- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-305-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00765-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- I. C., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. C., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, E. C., I. Z. Ž., V. C.
- Advokatai
- Asta Jakštienė
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai I. C., jos ir pareiškėjos A. K. atstovei advokatei Astai Jakštienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. C. ir A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, E. C., I. Z. Ž., V. C., A. C., A. C. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjos I. C. ir A. K. kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t. y. pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad pareiškėjos I. C. ir A. K. viena kitos atžvilgiu yra seserys, abi pareiškėjos po savo tėvo A. C. mirties (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių trukmės terminą palikimui priimti, jos yra vienintelės savo tėvo A. C. pirmos eilės įpėdinės ir kitų šios eilės įpėdinių nėra, ginčo tarp pareiškėjų dėl termino atnaujinimo nėra, pareiškėjų tėvas A. C. testamento nebuvo sudaręs ir pareiškėjų žiniomis, niekas nepriėmė po tėvo mirties likusio palikimo, taip pat nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir (arba) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po pareiškėjų tėvo A. C. mirties, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvų N. C. ir A. C. santuoka buvo nutraukta. Tuo metu, kada nutrūko tėvų santuoka, pareiškėjai I. C. buvo 9 metai, o pareiškėjai A. K. - nepilnai 7 metai. Pagrindinė tėvų santuokos pasibaigimo priežastis buvo nuolatinis alkoholio vartojimas iš tėvo pusės, smurto artimoje aplinkoje naudojimas ir kt. Po santuokos nutraukimo pareiškėjų tėvas A. C. toliau stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino pareiškėjomis, nemokėjo alimentų joms išlaikyti, nesveikino pareiškėjų jų gimimo dienų, metų švenčių ir kitomis pareiškėjoms svarbiomis progomis, iškart po skyrybų su pareiškėjomis bendravo tik minimaliai, vėliau jo bendravimas su dukromis išvis nutrūko. Pareiškėjos jautėsi įžeistos tokio tėvo elgesio, todėl jo taip pat neieškojo ir nepalaikė jokiu santykių nei su tėvu, nei su seneliais ir kitais artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės, pastarieji taip pat neieškojo pareiškėjų, nebandė su jomis bendrauti. Baigusios mokyklą, pareiškėjos išvyko iš gimtųjų namų, baigė mokslus, vėliau pradėjo dirbti. Pareiškėja I. C. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau iki 2018 m. birželio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. K. po mokslų baigimo 2009 m. vasarį išvyko nuolat gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). 2013 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjų motina N. T. sužinojo, kad serga onkologine liga - gimdos kaklelio vėžiu. Pareiškėjų mamos liga paaiškėjo staigiai, liga buvo pažengusi (4 stadijos), agresyvaus tipo, nesidavė gydymui, todėl gydymas buvo sudėtingas, pareikalavęs daug fizinių, psichologinių jėgų, finansų tiek iš mamos, tiek iš pačių pareiškėjų. Pareiškėja I. C. pasirūpino, kad mama būtų gydoma (duomenys neskelbtini), ligos metu nuolat ją slaugė ir prižiūrėjo, o (duomenys neskelbtini) gyvenusi ir dirbusi pareiškėja A. K. siuntė pinigus seseriai mamos gydymui, slaugai ir priežiūrai. Pareiškėjų mama buvo kelis kartus ištikta klinikinės komos, tačiau pareiškėjos vis vylėsi, jog mama pasveiks. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų mama mirė. Nuo ligos diagnozavimo iki mamos mirties praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas, per kurį pareiškėjos nespėjo susitaikyti nei su mamos liga, nei juo labiau su mamos mirtimi. Mirusi pareiškėjų mama N. T. buvo kremuota ir, sulaukus iš (duomenys neskelbtini) grįžusios pareiškėjos A. K., po 2 dienų palaidota. Per tokį trumpą laiko tarpą su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės nebendravusios bei jų kontaktų (telefono numerių ir kt.) nežinojusios pareiškėjos pastariesiems nepranešė apie mamos mirtį ir dėl šios priežasties mamos laidotuvėse nedalyvavo nei pareiškėjų tėvas, nei artimieji giminaičiai iš tėvo pusės.
Mirus mamai, pareiškėjoms kaip reakcija į mamos ligą ir mirtį, atsirado didžiulis tuštumos jausmas, apatija, bloga nuotaika, interesų pasitenkinimų praradimas, energijos stoka, kaltės jausmas, blogas miegas, po mamos mirties pareiškėjas pradėjo kamuoti depresija, vienatvės, apleidimo jausmas. Po mamos mirties gyvenimo džiaugsmą praradusi (duomenys neskelbtini) mieste gyvenusi pareiškėja I. C. pradėjo privačiai lankytis pas psichologus, psichoterapijos grupėse ir kt., pareiškėja A. K. (duomenys neskelbtini) taip pat lankė psichoterapijos užsiėmimus iki pat 2018 metų pradžios. 2018 metų vasarą pareiškėja A. K. grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), su šeima planuoja užsiimti, jos manymu, perspektyvia žemės ūkio veikla.
2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėja I. C. sulaukė telefoninio skambučio iš tėvo brolio A. C., kurio pareiškėja nepažinojo ir kuris pranešė, kad pareiškėjų tėvas A. C. (duomenys neskelbtini) yra miręs, kad yra palikta jo turtinė teisė į žemės sklypus ir reikėtų šiuos reikalus sutvarkyti joms, kaip įpėdinėms. Mirusio tėvo brolis dar pasiteisino, kad ankščiau negalėjo apie tai joms pranešti, nes neturėjo pareiškėjų kontaktų, o pareiškėjos I. C. telefono numerį gavo iš pusseserės draugės, kuri atvykusi iš (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti visiškai atsitiktinai pasiteiravo, ar kartais jos pažįstama I. C. nėra A. C. giminaitė, ir kuri tėvo broliui davė pareiškėjos I. C. telefono numerį. Taigi, pareiškėjoms tik 2018 m. lapkričio 5 d. tapo žinoma, kad jų tėvas A. C. mirė (duomenys neskelbtini). taip pat nuo onkologinės ligos. Kaip paaiškėjo, susirgusį tėvą slaugė ir prižiūrėjo tėvo mama E. C., t.y. pareiškėjų močiutė, bei tėvo brolis A. C. su žmona V. C.. Mirus tėvui, pareiškėjoms niekas nepranešė apie jo mirtį ir laidotuves, nes niekas nebendravo su pareiškėjomis ir nežinojo jų kontaktų. Dėl aukščiau nurodytos visumos svarbių priežasčių pareiškėjos iki 2018 m. lapkričio 5 d. nieko nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie tėvo A. C. mirtį.
Pareiškėjoms pradėjus aiškintis susiklosčiusią situaciją, jų tėvo brolis pareiškėjoms perdavė po tėvo mirties likusius dokumentus. Iš dokumentų pareiškėjoms tapo žinoma, kad jų tėvas A. C., kaip nuomininkas, su Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Tauragės apskrities Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus, kaip nuomotoju, buvo sudaręs 2007 m. kovo 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 25 (dvidešimt penkeriems) metams, t.y. iki 2032 m. kovo 13 d., ką patvirtina įrašai Nekilnojamojo turto registro išrašuose, išsinuomojo 3 (tris) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, t.y.: (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjoms pateiktos informacijos nėra žinoma apie valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuomotojo, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės, iniciatyva ar kitokį jos pasibaigimą, taigi, valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti. Pareiškėjos, atnaujinus terminą palikimui priimti, ketina perimti visas su valstybinės žemės nuomos sutartimi susijusias teises ir pareigas, į Lietuvą grįžusi ir (duomenys neskelbtini) įsikūrusi pareiškėja A. K., kaip minėta, ketina užsiimti žemės ūkio veikla, todėl perimtos nuomininko teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį būtų puiki pradžia šiai iš emigracijos grįžusiai pareiškėjai.
Pareiškėjų duomenimis, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, jų tėvas A. C. nebuvo sudaręs testamento ir po tėvo mirties niekas nepriėmė jo palikimo - nei tėvo mama E. C., kaip antros eilės įpėdinė, nei tėvo broliai ar seserys, kaip ketvirtos eilės įpėdiniai. Kaip pareiškėjoms vėliau paaiškino, jie laikė, jog palikimas priklauso pareiškėjoms, kaip A. C. dukroms. Taigi, termino atnaujinimas nepažeis jų teisių ar teisėtų interesų, įskaitant kitų asmenų interesų, bet, priešingai, padės pareiškėjoms susitvarkyti po tėvo mirties likusius palikimo teisinius klausimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepime nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities, Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos J. J., ir A. C. 2007 m. liepos 13 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. C. 25 metams išnuomoti žemės sklypai: (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad aukščiau minėta sutartis yra galiojanti ir nenutraukta, kadangi Šilalės skyrius neturėjo informacijos apie nuomininko A. C. mirtį.
Teismui nustačius, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinės dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių, ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims sutikus su pareiškimu, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas. Bylą prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. C. atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, jog jis asmeniškai 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėjoms pranešė apie tėvo A. C. mirtį ir nurodė, kad po jo mirties yra likęs turtas bei turtinės teisės, ką pareiškėjos turėtų paveldėti. Jis patvirtino, kad pareiškime nurodyta informacija yra teisinga. Jo brolis A. C. vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo draugų, daugiausiai bendravo su jų motina E. C. ir jo šeima. Brolis A. C. niekada nebuvo užsiminęs, kad po skyrybų bendravo ar mėgino susisiekti su savo dukromis I. C. ir A. K.. Todėl pareiškėjos savo pareiškime nurodo tiesą, jog nei jos, nei A. C. tarpusavio kontaktų neieškojo. Brolio dukrų jis nebuvo matęs beveik 30 metų. Jis mano, jog pareiškėjos turi teisę bent paveldėti po jų tėvo A. C. likusį turtą ir tokiu būdu gauti bent šiokią tokią turtinę ir moralinę kompensaciją dėl tokių jų tėvo veiksmų, jam gyvam esant. Atsižvelgiant į tai, jis mano, jog pareiškėjos terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti.
Suinteresuoti asmenys I. Z. Ž., A. C. teismui pateikė atsiliepimus į pareiškimą ir nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjų prašymas būtų tenkintas. Nurodė, jog su broliu A. C., kuris buvo įnikęs į alkoholį, artimo ryšio nepalaikė. Brolio dukrų nepažįsta, su jomis nebendravo, ryšio nepalaikė. Jokių pretenzijų į brolio A. C. turtą neturi, o esant pareiškėjų valiai priimti palikimą, mano, kad pareiškimas turėtų būti patenkintas. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. C. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jos sūnus A. C. su žmona N. susilaukė dviejų dukterų I. ir A.. Vėliau jų santuoka nutrūko ir N. su dukromis išsikraustė gyventi į kitą miestą. Nuo to momento tarp jų nutrūko bet kokie santykiai. Sūnus A. C. taip ir nesugebėjo per tuos metus su dukromis užmegzti kontakto. Paskutinius sūnaus gyvenimo metus nuolatos juo rūpinosi, todėl gali patvirtinti, kad jis nebendravo su pareiškėjomis. Ji sūnaus dukrų kontaktų neturėjo, todėl negalėjo jų informuoti apie jų tėvo mirtį. Mano, jog pareiįkėjos terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. C. palaikė savo prašymą prašyme išdėstytais motyvais, prašė prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu sutinka. Patvirtino, jog jis pareiškėjai 2018 m. lapkričio pradžioje pasakė, kad mirė jo brolis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog I. C., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. K. (iki santuokos sudarymo pavardė C.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukros. A. C. su Lietuvos Respublikos valstybe 2007 m. kovo 13 d. buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 25 metams, t. y. iki 2032 m. kovo 13 d., išsinuomojo 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus: (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų A. C. sudarytų testamentų bei palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. C. ir A. K. yra A. C., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros, pirmos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrindine priežastimi, kodėl pareiškėjos praleido terminą palikimui priimti, nurodė daug metų trukusį, dar nuo pareiškėjų ankstyvosios vaikystės po tėvų skyrybų prasidėjusį palikėjo A. C. nebendravimą su savo vaikais (pareiškėjomis) dėl paties tėvo kaltės (alkoholio vartojimo, alimentų nemokėjimo pareiškėjoms išlaikyti, nesirūpinimo, nebendravimo su jomis ir pan). Būtent dėl to, pareiškėjos neturėjo galimybių sužinoti apie tėvo mirtį (duomenys neskelbtini). ir priimti palikimą per nustatytą terminą. Apie tėvo mirtį pareiškėjos sužinojo tik 2018 m. lapkričio 5 d., kai jų tėvo brolis A. C. telefonu pranešė apie tėvo mirtį. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys A. C., A. C., I. Z. Ž. ir E. C.. Be to, pareiškėjos neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių. Pareiškėjos, kai tik sužinojo šią aplinkybę, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo klausimų išsprendimo, o sužinojusios, kad praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, kreipėsi į advokatą, kuris surašė prašymą teismui. Be to, byloje nustatyta, jog kiti A. C. įpėdiniai, mama E. C., broliai ir seserys iki šiol nesikreipė į notarą ir nepriėmė po A. C. mirties likusio palikimo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. C. mirties, priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjoms nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgė į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjų interesai.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti žemės sklypai, (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis, disponuoti šiais žemės sklypais, teisėmis į juos, taip pat sudaryti sandorius, priimti individualius administracinius teisės aktus (sprendimus), kurių dalykas yra nurodyti žemės sklypai ir teisės į juos. Atsižvelgiant į tai, jog nutartį galima bus vykdyti tik po jos įsiteisėjimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šios teismo nutarties įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šios teismo nutarties įvykdymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.