Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-02-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-5799-1169/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-25
Bylos Nr.
e2YT-5799-1169/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01166-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5799-1169/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01166-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Bliznikas, M. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. antstoliui Dariui Bliznikui pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-24-35-51393 (toliau – ir Patvarkymas), priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/09431, kurioje iš skolininko M. D. išieškoma skola pareiškėjui A. Š.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis Patvarkymu panaikino areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pareiškėjo įsitikinimu, buvo netinkamai nustatyta turto ir skolų apimtis, todėl Patvarkymu pažeidžiami išieškotojų interesai, sumažinama galimybė išieškoti skolas. Patvarkyme konstatuota, kad antstolių informacinėje sistemoje bendras skolų mastas su prisijungusiais antstoliais yra apie 35 000 Eur, o įvertintų sklypų vertė yra apie 47 500 Eur. Pareiškėjo nuomone, antstolis nurodo netinkamas išieškojimo sumas, nes vien tik skola pareiškėjui sudaro 42 393,82 Eur, o pareiškėjui išieškotina suma iš viso sudaro 48 553,47 Eur. Sudėjus kartu ir kitiems kreditoriams turimas skolas išieškotina suma yra 60 000 Eur, todėl akivaizdu, kad parduodamo varžytinėse turto nepakaks atsikaityti su kreditoriais. Pareiškėjas mano, kad yra būtina įvertinti aplinkybę, jog žemės sklypai jau buvo pardavinėjami iš varžytinių 2 kartus, paskutinė varžytinėse parduodamo turto vertė buvo 28 500 Eur, tačiau neatsirado pirkėjų už nurodytą kainą, nes žemės sklypas skolininkui priklauso bendrąja daline nuosavybe ir nėra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka. Nukritus medienos supirkimo kainoms, žemės sklypų vertė yra ženkliai mažesnė, tai patvirtina ir neįvykusios varžytinės. Taigi žemės sklypų nepakanka ir yra būtina areštuoti ir vykdyti išieškojimą iš Buto, tačiau antstolis panaikino Buto areštą, suteikdamas skolininkui galimybę sumažinti turimą turtą, išvengti prievolių įvykdymo, nes pats skolininkas labai ilgą laiką nesiima jokių aktyvių veiksmų įsiskolinimams sumažinti, o tik siekia vilkinti išieškojimo procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. gavo skolininko M. D. prašymą, peržiūrėti antstolio pritaikytų areštų sąrašą, nes arešto dydis viršija skolos likutį. Buvo prašoma panaikinti areštą Butui, nes skolų išieškojimui užtenka miško sklypų. Turto ekspertas atliko turto ekspertizę ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3.0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2024 m. birželio 5 d.), yra 21 000 Eur. 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5,5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2024 m. birželio 5 d.), yra 26 500 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 27 punktu, kuriame nustatyta antstolių prisijungimo prie išieškojimo tvarka, prie antstolio Dariaus Blizniko vykdomo išieškojimo iš skolininko M. D. turto yra prisijungę ir kiti antstoliai. Antstolių informacinėje sistemoje matyti, kad bendras skolų mastas su prisijungusiais antstoliais yra apie 35 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įvertintų žemės sklypų bendra vertė yra 47 500 Eur, o skolininko M. D. skolų mastas yra apie 35 000 Eur, Patvarkymu panaikintas areštas Butui. Antstolis nurodė, kad išieškotojo atstovas prideda elektroninės vykdomosios bylos Nr. 0035/18/09431 ekrano nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kad vykdomojoje byloje yra išieškotina suma 34 035,63 Eur, išieškota 23 312,48 Eur skolos, likusi išieškoti skola vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/09431 yra 16 081,34 Eur, tačiau pareiškėjas be jokių įrodymų ar skaičiavimų teigia, kad jam skolininkas yra skolingas 42 393,82 Eur, nors jam šioje vykdomojoje byloje jau išieškota 26 312,48 Eur.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad jo skola pareiškėjui sudarė 34 030,63 Eur ir 8 363,19 Eur palūkanas. 2025 m. sausio mėn. skola su palūkanomis sudarė 16 099,04 Eur. Pareiškėjas pateikdamas skundą nurodė realybės neatitinkančius faktus galimai norėdamas apgaulės būdu suklaidinti antstolį ir teismą, kad nebūtų panaikintas areštas Butui, o suinteresuotas asmuo M. D. būtų apšmeižtas ir pareiškėjas galėtų gauti jam nepriklausančių piniginių lėšų. Pareiškėjas turi galimybę perimti skolos likutinės vertės turtą, tačiau pats pareiškėjas nurodo, kad medienos kainos laikinai nukritusios, siekia kuo pigiau nupirkti turtą arba kad suinteresuotam asmeniui priklausantis turtas būtų parduotas už kuo mažesnę kainą, neatsižvelgiant į dabartinę situaciją, nors ir gauna 5 proc. palūkanas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai akcentavo savo skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad antstolis ir dabar nesugeba tinkamai atlikti pareigų, neteikia teismui tinkamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie skolų likučius, apmokėtas skolas. Pareiškėjas sutinka su antstolio teikiamais įrodymais dėl išmokų pareiškėjui, tačiau antstolis taip ir nepateikė teismui duomenų apie skolos likučius, palūkanų įsiskolinimą, kuris nuolatos kinta. Pareiškėjo nuomone, antstolio vykdomojoje byloje, kurios išrašas pateikiamas su skundu, yra netvarka. Iš išrašo matyti kitokie ir prieštaringi duomenys, nes duomenyse iš elektroninės vykdomosios bylos nurodoma, kad pareiškėjas skolininkui yra skolingas 42 393,82 Eur. Jeigu ši skola yra mažesnė, tai antstolio atsakomybė yra ją koreguoti ir skelbti tinkamą. Vienas iš tokių netinkamų antstolio veiksmų įrodymų yra paties antstolio 2024 m. rugsėjo 17 d. patvarkymas Nr.S-24-35-37336, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui liko išieškoti 29 885,01 Eur skolos, tačiau nenurodoma ar čia tik skola, ar kartu ir netesybos. Vien tik pastarajame patvarkyme nurodytų neišieškotų skolų likutis yra ne mažiau kaip 46 595 Eur, ši suma ženkliai skiriasi nuo antstolio nurodomų 35 000 Eur sumos. Antstolis į bylą pateikė ne visus vykdomosios bylos dokumentus, patvarkymus, tokiu būdu net šioje byloje piktnaudžiaudamas procesine padėtimi, ribodamas teismui ir proceso šalims informacijos kiekį. Pažymima, kad antstolis reikalauja apmokėti už informacijos pateikimą, nors antstoliui tai yra privalu. Antstolis elgiasi nesąžiningai, nes iš pareiškėjo buvo nepagrįstai reikalaujama apmokėti turto įvertinimą 2024 metais. Iš antstolio 2020 m. kovo 26 d. patvarkymo Nr.S-20-35-9317 yra matyti, kad tas pats turtas jau buvo įvertintas to paties vertintojo UAB „Verslavita“, kuri buvo nustačiusi 1/2 dalies žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5.5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kuri, vertes nustatymo dieną yra 27 100 Eur. Nurodyto žemes sklypo 1/2 dalies rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2024 m. birželio 5 d.) buvo 26 500 Eur. Skirtumas turto verčių yra pernelyg mažas, kad galėtume įžvelgti būtinumą vertinti tą patį turtą iš naujo, o kreditorius įsakmiai antstolio buvo verčiamas apmokėti šias išlaidas. Iš 2025 m. sausio 23 d. patvarkymo Nr. S-25-35-31751 yra matyti, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytinių už 38 000 Eur, tai įrodo, jog antrosiose varžytinėse jis bus pardavinėjamas už 30 400 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09431 dėl 33 723,63 Eur skolos, 307 Eur žyminio mokesčio ir 8 385,05 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. D. išieškotojui (pareiškėjui) A. Š. pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-749-3727/2016.

Vykdymo procese prie išieškojimo iš M. D. yra prijungtos ir kitos vykdomosios bylos: 0102/12/02619, 0102/12/03218, 0181/24/01632, 0009/13/03979, 0009/14/00497, 0179/23/11342, 0102/14/00989, 0009/14/04013, 0181/24/01729, 0129/15/00241/1, 0009/15/03982, 0181/24/01756, 0102/15/01819, 0102/16/00944, 0181/16/02063, 0102/17/00111, 0188/17/00412, 0102/17/00839, 0102/17/00865, 0156/17/01059, 0156/19/00218, 0102/19/00224, 0009/19/01775, 0181/24/02243, 0181/19/01103, 0035/19/01776, 0025/19/01983, 0035/20/00452, 0102/20/00543, 0104/22/00941, 0181/21/01120, 0104/22/00835, 0104/22/00836, 0181/21/01371, 0181/21/01466, 0181/21/01479, 0181/22/00797, 0181/23/00158, 0181/23/00177, 0181/23/00178, 0181/23/00179, 0181/23/00438, 0181/23/01222, 0181/23/01635, 0181/24/00709, 0181/24/01093.

2016 m. rugsėjo 16 d. antstolio Dariaus Kisieliaus turto arešto aktu Nr. 2-DK-A-2159V areštuotas M. D. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3.0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. kovo 27 d. antstolis Darius Bliznikas priėmė patvarkymą areštuoti turtines teises Nr. S-19-35-9191, kuriuo buvo areštuotos skolininko M. D. esamos ir būsimos turtinės teisės. 2022 m. lapkričio 15 d. antstolio Dariaus Blizniko turto arešto aktu Nr. S-22-35-40284 areštuota 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5.5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), areštuotas 2019 m. rugpjūčio 9 d. (pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. 2019-046122).

Antstolis Darius Bliznikas 2024 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-35-22990. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. birželio 5 d. buvo 21 000 Eur, o 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. birželio 5 d. buvo 26 500 Eur.

2024 m. gruodžio 10 d. M. D. pateikė prašymą antstoliui panaikinti areštą Butui, kurį antstolis Darius Bliznikas skundžiamu Patvarkymu tenkino.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Patvarkymu, teigdamas, kad areštuotų M. D. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nepakanka padengti visoms M. D. skoloms.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 1–32 prieduose yra antstolio priimamų dokumentų patvirtintos formos, kuriose aiškiai nurodomas dokumentų turinys. Antstolio priimamuose dokumentuose, be kita ko, privalo būti nurodoma vykdomojo dokumento pavadinimas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija / pareigūnas, vykdomojo dokumento data, skolininkas, išieškotojas, išieškojimo dalykas. Šie duomenys yra nurodomi priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir iki vykdomosios bylos užbaigimo iš esmės nesikeičia, nes šių duomenų paskirtis yra identifikuoti konkretų priverstinai vykdomą reikalavimą. Nagrinėjamu atveju išieškojimo dalykas yra piniginis reikalavimas, o išieškojimo aprašymas yra vykdomajame dokumente (šiuo atveju vykdomajame rašte) nurodoma konkreti suma, kuri viso vykdymo proceso metu turi būti išieškota ir ji nekinta viso proceso metu.

Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. antstolio patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo nustatyta, kad minėto patvarkymo surašymo dieną likusi neišieškota iš skolininko suma sudarė 46 597,08 Eur, iš jų skola pareiškėjui sudarė 29 885,01 Eur. Iš paties pareiškėjo su skundu antstoliui pateiktų antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad skolininko likusi neišieškota suma pareiškėjui yra 16 081,34 Eur. Antstolis, remdamasis antstolių informacinės sistemos duomenimis, skundžiamame Patvarkyme nurodo, kad M. D. bendras skolų dydis su prisijungusiais antstoliais yra apie 35 000 Eur. Pareiškėjas išieškomos sumos dydį ginčija, skunde nurodydamas, kad M. D. skola sudėjus visų kreditorių reikalavimus, būtų artima 60 000 Eur, nes vien pareiškėjui iš skolininko išieškotina suma sudaro 48 553,47 Eur. Iš pareiškėjo skundo ir papildomų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas išieškotinos skolos dydį suvokia ne kaip faktiškai likusią neišieškotą skolos dalį, o kaip antstolio patvarkymuose nurodomą „piniginį išieškojimą“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant reikalingą turto arešto mastą, turi būti vadovaujamasi faktine likusia neišieškota skolos suma, o ne išieškojimo aprašymu, t. y. antstolio dokumentuose pagal vykdomąją raštą nurodoma viso vykdymo proceso metu nekintančia suma. Kadangi 2024 m. rugsėjo 17 d. duomenimis, skolininko likusi neišieškotų skolų suma sudarė 46 597,08 Eur (skola pareiškėjui – 29 885,01 Eur), likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma – 664,58 Eur, o skundo pateikimo metu skola pareiškėjui sudarė jau 16 081,34 Eur, tai vien pareiškėjo neišieškotos skolos daliai sumažėjus 13 803,67 Eur (46 597,08 Eur – 16 081,34 Eur), visa neišieškota suma sudaro apie 33 457,99 Eur, t. y. neviršija antstolio nurodomos 35 000 Eur sumos, todėl nėra pagrindo abejoti antstolio nurodomais duomenimis.

Remiantis bylos duomenimis, 2024 m. birželio 5 d. buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turto vertinimai, kurių metu nustatyta, kad bendra šių žemės sklypų vertė yra 47 500 Eur. Pareiškėjo nuomone, sklypų vertė yra ženkliai mažesnė dėl neįvykusių varžytinių.

Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė antstolio 2024 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. S-24-35-26566, kuriuo buvo nustatyta žemės sklypų vertė. Antra, turtas areštuojamas atsižvelgiantį jo rinkos vertę, o ne galimą kainą varžytinėse. Trečia, pagal, kadangi antrosios varžytinės neįvyko ir byloje nėra duomenų, kad kuris nors kreditorius būtų sutikęs paimti perduodamą turtą, vykdomojoje byloje turės bus rengiamos naujos varžytinės ir žemės sklypai vėl galės būti parduodami už vertinimo metu nustatytą rinkos vertę. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei pardavus skolininko turtą varžytinėse, gautų lėšų nepakaktų skoloms padengti, antstolis turėtų teisę iš naujo spręsti dėl arešto taikymo skolininko Butui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis tinkamai vertino skolininko skolas, ir nustatęs, kad turto arešto mastas viršija skolininko skolų liktų, pagrįstai panaikino areštą Butui, todėl pareiškėjo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė