- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-168-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., A. J. G., R. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. R. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. G., R. B., D. R., dėl teismo sprendimo pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-586-2017 nevykdymo.
2. Suinteresuotas asmuo D. R. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02311. Nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-6147-386/2019 pagal jos skundą atsakovei VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (4.4.2) KLS-1194 „Dėl klaidos ištaisymo nekilnojamojo turto registre“ ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. CSPR. Teigė, kad minėtoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., priklausomybės. Kadangi vykdomosios bylos Nr. 0010/18/02311 vykdomieji veiksmai yra susiję su minėtu garažu, todėl jos vykdymas turi būti sustabdytas kol bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-6147-386/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi suinteresuoto asmens D. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
3.1. Įvertinęs suinteresuoto asmens prašyme nurodytas aplinkybes bei motyvus teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį tenkinti.
3.2. Pažymėjo, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/02311, kurioje skolininkė D. R. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-14 sprendimu įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą –prašymą tenkinti – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02311. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apeliantė yra įvykdžiusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 ir 2017-12-13 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/201, išskyrus dalį dėl įpareigojimo per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą atstatyti garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtą pietinę sieną pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
4.2. Patenkinus apeliantės skundą administracinėje byloje Nr. eI-6147-386/2019, susidarytų situacija, kad garažo nuosavybė atitektų tik apeliantei ir būtų pagrindas pripažinti, kad visos vykdomosios bylos bei teismų procesiniai sprendimai įvykdyti.
4.3. Patenkinus apeliantės skundą administracinėje byloje Nr. eI-6147-386/2019 ar atmetus pareiškėjo pareiškimą, iki minėtų sprendimų priėmimo dienos susidaro grėsmė, kad baudų dydis, t. y. skolinis įsipareigojimas išieškotojams, kuris yra skaičiuojamas už kiekvieną sprendimo ir nutarties neįvykdymo dieną, stipriai paveiks apeliantės turtinę padėti, dėl ko gali kilti galimas nemokumas.
4.4. Patenkinus apeliantės skundą administracinėje byloje Nr. eI-6147-386/2019 ar šioje civilinėje byloje nutarus, kad pareiškėjo pareiškimas atmestinas, apeliantei būtų apsunkinta galimybė minėtas sumas išsieškoti įstatymų nustatyta tvarka bei tai kainuotų papildomas sumas (teisinės išlaidos).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. J. G. su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6147-386/2019 atmetė D. R. skundą.
5.2. Priešingai nei teigia D. R., teismo sprendimas yra neįvykdytas ne tik dėl įpareigojimo atstatyti garažo sieną, o konkrečiai vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02311 D. R. nėra įvykdžiusi pareigos pašalinti savavališkai įrengto įėjimo gyvenamojo namo rytinėje pusėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė teismui 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė dokumentų paketą: 2019 m. gruodžio 8 d. skundą (su priedais) antstoliui A. S., turto arešto aktus, kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau bei kai kurių nebuvo galima pateikit anksčiau, apeliantei siekiant paneigti atsiliepimą pateikusio asmens argumentus, bei atsižvelgiant į tai, kad jie neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1021-943/2018 ir joje nurodytą praktiką).
11. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
13. Apeliantė ir prašyme pirmosios instancijos teisme ir skunde iš esmės remiasi vienintele faktine aplinkybe, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-6147-386/2019 pagal jos skundą atsakovei VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (4.4.2) KLS-1194 „Dėl klaidos ištaisymo nekilnojamojo turto registre“ ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. CSPR. Jos nuomone, nesustabdžius vykdymo veiksmų jos finansinė padėtis blogės, o tenkinus skundą minėtoje administracinėje byloje apeliantė susidurs su papildomais sunkumais susigrąžinant nepagrįstai sumokėtą baudą ir tai kainuos papildomas išlaidas.
14. Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis dar neįsiteisėjęs. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014-01-23nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017).
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6147-386/2019 D. R. skundas atmestas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Tai reiškia, kad administracinis teismas apeliantės reikalavimo, kurio tikėtinu pagrįstumu ji remiasi šioje byloje, netenkino. Taigi, apeliantė tikėtinai nepagrindė savo prašymo, t. y. neįvykdė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, teismo nutarties (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į teismo sprendimo įvykdymą iš dalies, aplinkybių, kurios gali lemti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą (turtine prasme) nurodymą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus išnagrinėtas antstolio pareiškimas, todėl nurodyti apeliantės argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė savo prašymo bei neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė –vykdymo proceso sustabdymas. Nesant būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Apeliantė ir atsiliepimą pateikęs asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Teismas pažymi, jog remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais kai pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
24. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant atskirąjį skundą priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.