Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

2019 m. spalio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. G., J. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. CSPR-62 (toliau – ir Komisijos sprendimas);

Trečiajam suinteresuotam asmeniui, nedalyvavusiam teismo posėdyje, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Bylos dokumentai, t. y. Filialo, Komisijos sprendimai, teismų sprendimai ir nutartys, patvirtina, jog Filiale 2012 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pakeičiant Garažo duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visas Garažas. Išnagrinėjęs šį prašymą, Filialas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)-S-304 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi viešo registro duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Toks Filialo sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 159 panaikino Filialo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)-S-304 ir nusprendė pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į visą Garažą tenkinti. Komisija konstatavo, kad pareiškėjos nuosavybės teisių į Garažą atsiradimo pagrindas – 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pareiškėja įgijo plytų garažą, plane žymimą 29G2p, pirmą aukštą, yra dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos nuosavybės teises į visą Garažą, kadangi šis garažas yra tik vieno aukšto. Komisija taip pat panaikino įrašą apie trečiųjų suinteresuotų asmenų A. J. G. ir J. G. nuosavybės teises į 29/200 dalis ir 71/100 dalį Garažo. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. apskundė Komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159 administraciniam teismui, prašydamas jį panaikinti ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. administracinėje byloje Nr. I-3838-643/2012 skundą tenkino pilna apimtimi bei panaikino Komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 (Nr. A-143-552-13) minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT nurodė, jog iš 2012 m. kovo 21 d. pareiškėjos (toje byloje pareiškėja buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu) prašymo turinio matyti, kad jis yra grindžiamas ne naujomis aplinkybėmis arba naujais dokumentais, kurie būtų registro duomenų pakeitimo pagrindu, o esamą įrašą pagrindžiančiu pirminiu dokumentu – 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartimi, kuri, pareiškėjos teigimu, darant 1997 m. balandžio 22 d. įrašą, buvo neteisingai interpretuota ir kuri patvirtina jos nuosavybės teisę į visą nurodytą ginčo statinį. LVAT išaiškino, jog kalbant apie Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymą šioje administracinėje byloje, pirmiausia būtina vadovautis jo 4 straipsnio nuostatomis dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinio statuso. Nurodė, kad pagal šį straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, jog nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Padarė išvadą, kad teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Pažymėjo, kad ginčo įrašu suinteresuoti asmenys, skirtingai interpretuodami 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartį, nesutaria dėl nuosavybės teisės į ginčo statinį apimties, todėl akivaizdu, kad tarp šių asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į šį statinį. Nurodė, kad tokio ginčo išsprendimas yra bendrosios kompetencijos, o ne administracinio teismo kompetencija. Taigi, Filialo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. (4.4.2.)-S-304 „Dėl informacijos pateikimo“ yra teisėtas, nepanaikintas, nenuginčytas bei galiojantis.

Pareiškėja 2016 m. kovo 21 d. pakartotinai kreipėsi į Filialą su analogišku prašymu – ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pakeičiant Garažo duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visas Garažas. Filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-388 „Dėl klaidos ištaisymo Nekilnojamojo turto registre“ pareiškėjos prašymas netenkintas, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 9 punktu. Komisija 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. CSPR1-133 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ paliko galioti Filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-388388 „Dėl klaidos ištaisymo Nekilnojamojo turto registre“. Bylos duomenimis, šie sprendimai nebuvo skundžiami, yra teisėti ir galiojantys.

Pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu atsakovams Filialui, Centrui, tretiesiems asmenims J. G., A. J. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, jog 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2MV-1411 pareiškėja nuosavybės teise įgijo Garažą (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2221-729/2016 (po bylų sujungimo bylos Nr. 2-13-586/2017)). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 šį pareiškėjos reikalavimą atmetė, nurodydamas, jog jis jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiam reikalavimui taikyta ieškinio senatis. Pareiškėja, dėl minėto Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, prašydama jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/2017 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas minėtas pareiškėjos reikalavimas, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2MV-1411 pareiškėjai buvo padovanotas visas Garažas.

Pažymėtina, jog visos šios paminėtos aplinkybės nurodytos ir skundžiamuose Filialo sprendime ir Komisijos sprendime. Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 atmetė pareiškėjos priešieškinį, kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į visą Garažą, šiam reikalavimui pritaikydamas senatį. Pažymėtina, kad pareiškėja, Filialui pateikdama pakartotinį Prašymą (2018 m. lapkričio 11 d.) ištaisyti nekilnojamojo turto registre klaidingą įrašą, kartu su šiuo prašymu nepateikė jokių naujų dokumentų ir nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taisyti ar keisti nekilnojamojo turto registro duomenis. Taigi, pareiškėjos pakartotinai 2018 m. lapkričio 11 d. pateiktas Prašymas nėra grindžiamas naujais faktiniais duomenimis (dokumentais).

NTRĮ 29 straipsnio 9 punktu nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Pažymėtina, kad visų trijų pareiškėjos prašymų (2012 m. kovo 21 d., 2016 m. kovo 21 d., 2018 m. lapkričio 11 d.) esmė - įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teises į visą Garažą ir visi šie prašymai yra grindžiami tuo pačiu dokumentu – 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2MV-1411. Esant tokioms aplinkybėms, Filialas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, teisingai ir pagrįstai taikė NTRĮ 29 straipsnio 9 punktą.

NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, LVAT yra nurodęs, kad remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (žr. pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009, 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-407-12). Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pasinaudoti nurodytomis procedūromis galima tik tada, kai duomenys, kuriuos siekiama patikslinti, pakeisti ar papildyti, apskritai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-407-12). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).

Tuo tarpu, kaip minėta, LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 (Nr. A-143-552-13) išaiškino, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys, skirtingai interpretuoja 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. 2MV-1411, nesutaria dėl nuosavybės teisės į Garažą apimties, todėl akivaizdu, kad tarp šių asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į šį statinį. Nurodė, kad tokio ginčo išsprendimas yra bendrosios kompetencijos, o ne administracinio teismo kompetencija. Pareiškėja nepateikė jokio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, kuris suteiktų pagrindą kitaip interpretuoti 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. 2MV-1411, negu kad įregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog Filialas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovaujantis NTRĮ 33 straipsnio 1-2 dalimis, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos Prašymo.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl šioje byloje skundžiamų Filialo sprendimo ir Komisijos sprendimo iki šios bylos iškėlimo būtų kreiptasi į teismą ar Lietuvos administracinių ginčų komisiją, todėl laikytina, jog ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko (skundžiamų sprendimų) ir tuo pačiu pagrindu yra iškeltas pirmą kartą. Atsižvelgiat į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyti argumentai dėl to paties dalyko ir pagrindo bei bylos nutraukimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas tik nagrinėdamas bylą iš esmės gali nustatyti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei išspręsti ginčą tarp šalių, o ne skundo priėmimo stadijoje.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Paaiškinta, kad piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Teismas nenustatė, kad pareiškėja atliko veiksmus, nukreiptus prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo administraciniu procesu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Konstatuojama, kad skundžiami Filialo sprendimas ir Komisijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė, kad skundžiami sprendimai pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiami sprendimai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, nelaikytina jog šiuo atveju sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėjos 2019 m. spalio 30 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o tretieji suinteresuoti asmenys būtent to ir prašė atsiliepimu į pareiškėjos skundą, laikytina, jog nagrinėjamu atveju yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į pareiškėjos skundą ir 2019 m. spalio 31 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys sumokėjo 1050 € atstovui advokatui Gintui Gustaičiui. Pagal 2019 m. spalio 30 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretieji suinteresuoti asmenys sumokėjo 400 € už atsiliepimo parengimą (5val.), 240 € už pasiruošimą teismo posėdžiams (3 val.), 240 € atstovavimą teismo posėdžiuose (3 val.), 65 € kelionės išlaidos, likę 105 € už konsultacijas (kadangi, dalis, kurioje parašyta suma už konsultacijas elektroniniame dokumente yra uždengta kvito, šios išlaidos apskaičiuotinos iš bendros sumos atimant kitas išlaidas – 1 050-400-240-240-65).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimis, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos D. R. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. G., J. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmesti pareiškėjos D. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš pareiškėjos D. R. tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. G. ir J. G. 1050 € (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.