- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-213-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00956-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- E. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 59-64 dėl lygtinio paleidimo nuteistajam E. M. taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia - 2014 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga - 2024 m. gruodžio 20, 1/2 bausmės nuteistasis atliks 2019 m. gruodžio 20 d.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-64 , atsižvelgdama į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ( 21 balas), į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ( skatintas 8 kartus) dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimą išsilavinimą bei darbo vietą, turimus socialinius ryšius, turimą gyvenamąją vietą kur yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, į tai, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka „Pusiaukelės namuose“ nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
3. 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Teismas sutiko, kad nuteistasis E. M. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau tai nėra absoliutus nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas. Teismas pažymėjo , kad E. M. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis padarymą. Praeityje jis teistas du kartus už veikas taip pat susijusias su kontroliuojamomis medžiagomis, nuteistojo kriminalinė praeitis nurodoma kaip pakartotinę nusikalstamumo riziką įtakojantis veiksnys, be to nuteistasis dar nėra atlikęs ir pusę jam nuosprendžiui paskirtos bausmės. Šiomis aplinkybėmis teismas grindė išvadą, kad šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą nebūtų užtikrintas teisingumo principo ir visuomenės interesų įgyvendinimas.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis E. M. pateikė skundą, kuriame prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, kuriame siūloma taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą kaip vieną iš lygtinio netaikymo motyvų nurodė jo padarytą nusikaltimą, tačiau jo nusikaltimas buvo įvertinamas skiriant jam bausmę, todėl šiuo atveju, tai baudimas antrą kartą, kas prieštarauja BK nuostatoms. Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant lygtinį paleidimą, kadangi jis ir po to faktiškai atliks bausmę, tik lengvesnėmis sąlygomis, nes ir toliau bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų. Nuteistasis E. M. taip pat nurodo, kad įvertino savo netinkamo gyvenimo būdo aspektus, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis atitinka visu formaliuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Lygtinio paleidimo atveju jam būtų suteikta galimybė greičiau resocializuotis bei įsitvirtinti visuomenėje. Pataisos įstaigoje jis neturi galiojančių nuobaudų, po paskutinės nuobaudos skyrimo praėjo treji metai. Teismas nemotyvavo išvados, kad jis gali pakartotinai nusikalsti, taip pat nurodo, kad taikant lygtinį paleidimą reikšmės turi atlikta bausmės dalis, o ne kokia bausmės dalis yra likusi, todėl šis teismo motyvas neturi teisinio pagrindo.
5. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
6. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
7. Apygardos teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo ir teismo nutarties turinį bei skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai dar nėra pasiekti E. M. paskirtos bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
8. Nagrinėjamu atveju, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad E. M. ženkliai sumažino pakartotinio nusikalstamumo riziką, šiuo metu ji yra maža ( 21 balas, buvo 44 balai). Nuteistasis taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja Socialinio ugdymo centro veikloje, 8 kartus buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko glaudžius socialinius santykius su šeima , dirba . Nuo 2018 m. lapkričio 9 d. perkeltas į lengvąją grupę, atliekant bausmę „Pusiaukelės namuose“. Taigi, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės nukreiptas teigiamo elgesio koregavimo linkme, tačiau teismas nėra įpareigotas taikyti lygtinį paleidimą vien tik nustačius formalių lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.
9. Kaip jau minėta, svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, už kurią nuteistas E. M., šiuo atveju svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir ateityje nedarytų nusikalstamų veikų. Galioja bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, bausmės tikslai yra pasiekti. Be to, nors neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, todėl apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į E. M. neatliktos bausmės dalį , kuri yra pakankamai didelė – daugiau nei 5 metai. Taip pat reikšminga ir tai, kad E. M. praeityje jau buvo teistas du kartus už nusikalstamas veikas susijusias su narkotinėmis medžiagomis, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. M. apgalvoja, kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, ateitiems planams trūksta konkretumo. Šios aplinkybės leidžia griežčiau vertinti E. M. galimybes nenusikalsti ateityje, bei neleidžia suformuoti tvirto įsitikinimo , kad nuteistojo paleidimas nebus per ankstyvas.
10. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atkreipiamas dėmesys, į tai, kad E. M. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir dar nėra atlikęs nė pusės bausmės, tačiau pastarąją atlieka „Pusiaukelės namuose“, tai yra žymiai lengvesnėmis sąlygomis, mažiau ribojant jo laisvę nei bausmę atliekant įprastai pataisos namuose.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nuteistojo elgesio pokyčiai yra teigiami, tačiau vien to nepakanka, kad konstatuoti jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, todėl Komisijos nutarimas taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepatvirtintas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.