Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-1161-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-07-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-547-806/2019Nutartis · 2019-05-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-10Vilniaus apygardos teismas
  4. T-1161-1096/2019Nutartis · 2019-10-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Vilniaus apygardos teismas
  6. T-324-1123/2020Nutartis · 2020-03-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
T-1161-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00956-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1161-1096/2019
Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00956-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia: 2014 m. gruodžio 20 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. gruodžio 20 d.

1/2 bausmės atliks: 2019 m. gruodžio 20 d.

Neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 5 metai 3 mėnesiai ir 1 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-64, atsižvelgdama į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, dalyvavimą elgesio pataisos programose, įgytą išsilavinimą bei turimą darbo vietą, esamus socialinius ryšius, turimą gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, į tai, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka „Pusiaukelės namuose“ nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

2019 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-189 nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą.

Komisija priimdama savo sprendimą atkreipė dėmesį į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio žemą riziką, kiru yra 20 balų, pažangą juos mažinant, įvykdytas lygtinio paleidimo komisijos teiktas rekomendacijas, gyvenimo stilių ir draugus – pataisos namuose bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais neturi, pusiaukelės namuose su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, nepiktnaudžiauja alkoholiu, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, savivertė adekvati, asmuo save analizuoti sugeba, geba įvardinti ne tik teigiamas savo savybes, bet ir bruožus, kurie nepatinka, tačiau iš esmės yra patenkintas savimi, mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes: asmuo bendrauja noriai, yra komunikabilus, mintis dėsto nuosekliai, logiškai, palaiko akių kontaktą, elgiasi mandagiai ir pagarbiai, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra fiksuota agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardos praradimo epizodų, atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko, supranta, kad turi probleminių sričių, joms spręsti stengiasi taikyti konstruktyvias elgesio strategijas, dėl praeities klaidų gailisi, socialines situacijas asmuo vertina teisingai, formuoja gerus darbo santykius, nuostatas – nesivadovauja nuteistųjų subkultūros elementais, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima, diskriminacinių nuostatų nereiškia, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – už aktyvų dalyvavimą veiklose ir stropų darbą 8 kartus skatintas, nuo 2018 m. liepos 19 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2018 m. lapkričio 14 d. tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Vilniaus Pusiaukelės namus, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš namų į Pusiaukelės namus grįždavo laiku, pažeidimų nefiksuota, darbo vietoje tikrintas du kartus: pažeidimų neužfiksuota, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja visose numatytose veiklose ir socialinės reabilitacijos programose pagal Individualų nuteistojo socialinės reabilitacijos planą, atliktus gerbūvio darbus, turimą išsilavinimą (aukštasis – verslo administravimas), įgytas iki įkalinimo, turimą staliaus – dailidės specialybę, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis vieną antrąją jam paskirtos bausmės atliks 2019 m. gruodžio 20 d. Bausmės atlikimo metu už aktyvų dalyvavimą veiklose ir stropų darbą 8 kartus skatintas. Nuo 2017 m. liepos 28 d. nuteistasis dalyvavo Socialinio ugdymo centro programoje. Nuo 2018 m. liepos 19 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2018 m. lapkričio 14 d. tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Vilniaus Pusiaukelės namus. Iš namų į Pusiaukelės namus grįždavo laiku, pažeidimų nefiksuota. Darbo vietoje tikrintas du kartus, pažeidimų neužfiksuota. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Baustas vieną kartą (2016 m. vasario 15 d. skirtas papeikimas, nuobauda negalioja). 2015 m. rugpjūčio 26 d. svarstytas drausmės komisijoje dėl pavėlavimo į patikrinimą. Nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (verslo administravimas) iki įkalinimo. Yra įgijęs staliaus – dailidės specialybę. Teigė, jog iki įkalinimo dirbo Anglijoje įvairius darbus: auditoriumi, buvo darbo pamainos viršininku. Pravieniškių PN-AK dirbo valytoju. Atvykęs į Vilniaus Pusiaukelės namus įsidarbino betonuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2018 m. lapkričio 27 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuteistajam pakanka įgūdžių tvarkyti lėšas, uždirbamų pinigų pakanka, teigia turintis nedidelių santaupų. Nuteistajam nepriteistas civilinis ieškinys, vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo iš nuteistojo pataisos įstaigoje negauta (2019 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr.42-28). Socialiniai ryšiai su mama ir patėviu išlikę šilti, bendrauja su broliu ir pusbroliu. Taip pat turi draugę, su kurią palaiko šiltus santykius. Pusiaukelės namuose su artimaisiais bendrauja telefonu. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. vyksta 2 parų trumpalaikę išvyką į namus dėl socialinių ryšių palaikymo. Planuoja gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu gyvena mama su patėviu. 2019 m. rugpjūčio 16 d. gautas raštas Nr. 8-11028, kad mama sutinka priimti sūnų gyventi, pažymėta, kad yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. 2015 m. rugsėjo 28 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASys rezultatas 42 balai. 2017 m. lapkričio 20 d. vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant pagal OASys metodiką 44 balai. 2018 m. gegužės 7 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASys rezultatas 29 balai. 2019 m. kovo 22 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASys rezultatas 21 balas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad E. M. ženkliai sumažino pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri šiuo metu yra maža (20 balų (10 statinių ir 10 dinaminių)).

Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas pažymi, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Sprendžiant dėl E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės, būtina įvertinti nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 3 dalis) (asmens bylos 1 t., I dalies l. 14-16). Kaltės dėl labai didelio kanapių dervos laikymo nepripažino. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jis buvo 7 kartus baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą ir teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis). Nusikaltimas, už kurio padarymą, atlieka bausmę, yra sunkesnis nei ankstesni teisės pažeidimai. 2019 m. rugsėjo 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-158 nurodyta, jog yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis (asmens bylos 1 t., I dalies l. 71–75). Teisės pažeidėjas nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą, ankstesni nusikaltimai taip pat susiję su psichotropinių medžiagų įsigijimu. Buvo priklausomas nuo kanapių. Pataisos namuose ir Pusiaukelės namuose apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis neužfiksuotas. Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys, jog E. M. apgalvoja, kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, ateitiems planams trūksta konkretumo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo dabartiniu metu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė. Nagrinėjamu atveju E. M. neatlikta bausmės dalis – daugiau nei 5 metai, todėl manytina, kad dar yra gana didelė, nes buvo paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė – 10 metų). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos E. M. tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritartina Komisijos Nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 59-189, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė