Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Suraleb Inc. ir antstolio A. L. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4364-772/2018 pagal pareiškėjos (skolininkės) atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“) skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. L., ieškotoja Suraleb Inc., turto administratorius L. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuotų asmenų (apeliantų) atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (skolininkės) MTZ skundas dėl antstolio veiksmų buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolio A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Suraleb Inc. reikalavimams užtikrinti areštuoti MTG nuosavybės teise priklausantys 2 255 332,97 JAV dolerių vertės kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, esantys pas MTG arba trečiuosius asmenis, taip pat L. T. paskirtas MTG turto administratoriumi, jam suteikta teisė administruoti bendrovės turtą ir turtines teises. 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. 2017 m. gegužės 19 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo ir lėšų arešto: Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 22 d. turto aprašu buvo aprašyta taip pat ir MTG priklausančios iš bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ pervedamos lėšos (vertė 2026539,95 Eur). 2018 m. vasario 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos Suraleb Inc. prašymas dėl MTG turtinių teisių arešto, kuriame nurodyta, kad vykdymo proceso eigoje paaiškėjo, jog skolininkė nei su antstoliu, nei su išieškotoja nebendradarbiauja; būdama didžiausia bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ kreditorė, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola iš bankrutuojančios įmonės būtų išieškota; veikia bandydama kenkti išieškotojai. Išieškotoja prašė pakeisti MTG priklausančių reikalavimo teisių į bankrutuojančią ŽŪB „Džeirana“ arešto sąlygas, uždraudžiant skolininkei jomis naudotis, valdyti ir disponuoti (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose); išieškotojos Suraleb Inc. interesais paskirti turto administratorių (L. T.) ir perduoti MTG priklausančias reikalavimo teises į bankrutuojančią ŽŪB „Džeirana“ (naudotis, valdyti ir disponuoti (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose)) administruoti išieškotojos Suraleb Inc. interesais turto administratoriui L. T.. 2018 m. vasario 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo, kuriame antstolis nurodė, kad: 1) keičia 2017 m. gegužės 22 d. turto aprašą ir nurodo, kad aprašyta skolininkei MTG priklausanti turtinė teisė – reikalavimo teisė į gautinas sumas iš bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“; 2) skolininkei uždraudžiama valdyti, naudotis ir disponuoti turtine teise (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose); 3) turtinės teisės saugotoja yra skiriama išieškotoja Suraleb Inc.; 4) turtinės teisės administratoriumi, vadovaujantis 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-11/2017, yra skiriamas turto administratorius L. T.; 5) likusioje dalyje turto aprašą paliko nepakeistą.

Dėl ginčo esmės

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas (CPK 677 straipsnio 1 dalis). Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

Turto administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Turto administravimas (turto administratoriaus paskyrimas) taip pat yra ir viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuria siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (CPK 744 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

Skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę (CK 744 straipsnio 3 dalis). Areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas nustato CK ketvirtosios knygos XIV skyrius (CPK 683 straipsnio 5 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis).

Minėta, jog nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens Suraleb Inc. reikalavimams užtikrinti 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas areštavo MTG nuosavybės teise priklausančius 2 255 322,97 JAV dolerių sumai kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas MTG arba trečiuosius asmenis, bei paskyrė L. T.MTG turto administratoriumi, kurį įpareigojo administravimo metu MTG gautas pinigines lėšas įnešti į antstolio, vykdysiančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad teismas, areštuodamas turtines teises, areštavo ir reikalavimo teises į skolininkus. 2017 m. gegužės 22 d. antstolis sudarė turto aprašą, kuriuo buvo aprašytos taip pat ir MTG priklausančios iš bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ pervedamos piniginės lėšos. 2018 m. vasario 27 d. antstolis, remdamasis gautu išieškotojos Suraleb Inc. prašymu, priėmė patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo: 1) uždraudė MTG valdyti, naudotis ir disponuoti (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose) MTG priklausančia turtine teise – reikalavimo teise į gautinas sumas iš bankrutuojančios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“; 2) MTG priklausančio reikalavimo teisės į minėtą žemės ūkio bendrovę saugotoja skyrė Suraleb Inc. ir turtinės teisės administratoriumi paskyrė L. T.; 3) likusioje dalyje turto aprašą paliko nepakeistą.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016, kurioje nurodoma, kad turto administratoriaus, kaip laikinosios apsaugos priemonės, galiojimo pratęsimas ir turto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymas po to, kai byloje pradėtas priverstinis išieškojimas, vertintinas kaip turto administratoriaus ir antstolio veiksmų dubliavimas, be pagrindo didinantis sprendimų vykdymo proceso kaštus, neatitinkantis turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirties.

Išieškotoja Suraleb Inc., prasidėjus vykdymo procesui, neatsisakiusi turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, prašė skirti skolininkės turto administravimą kaip priverstinio vykdymo priemonę, perduoti MTG priklausančias reikalavimo teises į bankrutuojančią įmonę administruoti išieškotojos Suraleb Inc. interesais turto administratoriui L. T.. CPK 683 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Taigi, tik esant (ar atsiradus) tokioms aplinkybėms ir pateikus atitinkamus įrodymus dėl to, kad skolininkui priklausantis ir antstolio areštuotas turtas nesaugomas, neprižiūrimas, jo būklė blogėja ir todėl krinta šio turto vertė, būtų galima spręsti dėl pagrindo keisti turto administratorių (saugotoją). CPK 683 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra detalizuotos, todėl kiekvienu atveju teismas turi diskrecijos teisę vertinti konkretaus vykdymo proceso ypatumus.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ŽŪB „Džeirana“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ŽŪB „Džeirana“ bankroto byloje, įskaitant trečios eilės kreditorės MTG 5 700 656,54 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro daugiau nei 99 procentus visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Taigi, MTG yra didžiausia ŽŪB „Džeirana“ kreditorė, todėl ji gali daryti lemiamą įtaką bankroto procese sprendžiant įvairius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, pavyzdžiui, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, bankrutuojančios įmonės turto disponavimo, bankroto proceso eigos, bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pan. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad MTG, kaip kreditorė, gali savarankiškai, nepriklausomai nuo bankroto administratorės pozicijos, inicijuoti procesą dėl ŽŪB „Džeirana“ bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis) ar žalos atlyginimo iš juridinio asmens valdymo organų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuria turto administratoriumi buvo paskirtas L. T., nėra apribotos MTZ neturtinės teisės, kurias MTZ turi kaip bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ kreditorė (pvz., dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, spręsti klausimus, priskirtus kreditorių susirinkimo kompetencijai, kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi L. T. suteikti įgaliojimai yra susiję tik su MTZ gautų sumų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne vietoje MTZ dalyvauti bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ kreditorių susirinkimuose. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad antstolis 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu tik įgyvendino minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį.

Išieškotoja Suraleb Inc. prašyme dėl MTG turtinių teisių arešto nurodė, kad vykdymo proceso eigoje paaiškėjo, jog skolininkė MTG nei su antstoliu, nei su išieškotoja nebendradarbiauja; būdama didžiausia bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ kreditorė, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola iš bankrutuojančios įmonės būtų išieškota; veikia bandydama kenkti išieškotojai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš į nagrinėjamą bylą pateiktų bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ kreditorių susirinkimų protokolų (2018 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1; 2018 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2) matyti, jog bankrutuojančios įmonės bankroto procedūros vyksta įstatymų nustatyta tvarka, didžiausias įmonės kreditorius MTZ bankroto procedūrų, įmonės turto pardavimo nevilkina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog buvo pagrindas uždrausti MTG valdyti, naudotis ir disponuoti (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose) MTG priklausančia turtine teise.

Akcentuotina, kad antstolio A. L. 2018 m. vasario 27 d. patvarkyme dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra nurodyta pagrindų ar aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kodėl aptartas išieškotojos prašymas dėl MTG turtinių teisių arešto yra pagrįstas bei tenkintinas ir vykdomojoje byloje turto administratoriaus paskyrimas yra būtinas. Be to, nagrinėjamu atveju teismo paskirtas ir antstolio paskirtas turto administratorius administruoja tą patį turtą (turtines teises į išmokėtinas suma), ir jų funkcijos nesiskiria.

Nagrinėjamu atveju taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išsakytai nuomonei dėl turto administravimo išlaidų – turto administratoriaus, kaip laikinosios apsaugos priemonės, galiojimo pratęsimas ir turto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymas po to, kai byloje pradėtas priverstinis išieškojimas, vertintinas be pagrindo didinantis sprendimų vykdymo proceso kaštus, neatitinkantis turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei minėtas teisės normas, konstatuoja, jog antstolis, skundžiamu patvarkymu MTG priklausančios reikalavimo teisės į bankrutuojančią ŽŪB „Džeirana“ saugotoja skirdamas Suraleb Inc., o šios MTG turtinės teisės administratoriumi paskirdamas L. T., elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad turto administratoriaus L. T. paskyrimas vertintinas kaip turto administratoriaus ir antstolio veiksmų dubliavimas, didinantis MTG išlaidas. Antstolis nepagrindė būtinybės skirti turto administratorių, nepagrindė aplinkybių, jog MTG gali netinkamai valdyti, naudotis ar disponuoti savo turima reikalavimo teise, todėl 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu paskirtas MTG turto administravimas yra neproporcingas siekiamam rezultatui ir nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatyta apribojimų suma yra ženkliai mažesnė nei MTG turima reikalavimo teisė į ŽŪB „Džeirana“.

Kiti atskirųjų skundų argumentai šioje byloje esminės teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.