Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.6.6.; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. balandžio 15 d.

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2021 m. spalio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) 2022 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir skirta galutinė subendrinta 90 parų areštas bausmė;

4) 2023 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. M. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 2 350 Eur bauda;

2) 2023 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti gyvenamoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 538,73 eurų bauda, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., V. P. ir R. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. liepos 16 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), kultūrinio renginio – (duomenys neskelbtini) festivalio metu, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų – V. P. smogus S. B. į veido sritį, G. D. taip pat smogus pastarajam į veido sritį, po to, G. D., V. P. ir R. G. tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smūgiavus S. B. į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam S. B. poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruvą po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimą galvos kaktinėje srityje, t. y. sužalojimus, priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. D. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad nukentėjusiojo S. B. nepažinojo. Buvo (duomenys neskelbtini) vykusiame (duomenys neskelbtini), stovėjo draugų grupelėje. Tada iš niekur nieko S. B. trenkė jo draugui E. ir atsisukęs iš karto trenkė V. P.. Tada S. B. draugai M. S. ir D. S. šoko prie V. P., pargriovė pastarąjį, pradėjo spardyti, jis, norėdamas padėti V. P., bandė prie jo prieiti arčiau, ko pasėkoje gavo vieną smūgį iš S. B., trenkė pastarajam atgal, tada gavo dar vieną smūgį ir nukrito. Matė, kaip R. G. atbėgo link jų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: 2023 m. liepos 25 d. G. D. parodė, kad jis kartu su draugais V. P., R. G., E. G., R. P. 2023 m. liepos 15 d. buvo (duomenys neskelbtini) vykusioje (duomenys neskelbtini) šventėje, tuo metu jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti, kokiu momentu prie jų kompanijos prisijungė tas nukentėjęs asmuo S., koks tiksliai jo vardas, pasakyti negali, bet tai matomai toks, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis prie jų kompanijos prisijungė dar su dviem draugais, jeigu gerai atsimena jų vardus, tai M. ir D. Iš pradžių, kaip prisimena, viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Jie su jais kartu buvo prie vaikų žaidimo aikštelės esančio pailgo stalo. Po kiek laiko tarp E. G. ir S. įvyko konfliktas, ko pasėkoje S. trenkė E. į veido sritį, kur jam išmušė vieną dantį ir po to iš karto trenkė į veido sritį V. Jis tai pamatęs labai supyko, jam sukilo adrenalinas ir jis nesusilaikęs, puolė ant S., galėjo jam trenkti ir į veido sritį, ir į kitas kūno vietas. Kokius tiksliai ir kiek smūgių jis atliko S., pasakyti negali, nes gerai neprisimena. Po to, kai jie susimušė, tai yra jis, V. ir R. su S., pamatė, kad jam yra nuskeltas priekinis dantis. Jis pats pirmas ir jo draugai konflikto, tai yra muštynių, nepradėjo, visą tai pradėjo S.. Jis pats kalčiausias yra, jis tiesiog gynė draugą. Konfliktą galėjo matyti G. G. (2 t., b. l. 99-102); 2023 m. liepos 26 d. G. D. papildomai parodė, kad tą vakarą jis alkoholių gėrimų nevartojo. Už kitus draugus jis atsakyti negali ar jie vartojo, ar nevartojo. Dėl to, kad jis buvo jo primuštas to paties asmens, kuriam jis trenkė į veidą, parašė pareiškimą. Tą įvykį matė pašaliniai žmonės, kuriuos jis pats nusistatė, tai yra U. L., ji gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat, matė R. U., ar dar buvo kas matė, jis negali pasakyti (2 t., b. l. 103–105); 2023 m. spalio 2 d. G. D. parodė, kad tik nori papildyti, kad patį konfliktą pirmas pradėjo S. B.. Jeigu nebūtų jis pirmas pradėjęs, jokio konflikto net nebūtų buvę, jis pirmas užsikabino ir juos sumušė, jie jį sumušė save gindami. Konflikto jie neprovokavo (2 t., b. l. 106–108). Kaltinamasis G. D. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino, kad dėl jo veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka. Jis vieną smūgį sudavė. Gailisi ir pripažįsta kaltinime pareikštus kaltinimus. Jam bėgo kraujas iš nosies, buvo nuskeltas priekinis dantis. Savigynos instinktas gal buvo, trenkęs S. B., gavo smūgį atgal, nuo smūgio nukrito. Atsibudo, kai prie jo buvo jo draugė G. Po to, jie išvažiavo namo. Buvo policija priėjusi. Matė kaip R. G. bėgo link jų.

Kaltinamasis V. P. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad stovėjo draugų kompanijoje, visi smagiai leido laiką. Iš niekur nieko atėjęs S. B. trenkė E. G. į veidą, po to, iš karto jam smūgį, jis gynėsi, sudavė smūgį S. B.. Po to, atbėgo S. B. draugeliai, du S., jį parvertė ant žemės, spardė. Matė, kaip link jo atbėgo G. D., parsivertė S. B., sudavė jam smūgį. Labai greitai viskas įvyko, todėl nelabai suprato kas ten vyko.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: 2023 m. liepos 26 d. jis parodė, kad šių metų liepos 15 d. kartu su G. D., R. G., R. P. ir E. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) mieste vykusią (duomenys neskelbtini) šventę. Šventės metu jis vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino, kiek buvo valandų, kai prie jų kompanijos atėjo iš matymo nepažįstamai trys vaikinai. Atsimena, kai jie atėjo, jie sėdėjo ar buvo netoli pavėsinių, kurios buvo prie tualetų, ten netoli įvažiavimo į pušyno taką. Negali pasakyti, ar jie su tais vaikinais kiek nors bendravo, bet kaip atsimena, tikrai laiko kartu neleido. Netikėtai, net nežino dėl kokios priežasties, pamatė, kad vienas iš nepažįstamų vaikinų, kurio vardo nežino, bet kaip pamena, jis buvo su barzda, stambesnis už jį, ūgio irgi aukštesnis už jį, trenkė į veido sritį E. G.. Jis iš karto trenkė vaikinui į veidą, tiksliau į kaktą, po to, vaikinas iš karto puolė ant jo ir jam trenkė į veido sritį. Atsimena, kad trenkė, taip pat žino, kad ir dar kažkur jam keletą kartų trenkė, kur tiksliai pataikė jis vaikinui, pasakyti negali, nes tokių dalykų nefiksavo. Viskas įvyko iš niekur nieko. Iki pat šios dienos nesupranta, kaip ir dėl kokios priežasties įvyko konfliktas su tokiomis pasekmėmis. Tuo pačiu metu, kai jis trenkė tam vaikinui S., jis buvo parverstas ant žemės kitų su juo buvusių vaikinų - M. S. ir D. S.. Po to, buvo užsidengęs veidą, kad jam nesužalotų veido, nes jie jį abu spardė tiek kojomis, tiek rankomis mušė, kai atsidengė veidą matė, kad tiek G. D., tiek R. G. mušasi, vienas su S., kitas su kitu vaikinu. Parodo, kad dėl sumušimo jis turi pretenzijų tam pačiam S. ir jo draugams M. ir D. Nieko nebūtų buvę, jeigu jie patys pirmi nebūtų pradėję ant jų pulti, tai yra ant jo ir E., vėliau ant G. D.. Jie pirmi pradėjo konfliktuoti su jais. Jam rimtų ir akivaizdžių sužalojimų padaryta nebuvo, pas medikus jis nesikreipė. Nori, kad ir jie būtų pripažinti kaltais, nes nuo jų pačių viskas prasidėjo. Taip pat, parodo, kad jo manymu, trys minėti vaikinai buvo neblaivūs, nes matė, kaip rankose turėjo stiklines alaus. Kai vyko muštynės, aplinkui buvo daug žmonių, taip pat, žino, kad netoli muštynių vietos buvo ir jam iš matymo pažįstamas R. U., kuris, mano, galėtų paliudyti, kaip kas buvo ir ką jis matė. Taip pat, parodo, kad iš ankstesnių bylų jam yra paskirtos piniginės baudos, kurių jis iki pat šios dienos nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 1–4); 2023 m. spalio 3 d. papildomai parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Jis pasilieka prie ankstesnių parodymų, byloje jokių papildymų neturi. Kaip ir sakė, konfliktą išprovokavo S. B., jis ir kiti vaikinai, nurodyti įtarime, tik gynėsi. Jis pats pirmas juos užkabino. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 5–7). Kaltinamasis V. P. nurodė, kad S. B. sudavė vieną kartą, per grumtynes gal ir galėjo S. B. suduoti, jis gulėjo ant žemės, neprisimena. Pareikštą kaltinimą pilnai pripažįsta, gailisi. Su civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka, ne jie pradėjo visą šitą įvykį, būtų nesąžininga už kažką mokėti, jie tiesiog gynėsi. Pirmą smūgį jis gavo iš S. B., viskas vyko iš niekur nieko. E. G. pirmas gavo smūgį. Tiesiog buvo savigyna, davė atgal ir tiek, nebegalvojo kur. Po to, atėjo S. B. du draugai, jį parsivertė ant žemės, mušė, spardė. Buvo ant kaktos žymė. Buvo užsidengęs veidą su rankom, ant rankų gal matėsi mėlynės, ant veido ne. Atėjo policija ir visus išskyrė. Niekas niekur nesikreipė, jie galvojo, kad tuo viskas ir pasibaigs, jokių pareiškimų, išvažiavo namo ir tiek. Po to įvykio S. B. nematė, nes jį išsivedė policija. Nuvedė jį prie policijos tarnybinio automobilio, o kur buvo S. B. nežino, jo nevedė, išsivedė jį, nes buvo supykęs, aršus, kad išsivedė jį už nieką. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis R. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad vienu momentu buvo išėjęs pavalgyti, grįžta ir mato, kaip S. B. smūgiuoja G. D., G. D. nuvirto, matė, kad kruvinas, ir iš instinkto ėjo ginti draugą. Smūgiavo S. B., pastarasis jam atgal, tada jis S. B. vėl vieną kartą smūgiavo, pareigūnai atėjo ir viskas labai greitai pasibaigė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: 2023 m. liepos 27 d. jis parodė, kad į (duomenys neskelbtini) miestą, tiksliau prie ežero vykusią (duomenys neskelbtini) šventę, jis atvyko kartu su E. G., V. P. ir G. D.. Šventės metu jis alkoholio nevartojo, todėl gerai atsimena įvykio aplinkybes. Jiems visiems būnant šventėje ir sėdint pavėsinėje, kuri buvo prie šventės metu pastatytų tualetų, prie įvažiavimo į patį pušyną, prie jų kampinės pavėsinės, kuri buvo kairėje pusėje, atėjo ir prie kito stalo prisėdo jam nepažįstami 3 vaikinai. Pamena, kaip jie ateidami jų kompanijos paklausė, ar jie gali šalia atsisėsti, jie neprieštaravo. Minėti vaikinai, būdami pavėsinėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Dabar negali pasakyti, kiek buvo tiksliai valandų, kai jis sugalvojo iš pavėsinės išeiti ir nueiti nusipirkti maisto. Maisto pirktis jis išėjo vienas, grįždamas pas draugus aikštelėje, prie tualetų pamatė, kaip vienas iš vaikinų, kuris buvo jų pavėsinėje, smūgiuoja rankomis jo draugui E. G.. Dar jam nespėjus prie jų prieiti, pamatė, kaip tas pats vaikinas ir dar kartu su juo buvęs vaikinas, trenkė iš rankos G. D., todėl jis, nieko nelaukęs, puolė tą vaikiną atskirti nuo G. ir iš to pačio vaikino jis gavo vieną smūgį į veido sritį. Tada jau jam pačiam sukilo adrenalinas ir jis tam vaikinui atsilygino tuo pačiu, kur jis tam vaikinui tiksliai ir kiek kartų pataikė nežino, bet sutinka tikrai, kad jam trenkė. Jo suduoti smūgiai buvo gynybiniai, nes jis pirmas jį mušė, tiksliau po to, kai jis norėjo atskirti jį nuo G. Jis tam vaikinui, kuris jam trenkė, pretenzijų jokių neturi. Konfliktą pradėjo jie, o jo draugai ir jis buvo ramūs, prie nieko tą vakarą nesikabinėjo. Jis tą vakarą buvo su juodos spalvos šortais, juoda kepure, baltais sportiniais batais ir pilkos spalvos džemperiu, jo pravardė yra (duomenys neskelbtini), draugai taip į jį ir kreipiasi. Jis galėtų atpažinti tą vaikiną, kuris jam trenkė ir kuriam jis trenkė, atsimena, kad jis buvo su barzda, vidutinio kūno sudėjimo, jam plius minus turėtų būti apie 24 metai (2 t., b. l. 36–39); 2023 m. rugsėjo 25 d. papildomai parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Tvirtina ankstesnius parodymus ir jų nekeičia. Tik nori patikslinti, kad įvykis, kai įvyko muštynės, vyko prie (duomenys neskelbtini) šventės metu esančių tualetų, kurie buvo netoli įvažiavimo į patį pušyną, netoli akmenų, kurie skyrė vaikų žaidimo aikštelę nuo kelio ir tualetų. Jis kaltę pripažįsta pilnai ir nurodo, kad konfliktą pats pirmas pradėjo S. B., jis ir vaikinai, nurodyti pranešime apie įtarimą, tik gynėsi, nes S. B. pats pirmas pradėjo konfliktą. Jis pats naudojasi messenger programėle, jo paskyra užvardinta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40–42). Kaltinamasis R. G. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad gailisi, su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nematė kokie sužalojimai buvo S. B.. Jis buvo blaivas, atėjo pareigūnai ir išsiskyrė. V. P. išsivedė policija, nes buvo piktas. Nukentėjusiojo S. B. neatsiprašė, planuoja atsiprašyti. Matė kaip G. D. iškrito. Jis S. B. sudavė du smūgius, pastarasis jam vieną. Iš tolo matė, kad smūgiavo E. S. B. V. P. irgi smūgiavo, tyrėja to neklausė. Sutiktų atlikti viešuosius darbus. Sutiktų su nukentėjusiuoju taikytis. Gal būt reikėjo kitaip pasielgti. Tokioje situacijoje tik toks variantas buvo. Gyvena su mama, jos klauso. Pirmą kartą papuolė į tokį įvykį. Pažada daugiau ne tokiais būdais ginti draugus.

Nukentėjusysis S. B. teismo posėdžio metu savo civilinį ieškinį palaikė pilnumoje. Jam lūžo nosis, daug patirta skausmo, bus daroma operacija, negalės ilgą laiką dirbti. Su kaltinamuoju R. G. gal ir sutiks taikytis, o su kitais nesitaikys, nes jie yra prisimelavę.

Laiduotoja/liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis R. G. yra jos sūnus ir jie gyvena kartu. Ji prašo jos sūnų perduoti jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sūnus pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šią nusikalstamą veiką padarė, nes gynė savo draugą. Sūnus labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sūnus šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Ji dirba sezoninį darbą Olandijoje, prie žemės ūkio. Jos sūnus jos klauso, todėl ji sūnui galės daryti teigiamą įtaką. Sūnus jai papasakojo apie padarytą veiką, jis supranta, kad padarė blogai, jog taip elgtis negalima, dėl šio įvykio sūnus labai išgyvena. Ji gali garantuoti, kad šis įvykis bus jos sūnui pamoka visam gyvenimui. Ji su sūnumi kalbėjo apie šį įvykį, sakė, kad reikia daryti išvadas ir ateityje taip nebesielgti. Sūnus jos klauso. Ji tokio sūnaus elgesio nepateisina. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Be kaltinamųjų G. D., R. G. ir V. P. prisipažinimų, jų kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodoma:

- 2023 m. liepos 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 15 d., 07.55 val., iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas medicinos slaugytojos telefoninis pranešimas, kad dėl nosies kaulo lūžimo 02.52 val. GMP ekipažas iš (duomenys neskelbtini) pristatė girtą (1,12 prom.) S. B., kuris teigė, kad buvo sumuštas. Susisiekus telefonu su S. B. ir paprašius papasakoti įvykio aplinkybes, S. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 02.30 val., bandė išskirti asmenis, kurie mušėsi ir įsivėlė į konfliktą su nepažįstamais asmenimis. S. B. paaiškino, kad jį sumušė 3-4 nepažįstami asmenys. Tuos asmenis policija sulaikė. S. B. negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos (1 t., b. l. 25);

- 2023 m. liepos 17-18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27–33);

- 2023 m. liepos 17 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus S. B., ant veido matosi sužalojimai: po abiem akim kraujosruvos, nubrozdinimas ant nosies, nubrozdinimas ant kaktos (1 t., b. l. 35–40);

- 2023 m. liepos 20 d. Specialisto išvada Nr. G 723/2023 (03), kuria nustatyta, kad S. B. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruva po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimas galvos kaktinėje srityje, jog pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 3-5 parų laikotarpyje iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad S. B. nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 48–50);

- 2023 m. liepos 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad S. B. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 (V. P.) esantį asmenį, kurį draugai vadina (duomenys neskelbtini), šis asmuo pirmas smogė jam smūgį kumščiu į veidą (1 t., b. l. 74–80);

- 2023 m. liepos 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad S. B. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 (G. D.) esantį asmenį, kurio vardas G. Šis asmuo sudavė jam smūgius į veidą (1 t., b. l. 82–88);

- 2023 m. liepos 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad S. B. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 5 (R. G.) esantį asmenį, kurį vadina (duomenys neskelbtini), šis asmuo sudavė jam smūgius į veidą (1 t., b. l. 90–96);

- 2024 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-874/2024, kuriuo S. B. buvo pripažintas kaltu, kad 2023 m. liepos 16 d., apie 02 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vykusio kultūrinio renginio – (duomenys neskelbtini)metu, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu smogė į veidą E. G. ir pastarąjį partrenkė ant žemės, po to, to paties renginio metu, vieną kartą kumščiu smogė į galvos sritį V. P. bei į muštynes įsitraukusiam G. D. du kartus kumščiu smogė į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems E. G., V. P. ir G. D. sukėlė fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 13 d. (3 t., b. l. 3–8).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų G. D., R. G. bei V. P. prisipažinimus padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta įrodytu, kad G. D., V. P. ir R. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. liepos 16 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), vykusio kultūrinio renginio – (duomenys neskelbtini) metu, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų – V. P. smogus S. B. į veido sritį, G. D. smogus pastarajam į veido sritį, po to G. D., V. P. ir R. G. tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smogus S. B. į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje nukentėjusiajam S. B. padarė poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruvą po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimą galvos kaktinėje srityje – sužalojimus, priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

Šios bylos nagrinėjimo metu bei 2024 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-874/2024 nustatyta, kad 2023 m. liepos 15-16 d. (duomenys neskelbtini), vyko (duomenys neskelbtini) festivalis, kuriame dalyvavo daug žmonių. Konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko šventės teritorijoje, netoli tualetų, tai yra viešoje vietoje. Iš nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymų, 2024 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-874/2024 nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis iki įvykio vieni kitų nepažinojo, į šventę atvyko su savo draugais, ir atskirai, ir kartu vartojo alkoholį. Šventės metu nukentėjusysis S. B. ir jo draugai D. S., M. S. susipažino su kaltinamaisiais G. D., R. G., jų draugu E. G., visi kartu linksminosi vienoje pavėsinėje, iš pradžių viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo, vėliau prie jų prie jų prisijungė ir kaltinamasis V. P.. 2024 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-874/2024 nustatyta, kad kaltinamasis G. D. aiškinosi santykius su R. U., su kuriuo susistumdė ir G. D. sudavė smūgį R. U., tada smūgį R. U. sudavė nukentėjusiojo S. B. draugas D. S., po ko nukentėjusysis S. B. sudavė smūgį kaltinamųjų draugui E. G. (nukentėjusysis negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių) ir po šio smūgio prasidėjo muštinės. Muštinių metu V. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam S. B., jie abu susiėmė, kaltinamasis G. D. puolė padėti V. P. ir sudavė smūgį S. B., S. B. atgal sudavė smūgį G. D., tada prie kaltinamųjų G. D. ir V. P. prisijungė atėjęs kaltinamasis R. G., kuris taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam S. B.. Šias muštynes nutraukė atbėgę policijos pareigūnai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad visi agresyvūs veiksmai prasidėjo po kaltinamojo G. D. susistumdymo ir suduoto smūgio R. U., kad kaltinamieji trise, būdami agresyviai nusiteikę, galimai neblaivūs, supykę ant nukentėjusiojo S. B. už jo suduotą smūgį kaltinamųjų draugui E. G., puolė ant vieno nukentėjusiojo S. B., sudavė smūgius į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, todėl teismas daro išvadą, kad tokiuose kaltinamųjų veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių, jie įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, todėl turi atsakyti.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo R. G. motina E. K. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį R. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 12–17).

Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis R. G. yra neteistas (2 t., b. l. 15), vadinasi pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi; kaltinamasis R. G. per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 17–21); dirbantis (2024 m. kovo 14 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini)); gynėjos advokatės D. Balčiūnienės tvirtinimu, R. G. atlygins nukentėjusiajam S. B. padarytą ir teismo priteistą neturtinę žalą, todėl yra pagrindo manyti, kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja E. K. yra kaltinamojo R. G. motina, dirbanti sezoninius ūkio darbus, registruota Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 16), neteista (3 t., b. l. 15), bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, gyvena kartu su sūnumi ir su juo palaiko gerus artimus šeimyninius santykius, sūnus jos patarimų klauso. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog laiduotoja E. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir ji, būdama kaltinamojo R. G. motina, galės savo sūnui daryti teigiamą įtaką.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jos sudaro pagrindą atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kaltinamąjį perduoti laiduotojos E. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 51–57), antrą kartą teisiamas už įvykdytą analogišką nusikalstamą veiką (BK 284 straipsnis), nusikalto esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 59–67), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 68–85), nedirba (2 t., b. l. 87), mokosi, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, pačio nukentėjusiojo S. B. veiksmus, teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam G. D. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. D. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. D. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2023 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. D. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gailisi padaręs nusikaltimą ir pasižada ateityje nusikalstamai nebesielgti, be to, pačio nukentėjusiojo S. B. veiksmai įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu buvo pripažinti neteisėtais ir nusikalstamais, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai G. D. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl G. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, skiriant jam įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 146–151), šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo metu buvo teistas vieną kartą, antrą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162–176), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 174, 175), prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, pačio nukentėjusiojo S. B. neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, patvirtintus įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus ne laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašė prokuroras, o laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis bei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. P. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2023 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalį įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų G. D., V. P. ir R. G. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 163–173). Nukentėjusysis S. B. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, didelį skausmą ir nepatogumus. Jis buvo stipriai sumuštas, padaryta kraujosruva, dėl sumušimo negalėjo gulėti ant šono. Šiaulių Respublikinėje ligoninėje iškart po įvykio buvo nustatyta diagnozė – S.02.2 Nosies kaulų lūžis. Dėl nežinomų priežasčių šie duomenys nebuvo pateikti specialistui, ruošiant išvadą Nr. F 723/2023(03). Dėl nosikaulio lūžio ne tik pasikeitė veido išvaizda, bet ir apsunkintas kvėpavimas. Šiuo metu yra laukiama nosies korekcijos operacija, kuri bus daroma valstybės lėšomis. Sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šios dienos. Nukentėjusysis po įvykio jaučia baimę, nerimą, kad gali būti vėl užpultas. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, neturtinę žalą vertina 2 000 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad S. B. patyrė ir juto fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs šiuo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių visumą, taip pat, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata), kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą (S. B. agresyviai nusiteikę ir vienu metu užpuolė trys kaltinamieji, kurie nukentėjusiajam sudavė mažiausiai keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau didžioji dalis smūgių teko į nukentėjusiojo veido sritį), nukentėjusiajam S. B. padarytus sužalojimus (nukentėjusiajam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, krūtinės kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruva po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimas galvos kaktinėje srityje, po šių sužalojimų nukentėjusiajam iškrypo nosies pertvara į abi puses, todėl jam bus atliekama nosies pertvaros korekcija), į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, nes yra pasikeitusi nosies forma, be to, nukentėjusiajam yra apsunkintas kvėpavimas, į pačio nukentėjusiojo S. B. neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-25/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo S. B. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 600 Eur. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininkų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 2 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 600 Eur, ir priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pažymos Nr. APD-2024-03369, nukentėjusiajam S. B. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 524,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajam buvo teikiama dėl G. D., R. G. ir V. P. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina lygiomis dalimis iš visų trijų kaltinamųjų.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kaltinamiesiems G. D., R. G. ir V. P. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. D. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu G. D. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir G. D. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant V. P. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant V. P. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant V. P. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 538,73 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 73 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti jo pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda jau išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės V. Šimkienės kontora), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei V. Šimkienei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį.

V. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. G. perduoti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti R. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš G. D., V. P. ir R. G. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. B. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš G. D., V. P. ir R. G. valstybės naudai 524,96 Eur (penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 96 ct ct) proceso išlaidas, t. y. po 174,99 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 99 ct) iš kiekvieno, už S. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.