Kauno apygardos teismo sprendimas

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už lifto atjungimu ir lifto parametrų saugos kodų įvedimu padarytą žalą bei draudimo eksploatuoti liftą.Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 1 023,38 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Kortas“ pagal viešuosius pirkimus sudarė rangos sutartį Nr. 32, pagal kurią jungtinės veiklos sutarties partneriai privalėjo atlikti statybos remonto – rekonstrukcijos darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį subrangovų ar jų rangovų atlikti darbai buvo fiksuojami ir pateikiami ieškovui kaip UAB „Kortas“ atlikti darbai.Šiems darbams įvykdyti partneriai, atstovaujami UAB „Kortas“, sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Algraižė“, kuri pastate suprojektuoto lifto įrengimui pasisamdė atsakovę UAB „Paradis liftai“.Rangovui atlikus darbus ir sumontavus keleivinį liftą ORONA 3G 1015, kaip potencialiai pavojingas įrenginys liftas 2015-08-24 buvo įregistruotas pavojingų įrenginių registre, nustatant, kad savininkė yra ieškovė ir pripažįstant, kad minėtą įrenginį galima eksploatuoti.2015-12-15 atvykę du nepažįstami asmenys be savininkės sutikimo liftą atjungė ir įvedė lifto parametrų saugos kodus, pagal kuriuos lifto eksploatacija tapo negalima. Dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriuo metu nustatyta, kad lifto montavimo darbus atliko atsakovė, su kuria UAB „Algraižė“ pilnai neatsiskaitė. Atsakovė neteisėtais veiksmais sugadino ieškovei nuosavybės teise priklausančio lifto valdymo bloką taip užkirsdamas kelią jį eksploatuoti, kas, atsižvelgiant į dabartines technologijas, laikytina sugadinimu. Jo pataisymas galimas tik keičiant valdymo bloką. Atsakovės nurodymu jos darbuotojai savo tyčiniais veiksmais sugadino liftą, o ieškovė, siekdama jį sutaisyti, patyrė žalą. Ieškovė kreipėsi į kitą liftus eksploatuojančią bendrovę – UAB „Schindler liftas“, kuri už lifto valdymo plokštės pakeitimą bei sumontavimą, lifto paleidimą pateikė sąskaitą 1 023,38 Eur sumai. Šią sumą atsakovė privalo atlyginti kaip nuostolius už atsakovės neteisėtais veiksmais patirtą žalą.Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais, nes pagal 2015-02-02 lifto tiekimo - montavimo sutartį Nr. LPS-2015-009, sudarytą su UAB „Algraižė“, ji yra lifto savininkė. Šios sutarties 6. 6. punktu šalys sulygo, kad liftas yra atsakovės nuosavybė iki visiško UAB „Algraižė“ atsiskaitymo su atsakove pagal sutarties 3 punktą momento. UAB „Algraižė“ neįvykdė įsipareigojimo atsiskaityti, todėl pagal sutarties 6.6. punkto nuostatą atsakovė yra lifto savininkė ir todėl turi teisę kaip savininkė ginti savo nuosavybės teises. Kadangi nuosavybės teisės neperėjo UAB „Algraižė“, nuosavybės teisės negalėjo pereiti ir UAB „Kortas“, o vėliau ieškovei. Atsakovės vertinimu, civilinės atsakomybės taikymas šiuo atveju yra negalimas, kadangi nėra visų būtinųjų šios atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė, kaip savininkė, ieškovės atžvilgiu nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų ieškovei ar jos turtui sukėlusi žalą.Atsakovė priešieškiniu prašė iki tol, kol su atsakove bus visiškai atsiskaityta pagal 2015-02-02 lifto tiekimo - montavimo sutartį Nr. LPS-2015-009, uždrausti ieškovei ir (ar) bet kuriam ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ įgaliotam asmeniui eksploatuoti liftą ir daryti nurodytam liftui (įskaitant bet kurią lifto dalį/konstrukciją) bet kokį mechaninį ir (ar) programinio pobūdžio poveikį. Sutarties 2 p. šalys susitarė, kad lifto ir darbų atlikimo kaina – 27 709 Eur (su PVM). Atsakovė perdavė liftą UAB „Algraižė“ ir tinkamai atliko darbus, o UAB „Algraižė“ liftą ir darbus priėmė ir dėl jų kokybės jokių pretenzijų niekada nereiškė. UAB „Algraižė“ 19 396,30 Eur (su PVM) kainos dalį sumokėjo lifto priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dieną, t. y. 2015-08-20, tačiau daugiau jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko, t. y. liko skolinga 8 312,70 Eur. Ši skols atsakovei priteista Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-02 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5097-849/2015.Kadangi daikto vertė yra didesnė nei atliktų darbų vertė, sudaryta sutartis yra ne rangos, o pirkimo -pardavimo sutartis, kuriai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos. Sutarties 6.6. punktu šalys susitarė, kad liftas yra atsakovės nuosavybė iki visiško atsiskaitymo. Kadangi UAB „Algraižė“ neįvykdė įsipareigojimo atsiskaityti, atsakovė išliko lifto savininkė. Taigi, šalys sutartyje nustatė išimtį iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, jog daikto nuosavybės teisė pereina įgijėjui nuo daikto perdavimo momento. Tai reiškia, jog nors atsakovė 2015-08-20 priėmimo-perdavimo aktu perdavė liftą UAB „Algraižė“, 2015-08-20 lifto nuosavybės teisė UAB „Algraižė“ neperėjo.Atsakovė, kaip lifto savininkė, yra suinteresuota, kad liftas nebūtų eksploatuojamas (naudojamas), kadangi tokiu būdu liftas dėvisi, o tai, atitinkamai, lemia lifto vertės mažėjimą. Norėdama sustabdyti šiuos veiksmus, atsakovė bandė neteisminėmis priemonėmis išspręsti kilusį ginčą. Tačiau, atsakovei nuosavybės teise priklausantis liftas buvo toliau eksploatuojamas. Dėl šių priežasčių atsakovės direktoriaus pavedimu jos darbuotojai 2015-12-15 nuvyko į pastatą ir įvedė lifto apsaugos kodus, kurie sustabdė lifto eksploataciją. Atsakovė nurodytų programavimo veiksmų ėmėsi tam, kad sustabdytų lifto dėvėjimosi ir, atitinkamai, jo piniginės vertės mažėjimo procesus. Atsakovė turi teisę ginti savo nuosavybės teisę ir uždrausti kitiems asmenims naudotis jai priklausančiu turtu. Atsakovė yra suinteresuota, kad jai nuosavybės teise priklausantis liftas nebūtų naudojamas, ir kad tiek liftui (kaip visumai) ir atskiroms jo detalėms (konstrukcijoms) iš viso nebūtų daromas joks fizinis (mechaninis) ar programinio pobūdžio poveikis. Taigi, atsakovė priešieškinio reikalavimus grindžia CK 4.98 straipsnio pagrindu (nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu).Atsakovės vertinimu, šiuo atveju egzistuoja sąlygos uždrausti eksploatuoti (naudoti) liftą ir kitu savarankišku kumuliatyviu teisiniu pagrindu – prevencinio reikalavimo tenkinimo pagrindu (CK 1.138 straipsnio 3 punktas, 6.255 straipsnis). Ieškovės pozicija ir atlikti veiksmai patvirtina, jog be teismo sprendimo, kuriuo būtų uždraustas lifto eksploatavimas, ieškovė geranoriškai nenutrauks neteisėtų veiksmų. Ieškovė iš esmės jau yra sukėlusi atsakovei žalą (nuostolius). Ieškinyje ieškovė pati pripažino (ir pateikė dokumentus), jog pakeitė atsakovei priklausančio lifto valdymo plokštę visiškai kita valdymo plokšte. Ieškovė šiuos veiksmus atliko be atsakovės leidimo, o lifto plokštės atsakovui negrąžino. Taigi, dėl neteisėtų (t. y. prieš savininkės valią) ieškovės atliktų veiksmų, atsakovė yra netekusi veikiančios, taigi ir galimos panaudoti, lifto valdymo plokštės. Tokia ieškovės pozicija ir su liftu atliekami neteisėti veiksmai, atsakovės vertinimu, patvirtina realų dar didesnės žalos ateityje atsiradimo pavojų.Ieškovė nesutiko su priešieškinio priėmimu ir jo reikalavimais. Nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra jokių sutartinių santykių, todėl tokie priešieškinio reikalavimai gali būti tik atskiri savarankiški reikalavimai. Atsakovė pati pripažino, kad ginčo santykiai yra tarp BUAB „Algraižė“ ir atsakovės. Atsakovė turto neprarado, kadangi jai už turtą buvo didžiąja dalimi sumokėta. UAB „Paradis liftai“ žinojo dėl kokių priežasčių buvo sudaryta sutartis tarp jos ir BUAB „Algraižė“ ir žinojo, kad minėtas daiktas bus sumontuotas pas trečiuosius asmenis. Taigi, atsakovės sutarties punktas, kad nuosavybė lieka pas atsakovę iki pilnai bus atsiskaityta, nuo pat sutarties sudarymo momento prieštaravo sąžiningumo ir protingumo principui, nes tiek viena, tiek kita sutarties šalis suprato, jog liftas bus sumontuotas pas trečią šalį ir užpajamuotas trečios šalies finansiniuose dokumentuose kaip įsigytas turtas iš UAB „Kortas“, t. y. sutarties generalinio rangovo. Atsakovė įsipareigojo darbus atlikti iš savo medžiagų, todėl pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį teisiniai santykiai atitinka rangos teisinius santykius, o ne pirkimo - pardavimo teisinius santykius. Atsižvelgiant į rangos santykių ypatumus - darbų pridavimo aktą, kuris yra ir nuosavybės perleidimo dokumentas, ieškovei perėjo nuosavybės teisės į liftą.Ieškovė yra prisiteisusi skolą iš BUAB „Algraižė“, tačiau neteisėtai kreipiasi su priešieškiniu į sąžiningą įgijėją, reikalaudama uždrausti naudotis daiktu. Toks atsakovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka protingumo reikalavimų.

Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, ir priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai neanalizavo, kad šioje byloje pareikštas priešieškinis neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnyje įtvirtintų priešieškinio priėmimo pagrindų. Priešieškiniu nereikalaujama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimų. Taip pat nėra sąlygos, kad patenkinus priešieškinį, nebus galimybės patenkinti pradinio ieškinio reikalavimų. Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje reikalavimai yra skirtingi ir vienas su kitu nėra susiję. Tarpusavio ryšio prasme abu procesiniai dokumentai skiriasi ir proceso dalyviais. Ieškovė negali būti atsakove priešieškinyje, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir nėra jokių sutartinių santykių. Priešieškinyje atsakovėmis turėjo būti BUAB „Algraižė“ ir UAB „Kortas“, bet ne ieškovė. Dėl šių priežasčių pateiktas priešieškinis negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Tai yra atskiri savarankiški reikalavimai į šioje byloje įtrauktus trečiuosius asmenis. Tai, kad teisiniai santykiai tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Paradis liftai“ nėra šio proceso objektas patvirtina aplinkybė, jog 8312,70 Eur skolą atsakovė yra prisiteisusi iš UAB „Algraižė“ civilinėje byloje Nr. e2-5097-849/2015. Be to atsakovė yra pareiškusi finansinius reikalavimus UAB „Algraižė“ bankroto byloje.Teismas netinkamai aiškino CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Teismas turėjo aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslus. Kaip matyti iš pateiktos sutarties tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Paradis liftai“, UAB „Paradis liftai“ įsipareigojo pateikti ir sumontuoti liftą pas ieškovęą, t. y., pas trečiąjį asmenį, kuris lifto montavimo metu net nebuvo sutarties šalis. Atlikus darbus, darbai ir pats liftas buvo UAB „Algraižė“ priduotas pagal rangos teisinius santykius reguliuojančius statybos techninius reglamentus. Vėliau atitinkamai darbai su panaudotomis medžiagomis ir įrengimais buvo perduoti UAB „Kortas“, o tik ši įmonė darbus su sunaudotomis medžiagomis ir įranga perdavė užsakovui, t. y., ieškovei. Aiškindamas sutartį, teismas formaliai aiškino CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, o ne analizavo visas sutartis, tiek tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Paradis liftai“, tiek tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Kortas“ bei tarp UAB „Kortas“ ir ieškovės. Visi susiklostę teisiniai santykiai atitinka CK 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos apibrėžimą. Dėl to statybos darbų perdavimo aktas turi būti vertinamas kaip nuosavybės perleidimo dokumentas.Teismas savo sprendimu pripažino, jog liftas nuosavybės teise priklauso UAB „Paradis liftai“, o ne ieškovei. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Sutarties punktas dėl nuosavybės perėjimo po atsiskaitymo nuo pat sutarties sudarymo momento prieštaravo sąžiningumo ir protingumo principui, nes tiek viena tiek kita sutarties šalis suprato, jog liftas bus sumontuotas pas trečią šalį ir užpajamuotas trečios šalies finansiniuose dokumentuose kaip įsigytas turtas iš UAB „Kortas“, t. y. sutarties generalinio rangovo. Ieškovė liftą įsigijo nuosavybės teise, apmokėdama UAB „Kortas“. Liftas yra įregistruotas ypatingų įrenginių registre ieškovės kaip savininkės vardu. Kokie santykiai buvo tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Algraižė“ ieškovei nėra žinoma. UAB „Kortas“ teisme patvirtino, jog yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Algraižė“. Taigi, atsakovė gali reikšti ieškinį tik UAB „Algraižė“, o ne kitiems proceso dalyviams.Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti ir į ieškovės bei atsakovės sąžiningumą. Ieškovė turi būti laikoma sąžininga lifto valdytoja ir įgijėja. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė liftą įgyti ir valdyti kaip savą, ką pagrindžia aplinkybė, kad buvo atsiskaityta su rangovu už liftą. Pagal CK 4.26 straipsnio 2 ir 3 dalis ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad įgis teisę valdyti, naudoti bei disponuoti liftu, tai yra - įgis visas daiktines teises. Ieškovė nėra saistoma jokio susitarimo ar sutarties su atsakove ir nėra saistoma teisinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Algraižė“. Aplinkybė, kad pastarosios bendrovės sudarė sutartį, pagal kurią nuosavybės teisė pereiną į liftą tik po atsiskaitymo, nėra aktuali ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė yra sąžininga lifto valdytoja. Atsakovės darbuotojai pristatę liftą ieškovei ir jį sumontavę, konkliudentiniais veiksmais išreiškė, kad sutinka, jog valdymo ir naudojimo teises perleidžia ieškovei.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laikytina sąžininga lifto įgijėja, atsakovė neturi teisės reikšti reikalavimų, grindžiamų nuosavybės teise dėl uždraudimo naudotis, išreikalavimo ir kt.Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neteisėtai kreipiasi su priešieškiniu į sąžiningą įgijėją, reikalaudama uždrausti naudotis daiktu, nors ieškovė yra prisiteisusi skolą iš BUAB „Algraižė“.Pažymėtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, užblokavo lifto valdymo plokštę ir padarė žalą, todėl jai kyla pareiga padengti ieškovės nuostolius. Todėl teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, yra nepagrįstas. CK 6.245 ir 6.263 straipsnių nuostatos įpareigoja visus asmenis laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė privalėjo kreipėsi į kitą liftus eksploatuojančią bendrovę - UAB „Schindler - Liftas“, kuriai už lifto valdymo plokštės pakeitimą bei sumontavimą ieškovė sumokėjo 1 023,38 Eur.Teismas neteisingai vertino, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė nepagrįstai praturtės. Už liftą, jo įrengimą su generaliniu rangovu UAB „Kortas“ buvo atsiskaityta. Tai reiškia, kad bet koks daiktas, įskaitant liftą, jo valdymo plokštė yra ieškovo nuosavybė. Atsakovei sugadinus liftą (jo valdymo bloką), atsakovė įgijo pareigą atlyginti nuostolius, bet ne teisę į sugadintą daiktą.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovės vertinimu, ieškovė netinkamai aiškina CPK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus priešieškinio priėmimo pagrindus. Priešieškinio priėmimui nagrinėti pakanka konstatuoti bent vieno iš priešieškinio priėmimo pagrindų. Atsakovė prašė uždrausti ieškovei ir (ar) bet kuriam ieškovės įgaliotam asmeniui eksploatuoti liftą. Šis draudimas galėjo būti pritaikytas tik nustačius, kam priklauso lifto nuosavybės teisė. Byloje nustačius, kad teisėta lifto savininkė yra atsakovė, ieškovės pareikšto ieškininio reikalavimo dėl civilinės deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo tenkinimas pasidarė nebegalimas, kadangi, atsakovė, įvedusi lifto apsauginius kodus, įgyvendino jai, kaip teisėtai lifto savininkei, priklausančią teisę neleisti naudotis jai priklausančiu turtu. Civilinė deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu nustatomas jos taikymo sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė deliktinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu yra negalima, atitinkamai, ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkinamas.Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog priešieškinis negalėjo būti reiškiamas jos atžvilgiu. CK 1.138 str. įtvirtinti civilinių teisių gynybos būdai, vienas iš jų - asmens teisė reikalauti teismo užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lifto eksploatavimas prieš šio įrenginio savininko valią yra neteisėtas veiksmas (CK 4.37 ir 4.98 straipsniai). Be to, liftą eksploatuojant, liftas ir jo dalys/konstrukcijos palaipsniui dėvisi, kyla įrenginio gedimo rizika, kas reiškia, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų egzistuoja žalos atsiradimo tikimybė. Kadangi nustatyta, jog liftu naudojasi ieškovė, bei, kad ieškovė nepaiso atsakovės geranoriškų prašymų sustabdyti lifto eksploataciją, atsakovė turėjo teisę ieškovės atžvilgiu pareikšti priešieškinį.Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Sutarties turinys, susijęs su lifto ir jo montavimo kainų skirtumu (1-2 p., priedai Nr. 1(A), 2, 3, 4.1.-4.2. p., 6.6. p.), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl lifto pirkimo-pardavimo. Pagal sutarties 6.6. p. nuosavybės teisė išliko atsakovei, kol bus su ja visiškai atsiskaityta, dėl to lifto savininkė yra atsakovė. Šiuo metu priteista skola preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5097-849/2015 nėra įvykdyta, o 2016-03-04 nutartimi UAB „Algraižė“ iškelta bankroto byla Nr. B2-1324- 390/2016. Dėl šių aplinkybių nuosavybės teisė priklauso atsakovei. Sutarties 6.6. p. yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šia sutarties nuostata, spręsdamas, kad lifto nuosavybės teisė priklauso atsakovei.Atkreiptinas dėmesys, kad po lifto išjungimo ieškovė, laikydamasi nepagrįstos pozicijos, jog yra lifto savininkė, kreipėsi į UAB „Schindler Liftas“, kuri savavališkai pakeitė veikiančią ir iš esmės naują lifto procesorinę plokštę nauja plokšte bei prieš atsakovo valią vėl paleido liftą eksploatacijai. Tokiu būdu ieškovė pažeidė atsakovės nuosavybės teises.Kadangi atsakovė 2015-08-20 priėmimo - perdavimo aktu trečiajam asmeniui BUAB „Algraižė“ perdavė tik patį liftą, bet ne nuosavybės teisę į šį įrenginį, trečiasis asmuo BUAB „Algraižė“ lifto nuosavybės teisės negalėjo perleisti trečiajam asmeniui UAB „Kortas“.Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai netaikė CK 4.96 straipsnio nuostatų, nes, visų pirma, ieškovė vien tik deklaratyviai teigia, kad yra atlygintinai įsigijusi liftą iš trečiojo asmens UAB „Kortas“. Bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad ieškovė už ginčo liftą būtų sumokėjusi konkrečią pinigų sumą trečiajam asmeniui UAB „Kortas“, o taip pat nėra duomenų, jog šis būtų perdavęs lifto nuosavybės (tame tarpe naudojimo, valdymo ir disponavimo) teises ieškovei. Visų antra, CK 4.96 straipsnyje yra nustatytos vindikacinio ieškinio pareiškimo taisyklės, kai savininkas siekia atgauti prarastą daikto valdymą. Tuo tarpu atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu neprašė nutraukti sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu BUAB „Algraižė“, taikyti restitucijos bei išreikalauti ginčo liftą iš ieškovės. Toks reikalavimas šioje byloje iš viso nebuvo keliamas, todėl CK 4.96 straipsnio taikymas net nepatenka į šios bylos dalyką. Atsakovės pareikštame priešieškinyje suformuluotas reikalavimas nėra vindikacinis reikalavimas (CK 4.95 straipsnis), t. y. atsakovė priešieškinio reikalavimu nesiekė išsireikalauti liftą.Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, jog ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Tuo tarpu ieškovė savo apeliaciniame skunde pažodžiui laikosi tos pačios ieškinyje suformuluotos pozicijos, jog byloje egzistuoja pagrindas atsakovei taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo.Sprendžiant dėl žalos padarymo, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nesugadino nei vieno lifto elemento, įskaitant ir lifto valdymo plokštės. Atsakovės veiksmai apsiribojo išskirtinai vien tik programinio pobūdžio veiksmu, t. y. lifto apsaugos kodų suvedimu. Apsaugos kodų įvedimas nesukėlė liftui ir jo valdymo plokštei jokio fizinio (mechaninio) poveikio. Tiek pats liftas, tiek ir jo valdymo plokštė išliko veikiantys ir tinkami naudoti pagal paskirtį. Apsaugos kodai būtų buvę atsakovės „nuimti“ tuo pačiu programavimo būdu. Tuo tarpu ieškovė, siekdama toliau prieš atsakovės valią naudoti liftą, savavališkai kreipėsi į UAB „Schindler Liftai“ ir įsigijo naują lifto sudedamąją dalį (valdymo plokštę), nors liftas jau turėjo pilnai funkcionuojančią ir nepažeistą tokią pačią dalį. Ieškovė, įsigijusi naują lifto valdymo plokštę, atsakovei priklausančios, pilnai veikiančios ir iš esmės dar visai naujos valdymo plokštės atsakovei taip ir negrąžino, o pasiliko sau. Tačiau tuo pačiu byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės naujos lifto valdymo plokštės kainą. Taigi, ieškovė šiuo metu turi dvi veikiančias ir galimas panaudoti lifto dalis (valdymo plokštes). Atsakovės vertinimu, aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad dėl ieškovės ieškinio patenkinimo ieškovė būtų nepagrįstai praturtėjusi, kas imperatyviai draudžiama CK 6.237 str. - 6.242 straipsnių nuostatomis, todėl teismas teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą.