- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-111-777/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20098-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, B. D. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys B. D. S. (skolininkė), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas spręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 9 d., išieškotojos naudai. Nurodė, kad antstolis 2025 m. liepos 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-35-29431, kuriame nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. spalio 16 d. išduotas vykdomasis dokumentas – privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-1318 dėl įpareigojimo žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei B. D. S., atlaisvinti neteisėtai (neturint valstybines žemės patikėtinio sutikimo) naudojamą 322 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant su visomis konstrukcijomis įrengtą metalinę tvorą ant pamato su mūriniais stulpais ir vartais (jos ilgis valstybinėje žemėje: vakarinėje dalyje – 21,78 m, šiaurinėje dalyje – 9,26 m ir 2,67 m), pavėsinę ir daržą. Skolininkė 2025 m. gegužės 20 d. informavo antstolį, kad privalomąjį nurodymą įvykdė. Inspekcija antstoliui pateikė informaciją, jog Inspekcijos 2025 m. birželio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-985 konstatuota, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. privalomasis nurodymas yra įvykdytas ne visa apimtimi, nes valstybinėje žemėje liko 9,26 m ilgio tvora šiaurinėje dalyje, o 21,78 m ilgio tvora vakarinėje dalyje pašalinta tik iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą.
3. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2024 m. spalio 16 d. surašė skolininkei privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1318, juo įpareigojo iki 2025 m. kovo 8 d. atlaisvinti neteisėtai naudojamą valstybinės žemės plotą, pašalinant su visomis konstrukcijomis įrengtą metalinę tvorą ant pamato su mūriniais stulpais ir vartais, pavėsinę ir daržą. Inspekcijos 2025 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-489 užfiksuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas iš dalies, t. y. privalomasis nurodymas įvykdytas ne visa apimtimi. Valstybinėje žemėje liko 9,26 m ilgio tvora šiaurinėje dalyje, o 21,78 m ilgio tvora vakarinėje dalyje pašalinta tik iš dalies. Taip pat iš valstybinės žemės nepašalintos vaismedžių šakos.
4. Inspekcija 2025 m. balandžio 30 d. kreipėsi dėl vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-1318 priverstinio vykdymo į antstolį (užvesta vykdomoji byla Nr. 0035/25/00843). Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2025 m. liepos 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-35-29431, ir kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.
5. Teismas padarė išvadą, kad skolininkė nuo 2024 m. spalio 16 d. privalomojo nurodymo surašymo dienos ėmėsi aktyvių veiksmų ir įvykdė dalį privalomojo nurodymo. Inspekcijos 2025 m. kovo 26 d. patikrinimo akte Nr. RE-489 užfiksuota, kad tik dalis privalomojo nurodymo neįvykdyta. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai (pareiškėjos teismo posėdžio metu pateikta nuotrauka) patvirtina, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas dabar yra visiškai įvykdytas ir tvora iš žemės sklypo yra pašalinta. Teismas pažymėjo, kad privalomojo nurodymo tinkamam įvykdymui turėjo įtakos skolininkės garbus amžius (82 m.), jos sveikatos būklė ir kt.
6. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad skolininkė su Inspekcija ir antstoliu proceso metu bendradarbiavo. Teismas nenustatė aplinkybių, kad tvoros pašalinimo uždelsimu skolininkė būtų siekusi savanaudiškų tikslų, t. y. neteisėtai naudotis valstybinės žemės dalimi ar pan. Kadangi teismas skolininkės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teise šalinant žemės naudojimo pažeidimus nenustatė, todėl pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, nes baudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų baudos skyrimo tikslų (sudrausminti skolininkę, paskatinti ją operatyviau įvykdyti privalomąjį nurodymą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti skolininkei privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes, skirti periodinę, iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas, priimdamas šią ginčijamą nutartį, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą Skolininkei už teismo sprendimo neįvykdymą, nurodytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, nukrypo nuo bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų bei nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pateiktos aiškinant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytos normos taikymą, ir neteisingai interpretavo Inspekcijos poziciją.
7.2. Pažymėjo, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, kuriame nurodoma tiksli jo įvykdymo data. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas įpareigojimui, numatytam Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nustatytu terminu (iki 2025 m. kovo 8 d.) nebuvo įvykdytas. Todėl išieškotoja, neturėdama duomenų apie iškeltą bylą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ar Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kreipėsi į antstolį dėl skolininkei surašyto Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.
7.3. Inspekcijos nuomone, skolininkė nesilaiko žemės savininkės pareigos ir dėl ilgą laiką trunkančio skolininkės pasyvumo yra pažeidžiami išieškotojos – valstybės, kuriai atstovauja Inspekcija, teisėti lūkesčiai dėl pažeidimo pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nustatytas pažeidimas, šiuo konkrečiu atveju neteisėtas valstybinės žemės naudojimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad valstybinė žemė gali būti naudojama tik griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Šiuo atveju skolininkė nėra įvykdžiusi Privalomojo nurodymo (vykdomojo dokumento), tokiu elgesiu ji pažeidžia teisinės valstybės principus, tačiau nesulaukia už tai jokių pasekmių, nes jai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netaikė jokių poveikio priemonių (t. y. neskyrė baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį).
Žemesnės instancijos teismas
7.7. Pažymėjo, kad teismas neturėjo teisės spręsti, ar pagal skolininkės pateiktus teismui dokumentus (nuotrauką) privalomasis nurodymas gali būti (yra) įvykdytas. Teismas šiuo atveju nepagrįstai prioritetą suteikė Skolininkės teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams ir nepagrįstai konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Tuo atveju, jeigu Privalomasis nurodymas būtų buvęs įvykdytas, ir tai būtų patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, Inspekcijos vertinimu, teismas vis tiek privalėjo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už laikotarpį, kai Privalomasis nurodymas nebuvo vykdomas. Privalomojo nurodymo įvykdymas pats savaime nepanaikina atsakomybės už laiku neįvykdytą Privalomąjį nurodymą. Todėl, išieškotojos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmėms, įtvirtintoms CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taikyti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo B. D. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo jos naikinti remiantis apeliantės skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų.
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmės. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 11 dalį yra vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 10 dalies nuostatomis, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 11 punktas).
15. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skolininkė 2025 m. rugsėjo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė fotonuotrauką, kuri, jos teigimu, patvirtina Privalomojo nurodymo įvykdymą, ir paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. nugriovė likusias tvoras. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (skolininkės teismo posėdžio metu pateikta nuotrauka) patvirtina, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas šiuo metu yra visiškai įvykdytas ir tvora iš žemės sklypo yra pašalinta. Taip pat teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo tinkamam įvykdymui turėjo įtakos skolininkės garbus amžius (82 m.), jos sveikatos būklė, skolininkė proceso metu bendradarbiavo, ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimui pašalinimui. Pirmosios instancijos teismas skolininkės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teise šalinant žemės naudojimo pažeidimus nenustatė, todėl pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, nes, teismo nuomone, baudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų baudos skyrimo tikslų.
20. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, taip pat neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą atskiriems įrodymams, t. y., skolininkės posėdžio metu pateiktiems paaiškinimams, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atitinkamai nepagrįstai konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Taip pat pažymėjo, kad teismas neturėjo teisės spręsti, ar pagal skolininkės pateiktus teismui dokumentus (nuotrauką) privalomasis nurodymas gali būti (yra) įvykdytas. Tuo atveju, jeigu Privalomasis nurodymas būtų buvęs įvykdytas, ir tai būtų patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, Inspekcijos vertinimu, teismas vis tiek privalėjo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už laikotarpį, kai Privalomasis nurodymas nebuvo vykdomas.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai tik skolininkės paaiškinimais bei pateikta fotonuotrauka, nusprendė, kad skolininkė šią dieną jau yra pažeidimus pašalinusi, t. y. nugriovusi Privalomajame nurodyme nurodytą tvorą, tačiau duomenų, kad Inspekcija arba antstolis įstatyme nustatyta tvarka vietoje patikrino ir konstatavo privalomojo nurodymo įvykdymo faktą pagal skolininkės 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu pateiktus naujus duomenis dėl nurodymo įvykdymo, nėra. Skolininkė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad apie privalomojo nurodymo įvykdymą iki teismo posėdžio neinformavo antstolio ir Inspekcijos. Svarbu pažymėti, kad Inspekcijos atstovas nurodytame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl institucijos pozicija dėl nurodymo įvykdymo apimties nebuvo išklausyta. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė taip pat nenurodė, kad skolininkė šią dieną Privalomąjį nurodymą įvykdė visa apimtimi.
22. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Inspekcija raštu gavusi informacijos apie šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas įvykdytas tinkamai.
23. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti įstatyme nustatytą sankciją skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymą, neištyrė visų svarbių aplinkybių, tai yra, kad skolininkė nei Inspekcijai, nei antstoliui nėra ir nebuvo pateikusi jokių įrodymų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vien tik iš skolininkės pateiktų fotonuotraukų sprendė dėl Privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo iš esmės.
24. Pagal Priežiūros įstatymo reikalavimus, Privalomojo įrodymo įvykdymą Inspekcija galėtų konstatuoti tik atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, ar Privalomasis įrodymas yra įvykdytas visa apimtimi, tačiau šiuo atveju Inspekcija nėra ir nebuvo surašiusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto, kurio pagrindu būtų konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Byloje esatys įrodymai, tai yra 2025 m. kovo 26 d. Nr. RE-149 ir 2025 m. birželio 10 d. Nr. RE-985 patikrinimo aktai, patvirtina priešingas aplinkybes, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) faktas nagrinėjamu atveju negali būti nustatytas be Inspekcijos patikrinimo akto (CPK 185 straipsnio 1 dalis), nes šios bylos kontekste turi būti atsakyta į klausimą, ar skolininkės paaiškinimuose ir fotonuotraukoje nurodytos aplinkybės, kad tvora iš žemės sklypo yra pašalinta, gali būti vertinama kaip skolininkės Privalomojo nurodymo įvykdymas visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkės pateikta fotonuotrauka neatvaizduoja sklypo visumos, pateikiamas tik gana fragmentiškas žemės sklypo vaizdas, todėl galimybės vienareikšmiai nuspręsti apie Privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą yra pasunkintos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkė fotonuotrauką pateikė pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant 2025 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės plačiau ir detaliai nebesiaiškino, ar skolininkė tinkamai įvykdė jai priskirtus įpareigojimus, bylos nagrinėjimo neatidėjo, nepasiūlė Inspekcijai pateikti privalomojo nurodymo įvykdymą (neįvykdymą) patvirtinančius dokumentus ir formaliai konstatavo, kad ji pažeidimus jau yra pašalinusi. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvus pagrindas pripažinti tinkamą Privalomojo nurodymo įvykdymą, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas būtų atliktas įstatymų nustatyta tvarka. Vien tik ta aplinkybė, kad, skolininkės teigimu, privalomasis nurodymas įvykdytas, savaime Inspekcijos privalomojo nurodymo nepanaikina, todėl šią dieną 2024 m. spalio 16 d. nurodymas yra galiojantis. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos 2024 m. spalio 16 d. privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014). Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
29. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad neištyrus aptartų aplinkybių apie pažeidimo pašalinimo tinkamą įvykdymą, neišsiaiškinus įpareigojimų įvykdymo apimties, pirmosios instancijos teisme nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai pažeistų instancinę teismų paskirtį, neatitiktų apeliacijos paskirties, nes, pasitvirtinus aplinkybėms, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir sprendžiant klausimą dėl sankcijos taikymo apeliacinėje instancijoje, taip būtų pažeista suinteresuoto asmens teisė į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nurodant, kad bylą nagrinėjant iš naujo ir sprendžiant baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui pagrįstumo klausimą turi būti tinkamai nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) faktas bei įpareigojimų įvykdymo (neįvykdymo) apimtis.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su privalomojo nurodymo vykdymo aplinkybėmis, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal
pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.