Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisų namų, ir Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkui G. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkui G. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas šiuo atveju reikalavimą valstybei dėl žalos, padarytos jo sveikatai įkalinimo įstaigoje, atlyginimo grindžia valstybės institucijos, t. y. Marijampolės pataisos namų, neteisėtu neveikimu. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo įvertinimas saistomas jo veiklos viešojo administravimo srityje, kas reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą, kuris nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Dėl to ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Tai reiškia, kad žala atlygintina valstybės ar savivaldybės institucijai neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.271 str.), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje jau yra konstatuota, kad ginčai, kylantys iš bausmės atlikimo institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veika, teismingi administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje V.M. v. Alytaus pataisos namai, 2006 m. sausio 26 d. nutartis byloje V. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, 2004 m. sausio 5 d. nutartis byloje J. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, ir kt.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla, užtikrinant tvarką įkalinimo įstaigose bei asmenų, kurių laisvė suvaržyta, saugumą, savo pobūdžiu vertintina kaip viešojo administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Dėl to ginčai, kylantys dėl žalos, padarytos šioje valstybės institucijų veiklos srityje, atlyginimo, nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje A. T. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sritį ir nagrinėtini administraciniame teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nusprendė, jog byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Remiantis šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškimas paduotas, nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsprendęs apelianto ieškinio priėmimo klausimą, motyvuota nutartimi atsisakė jį priimti ir nurodė klaidingą teisinį pagrindą – CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau šį pirmosios instancijos teismo nurodytą atsisakymo priimti ieškinį teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris neturėjo įtakos iš esmės pagrįstai ir teisingai teismo išvadai dėl ginčo rūšinio teismingumo susiformuoti. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.