Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-324-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-07-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-547-806/2019Nutartis · 2019-05-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-10Vilniaus apygardos teismas
  4. T-1161-1096/2019Nutartis · 2019-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Vilniaus apygardos teismas
  6. T-324-1123/2020Nutartis · 2020-03-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
T-324-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00956-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-324-1123/2020
Proceso Nr. 1-88-1-00956-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 59-8 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi E. M. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio buvo atmestas.

Bausmės pradžia: 2014 m. gruodžio 20 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. gruodžio 20 d.

1/2 bausmės atliko: 2019 m. gruodžio 20 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 20 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 4 metai ir 10 mėnesių.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 59-8, atsižvelgdama į nuteistojo E. M. žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 19 taškų (statinių veiksnių taškai – 10, dinaminių – 9), mažėjančią riziką ir daromą akivaizdžią pažangą ją mažinant (2015 m. buvo nustatyta vidutinė rizika – 42 taškai, 2017 m. – 44 taškai, 2018 m. – 29 taškai, 2019 m. kovo 22 d. buvo nustatyta žema rizika – 21 taškas, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. vertinimo metu rizika sumažėjo iki 20 taškų), taip pat į tai, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir įstaigoje organizuojamuose renginiuose, įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo, vienbalsiai nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias pareigas: 1) neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku iki 2024 m. gruodžio 20 d.; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki 2024 m. gruodžio 20 d.

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimo lygtinai paleisti E. M. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad E. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus – jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis pateikė prašymą jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš nuteistojo asmens bylos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. M. Komisijai pristatomas trečią kartą. Komisija 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-64 nutarė E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi E. M. apeliacinį skundą atmetė. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-189 Komisija taip pat nutarė E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi E. M. apeliacinį skundą atmetė. Dabartinis nuteistojo prašymas yra paduotas prašant jį lygtinai paleisti be intensyvios priežiūros. Nuteistasis šiuo metu atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Iki pastarojo nusikaltimo padarymo E. M. buvo teistas du kartus: 2010 m. rugpjūčio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti) bei 2011 m. gruodžio 15 d. Latvijos Respublikos Šiaurės rajono teismo pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį, 190¹ straipsnio 1 dalį (disponavimas kanapėmis ir jų gabenimas kontrabanda). Iš ankstesnių teistumų matyti, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Taip pat E. M. iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka 7 kartus, iš jų 3 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis laisvėje užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo priklausomas nuo kanapių. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad švelnesnėmis, nei reali laisvės atėmimo bausmė, priemonėmis nepavyko nuteistojo sulaikyti nuo nusikalstamo elgesio, kuris galiausiai privedė prie labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Vertinant nuteistojo asmenybę, iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo ir nuteistųjų švietimo programose, ne kartą atiko aplinkotvarkos darbus. Po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo E. M. Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo įvykdė: (duomenys neskelbtini) dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programoje, (duomenys neskelbtini) atliko gerbūvio aplinkotvarkos darbus – tvarkė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyvavo Atvirų durų dienoje, (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) vakaronėje. Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)), įgytą iki įkalinimo, taip pat turi (duomenys neskelbtini) specialybę. Teigia, kad iki įkalinimo dirbo Anglijoje. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirbo (duomenys neskelbtini), atvykęs į Vilniaus pusiaukelės namus įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuteistajam pakanka įgūdžių tvarkant lėšas, pakanka uždirbamų pinigų, teigia turintis nedidelių santaupų, finansinius įsipareigojimus bankams, kredito įstaigoms neigia. Nuteistajam nepriteistas civilinis ieškinys, vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo negauta. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais – mama, patėviu, išlikę šilti, taip pat bendrauja su broliu ir pusbroliu, turi draugę, su kuria palaiko šiltus santykius. Su artimaisiais bendrauja telefonu, nuo (duomenys neskelbtini) vyksta į 2 parų trumpalaikes išvykas į namus socialiniams ryšiams palaikyti. Nėra rūpesčių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos, planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini), byloje yra gautas raštas, kad mama sutinka priimti sūnų gyventi nurodytu adresu. Pataisos namuose bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais neturi, nekonfliktuoja. Pataisos įstaigose apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ar elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad E. M. tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes: asmuo bendrauja noriai, yra komunikabilus, mintis dėsto nuosekliai, logiškai, palaiko akių kontaktą, elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra fiksuota agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardos praradimo epizodų. Save jis apibūdina kaip ramų, nelinkusį veltis į konfliktines situacijas asmenį – atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Asmuo supranta, kad turi probleminių sričių, joms spręsti stengiasi taikyti konstruktyvias elgesio strategijas, dėl praeities klaidų gailisi. Nuteistųjų subkultūros elementais nuteistasis nesivadovauja, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima, diskriminacinių nuostatų nereiškia. Paminėtos aplinkybės E. M. asmenybę charakterizuoja iš esmės teigiamai, dauguma iš šių nuteistojo savybių yra įvardintos ir Komisijos nutarime, kuriuo siūloma nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra atkreiptas dėmesys į tai, jog E. M. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, jo ateitiems planams trūksta konkretumo. Šios aplinkybės teismui dar neleidžia suformuoti tvirto įsitikinimo, kad lygtinio paleidimo atveju E. M. laikysis įstatymų ir negrįš prie nusikalstamo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, darbo vietoje tikrintas du kartus, pažeidimų neužfiksuota. Taip pat, kaip jau minėta, nuteistasis reguliariai 2 parom išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, iš namų į Pusiaukelės namus grįžta laiku, pažeidimų nefiksuota. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis už aktyvų dalyvavimą veiklose ir stropų darbą 9 kartus skatintas. Pažymėtina, kad nepriekaištingu elgesiu nuteistasis bausmės atlikimo metu vis tik nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu buvo baustas vieną kartą 2016 m. vasario 15 d. – papeikimu, o 2015 m. rugpjūčio 26 d. svarstytas drausmės komisijoje dėl pavėlavimo į patikrinimą. Tačiau nuteistajam 2016 m. paskirta nuobauda nebegalioja, o tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas daugiau nei prieš ketverius metus, rodo, kad pastaruoju laikotarpiu E. M. elgesys nukreiptas teigiama linkme ir jis daro tinkamas išvadas dėl visuomenėje priimtų taisyklių laikymosi. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl E. M., laikydamasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos ir atsakingai naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir pati savaime ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 19 balų, tačiau iš jų 9 balai yra kintamieji, yra galimybė juos mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dinamiką pažymėta, kad asmuo sugeba geriau atpažinti problemines sritis, geba geriau kelti ateities tikslus, todėl šioje srityje balai keičiami iš 4 į 3. Darytina išvada, kad būtent tie aukščiau aptarti nuteistojo požymiai, kurie teismui teikia pagrindo abejoti tuo, kad lygtinio paleidimo atveju E. M. laikysis įstatymų ir negrįš prie nusikalstamo elgesio, sudaro ženklią dalį kintamųjų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, vadinasi, be kita ko, ir šiuos balus nuteistasis dar turi galimybę sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tokias aplinkybes, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020). Svarstant klausimą, ar šiuo atveju jau yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, už kurią nuteistas E. M., šiuo atveju turi būti įvertinamas ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, nes tik taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju E. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį labai sunkaus nusikaltimo padarymą – didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kelia rimtą pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į visuomenės interesą, už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas yra pagrįstai numatęs griežtas sankcijas. Teismas pažymi, kad E. M. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra paskirta laisvės atėmimo bausmė minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 10 metų, ir jis šiuo metu dar yra neatlikęs ganėtinai didelės šios bausmės dalies (šios nutarties priėmimo dieną – 4 metų ir 9 mėnesių). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka „Pusiaukelės namuose“, t.y. lengvesnėmis sąlygomis, mažiau ribojant jo laisvę, nei bausmę atliekant įprastai pataisos namuose.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinus nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, kurį nuteistasis dar gali sumažinti, taip pat įvertinus santykinai nemažą neatliktos bausmės dalį (beveik pusė paskirtos bausmės), teismas daro išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neužtikrintų bausmės tikslų pasiekimo, todėl nepritartina Komisijos išvadai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos E. M.. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 59-8 netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-8 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė