Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1347-254/2016 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas A. Š. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (pareiškimu), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 85 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 15 000 moralinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad Marijampolės pataisos namai neužtikrino ieškovui privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo dėl tuberkuliozės, todėl jis susirgo šia liga. Be to, ieškovo teigimu, jis patyrė daug psichologinių išgyvenimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad su skundu ieškovas gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą valstybei dėl neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai pataisos įstaigoje, atlyginimo grindžia valstybės institucijos, t. y. Marijampolės pataisos namų, neteisėtu neveikimu, šiai įstaigai laiku neužtikrinus privalomojo sveikatos patikrinimo. Ieškovo vertinimu, jis atlieka bausmę pavojingomis, rizikingomis sveikatai ir gyvybei kalinimo sąlygomis, pažeidžiant pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje jau yra konstatuota, jog ginčai, kylantys iš bausmės atlikimo institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veika, teismingi administraciniam teismui. Teismas taip pat pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla, užtikrinant tvarką įkalinimo įstaigose bei asmenų, kurių laisvė suvaržyta, saugumą, savo pobūdžiu vertintina kaip viešojo administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, dėl to ginčai, kylantys dėl žalos (turtinės ir neturtinės), padarytos šioje valstybės institucijų veiklos srityje, atlyginimo, nagrinėtini administraciniame teisme.

Teismas taip pat pastebėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31909-877/2015 aptariamą ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino ieškovui teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno apygardos teismą, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 8 punkto pagrindu, t. y. dėl žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo, kaip paciento, teisių pažeidimo, o, kaip minėta, dėl Marijampolės pataisos namų galbūt neteisėto neveikimo, ieškovui neatlikus privalomos sveikatos apžiūros, dėl ko pastarasis susirgo tuberkulioze.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. Š. atskirajame skunde prašo bylą grąžinti nagrinėti Kauno apygardos teismui arba atidėti sprendimą trims mėnesiams, kol bus gauta išvada iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir PSPŽNK). Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra dėl netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, Marijampolės pataisos namų (med. dalies) neteisėtu neveikimu, neužtikrinant privalomos sveikatos apžiūros, dėl ko ieškovas susirgo tuberkulioze, padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas įsitikinęs, kad užsikrėtė būtent laisvės atėmimo vietose. Apeliantas pažymėjo, kad jam nesuprantami PSPŽNK veiksmai: ieškovas siuntė komisijai savo prašymus su visais dokumentais, bet gavo viename voke atskirus du lapus su tuo pačiu turiniu. Ieškovas nežinojo, kad reikėjo rašyti pareiškimą, o ne prašymą, ir kiek jis vertina žalos dydį. Dėl prašymo, ieškovo teigimu, jį suklaidino advokatė E. G.. Ieškovas akcentavo, kad 2016 m. sausio 12 d. jis vėl kreipėsi su pareiškimu į PSPŽNK.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčo teismingumo nustatymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, konstatavo, kad byla teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui ir atsisakė priimti A. Š. ieškinį.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Bylos teismingumą teismas privalomai savo iniciatyva įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, o būtent teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis lemia bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek iš ieškinio turinio, tiek ir iš papildomai prie ieškinio pridėtų ieškovo įrodymų turinio matyti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas žalos, kurią siekia išieškoti iš valstybės, atsiradimą grindžia Marijampolės pataisos namų neteisėtu neveikimu, t. y. tuo, jog Marijampolės pataisos namai, pažeisdami įstatymo reikalavimus ir nustatytą įkalinimo įstaigose esančių asmenų profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarką, neužtikrino pacientui (ieškovui) privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo atlikimo, todėl, ieškovo įsitikinimu, jis susirgo tuberkulioze, ko neatsitiktų, jeigu laiku būtų organizuotas (užtikrintas) privalomas kiekvienais metais sveikatos patikrinimas. Pastebėtina, kad Specialios teisėjų kolegijos (CPK 36 straipsnio 3 dalis) praktikoje jau buvo pasisakyta, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla organizuojant bausmę atliekančių asmenų medicininę priežiūrą savo pobūdžiu vertintina kaip administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka asmenų, kurių laisvė suvaržyta ir kurie negali laisvai pasirinkti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, atžvilgiu, ir todėl ginčai, kylantys dėl žalos, padarytos šioje valstybės institucijų veiklos srityje, atlyginimo nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. T-XX-95-06). Nors ieškovas atskirajame skunde pažymi, kad pateikė pareiškimą PSPŽNK (kuris buvo grąžintas ieškovui tikslinti), pažymėtina, jog tiek iš ieškovo suformuluoto ieškinio, tiek ir iš paties atskirojo skundo turinio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytina, kad žalos atsiradimą ieškovas vis dėlto sieja ne su laisvės atėmimų vietų ligoninėje netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis (netinkamu gydymu ar pan.), o būtent su Marijampolės pataisos namų neveikimu, t. y. privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo tvarkos laikymosi neužtikrinimu laisvės atėmimo įstaigoje. Todėl, atsižvelgiant į paties ieškovo suformuluotą ieškinio pagrindą ir kitą bylos medžiagą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įtvirtinančiu, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bei 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įtvirtinančių, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos administracinis teismas, darytina išvada, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š. ieškinys teismingas būtent Kauno apygardos administraciniam teismui.

Remiantis tuo, kas nurodyta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.