- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-103-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00956-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- E. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-8 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi E. M. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio buvo atmestas. Bausmės pradžia: 2014 m. gruodžio 20 d. Bausmės pabaiga: 2024 m. gruodžio 20 d. 1/2 bausmės atliko: 2019 m. gruodžio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 20 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 4 metai ir 10 mėnesių.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 59-8, atsižvelgdama į nuteistojo E. M. žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 19 taškų (statinių veiksnių taškai – 10, dinaminių – 9), mažėjančią riziką ir daromą akivaizdžią pažangą ją mažinant (2015 m. buvo nustatyta vidutinė rizika – 42 taškai, 2017 m. – 44 taškai, 2018 m. – 29 taškai, 2019 m. kovo 22 d. buvo nustatyta žema rizika – 21 taškas, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. vertinimo metu rizika sumažėjo iki 20 taškų), taip pat į tai, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir įstaigoje organizuojamuose renginiuose, įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo, vienbalsiai nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas: 1) neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku iki 2024 m. gruodžio 20 d.; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki 2024 m. gruodžio 20 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas, įvertinęs nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, kurį, teismo vertinimu, nuteistasis dar gali sumažinti, taip pat įvertinęs santykinai nemažą neatliktos bausmės dalį (beveik pusė paskirtos bausmės), padarė išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neužtikrintų bausmės tikslų pasiekimo, todėl nepritarė Komisijos išvadai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos E. M..
Šalies argumentai
4. Skundu Vilniaus apygardos teismui E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nurodo, jog teismas, kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų, vertino jo padarytą nusikaltimą, tačiau, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimas yra nevertintinas, o jei ir vertintinas, tai negali nulemti sprendimo nepaleisti asmens lygtinai iš pataisos įstaigos. Jo padarytą nusikaltimą, vadovaudamasis Baudžiamuoju kodeksu, įvertino teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir skirdamas už jį bausmę.
4.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog dar nėra pasiekti bausmės tikslai. Bausmės tikslai pasiekiami pasibaigus bausmei, tačiau nesuprantama, kodėl bausmės neleidžiama atlikti švelnesnėmis sąlygomis, prižiūrint Probacijos tarnybos pareigūnams bei sutaupant valstybės lėšas.
4.3. Nuteistojo teigimu, jo požiūris į ankstesnį savo elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamą savo ankstesnį elgesį. Jo socialinėje išvadoje nurodyta, jog jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o toks formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Svarbia aplinkybe pripažintina tai, jog jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, kas rodo jo siekį taisytis, keistis teigiama linkme. Teismas mano, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, gali nusikalsti, tačiau tai tėra prielaida. Jis, atlikdamas bausmę, nusikaltimų nepadarė. Jei jo elgesys keltų abejonių, ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, Komisija nebūtų priėmusi nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismui neturėtų kilti abejonių Komisijos narių ir Pusiaukelės namų socialinių darbuotojų kompetencija.
4.4. Nors teismas nurodė, kad negali manyti, jog jis padarė tinkamas išvadas ir pasitaisė, tačiau jis, būdamas Pusiaukelės namuose, įrodė, kad sugeba laikytis įstatymų, judėjimo grafiko taisyklių, nėra padaręs nė vieno pažeidimo. Svarbu, anot nuteistojo, paminėti ir tai, kad nei vienas nuteistasis kuris buvo paleistas lygtinai iš Pusiaukelės namų, į pataisos įstaigą negrįžo, vadinasi, Pusiaukelės namai puikiai parengia nuteistuosius lygtiniam paleidimui. Jis jaučia atsakomybę prieš visuomenę, šeimą, Pusiaukelės namų administraciją, tad laikysis įstatymų lygtinio paleidimo laikotarpiu, o taip pat jam pasibaigus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, kurias E. M. atitinka, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi, įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
7. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo). Aptariamu atveju, E. M. 2019 m. gruodžio 20 d. buvo atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei 5 metus. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su E. M. teikimo bei asmens byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, žemą riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą.
9. Vertinant E. M. elgesio atitikimą aukščiau nurodytiems pagrindams pažymėtina, kad vertinimo metodika OASys patvirtina, kad nuteistasis priklauso žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei – pagal 2020 m. sausio 21 d. vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką E. M. nusikalstamo elgesio rizika yra 19 balų, iš kurių 10 balų yra statiniai (neįmanoma sumažinti) ir 9 balai dinaminiai (yra galimybė mažinti). 2020 m. vasario 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-5 nurodyta, jog lyginant su ankstesniu, tai yra 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliktu vertinimu, E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 1 balu. Socialinio tyrimo i6vadoje nurodoma, kad nuteistasis sugeba geriau atpažinti problemines sritis, geba geriau kelti ateities tikslus. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis E. M. nusikalstamo elgesio riziką, iš kurių 9 balai yra kintamieji, dar gali sumažinti, tačiau šiuos veiksnius nuteistasis taip pat gali mažinti ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir prižiūrimas.
10. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. M. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir įstaigoje organizuojamuose renginiuose, įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo. Po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo E. M. Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo įvykdė: nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. vasario 11 d. dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programoje, 2020 m. sausio 11 d. atliko aplinkos tvarkymo darbus – tvarkė Karių kapines, 2019 m. spalio 31 d. per Halloween‘o vakaronę dalyvavo viktorinoje „Pažink pasaulį“, 2019 m. gruodžio 5 d. dalyvavo Atvirų durų dienoje, 2019 m. gruodžio 19 d. dalyvavo Kalėdų vakaronėje. Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą (verslo administravimas), įgytą iki įkalinimo, taip pat turi staliaus-dailidės specialybę. Teigia, kad iki įkalinimo dirbo Anglijoje. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirbo valytojo pareigose, atvykęs į Vilniaus pusiaukelės namus įsidarbino betonuotoju UAB „Ukmergės statyba“. Nuteistajam pakanka įgūdžių tvarkant lėšas, pakanka uždirbamų pinigų, teigia turintis nedidelių santaupų, finansinius įsipareigojimus bankams, kredito įstaigoms neigia. Nuteistajam nepriteistas civilinis ieškinys, vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo negauta. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais – mama, patėviu, išlikę šilti, taip pat bendrauja su broliu ir pusbroliu, turi draugę, su kuria palaiko šiltus santykius. Su artimaisiais bendrauja telefonu, nuo 2018 m. gruodžio 14 d. vyksta į 2 parų trumpalaikes išvykas į namus socialiniams ryšiams palaikyti. Nėra rūpesčių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos, planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini), byloje yra gautas raštas, kad mama sutinka priimti sūnų gyventi nurodytu adresu. Pataisos namuose bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais neturi, nekonfliktuoja. Pataisos įstaigose apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ar elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad E. M. tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes: asmuo bendrauja noriai, yra komunikabilus, mintis dėsto nuosekliai, logiškai, palaiko akių kontaktą, elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra fiksuota agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardos praradimo epizodų. Save jis apibūdina kaip ramų, nelinkusį veltis į konfliktines situacijas asmenį – atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Asmuo supranta, kad turi probleminių sričių, joms spręsti stengiasi taikyti konstruktyvias elgesio strategijas, dėl praeities klaidų gailisi. Nuteistųjų subkultūros elementais nuteistasis nesivadovauja, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima, diskriminacinių nuostatų nereiškia. Visos šios aplinkybės E. M. asmenybę charakterizuoja teigiamai bei patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas, skolinių įsipareigojimų neturėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek visuomenėje, tiek darbo rinkoje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.
11. Asmens bylos duomenimis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį E. M. buvo baustas vieną kartą 2016 m. vasario 15 d. – papeikimu, 2015 m. rugpjūčio 26 d. svarstytas drausmės komisijoje dėl pavėlavimo į patikrinimą. Nuteistajam 2016 m. paskirta nuobauda nebegalioja. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis už aktyvų dalyvavimą veiklose ir stropų darbą skatintas devynis kartus. Svarbu pažymėti, kad nuo 2018 m. lapkričio 14 d. nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, dirba, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, darbo vietoje tikrintas du kartus, pažeidimų neužfiksuota. Taip pat nuteistasis reguliariai 2 parom išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, iš namų į Pusiaukelės namus grįžta laiku, pažeidimų nefiksuota. Toks nuteistojo elgesys, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti visas savo, kaip nuteistojo, pareigas, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, atsižvelgė ir į E. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei atliktą bausmės dalį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu, kuris kelia rimtą pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nekvestionuoja ir nesiekia sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumo ir reikšmės, juo labiau visuomenės interesų, tačiau šiais aspektais pasisakė E. M. atžvilgiu nuosprendį priėmęs teismas, kuris, įvertinęs minėtas aplinkybes, paskyrė jam individualizuotą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju yra sprendžiama ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, t. y., ar galima jį toliau taisyti laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
13. Aukštesnysis teismas svarbia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad, sprendžiant nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga – visi Komisijos nariai pritarė lygtinio paleidimo taikymui. Nors E. M. neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei ketveri metai, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o, pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo E. M. asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Lygtinai paleidus E. M. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
15. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-8, naikinama dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos nutarimą. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi, lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistajam nustatytinos Komisijos nutarime siūlomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-8 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais, iki 2024 m. gruodžio 20 d. nustatyti nuteistajam šias pareigas:
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.