- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1874-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02135-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2737-570/2014 pagal ieškovo A. V. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10.000.000 Lt neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. V. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo, kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui. Taip pat išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Iš ieškinyje išdėstyto ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendros kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2011 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) nagrinėja administracinis teismas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priimti. Nurodo, kad jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, tarp nuteistųjų kilusio konflikto metu buvo sužalota jo sveikata, dėl ko jis buvo gydomas iš pradžių Marijampolės ligoninėje, vėliau operuotas Kauno klinikose. Apelianto vertinimu, dėl to, jog Marijampolės pataisos namai neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų nuteistajam, jis buvo sužalotas, todėl valstybė turi atlyginti jam neturtinę žalą. Neturtinę žalą prašo priteisti vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose jam buvo padaryti pavojingi gyvybei sužalojimai, dėl to jam buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija. Ieškovo vertinimu, jis atlieka bausmę pavojingomis, rizikingomis kalinimo sąlygomis sveikatai ir gyvybei, pažeidžiant pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. Marijampolės pataisos namai nesukuria normalių bausmės atlikimo sąlygų, neužtikrina saugumo, dėl to konflikto tarp nuteistųjų metu buvo sutrikdyta apelianto sveikata. Apeliantas rėmėsi LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies nuostata ir nurodė, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ir jų darbuotojai privalo veikti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Marijampolės pataisos namai yra viešojo administravimo subjektas, o apeliantas neturtinę žalą iš esmės kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), išskyrus tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Nagrinėjamu atveju pagrindiniu ginčo dalyku yra neturtinės žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjekto Marijampolės pataisos namų darbuotojų veiklos/neveikimo, atlyginimas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto keliamas ginčas nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.