Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. S. ir L. S. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, turto grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovų sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovų 171 000 Eur, o ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovams nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimis įgytus daiktus, priteisti ieškovui 23 787,85 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų J. S. ir L. S. turto areštą pareikštų reikalavimų ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų teikiamų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, sprendžia, kad atsakovų teikiami įrodymai susiję su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl teikiami nauji įrodymai priimami ir vertinami kitų įrodymų kontekste. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtas neinformavus atsakovų, todėl atsakovai neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti anksčiau.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovų argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio pagrįstumu, detaliau nepasisako, nes šios aplinkybės bus vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., ieškovas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl atsakovų siekio vengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas nutraukti sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos leidžia jam naudotis pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytu turtu, turtas būtų grąžintas atsakovams tik ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, taigi ieškovo žinioje yra turtas, kurį realizavus taip pat būtų galima užtikrinti priverstinį teismo sprendimo įvykdymą. Situacija, kai byloje reikalaujama taikyti dvišalę restituciją, iš esmės reiškia abipusius šalių įsipareigojimus – ieškovo pareigą grąžinti atsakovams parduotą turtą ir atsakovų pareigą grąžinti pagal sutartį gautą pinigų sumą, papildomai pagrindžia apeliacinės instancijos teismo nuomonę, jog nagrinėjamoje byloje grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo metu nėra.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovų nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsakovų turtui taikyti areštą. Tai nustačius, pirmosios instancijos teismas nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą neviršijant 194 787,85 Eur sumos) atmesti.