Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėjas E. Žukauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-557/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16297-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.2.

2020 m. sausio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos):

· dėl 2019 m. balandžio 20 d. epizodo - 15 parų arešto bausme;

· dėl 2019 m. birželio 28 d. epizodo - 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmės sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prilyginant vieną arešto parą dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta 90 parų arešto bausmė, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. baudžiamąjį įsakymą, sudarančią 46 dienas, ir laikino sulaikymo laiką nuo 2019-04-20 iki 2019-04-22 (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta galutinė bausmė – 42 paros arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. L. po arešto bausmės atlikimo.

Nuosprendžiu priteista iš D. S. nukentėjusiajai I. L. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 65,78 Eur nukentėjusiosios I. L. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. nuteistas už tai, kad 2019-04-20 apie 21.45 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo sugyventinei I. L. tyčia kumščiu sudavė 3–4 kartus į pakaušį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. L. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, D. S. nuteistas ir už tai, kad 2019-06-28 apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs sugyventinei I. L. už plaukų, trenkė apie 5 kartus jos galvą į sieną, po to suėmęs rankomis už pažandžių juos spaudė, kumščiu sudavė į veidą daugiau kaip 5 kartus ir mažiau nei 10 kartų, ir nenustatytu būdu padarė kitus kūno sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės pusės akies vokuose–skruoste, kairiame žande, pažandžiuose, dešiniame smilkinyje, pakaušyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, pilve, kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, t. y. nukentėjusiajai I. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl bausmės

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą D. S. skyrė arešto bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas D. S. už padarytus du tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmes, mažesnes už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, būdamas anksčiau du kartus teistas taip pat už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas (vieną kartą – už fizinio smurto pavartojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją) ir turėdamas neišnykusį teistumą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, į nustatytą D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad D. S. nedaro reikiamų išvadų, toliau daro nusikalstamas veikas ir pakartotinis laisvės apribojimo bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame kodekse numatytų bausmės skyrimo tikslų. Tačiau, apylinkės teismo nuomone, vertinant D. S. padarytus nusikaltimus pagal jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, bei tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, neapsunkino bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą moralinę žalą, laikytina, kad dar nėra tikslinga skirti jam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, o tikslinga skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, nes ši bausmė yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas skirti D. S. arešto bausmę priimtas netinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius ir padarytas veikas apibūdinančius bylos duomenis, todėl negali būti pripažintas teisingu.

9. Nors, bylos duomenimis, D. S. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarė būdamas teistas, tačiau, priešingai nei konstatavo skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje D. S. nuteistas už veikas, padarytas 2019-04-20 ir 2019-06-28, t. y. dar prieš priimant Tauragės apylinkės teismo 2019-07-22 baudžiamąjį įsakymą, kuriuo D. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto (t. 2, b. l. 38–40) už veiką, kurią padarė 2019-04-14, t. y. iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarymo. Tauragės apylinkės teismo 2019-01-24 baudžiamuoju įsakymu D. S. buvo nubaustas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (t. 2, b. l. 35–37). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismo išvada, kad pakartotinis laisvės apribojimo bausmės skyrimas D. S. neleistų pasiekti baudžiamajame kodekse numatytų bausmės skyrimo tikslų, nėra pakankamai pamatuota. Akivaizdu, jog reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, į kurias atsižvelgė teismas, skirdamas bausmę 2019-07-22 teismo baudžiamuoju įsakymu, esmingai nepasikeitė ir sprendžiant bausmių skyrimo klausimą nagrinėjamoje byloje, išskyrus tai, kad po pirmojo 2019-01-24 nuosprendžio priėmimo yra padarytos dar dvi naujos nusikalstamos veikos (2019-07-22 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo atveju – viena nauja nusikalstama veika). Kolegijos nuomone, paaiškėjus, kad po pirmojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis padarė ne vieną, bet tris naujus analogiškus nusikaltimus, šiuos kaltinamojo veiksmus galima įvertinti ir negriežtinant skiriamos bausmės rūšies, tačiau parenkant didesnio dydžio tos pačios rūšies bausmes.

10. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant D. S. padarytus nusikaltimus, dėl kurių jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, byloje nesant duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, skirti D. S. arešto bausmę, kuri savo esme yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis bei į tai, kad dėl paskirtos arešto bausmės, apelianto teigimu, jis gali būti atleistas iš darbo, be to, neturės galimybės pasirūpinti savo ūkiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas D. S. už padarytus nusikaltimus, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti savo rūšimi švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės suvaržymu, nes areštas nagrinėjamu atveju yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nuteistojo asmenybei, todėl neteisinga bausmė. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kolegijos vertinimu, bausmės tikslai nuteistajam D. S. gali būti ir bus pasiekti, paskyrus jam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. S. per šį laikotarpį nuo 22. 00 val. iki 6.00 val. būti namuose, ir tęsti darbą. Kadangi nuteistasis nusikalto, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, kolegija nemato jokio pagrindo už analogiškus pakartotinius nusikaltimus skirti apelianto pageidaujamą viešųjų darbų bausmę, kuri akivaizdžiai neturėjo poveikio antivisuomeniškoms nuteistojo nuostatoms pakeisti. Parenkant bausmių dydį, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva pripažinti BK 60 str. 1 d. 13 p. numatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau į nusikaltimų recidyvą taip pat atsižvelgia, skirdamas bausmę. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir tai, kad nuteistasis sistemingai daro tyčinius smurtinius nusikaltimus, jam skiriamos griežtesnės už sankcijos vidurkį bausmės. Atitinkamai yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės dydžio nustatymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip pat patikslinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžią.

Dėl neturtinės žalos dydžio

11. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai I. L. priteistu 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 500 Eur atsižvelgdamas į tai, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir priteista suma jam būtų nepakeliama finansinė našta.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

13. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

15. Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (kai dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki beveik 2000 Eur. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. S. 2019-04-20 ir 2019-06-28 smurtavo prieš savo sugyventinę I. L., pirmu atveju suduodamas jai tyčia kumščiu 3–4 kartus į pakaušį ir tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, antru atveju tyčia sugriebęs sugyventinei I. L. už plaukų trenkė apie 5 kartus galvą į sieną, po to suėmęs rankomis už pažandžių juos spaudė, kumščiu sudavė daugybinius smūgius į veidą ir nenustatytu būdu padarė kitus kūno sužalojimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2019-07-01 išvadoje Nr. G 288/2019 (10) konstatuota, kad nukentėjusiajai I. L. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame antakyje – akies vokuose – skruoste, kairiame žande, pažandžiuose, dešiniame smilkinyje, pakaušyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, pilve, kairėje šlaunyje, muštinė žaizda kairiame antakyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 107).

16. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose nežymiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą I. L. dėl dviejų prieš ją padarytų smurtinių nusikaltimų patirtos neturtinės žalos dydį – 1 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo priimtas sprendimas, be kitų reikalavimų, atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą dėl iš jo priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo. Vien tai, kad, apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos nėra didelės (duomenų apie gaunamas pajamas D. S. teismui nepateikė, tačiau, bylos duomenimis, jis dirba, be to, kaip pats nurodo, ūkininkauja), nesudaro pagrindo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti, nes jis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams (I. L. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra aiškiai per didelis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistajam D. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-04-20 I. L. sukelto fizinio skausmo) paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti darbą,

nuteistajam D. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-06-28 I. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti darbą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti darbą. Į bausmės laiką įskaityti D. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Nuteistajam D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. L. – vykdymo pradžią nustatyti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (2020 m. sausio 30 d.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.