Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-5799-1169/2025, pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims M. D. ir antstoliui D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų (dėl teismo priimtų nutarčių) nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Antstolis 2025 m. kovo 20 d. pateikė šiuos papildomus rašytinius įrodymus: antstolės E. M. 2025 m. kovo 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo; antstolės B. Č. 2025 m. kovo 12 d. raštą Nr. S-25-129-8206 dėl informacijos pateikimo; antstolio S. R. 2025 m. kovo 13 d. patvarkymą Nr. S-25-102-7457 dėl informacijos pateikimo; antstolio A. B. 2025 m. kovo 14 d. raštą Nr. S-25-25-8227 dėl informacijos pateikimo; antstolio E. S. 2025 m. kovo 14 d. pranešimą Nr. S-25-181-10893 dėl informacijos pateikimo; antstolės G. Ž. 2025 m. kovo 17 d. raštą Nr. S-25-188-9390 dėl informacijos pateikimo; antstolio S. D. 2025 m. kovo 19 d. raštą Nr. S-25-156-7562 dėl informacijos pateikimo.

16. Skolininkas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos papildomus rašytinius įrodymus: antstolio 2025 m. kovo 17 d. lydraštį Nr. S-25-35-11596 ir raštą Nr. S-25-35-11578 dėl informacijos pateikimo.

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra vertinamas joks tiesiogiai su vykusiomis varžytynėmis susijęs klausimas, todėl apelianto pateiktas 2025 m. vasario 18 d. pranešimas Nr. S-25-35-7523 apie paskelbtas antrąsias varžytynes laikytinas nereikšmingu, todėl nurodyto dokumento apeliacinės instancijos teismas sprendžia neprijungti prie bylos. Tačiau yra pagrindas prie bylos prijungti antstolio bei skolininko pateiktus rašytinius įrodymus, kurie aktualūs sprendžiant dėl bendros iš skolininko išieškotinos skolos sumos dydžio ir pagrindo skolininkui priklausančio buto arešto panaikinimui egzistavimo. Kartu pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio taikyto turto arešto skolininko butui panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Iš vykdomosios bylos ir Antstolių informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad antstolio D. K. kontoroje 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. vykdomasis raštas Nr. e2-749-3727/2016 (toliau – vykdomasis raštas) dėl 33 723,63 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos (33 723,63 Eur) žalos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 307 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. D.. Minėto vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2016 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktu Nr. 2-DK-A-2159 areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas: 16 žemės sklypų. Išieškojimas iš skolininko 2018 m. balandžio 12 d. antstolio D. K. kontoroje buvo užbaigtas ir perduotas antstoliui V. Č. (užvestos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-18-116-3301 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti. Išieškojimas iš skolininko 2018 m. gruodžio 31 d. antstolio V. Č. kontoroje buvo užbaigtas ir perduotas antstoliui D. B. (užvestos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priverstinio vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį raštą atlieka iki šiol ir būtent šio antstolio veiksmai buvo apskųsti. Prie antstolio D. B. vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai.

21. Atliekant vykdymo veiksmus buvo areštuotas šis skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas:

1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (antstolio D. K. 2016 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktas Nr. 2-DK-A-2159V); UAB (duomenys neskelbtini) atliktos turto ekspertizės metu nustatyta, kad 2024 m. birželio 5 d. žemės sklypo vertė sudarė 21 000 Eur;

2) 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu: (duomenys neskelbtini) (antstolio D. B. 2022 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktas Nr. S-22-35-40284); UAB (duomenys neskelbtini) atliktos turto ekspertizės metu nustatyta, kad 2024 m. birželio 5 d. 1/2 žemės sklypo dalies vertė sudarė 26 500 Eur;

3) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2019-046122).

22. Skolininkas 2024 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti areštą skolininko butui, kuris 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-35-51393 buvo patenkintas. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, jog areštuotų žemės sklypų bendrą rinkos vertę sudaro 47 500 Eur, o bendras skolininko skolų mastas su prie išieškojimo prisijungusiais antstoliais – apie 35 000 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymu, antstoliui pateikė 2025 m. sausio 6 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė minėtą patvarkymą panaikinti. 2025 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S-25035-1902 pareiškėjo skundas netenkintas ir kartu su vykdomosios bylos kopija persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjo skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės nurodydamas, jog visa iš skolininko neišieškota suma tuo metu sudarė apie 33 457,99 Eur, t. y. neviršijo antstolio nurodytos 35 000 Eur sumos, todėl teismas sprendė, kad antstolis tinkamai vertino skolininko skolas, ir nustatęs, jog turto arešto mastas viršija skolininko skolų likutį, pagrįstai panaikino areštą skolininko butui.

23. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde nurodo, jog sutinka su antstolio nurodyta informacija ir įrodymais apie antstoliui vykdant priverstinio vykdymo veiksmus iš skolininko išieškotų sumų pareiškėjui atliktus mokėjimus, tačiau pažymi, kad antstolis pateikė ne visus vykdomosios bylos dokumentus ir patvarkymus, todėl pareiškėjui nėra aišku, ar antstolis tinkamai apskaičiuoja skolų likučius po atliktų išieškotų sumų paskirstymų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 17 d. likusi neišieškota skolininko skolų suma buvo 46 597,08 Eur, iš jų 29 885,01 Eur skola pareiškėjui, nes nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iš skolininko nėra išieškota nei skola, nei palūkanos, o antstolis nenurodo, kas sudaro 29 885,01 Eur sumą, t. y. ar į šią sumą įskaičiuotos ir palūkanos. Be to, minėta 46 597,08 Eur suma viršija antstolio deklaruojamą bendrą išieškotiną 35 000 Eur sumą. Iš šių atskirojo skundo argumentų akivaizdu, jog apeliantui nėra aišku, kokia yra konkreti būtent jam likusi neišieškota skolininko skolos dalis, jis nesutinka su nurodomu likusios skolos dydžiu skundžiamoje nutartyje, tačiau pats savo skaičiavimų nepateikia. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog Antstolių informacinė sistema neteisingai skaičiavo išieškotiną sumą, ir pateikia savo skaičiavimus, atliktus po kiekvieno išieškotų lėšų paskirstymo.

24. Iš byloje esančių vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad atliekant išieškojimo veiksmus iš skolininko pareiškėjui priteistos skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžiai keitėsi taip:

- 2016 m. birželio 15 d.: 33 723,63 Eur skola + 5 proc. metinės palūkanos nuo 33 723,63 Eur sumos + 307 Eur bylinėjimosi išlaidos = 34 030,63 Eur;

- 2016 m. gruodžio 31 d.: 33 723,63 Eur skola + 923,94 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (33 723,63 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 200 dienų) + 307 Eur bylinėjimosi išlaidos = 34 954,57 Eur;

- 2019 m. gruodžio 31 d.: 33 723,63 Eur skola + 923,94 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. + 5 058,54 Eur palūkanos už 2017–2019 metus (33 723,63 Eur x 0,05 proc. x 3 metai) + 307 Eur bylinėjimosi išlaidos = 40 013,11 Eur;

- 2020 m. kovo 5 d.: 33 723,63 Eur skola + 923,94 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. + 5 058,54 Eur palūkanos už 2017–2019 metus + 300,28 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 5 d. (33 723,63 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 65 dienos) + 307 Eur bylinėjimosi išlaidos = 40 313,39 Eur;

- 2020 m. kovo 6 d. pareiškėjui pervesta 7 480,84 Eur suma, iš kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsniu, bendra skolos suma turėjo būti dengiama tokia tvarka: 307 Eur bylinėjimosi išlaidoms, 6 282,76 Eur palūkanoms ir 891,08 Eur dalimi sumažinta skola, taigi, po nurodytų lėšų paskirstymo 2020 m. kovo 6 d. skola sudarė 32 832,55 Eur (33 723,63 – 891,08);

- 2020 m. balandžio 7 d.: 32 832,55 Eur skola + 148,42 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. (32 832,55 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 33 dienos) = 32 980,97 Eur;

- 2020 m. balandžio 8 d. pareiškėjui pervesta 5 124,39 Eur suma, iš kurios, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, bendra skolos suma turėjo būti dengiama tokia tvarka: 148,42 Eur palūkanoms ir 4 975,97 Eur dalimi sumažinta skola, taigi, po nurodytų lėšų paskirstymo 2020 m. balandžio 8 d. skola sudarė 27 856,58 Eur (32 832,55 – 4 975,97);

- 2020 m. liepos 2 d.: 27 856,58 Eur skola + 328,17 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. liepos 2 d. (27 856,58 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 86 dienos) = 28 184,75 Eur;

- 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui pervesta 11 089,82 Eur suma, iš kurios, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, bendra skolos suma turėjo būti dengiama tokia tvarka: 328,17 Eur palūkanoms ir 10 761,65 Eur dalimi sumažinta skola, taigi, po nurodytų lėšų paskirstymo 2020 m. liepos 3 d. skola sudarė 17 094,93 Eur (27 856,58 – 10 761,65);

- 2020 m. rugpjūčio 3 d.: 17 094,93 Eur skola + 74,94 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. (17 094,93 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 32 dienos) = 17 169,87 Eur;

- 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui pervesta 2 617,43 Eur suma, iš kurios, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, bendra skolos suma turėjo būti dengiama tokia tvarka: 74,94 Eur palūkanoms ir 2 542,49 Eur dalimi sumažinta skola, taigi, po nurodytų lėšų paskirstymo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skola sudarė 14 552,44 Eur (17 094,93 – 2 542,49);

- 2020 m. gruodžio 31 d.: 14 552,44 Eur skola + 299,02 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (14 552,44 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 150 dienų) = 14 851,46 Eur;

- 2023 m. gruodžio 31 d.: 14 552,44 Eur skola + 299,02 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. + 2 182,87 Eur palūkanos už 2021–2023 metus (14 552,44 Eur x 0,05 proc. x 3 metai) = 17 034,34 Eur;

- 2024 m. gruodžio 19 d. (ginčijamo patvarkymo dienai): 14 552,44 Eur skola + 299,02 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. + 2 182,87 Eur palūkanos už 2021–2023 metus + 705,69 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. (14 552,44 Eur x 0,05 proc. / 365 dienos x 354 dienos) = 17 740,02 Eur.

25. Iš to, kas nustatyta šios nutarties 24 punkte, akivaizdu, kad skolą pareiškėjui skundžiamo patvarkymo metu sudarė 17 740,02 Eur suma, o ne 42 393,82 Eur, kaip tą yra nurodęs pareiškėjas 2025 m. sausio 6 d. skunde dėl antstolio veiksmų, o kitiems kreditoriams – apie 17 200 Eur. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija kitiems kreditoriams paskaičiuotos apytikslės bendros išieškotinos sumos, kuri dėl skaičiuojamų palūkanų nuolat kinta. Įvertinus skolininko skolas kitiems kreditoriams iš Antstolių informacinės sistemos registro ir antstolio papildomai į bylą pateiktų duomenų, matyti, kad net ir 2025 m. liepos 16 d. skolininko skolos kitiems kreditoriams neviršija 20 000 Eur, o tai reiškia, kad skundžiamo patvarkymo priėmimo metu tikrai buvo mažesnės, nes į minėtą 20 000 Eur sumą yra įtraukti ir po skundžiamo patvarkymo atsiradę du nauji kreditoriai.

26. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

27. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Vis dėlto ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Kasacinio teismo praktikoje atskleista, kad turto arešto mastas siejamas su tinkamos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).

28. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

29. Teisingas aktualios areštuojamos skolininko turto rinkos kainos nustatymas yra svarbus tinkamo masto arešto pritaikymui, nes antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai tokios rinkos kainos nustatymas yra skirtas išieškotojo ir skolininko interesų balansui užtikrinti. Teisingos areštuojamo turto rinkos kainos nustatymas yra antstolio pareiga.

30. Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

31. Nagrinėjamu atveju dalis skolininkui priklausančio turto 2024 m. birželio 5 d. buvo įvertinta 47 500 Eur suma, pareiškėjas antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta tokia dalies areštuoto turto (žemės sklypų) vertė, neginčijo. Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog skundžiamo patvarkymo dienai vien areštuotų žemės sklypų bendra vertė buvo didesnė nei bendras visiems kreditoriams išieškotinos iš skolininko sumos dydis (skundžiamo patvarkymo metu apie 35 000 Eur, šiuo metu apie 38 000 Eur), kurį teisingai nustatė tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, o tai reiškia, kad antstolis pagrįstai sprendė panaikinti areštą, taikytą skolininko butui. Vien tai, kad antstolio priimtuose patvarkymuose dėl Antstolių informacinės sistemos skaičiavimo klaidos buvo nurodomos didesnės pareiškėjui iš skolininko išieškotinos sumos, dar nereiškia, jog yra pagrindas dėl to ir toliau taikyti areštą skolininko butui.

32. Kitų atskirojo skundo argumentų (dėl antstolio reikalavimo apmokėti už informacijos pateikimą ar už atliktą antrąjį turto įvertinimą; dėl skolininko parduodamo nekilnojamojo turto varžytynių rezultato) apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes nagrinėjamu atveju byloje yra vertinamas arešto skolininko butui panaikinimo pagrįstumo klausimas, o ne nagrinėjami visi vykdomojoje byloje antstolio atliekami veiksmai. Pažymėtina, kad apeliantas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko ir turėtų būti informuotas, kokia tvarka gali kelti klausimus dėl vykdomosios bylos eigoje antstolio atliktų atskirų veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolio 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymas dėl arešto skolininko butui panaikinimo yra priimtas nepagrįstai ir turėtų būti panaikintas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.