Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad jis nuo 2014 metų gruodžio mėnesio vidurio, tiksliai tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2014 m. gruodžio 20 d. 06.20 val. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir kanapių (antžeminių dalių), kurių - 3,384 g kanapių (antžeminių dalių) laikė prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gruodžio 20 d. 04.55 val., po ko sulaikymo metu jis išmetė 3,384 g kanapių (antžeminių dalių), kurios tą pačią dieną 05.10 val. buvo paimtos įvykio vietos apžiūros metu, o likusią narkotinę medžiagą - 225,435 g kanapių dervos - neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gruodžio 20 d. apie 06.20 val. atliktos kratos.

Teismo teigimu, jis turėjo žinoti, jog jam perduota ir laikoma medžiaga yra narkotinė - hašišas, nes jis už narkotinių medžiagų vartojimą buvo baustas. Tokie teismo argumentai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, nes kalbama apie konkrečią narkotinę medžiagą - hašišą. Apeliantas nurodo, jog jis rūkydavo ir naudodavo tik kanapes, vadinamąją žolę. Už jos vartojimą ir buvo baustas. Nebuvo niekada vartojęs, baustas už hašišo vartojimą. Byloje nėra įrodymų, kad jis tokią medžiagą ankščiau būtų matęs ar turėjęs.

Atsižvelgiant į tai, kad sulaikymo metu buvo surasta 3,384 g kanapių antžeminių dalių, kas užtraukia tik administracinę atsakomybę, byla šioje dalyje nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė, subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tyčia ir jos turinys, todėl byla dėl 225,435 g kanapių dervos neteisėto įgijimo ir laikymo jo bute, (duomenys neskelbtini), nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K - 60/2014, 2K-604/2014).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai bei skundžiamame nuosprendyje pateikti apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas E. M. veiksmuose nustatė visus baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tuo tarpu išvadas dėl nusikaltimo sudėties požymių, tame tarpe ir subjektyviojo - kaltės, nuteistojo veiksmuose buvimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindė byloje esančių įrodymų visuma.

Apeliantas neginčija savo kaltės bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su narkotinės medžiagos - 3,384 g kanapių (antžeminių dalių), laikymu. Taip pat neginčija, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė medžiagą, kurios masė 225,435 g, tačiau neigia žinojęs, kad jo gyvenamojoje vietoje laikoma medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, o jos laikymas yra uždraustas įstatymu. Pastarasis teigia, jog iš šią medžiagą jam davusio asmens jis suprato, kad tai yra legali rūkymui skirta medžiaga.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikėti šia apelianto pateikta gynybine versija nėra pagrindo, kadangi ją, visų pirma, paneigia paties nuteistojo apklausų metu nurodytos aplinkybės. Pažymėtina tai, jog E. M. paminėtą gynybinę versiją, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pateikė jau atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tuo tarpu laikino sulaikymo dieną atliktos pirmos apklausos metu pastarasis be kita ko aiškiai įvardijo jo gyvenamojoje vietoje kratos metu aptiktos narkotinės medžiagos pavadinimą – „hašišas“. Atlikus E. M. gyvenamojoje vietoje rastos ir paimtos medžiagos cheminį tyrimą, 2015-01-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), būtent ir buvo nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti 4 vnt. rudos spalvos medžiagos gabalai yra narkotinė medžiaga - kanapių derva (hašišas), kurios masė yra 225,435 g (1 t., b.l. 25-27). Nors apeliantas teigia, jog tai, kad jo namuose rasta ir paimta medžiaga yra narkotinė, jos pavadinimą, jis sužinojo būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato budėtojų dalyje iš policijos pareigūnų, o vėliau ir iš jį apklaususio tyrėjo, tačiau ir šiomis nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo tikėti. Byloje liudytoju apklaustas nuteistojo sulaikyme dalyvavęs policijos pareigūnas D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis asmeniškai su E. M. apie tai, kas buvo rasta kratos jo namuose metu, nebendravo. Grįžus po kratos į policijos komisariatą, jis taip pat negirdėjo, kad tarp darbuotojai būtų kalbėję apie tai, kokia medžiaga buvo rasta kratos metu. Be to, liudytojas parodė, kad jis negali įvardinti kokia konkrečiai medžiaga buvo rasta sulaikytojo namuose kratos metu, nes jis nesispecializuoja narkotikų bylose (1 t., b.l. 161-162). Svarbu pažymėti ir tai, jog apeliantas šioje byloje laikinai sulaikytas buvo 2014 m. gruodžio 20 d. 4.55 val. (1 t., b.l. 32). Krata jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje jis nedalyvavo, buvo atliekama 2014 m. gruodžio 20 d. nuo 6.20 val. iki 8.40 val. Bylos duomenimis, kratos atlikimo metu bei ilgą laiką po jos (iki 2014 m. gruodžio 20 d. maždaug 16.00 val., kuomet buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta apklausa) su E. M. nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl kolegijos vertinimu, tikėti apelianto teiginiais, jog jis apie tai, kad pas jį bute atliekant kratą rasta medžiaga yra hašišas, išgirdo policijos komisariato budėtojų dalyje, nėra pagrindo. Juolab, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas nuteistojo pirmąją apklausą atlikęs tyrėjas A. R. parodė, jog E. M. po sulaikymo buvo laikomas areštinėje ir tik atliekant pastarojo apklausą jis buvo iškviestas į apklausos kambarį. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, jog šis liudytojas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtino, kad būtent pats E. M. pirmosios apklausos metu įvardijo jo namuose laikytos ir kratos metu išimtos narkotinės medžiagos pavadinimą. Liudytojas A. R. parodė, jog E. M. 2014 m. gruodžio 20 d. apklausa, po pranešimo apie įtarimą jam įteikimo, buvo atlikta laisva forma, pačiam sulaikytajam pasakojant įvykio aplinkybes. E. M. pats nurodė namuose laikytos narkotinės medžiagos pavadinimą, jis skliausteliuose tik patikslino medžiagos pavadinimą, kadangi turi patirties tokio pobūdžio bylose (1 t., b.l. 162-163). Tuo tarpu iš apeliantui įteikto pirminio pranešimo apie įtarimą matyti, jog šiame procesiniame dokumente, aprašant galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu išimta narkotinė medžiaga įvardinta ne „hašišu“, o „kanapių derva“ (1 t., b.l. 38). Be paminėtų aplinkybių, faktą, jog apeliantas pats, be pašalinių asmenų „pagalbos“, pirmosios apklausos metu įvardijo namuose laikytų narkotinių medžiagų pavadinimą bei neabejotinai žinojo, kad jo namuose laikoma medžiaga yra narkotinė, patvirtina ir šio procesinio veiksmo metu pastarojo nurodytos aplinkybės apie laikytos narkotinės medžiagos kainas. E. M. apklausiamas parodė, jog visi žinojo, kad jis turi pinigų, rūko kanapes, todėl jam nepažįstamas vaikinas pasiūlė pirkti „hašišo“ po 10 Lt už 1 g. Nors jis (E. M.) žino, kad „hašišo“ pardavimo kaina yra apie 30 Lt (1 t., b.l. 162-163).

Tai, kad paminėti, teisiamajame posėdyje pagarsinti E. M. pirmosios apklausos metu duoti parodymai yra teisingi, jais nėra pagrindo abejoti ir galima remtis tikrinant byloje surinktus nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus, leidžia teigti apelianto ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą (1 t., b.l. 53), kurie pagrįstai šiuo atveju pripažinti vienu iš apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų ir įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011). Pažymėtina tai, jog šių procesinių veiksmų atlikimo metu nuteistojo nurodytos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sutampa. Vertinant ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų turinį, matyti, kad E. M., apklausiamas teisme, taip pat įvardijo namuose laikytos medžiagos pavadinimą. Be to, nurodė aplinkybes apie medžiagos įgijimą (kanapių dervą įgijo iš nepažįstamo žmogaus, jam už narkotinę medžiagą pinigų nemokėjo, nes reikėjo patikrinti jos kokybę), įgijimo tikslą (įgijo ne platinimo tikslu), įgytą kiekį (kiekis atrodo didelis, bet jam nuolat vartojančiam ir priklausomam nuo narkotinių medžiagų, pirkti tokį kiekį išeina pigiau), priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, savijautą po įgytos medžiagos pavartojimo, kurios taip pat patvirtina, kad apeliantas neabejotinai žinojo, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laiko būtent narkotinę medžiagą – kanapių dervą (hašišą), taip pat bendrais bruožais suvokė laikomos medžiagos kiekį. Paminėto teismo posėdžio metu E. M. neigė tik tai, jog minėtos narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui. Kai tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šio nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2014, 2K-140/2014, 2K-76-976/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, motyvuodamas kaltės apelianto veiksmuose buvimą, pagrįstai atsižvelgė ir į narkotinės medžiagos – kanapių dervos, įgijimo aplinkybes. E. M. pirmiau paminėtų apklausų metu nurodė ne tik tai, kad įgijo būtent narkotinę medžiagą „hašišą“, bet ir tai, jog šią medžiagą jam davė nepažįstamas žmogus, kuris žinojo, kad jis rūko žolę. Tas žmogus tokį narkotikų kiekį jam davė pirmą kartą. Nepažįstamas vaikinas pasiūlė pirkti „hašišo“ po 10 Lt už 1 gramą. Jis šiam žmogui pinigų nedavė, nes medžiaga nebuvo patikrinta. Iš nuteistojo parodymų seka, kad visas kratos metu rastas narkotines medžiagas jis įgijo vienu kartu iš to paties, neva, nepažįstamo asmens. Paminėtos aplinkybės neabejotinai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad kratos metu išimtą medžiagą nuteistasis įgijo nelegaliai, o tuo pačiu ir žinodamas, kokią medžiagą įgyja. Be kita ko pažymėtina, jog šiai išvadai visiškai neturėjo įtakos apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neatskleidė asmens, iš kurio jo namuose rastas medžiagas įgijo.

Dar viena byloje nustatyta aplinkybė, kuri vertinant ją paminėtų aplinkybių kontekste, patvirtina apie apelianto suvokimą, kokias medžiagas savo namuose laikė, tai pastarojo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų bei jų vartojimo būdas. Apeliantas apklausų metu neneigė, jog jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų – kanapių, dažnai rūko „žolę“. Pažymėtina tai, jog tiek marihuana (žolė), už disponavimą kuria apeliantas buvo teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tiek kanapių derva (hašišas), kurią ir laikė savo gyvenamojoje vietoje nuteistasis, yra gaminamos iš kanapių. Literatūros šaltiniuose taip pat nurodoma tai, jog esminis skirtumas tarp marihuanos ir hašišo yra tai, kad hašiše veikliųjų medžiagų koncentracija gerokai didesnė ir jame visai nėra žaliosios masės. Tiek vienos, tiek kitos iš kanapių gaminamos narkotinės medžiagos poveikis aprašomas vienodai, neišskiriant vienos ar kitos medžiagos poveikio specifiškumo. Be to, tiek viena, tiek kita narkotinė medžiaga vartojama rūkymo būdu. Būtent paminėtu būdu, paties E. M. teigimu, jis ir naudojo jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastą ir paimtą narkotinę medžiagą. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto ilgalaikė patirtis vartojant iš kanapių pagamintą narkotinę medžiagą – marihuaną („žolę“), jo ankstesni teistumai, žinojimas ne tik „žolės“, bet ir „hašišo“ vartojimo būdą, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pastarasis puikiai suvokė, jog savo gyvenamojoje vietoje laiko narkotinę medžiagą. Juolab, kad laikomos medžiagos kiekis nebuvo skirtas tik pabandymui.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad E. M. veikė tiesiogine tyčia, pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo materialinių bei procesinių normų taikymo, apkaltinamojo nuosprendžio grindimo prielaidomis bei kitų procesinių pažeidimų.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją (E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), į tai, kad nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertino pastarojo asmenybę (E. M. praeityje teistas taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, Lietuvoje niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas), ko pasėkoje paskyrė apeliantui teisingą ir individualizuotą bausmę. Švelninti E. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą atitinkančią bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.