų dydį sumažino dviem pagrindais: 1) dėl aiškiai per didelių netesybų; 2) kadangi prievolė iš dalies buvo įvykdyta.

13.6. Atsakovės prašomos priteisti netesybos viršija daugiau kaip 6 kartus laiku neatliktų darbų sumą.

13.7. Priešingai nei nurodė atsakovė, darbų atlikimo terminai buvo pratęsiami, nesant savalaikio darbų finansavimo.

13.8. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neteikė reikalavimo dėl netesybų mažinimo, kadangi ieškovė 2018-10-26 vykusio teismo posėdžio metu ne tik tokį reikalavimą pareiškė, tačiau ir pateikė tokio prašymo faktinius ir teisinius argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pranešimo apie įskaitymą formos

16. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

18. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu. Šiuo atveju apeliantė, teigdama, kad prievolė sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus pasibaigė apskaičiuotų delspinigių (netesybų) įskaitymu, turi įrodyti įskaitymo atlikimo – pranešimo apie įskaitymą – faktą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog būtent ne ji turėjo įrodyti įskaitymo faktą, o ieškovė paneigti aplinkybę, kad jai buvo žinoma, jog ši įvykdė įskaitymą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliantė įskaitymą grindžia 2017-10-24 ir 2017-12-12 pretenzijomis bei 2017-12-20 atliktu mokėjimo nurodymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nė viename iš šių rašytinių įrodymų nėra nurodoma apie reikalavimo įskaitymą, o tik pateikiama reikalaujama sumokėti delspinigių suma, jų apmokėjimui pateikiama PVM sąskaita faktūra. Atitinkamai minėto mokėjimo nurodymo paskirtyje nėra aiškiai nurodoma, kad bus vykdomas įskaitymas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomų dokumentų turinys neatitinka CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatyto pranešimo apie įskaitymą esmės.

20. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl teisėto ir pagrįsto įskaitymo, kadangi tiek CK, tiek teismų praktikoje, nenurodoma imperatyvių reikalavimų įskaitymo pranešimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

21. Kaip jau minėta, pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, jame turi būti nurodoma prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu iki civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovei pranešė, jog įskaito priešpriešinius piniginius reikalavimus, t. y. kad įskaitymas įvyko. Pranešimo apie įskaitymą fakto nenustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat įvertinusi pateiktų pretenzijų ir mokėjimo nurodymo turinį sprendžia, kad šiuo atveju pretenzijose apeliantė tenurodė, kad ieškovė darbus baigė pavėluotai, todėl remiantis rangos sutarties nuostatomis paskaičiavo delspinigius ir jų apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Pretenzijose nėra užsimenama apie galimą įskaitymą, juolab kad ieškovė pateiktuose į pretenzijas atsakymuose nurodė nesutinkanti dėl paskaičiuotų delspinigių dydžio. Apeliantė, siekdama įskaityti ieškovės turimas mokėti netesybas pagal rangos sutartį, privalėjo įskaitymą atlikti laikydamasi teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Iš pateiktų pretenzijų nėra aišku, kad apeliantė įvykdys įskaitymą, juolab kad pervesdama mokėjimu pinigus ir nurodydama, kad vykdomas mokėjimas pagal rangos sutartį už konkrečias PVM sąskaitas faktūras, akivaizdžiai netinkamai formulavo, t.y. nepranešė apie prievolių įskaitymą. Savo ruožtu apeliantė nenurodė adekvačių argumentų, motyvų, kuriais remiantis tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turėtų pagrindą spręsti, kad apeliantė aiškiai pranešė apie ketinimą atlikti įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įskaitymo atlikimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad prievolių įskaitymo sandoris byloje nenustatytas.

Dėl rangos darbų atlikimo termino

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl apeliantės prievolės mokėti ieškovei 22 930,41 Eur už atliktus rangos darbus, t. y. pripažįstama, kad ieškovė, vykdydama rangos sutartį, apeliantės naudai atliko darbus už 343 101,72 Eur (rangos sutarties 3.1 punktas), kurių neapmokėta dalis sudaro 22 930,41 Eur. 2017-10-04 pasirašant atliktų darbų priėmimo aktą apeliantė nenurodė, kad pagal rangos sutartį atlikti darbai yra su trūkumais ar yra kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę. Ieškovė pateikė apeliantei 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija ERA Nr. 5399 21 949,22 Eur sumai ir 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija ERA Nr. 5400 1 511,37 Eur sumai už atliktus darbus. Taigi, faktiškai statybos darbai, dėl kurių atlikimo buvo susitarta rangos sutartimi, yra atlikti tinkamai, kitaip byloje nenustatyta, apeliantė darbus priėmė, todėl ieškovei atsirado teisė į apmokėjimą už atliktus darbus.

23. Apeliantė savo ruožtu nurodo, kad pagal rangos sutartį darbų atlikimo terminas buvo pratęstas ir galutinai darbai turėjo būti baigti 2017-05-19, tačiau perduoti buvo tik 2017-10-04, t. y. vėluojant 137 kalendorines dienas. Atsižvelgiant į tai, remiantis rangos sutarties 10.4 punktu apeliantė paskaičiavo 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos darbų kainos. Atitinkamai atsisakymą sumokėti visą kainą už pagal rangos sutartį atliktus darbus apeliantė grindė priešpriešinių reikalavimų (skolos už atliktus darbus ir delspinigių) įskaitymu.

24. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Rangos sutarties 5.1 punkte apibendrintai nurodytus darbus ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti per 6 mėnesius nuo rangos sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau kartu šiame sutarties punkte šalys susitarė dėl išlygos, pagal kurią, sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms ir dėl sutarties pratęsimo nesant finansavimo trukdžių, šalių susitarimu sutartis gali būti pratęsta 1 kartą 6 mėnesių laikotarpiui. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek truko ne nuo rangovo priklausančios aplinkybės, dėl kurių negalėjo būti atliekami darbai. Taip pat rangos sutarties 5.2.3 punkte numatoma, kad rangovui suteikiama teisė į darbų pabaigos termino pratęsimą, jeigu inter alia (be kita ko) išskirtinai nepalankios klimato sąlygos technologiniam procesui vykdyti. Be to, rangos sutarties 14.3 punkte numatoma, kad jei kuri nors sutarties šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar sužinojimo apie jų atsiradimą) informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jei užsakovas raštu nenurodo kitaip, rangovas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų savo įsipareigojimams, kurių vykdyti nenugalimos jėgos aplinkybės netrukdo, vykdyti. Todėl sutarties termino pratęsimas, esant rangos sutarties 5.2.3 punkte nustatytai sąlygai ar nenugalimai jėgai, nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu, teikiančiu pagrindą apeliantei reikalauti iš ieškovės delspinigių.

25. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nenustatyta rangos sutarties 5.2.3 punkte nurodyta sąlyga ar nenugalima jėga, teikianti pagrindą pratęsti rangos sutarties terminą. Kaip minėta, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė savo poziciją sutarties termino klausimu grindė nepalankiomis klimato sąlygomis, t. y. itin lietingu oru. Rangos sutarties 5.2.3 punkto sąlyga, teikianti pagrindą pratęsti sutarties terminą, suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Šalys šiuo atveju susitarė dėl konkrečios darbų atlikimo terminų keitimo tvarkos, t. y. kad darbų atlikimo termino pratęsimas nustatomas šalių rašytiniu susitarimu, todėl yra pagrindas teigti, kad rangos sutarties 5.2.3 punkte nustatytos sąlygos konstatavimas teikė pagrindą pratęsti sutarties terminą, kadangi ieškovė teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovei buvo žinoma apie likusių darbų atlikimo termino pratęsimo pagrindą, pretenzijų dėl to ji nereiškė. Atitinkamai egzistuojant force majeure aplinkybėms apie jas ieškovė turėjo informuoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar sužinojimo apie jų atsiradimą, ir pratęsti / nevykdyti savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį ieškovė turėjo teisę tik esant atsakovės rašytiniam sutikimui (rangos sutarties 14.3 punktas).

26. Taigi, laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, ieškovė, teigianti, kad itin nepalankiomis klimato sąlygomis nebuvo galimybės tęsti rangos darbų, todėl šių darbų pabaigos terminas buvo praleistas 137 dienas, turi pareigą įrodyti, kad ieškovė turėjo teisę į sutarties pratęsimą 137 dienoms pagal rangos sutarties 5.2.3 punktą ar esant force majeure bei kad laikėsi rangos sutartyje tokio termino pratęsimo procedūros. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties vykdymo metu klimatinės sąlygos neatitiko sutarties 5.2.3 punkte nurodytos sąlygos ar force majeure sudarančių sąlygų, teikiančių teisę į rangos sutarties termino pratęsimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017-05-19 buvo baigta 98,94 proc. visų numatytų darbų, o nuo 2017 m. birželio mėn. buvo vykdomi tik teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo darbai, todėl laikytina neįrodyta aplinkybė, kad lietus buvo pakankama priežastis pratęsti aplinkos sutvarkymo ir apželdinimo darbus, t. y. susiklosčius išskirtinai nepalankioms klimato sąlygoms technologiniam procesui vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad dėl itin blogų oro sąlygų ieškovė negalėjo baigti aplinkos sutvarkymo ir apželdinimo darbų, tokių aplinkybių nepatvirtina ir ieškovės 2016-12-12 raštas atsakovei, kuriame nurodoma, kad nuo 2016-12-01 statybos darbai yra stabdomi dėl nepalankių oro sąlygų, trukdančių atlikti darbus nepažeidžiant darbų atlikimo technologinių procesų. Šiuo atveju neva pritarimas dėl termino pratęsimo konkliudentiniais veiksmais nesudaro pagrindo laikyti, kad šalys susitarė dėl rangos darbų pabaigos termino pratęsimo, juolab kad pagal rangos sutarties nuostatas toks susitarimas turi būti rašytinės formos, kaip kad 2016-06-17 ir 2016-12-16 papildomuose susitarimuose dėl rangos darbų termino pratęsimo. Pažymėtina, kad 2016-12-16 papildomame susitarime nurodoma, kad rangos sutartyje numatytų atlikti darbų terminai pratęsiami iki 2017-05-19, kadangi atėjus žiemos laikotarpiui klimato sąlygos išskirtinai nepalankios technologiniam procesui vykdyti. Vadinasi, šalys jau kartą buvo sutarusios dėl nepalankių oro sąlygų, tačiau ne ginčo atveju.

28. Taigi, pagal šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas ir atitinkamai pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, konkrečiai – sutarties įvykdymo termino klausimu, buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pažeidė rangos sutartį, o sutarties pažeidimas lėmė sutarties 10.4 punkte nustatytą delspinigių skaičiavimą.

Dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo teisėtumo

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės prašomi priteisti 22 663,63 Eur dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir nusprendė juos sumažinti iki 3 000 Eur, atsižvelgiant į proporcingumo ir sąžiningumo principus. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad, visų pirma, rangos sutartį rangovė akceptavo viešo konkurso būdu, neturėdama galimybių derėtis dėl visų sąlygų, todėl nepagrįstai rangovui numatyta teisė skaičiuoti delspinigius nuo atliktų darbų sumos (rangos sutarties 10.1 punktas), o užsakovui – nuo visos sutarties sumos, nepriklausomai nuo pažeidimo dydžio (rangos sutarties 10.4 punktas). Visų antra, pradelstų atlikti rangos darbų suma yra nedidelė, palyginus su visos sutarties kaina.

30. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nurodydama, kad aplinkybė, jog rangos sutartis akceptuota viešojo pirkimo metu, negali sudaryti pagrindo mažinti sutartinių netesybų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

31. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad netesybų mažinimas visų pirma priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina.

32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo galimas, šis išaiškinimas – teismo precedentas, saistantis patį kasacinį teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015), juo teisėjų kolegija vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.

33. Pažymėtina, kad netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį.

34. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantė apskritai kvestionuoja netesybų mažinimo teisėtumo klausimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas išimtinėmis, išskirtinėmis situacijomis, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę a fortiori (ypač) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia, apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

35. Vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

Dėl teismo teisės mažinti netesybas ir mažintino dydžio

36. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

38. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

40. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės.

41. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja delspinigių sumažinimą tuo, kad jis iš esmės yra nemotyvuotas, neįvertinus teisinių prielaidų jų mažinimui bei visų faktinių aplinkybių. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino rangos sutarties sąlygų, numatančių teisę skaičiuoti delspinigius tiek ieškovės (rangovės), tiek atsakovės (užsakovės) atžvilgiu neproporcingumą, pradelstų atlikti rangos darbų apimtį ir kainą, palyginus su visa sulygtų atlikti darbų apimtimi bei kaina.

42. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-267-916/2015).

43. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nesumokėjo 22 930,41 Eur kainos iš 343 101,72 Eur visos darbų vertės, t. y. iš esmės 6 proc. visos rangos sutarties kainos. Pagal bylos duomenis, iki rangos sutartyje aptarto ir šalių pratęsto darbų termino pabaigos, t. y. 2017-05-19, buvo baigta 98,94 proc. visų numatytų darbų. Nėra duomenų, kad prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu apeliantė negalėjo naudotis sutarties dalyku (kadangi neatlikta darbų dalis tesudarė aplinkos sutvarkymą ir apželdinimą) ir nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantei nebuvo suteikta galimybės įrodinėti nuostolių dydžio, nes, toks reikalavimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas, nors toks prašymas ieškovės buvo pareikštas jos atsiliepime į priešieškinį. Vadinasi, apeliantė galėjo pagrįsti netesybas įrodinėdama nuostolius, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, neva paneigiančios pagrindą mažinti netesybų dydį, kad rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas du kartus, tačiau ieškovė šiuo terminu nepasinaudojo, darbai pradelsti atlikti be pateisinamų priežasčių 137 dienas, ieškovė elgėsi pasyviai vykdydama rangos sutartį ir dėl to kaip verslo subjektas, ieškovė turi prisiimti rizikas bei galimas pasekmes vykdant sutartinius įsipareigojimus, nesudaro pagrindo priteisti apeliantės prašomus 22 663,63 Eur dydžio delspinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati apeliantė tik 2017-10-24 pateikė pretenziją dėl skaičiuotinų delspinigių ir nuo rangos darbų termino pabaigos – 2017-05-19, t. y. 5 mėnesius neragino ieškovės kuo greičiau užbaigti darbus, pratęsti sutarties įvykdymo terminą ar aiškintis sutartinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis, nors 2016-12-12 raštu ieškovė informavo atsakovę apie vykdomų darbų sustabdymą. Todėl pati atsakovė (apeliantė) neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos, be to, pati laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus bei delsė, kol netesybų suma iš esmės sulygo įsiskolinimo dydžiui. Dėl to atsižvelgdama į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybų sumą iki 3 000 Eur nepažeidė materialinių teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, tinkamai jas taikė.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas, todėl netenkinamas, pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ar pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

48. Ieškovė pateikė prašymą dėl 1 045 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

49. Ieškovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti 1 045 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (1,3 x 1 289 Eur = 1 675,7 Eur), todėl 1 045 Eur dydžio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ASTIG“, juridinio asmens kodas 123098047, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“, juridinio asmens kodas 152007157, priteisti 1 045 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė