Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, I. C., A. K., Irena – Z. Ž., A. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) A. C. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išsinuomojo tris žemės sklypus, kadastrinis adr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta 25 metams.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis A. C..

A. C. su N. C. (B.) buvo sudaręs santuoką, kurios metu susilaukė dviejų dukrų - A. C. (K.) ir I. C.. A. C. ir N. C. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl ilgainiui N. C. sudarė naują santuoką ir jos pavardė pasikeitė, ji tapo T. (duomenys neskelbtini) N. T. mirė. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-305-1010/2019 nutarė pareiškėjo brolio dukroms atnaujinti terminą palikimui priimti.

(duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo sesuo V. C..

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. C., pareiškėjo tėvas buvo miręs anksčiau.

(duomenys neskelbtini) A. K. ir I. C. gavo NŽT prie ŽŪM raštą, kuriame nurodyta, kad būtina pateikti duomenis apie paveldėjimo procedūrą, priešingu atveju nekilnojamasis turtas pereis NŽT prie ŽŪM žinion.

Pareiškėjas apie tai, kad nėra užbaigta paveldėjimo procedūra ir apie tai, kad A. K. ir I. C. nebeketina tęsti paveldėjimo procedūros sužinojo tik susipažinęs su 2022-10-24 NŽT prie ŽŪM raštu, todėl siekdamas išsaugoti brolio atminimą ir jo turėtą turtą, yra priverstas kreiptis į teismą, prašant atnaujinti praleistą terminą palikimo priėmimui.

Pareiškėjas dar 2019 m. vykusio teisminio proceso metu nuosekliai tvirtino, kad informavo savo brolio A. C. dukras apie jo mirtį, bei nurodė, kad po pareiškėjo brolio mirties yra likęs paveldimas turtas. Pareiškėjas nuosekliai kartojo, kad paveldėjimo teisę pirmiausia turi įgyvendinti mirusiojo dukros, ir tokiu būdu gauti bent šiokią tokią moralinę ir turtinę kompensaciją dėl pareiškėjo brolio vesto gyvenimo būdo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 305-1010/2019 nutarė pareiškėjo brolio dukroms atnaujinti terminą palikimui priimti. Minėta nutartimi buvo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos palikimui priimti.

Pareiškėjo ir A. K. tarpusavio santykiai po teisminio proceso taip ir nesusiklostė, kadangi šalys faktiškai tarpusavyje nebendrauja arba bendravimas yra labai minimalus. Tuo tarpu pareiškėjo ir I. C. tarpusavio santykiai yra ženkliai geresni, tačiau po teisminio proceso kalbos apie tolimesnę paveldėjimo bylos eigą tarp bylos šalių nebuvo, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog po teisminio proceso, abi A. C. dukros kreipėsi į notarą ir palikimą priėmė. Pareiškėjo ir I. C. atsitiktinio susitikimo metu, I. C. papasakojo savo dėdei (pareiškėjui), kad po teisminio proceso iš tiesų nei ji, nei jos sesuo nesikreipė į notarą ir palikimo nepriėmė. Nurodė, kad tuo metu susiklostė situacija, kuomet I. C. ir A. K. keliavo, turėjo asmeninių problemų ir įvairių reikalų, o nustatytas trijų mėnesių terminas nejučia prabėgo. Galiausiai, kaip dabar žinoma pareiškėjui, I. C. ir A. K. nutarė nebeatlikti jokių procesinių veiksmų dėl palikimo, atsiradusio po A. C. mirties, priėmimui. Galiausiai, maždaug 2022 m. spalio pabaigoje, I. C. savo dėdei A. C. pateikė susipažinti su 2022-10-24 NŽT prie ŽŪM raštu. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas žinodamas apie savo brolio mirtį, elgdamasis sąžiningai ir teisingai pirmiausia siekė, kad mirusio brolio dukros paveldėtų turtą, turtines teises, likusias po brolio mirties. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose buvo inicijuotas teisminis procesas, kuris anot pareiškėjo, patvirtino I. C. ir A. K. rimtus ketinimus priimti palikimą. Aplinkybė, kad po inicijuoto teisminio proceso, paveldėjimo procedūra taip ir nebuvo inicijuota, pareiškėjui tapo žinoma tik šių metų spalio pabaigoje.

Mirusiojo dukroms nepriėmus palikimo, bei nesant gyvų palikėjo tėvų ir senelių, daugiau įpėdinių apart likusių brolių ir seserų, kurie turėtų teisę priimti palikimą pagal įstatymą, nėra. Pareiškėjas nurodo, kad prieš kreipiantis į teismą bendravo su mirusio brolio dukromis, bei mirusiojo seserimi I. Ž. bei broliu A. C., kurie patvirtino, kad neketina priimti mirusio A. C. palikimo, nenori perimti mirusiojo teisių ir pareigų, todėl nenori inicijuoti teisminio proceso dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra objektyvios dėl kurių pareiškėjas neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą.

Suinteresuotas asmuo Irena – Z. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvai E. ir A. C. sudarė santuoką, kurios metu susilaukė penkių vaikų: I. - Z. C. (Ž.), gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. C..

Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau (duomenys neskelbtini) sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. C. iki (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau 2007-03-13 sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. C. iki (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau (duomenys neskelbtini) sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. C. iki (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė A. C..

A. C. su N. C. (B.) (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką, kurios metu susilaukė dviejų dukrų - A. C. (po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo – K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir I. C., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2022-11-29 VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo A. C. ir N. C. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). N. C. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir tapo T. N. T. mirė (duomenys neskelbtini).

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 305-1010/2019 nuspręsta atnaujinti suinteresuotiems asmenims (pareiškėjoms) I. C. ir A. K., terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. C., mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatytas trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo V. C.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. C..

A. K. ir I. C. gavo NŽT prie ŽŪM 2022-10-24 raštą, kuriame nurodyta, kad norint paveldėti A. C. nekilnojamąjį turtą turi iki 2022-12-01 pradėti nekilnojamojo turto paveldėjimo procedūrą kreipiantis į notaro biurą bei pateikti paveldėjimo procedūras įrodančius dokumentus.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-07 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018-02-01 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. C. yra A. C., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis, ketvirtos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Mirusiojo A. C. pirmos eilės įpėdinės I. C. ir A. K., atsiliepimuose nurodė, kad į palikimą visiškai nepretenduoja. Antros ir trečios eilės A. C. gyvų įpėdinių nėra. Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 305-1010/2019 buvo nuspręsta atnaujinti suinteresuotiems asmenims I. C. ir A. K., terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. C., mirties 2014-02-06, priimti ir nustatytas trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjui buvo žinoma apie šioje byloje priimtą sprendimą, todėl jis buvo įsitikinęs, kad po teismo proceso A. C. dukros kreipėsi į notarą ir palikimą priėmė. Tai, kad A. C. dukros nesikreipė į notarą pareiškėjui tapo žinoma atsitiktinio pokalbio su I. C. metu po to, kai 2022-10-24 A. K. ir I. C. gavo NŽT prie ŽŪM raštą, kuriame nurodyta, kad norint paveldėti A. C. nekilnojamąjį turtą turi iki 2022-12-01 pradėti nekilnojamojo turto paveldėjimo procedūrą kreipiantis į notaro biurą bei pateikti paveldėjimo procedūras įrodančius dokumentus. Kaip matyti, pareiškėjui sužinojus šią aplinkybę, jis iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo klausimo išsprendimo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po A. C. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą brolio A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui A. C., kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.