- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- I-3838-643/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01910-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- D. R., VĮ „Registrų centras“
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui J. G., jo atstovams advokatui Laimonui Straukai ir Nijolei Bičkaitienei bei trečiajam suinteresuotam asmeniui D. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“ ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui bei D. R. dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-3) prašydamas panaikinti VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas nurodė, kad minėtame sprendime buvo nutarta panaikinti 2012-04-11 VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo priimtą sprendimą Nr.(4.4.2.)S-304 ir priimti naują sprendimą, kuriuo D. R. prašymas, ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į visą ūkinį pastatą - garažą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Priekulė, patenkintas. Su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir nurodo, jog VĮ „Registrų centras“ priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 33 straipsnio 2 dalį, nes šiuo sprendimu pažeidė pareiškėjo teises, vienašališkai atimdamas iš jo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ūkinio statinio dalį. Todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą (b.l. 13) pareikšdamas, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo garažas yra vieno aukšto su šlaitiniu stogu statinys ir jis niekada nebuvo dviejų aukštų. Kadangi nėra tokio daikto ir nuosavybės teisės objekto, kaip gyvenamosios patalpos garažo 29I1p antrame aukšte, todėl pareiškėjo teiginiai apie prarastą nuosavybės teisę yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės tikrovės. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu į skundą (b.l. 25-26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu centrinis registratorius teisėtai, vadovaudamasis NTRĮ 31 ir 32 straipsniais, tik ištaisė buvusią klaidą Nekilnojamojo turto registre, t.y. iš esmės pripažino, jog buvo padaryta klaida registruojant D. R. nuosavybės teises į jai 1997-04-18 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu padovanotą ūkinį pastatą - garažą, kurio pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) g., Priekulės m., o ne keitė ir (ar) pakeitė minėtos dovanojimo sutarties sąlygas ir (ar) dovanotojo (t.y. J. G.) valią. Mano, jog skundžiamas sprendimas jokių pareiškėjo ir (ar) kitų asmenų nuosavybės teisių ir (ar) teisėtų interesų nepažeidžia, o minėtos klaidos ištaisymas atsakovo atliktas teisėtai, pagrįstai ir teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
1994 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi O. G. padovanojo savo sūnui, pareiškėjui J. G. Klaipėdos rajono Priekulės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį įrengto gyvenamojo ploto antrame aukšte ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) viso įrengtas gyvenamasis plotas sudaro 91,91 kv.m. J. G. skiriant naudotis sutartyje nurodytomis patalpomis, turinčiomis 65,08 kv. m. bendro naudingo ploto -(duomenys neskelbtini) dalis (b.l. 16-17, 27-28).
Iš 1997 m. balandžio mėn. 18 d. dovanojimo sutarties matyti, kad J. G. dovanoja D. D. (šiuo metu R.) plytų garažą plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono Priekulės mieste (b.l. 30-31).
2011 m. liepos 27 d. surašytas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo direktoriaus įsakymu Nr. 71-V sudarytos komisijos aktas, kuriame užfiksuota, jog pagalbinio ūkio pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra blokuotas su pastatais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastatas yra vieno aukšto su šlaitiniu stogu, aukštis 2,45 m. pagal pastato išvaizdą nustatyta, kad jis niekada nebuvo dviejų aukštų. Komisija nusprendė patikslinti kadastro duomenis, nurodant, kad pagalbinio ūkio pastatas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g., Priekulė, yra vieno aukšto (b.l.50-51).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje spręstinas ginčas dėl VĮ „Registrų centras“ 2012 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 159 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo J. G. reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamą sprendimą atsakovas grindžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą bei atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti ir 33 straipsnio 1 dalimi, numatančia suinteresuotų asmenų teisę, sužinojus, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ginčijamą sprendimą grindžia 2011 m. liepos 27 d. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo surašytu Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Priekulė, patikrinimo vietoje aktu (b.l. 64-65, 69). Šis aktas negali būti laikomas dokumentu, kurio pagrindu registre yra įrašyti ginčo duomenys Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 ir 33 straipsnio taikymo prasme. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad duomenys, kurie registre buvo pakeisti ginčijamu sprendimu, buvo įrašyti 1994 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 72-73). Remiantis nurodytais motyvais darytina išvada, kad atsakovas ginčijamą sprendimą pagrindė netinkamais faktiniais duomenimis (VAĮ 8 str. 1 d.)
Pažymėtina, kad to paties Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad atliktas Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų – A.J. G. ir J. G. teisėtų interesų pažeidimas, kadangi registracija Nekilnojamojo turto registre ar jos panaikinimas nesukuria ir nepanaikina nuosavybės teisių. Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9-15) matyti, kad Centrinio registratoriaus 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 159 buvo panaikinta J. G. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad toks duomenų ištaisymas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo J. G. teisėms (nuosavybės teisėms). Tuo pačiu ginčo sprendimu D. R. įgijo nuosavybės teises į visą pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), nors prieš duomenų pakeitimą jai priklausė tik (duomenys neskelbtini) dalys minėto pastato.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 4 punkte nustatyta, kad registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad registratoriaus sprendimas negali būti pagrindu nei nuosavybės teisės įgijimui, nei jos praradimui (LR CK 4.47 str.), Registratoriui nesuteikta teisė aiškinti tarp fizinių asmenų sudarytas civilines sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovas aiškino 1994 m. gruodžio 28 d. (b.l. 72-74) ir 1997 m. balandžio 18 d. (b.l. 70-71) dovanojimo sutarčių sąlygas. Dėl atsakovo sprendimo pareiškėjas J. G. neteko nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) dalį pastato. Dėl to ginčijamas sprendimas pripažintinas neteisėtu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatantį, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas tarp pareiškėjo J. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. R. yra kilęs dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto. LR CK 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ir tik esant teismo sprendimui, kuriuo būtų pakeistas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamas jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės arba kitoks teismo sprendimas, turintis įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, registratoriui kiltų pareiga šį juridinį faktą registruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.254 str.).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 ir 33 straipsnių, CK 4.47, 4.75 ir 4.254 straipsnių nuostatomis teismas sprendžia, kad atsakovo VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 159 naikintinas, kaip neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.