Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Š. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys atsisakomas priimti.

Kaip matyti iš ieškinio turtinio ir bylos medžiagos, ieškovas šiuo atveju reikalavimą valstybei dėl neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai pataisos įstaigoje, atlyginimo grindžia valstybės institucijos, t. y. Marijampolės pataisos namų, neteisėtu neveikimu. Šiai įstaigai laiku neužtikrinus privalomojo sveikatos patikrinimo, ieškovas susirgo tuberkulioze, kurios, įstaigai veikiant savalaikiai, buvo galima išvengti. Ieškovas prie ieškinio prideda Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-207/2015 2015-10-06 ataskaitą Nr. D17-17-192-(1.27), kurioje nurodoma, kad nėra jokių duomenų, kad 2012 m. ieškovui buvo atlikta privaloma sveikatos apžiūra. Ieškovo vertinimu, jis atlieka bausmę pavojingomis, rizikingomis kalinimo sąlygomis sveikatai ir gyvybei, pažeidžiant pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje jau yra konstatuota, kad ginčai, kylantys iš bausmės atlikimo institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veika, teismingi administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-12-19 nutartis byloje V. M. v. Alytaus pataisos namai, 2006-01-26 nutartis byloje V. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, 2004-01-05 nutartis byloje J. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, ir kt.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla, užtikrinant tvarką įkalinimo įstaigose bei asmenų, kurių laisvė suvaržyta, saugumą, savo pobūdžiu vertintina kaip viešojo administravimo veikla, nes ji atlieka specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Dėl to ginčai, kylantys dėl žalos (turtinės ir neturtinės), padarytos šioje valstybės institucijų veiklos srityje, atlyginimo, nagrinėtini administraciniame teisme. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendros kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2011-10-11 nutartyje taip pat nurodė, kad dėl tokios žalos atlyginimo, reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kuris yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1dalis, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogiška įstatymo taikymo taisyklė suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-17 sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2033/2013. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys paduotas Kauno apygardos teismui (bendrosios kompetencijos teismui) pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 26 straipsnis), dėl ko jis atsisakomas priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismas 2015-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31909-877/2015 aptariamą ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino ieškovui teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno apygardos teismą. Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas CPK 27 straipsnio 8 punkto pagrindu, t. y. žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, dėl ko ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Iš ieškovo ieškinio turinio ir civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su galimu pataisos įstaigos, t. y. Marijampolės pataisos namų, neteisėtu neveikimu, o ne su galimai netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo, kuomet pagal CPK 27 straipsnio 8 punktą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Tokiu atveju ieškinys priimamas nagrinėti bendrosios kompetencijos apygardos teisme tik tuomet, kai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau CK) nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-927-524/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo, kaip paciento, teisių pažeidimo, o, kaip minėta, dėl Marijampolės pataisos namų galimai neteisėto neveikimo, ieškovo atžvilgiu neatlikus privalomos sveikatos apžiūra, dėl ko pastarasis susirgo tuberkulioze.

Todėl ieškovui išaiškinama, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (analogiškos pozicijos laikomasi teismų praktikoje, pvz.: Kauno apygardos teismo 2014-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1874-436/2014; 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1369-395/2012; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2737-570/2014; 2014-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3806-399/2014). Kauno apygardos teismas negali tiesiogiai administraciniam teismui perduoti bylos, nes pagal CPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, byla perduodama nagrinėti pagal teismingumą tik tokiu atveju, jeigu byla teisme iškelta ir paaiškėjo, kad buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimas yra dar tik sprendžiamas.

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jo paduodamas skundas administraciniam teismui turi atitikti ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 4) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 8) pareiškėjo reikalavimas; 9) pridedamų dokumentų sąrašas; 10) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškovo skundas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys taip pat, kad jis, neturėdamas pakankamai teisinių žinių ir/ar lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turi teisę kreiptis su prašymu dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo į Kauno garantuojamos teisinė pagalbos tarnybą, esančią Kaune, Kęstučio g. 21.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 290‑292 straipsniai,

nutaria:

ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, atsisakyti priimti.

Nurodyti ieškovui, kad su skundu gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (adresas Kaunas, A. Mickevičiaus g. 8A).

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.