Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-112-985/2016 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams O. Š. ir V. Š., tretieji asmenys A. B., A. S., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, to pasėkoje netinkamai konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas. Teismas kreipė dėmesį tik į prieštaringus ieškovės Z. B. bei jos pasikviestų liudytojų parodymus ir visiškai neįvertino juos paneigiančių atsakovų, taip pat ir tų pačių liudytojų, pateiktų duomenų. Tuo tarpu kita grupė bylos duomenų bei argumentų teismo sprendime tiesiog nutylėti, nekalbant apie jų įvertinimą. Liudytojos D. V. nurodytos aplinkybės dėl ieškovės grįžimo iš sodo ir aplieto buto pastebėjimo laiko - būtent gegužės mėnesio, teismas skundžiamame sprendime net nenurodo ir nevertina. Ieškovė Z. B. savo ieškinyje, patikslintame ieškinyje, taip pat duodama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad bute buvo aplietos dviejų kambarių sienos, matėsi vandens nubėgimai nuo lubų per sienas, baldai, kilimai buvo aplieti, per rozetę bėgo vanduo, tame kambaryje dingusi elektra, aplietas tualetas, vonia, koridorius, holas, atšokęs parketas. Tačiau nei trečiasis asmuo, ieškovės sūnus A. B., nei bute tą pačią ieškovės sugrįžimo į butą ir galimo apliejimo pastebėjimo dieną ieškovės bute lankęsi liudytojai D. V., I. B., nei atsakovai jokių sulietų baldų ir kilimų nematė ir tokių aplinkybių teismui nedėstė. Trečiasis asmuo A. B. paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes apie abiejuose kambariuose sugadintas (sulietas) grindis, taip pat A. B. nurodė, priešingai ieškovei, kad tualetas aplietas nebuvo, o dėl ieškovės nurodomų aplietų lubų A. B. apskritai nieko konkrečiai nurodyti negalėjo (2015-12-23 teismo posėdžio garso įrašas). Nors ieškovė nurodė, kad viename iš kambarių buvo dingusi elektra, jos ir iki šiol nėra, tačiau šių aplinkybių niekaip nepatvirtino ieškovės pasikviesta liudytoja I. B. (2015-11-19 teismo posėdžio garso įrašo laikas 01.14.00-01.14.25), juo labiau aplinkybės dėl elektros rozečių galimo suliejimo, elektros nebuvimo niekaip nėra konstatuotos kompetentingo, specialių žinių turinčio asmens. Trečiasis asmuo A. S. nurodo, kad ieškovė jį informavusi, kad bute buvo sulieta bendro naudojimo patalpos koridorius, vonia ir tualetas. Analogiškai, 2015-11-19 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. nurodo, kad ieškovė jį informavo, kad sulietas butas, kad sulietos tik bendro naudojimo patalpos - koridorius, vonia ir tualetas (2015-11-19 teismo posėdžio garso įrašo laikas 00.45.00-00.45.10). Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos D. parodymus dėl to, kad jos po atsakovų butu esantis butas nebuvo užlietas. Šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai vien dėl tos aplinkybės, kad liudytojai priklausęs butas 2012 m. gruodžio mėn. buvo parduotas atsakovų sūnui V. Š.. Tačiau 2012 m. gegužės 4 d. liudytoja D. buvo buto savininkė, butas buvo pardavinėjamas, o V. Š. dar net nebuvo potencialus šio buvo pirkėjas. Esant prieštaringiems teiginiams dėl buto apžiūros laiko ir sąmatos sudarymo/pateikimo, pagrįstai kyla abejonės dėl fiksuojamų apgadinimų padarymo laiko, pobūdžio, dydžio ir kt. Neatmestina ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigta galimybė, kad ieškovės bute esantys apgadinimai per tokį ilgą laiko tarpą (2012 m. gegužės mėn. -2013 m. vasario mėn. : viso 10 mėn.) galėjo atsirasti ir dėl kitokio, nei galimo vandens nutekėjimo iš atsakovų buto, poveikio. Atsakovai ieškovės bute atšokusį parketą yra matę jau prieš 11 metų, be to pati ieškovė neneigia namuose laikanti šunį, o buto remontas, pasak ieškovės, buvo padarytas prieš aštuonerius metus laiko. Ieškovė nepateikė jokio specialių žinių turinčio asmens išaiškinimo, kokiais būtent požymiais remiantis yra teigiama, kad parketas iššokęs dėl vandens poveikio, o ne dėl netinkamos priežiūros, nusidėvėjimo ar perdžiūvimo, kas beje, yra visiškai įmanoma, o lubos ir sienos pageltę ne dėl apliejimo, o tiesiog dėl prastai vėdinamų patalpų ir jose besikaupiančios drėgmės. Liudytojo G. Š. paaiškinimai visiškai atmestini, vertintini kritiškai, nes pats G. Š. ieškovės bute niekada nesilankė, buto neapžiūrinėjo, sugadinimų natūroje nematė, jų nefiksavo, o išvadas pateikė pagal kito asmens surinktus duomenis. Priešingai nei ginčijamame sprendime nurodo teismas, atsakovai pateikė išsamius argumentus, kurie paneigia sąmatoje nurodytos žalos dydį, nurodyti dydžiai esmingai prieštarauja ieškovės ir liudytojų nurodytiems buto apgadinimais, kitoms faktinėms aplinkybėms. Sąmatoje esančius didelius neatitikimus ir padarytas klaidas teisme pripažino sąmatą sudaręs liudytojas G. Š., taip pat abejones dėl sąmatos sudarytojo kompetencijos teismo posėdžio metu kėlė ir ieškovės atstovas, nors teismas šio liudytojo pripažinimą padarius eilę skaičiavimo ir sąmatos sudarymo klaidų, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo.Sąmatoje nurodoma, kad reikalingas perdažyti/perklijuoti ieškovės buto lubų bendras plotas - 63,2 m², kai ieškovės buto bendras plotas yra 77,78 m². Taigi neapgadinta ir neremontuotina lieka vos 14,58 m² ploto iš visų lubų. Remiantis ieškovės parodymais dėl sulietų buto patalpų, apsemtų lubų plotas būtų 46,75 m². Taigi, sąmatoje priskaičiuojama 16,45 m² daugiau lubų ploto, nei nurodo pati ieškovė. Analogiškai yra ir su sienomis. Sąmatoje dėl senų sienų tvarkymo darbų nurodoma 54,5 m², kai tuo tarpu naujai atliktinų sienų darbų jau skaičiuojamas 88,9 m². Šiuo atveju skirtumas tarp senų sienų ploto ir naujai aptaisomų 34,4 m², nors sąmatą sudaręs G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuluptų/nuvalytų sienų plotas turi atitikti naujai aptaisomų/perdažomų sienų plotą, o nustatytas 34,4 m² skirtumas yra ženklus.Atkreiptinas dėmesys į sąmatoje nurodytus 12 ir 12 bei 14 ir 15 punktus, kur nurodomi lubų ir sienų plotai yra visiški identiški, nors, kaip ir paaiškino liudytojas G. Š., toks vienodas sienų ir lubų plotas nėra galimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl senaties termino taikymo, rėmėsi išimtinai prieštaringais ieškovės parodymais dėl įvykio datos ir su ja susijusių aplinkybių. Teismas, atmesdamas nuoseklius atsakovų parodymus, dar ir visiškai ignoruoja liudytojos D. V. parodymus dėl įvykio datos. Tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į tai, kad ieškovė iš ties tik po ilgo laiko kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, dėl sąmatos teisingumo ir jos sudarymo bei pateikimo ir kt., ieškovės parodymai dėl sužinojimo laiko yra vertintini iš ties kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1ir 2dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareiga yra leistinais įrodymais įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų sprendė, kad ieškovės buto, kuris jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (5/12 dalys), patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos dėl veiksmų atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad labiausiai tikėtina atsiradusios žalos įvykio priežastis yra atsakovų nurodytas įvykis ju bute, kai trūkus skalbimo mašinos žarnai 2012 m. gegužės 4 d. išsiliejo vanduo vonioje ant grindų. Apeliantai su šia teismo nuomone nesutinka, motyvuodami tuo, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės buto patalpos užlietos dėl 2012 m. gegužės 4 d. jų buto vonioje išbėgusio vandens, nes trečiajame aukšte gyvenę D. žalos nepatyrė, kad teismas rėmėsi tik ieškovės Z. B. bei jos pasikviestų liudytojų prieštaringais parodymais ir visiškai neįvertino juos paneigiančių atsakovų ir tų pačių liudytojų parodymų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, t. y. vertinant įrodymus galima remtis tikėtinumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Vertinant atsakovų apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sutiktina su atsakovų argumentais, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovės patalpos buvo užlietos ir būtent iš atsakovų buto, neįrodyta, kad ieškovės turtas sugadintas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Su šia skundo nuostata kolegija sutinka, nes byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovė ieškinyje ( 1 t. b. l. 2-4) nurodė aplinkybes, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje grįžusi iš sodo rado stipriai sudrėkusias sienas, lubas, grindis, sulietus baldus bei kilimus, patikslintame ieškinyje (1 t. b. l. 58-60) nurodė, kad buvo užlieti ir kiti 2 butai, esantys trečiame bei pirmame aukštuose, kad atsakovai žadėjo jai atlyginti žalą, tačiau žalos padarymo faktą patvirtinančių įrodymų (pvz. buto apžiūros akto, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pan.) į bylą nepateikė, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų E., A. ir R. A., D. V., I. B., Z. O. trečiojo asmens A. B. pagalba bei UAB „UGIRA“ sudaryta 2013 m. vasario 27 d. lokaline sąmata dėl apdailos darbų bei medžiagų kainos ieškovės buto remontui ir fotonuotraukomis. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jokių avarijų 2012 m. liepos mėnesį jų bute nebuvo, o dėl 2012 m. gegužės 4 d. įvykio nei trečio aukšto kaimynams, nei antrame aukšte esančiam ieškovės butui jokia žala nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių atsakovų patalpų.

Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovams kaip buto bendraturčiams ir nesant jų kaltės. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje nustatyta, jog atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) aukšte, o ieškovės buto patalpos – (duomenys neskelbtini) aukšte. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad būtent dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo įvyko jos patalpų užliejimas. Atsakovai bei pirmosios instancijos teisme 2015 m. gruodžio 23 posėdyje apklausti liudytojai J. D. ir atsakovų sūnus V. Š. teigė, kad virš ieškovės buto esantis D. butas 2012 m. gegužės 4 d. nebuvo užlietas, jokio remonto jame neatliko ir pardavė atsakovų sūnui V. Š. tik 2012 m. gruodžio mėnesį.

Byloje nenustatyta, kad ieškovės nurodytomis aplinkybėmis 2012 m. liepos mėn. pabaigoje ar atsakovų nurodytu 2012 m. gegužės 4 d. buvo užlietas ieškovės butas ir kad žala (turto sugadinimas) padaryta būtent dėl vandens nutekėjimo iš atsakovų buto. Kaip minėta iš liudytojų J. D. ir V. Š. parodymų matyti, kad butas esantis trečiame aukšte (virš ieškovės buto) nebuvo užlietas, ir vien tai, kad J. D. savo butą 2012 m. gruodžio mėn. pardavė atsakovų sūnui V. Š., neteikia pagrindo šių liudytojų parodymais netikėti ir jais nesivadovauti. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje apklausti nei trečiasis asmuo (ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis) A. S., nei liudytojai E., A. ir R. A., I. B. ieškovės bute 2012 m. gegužės 4 d. - liepos mėn. laikotarpiu pas ieškovę bute nesilankė, todėl aplinkybių, susijusių su ieškovės buto užliejimu bei turto sugadinimu, nežino. Liudytoja D. V. 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad lankėsi pas ieškovę bute vasarą, pastebėjo šlapias sienas, iškilotą parketą, ieškovė jai sakė, kad kaimynai iš 4-o aukšto užliejo ir žadėjo atsilyginti, tačiau kada tai įvyko nežino. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad trečiasis asmuo ( ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis) A. B. nenurodė jokių aplinkybių dėl buto užliejimo bei žalos padarymo, kurios patvirtintų ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą žalos padarymo faktą.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi specialisto G. Š. atliktu skaičiavimu - 2013 m. vasario 27 d. lokaline sąmata. Apeliantai vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodė tai, kad G. Š. bute niekada nesilankė, buto neapžiūrinėjo, sugadinimų natūroje nematė, jų nefiksavo, o išvadas pateikė pagal kito asmens surinktus duomenis, kurie, jų nuomone, klaidingi.

Kolegijos vertinimu, nors 2016 m. sausio 27d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. Š. nurodė, kad lokalinėje sąmatoje apdailos darbus apskaičiavo minimaliomis kainomis, kad skaičiavo 2012 m. spalio mėn. „Statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis“, kad tapetai, parketas atsiklijavo dėl suliejimo, tačiau nagrinėjamoje byloje lokalinė sąmata yra tik vienas iš įrodymų, o teiginiai dėl turto sugadinimo priežasties – užliejimo nėra eksperto išvada CPK 216 straipsnio nuostatų prasme, ir nei patvirtina, nei paneigia žalą padariusio įvykio priežasties. Be to, iš lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų sąrašo negalima konstatuoti, kad jame nurodyti buto patalpų remonto darbai : parketinių grindų išardymas, senų tapetų nuplėšimas, lubų aptaisymo medinėmis dailylentėmis nuardymas, parketlenčių grindų dangų įrengimas, ankščiau dažytų lubų klijiniais arba vandens emulsiniais dažais dažymas ir kt. yra būtinos išlaidos, kurios susiję su sugadinto turto atkūrimu (CK 6.249 str.). Lokalinė sąmata, kurioje nėra užfiksuotų duomenų apie konkretaus turto sugadinimus (lubų, sienų, grindų), jų apimtį, nepakankama konstatuoti žalos padarymo faktą, nesant byloje kitų tai patvirtinančių įrodymų (CPK 185 str.).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015ir kt.)

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės butas buvo užlietas būtent dėl atsakovų nurodyto 2012 m. gegužės 4 d. įvykio, tačiau ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, patikslintame ieškinyje) nenurodė jokių aplinkybių ir nesiejo buto užliejimo padarinių 2012 m. liepos mėn. pabaigoje su atsakovų pripažinta aplinkybe dėl įvykio atsakovų buto vonioje 2012 m. gegužės 4 d.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė teisminio nagrinėjimo metu darė tokią prielaidą, kad butas galėjo būti užlietas atsakovų 2012 m. gegužės mėn., tačiau iš byloje esančių aplinkybių visumos spręstina, jog toks ryšys tarp įvykio ir neigiamų padarinių pernelyg nutolęs ir mažai tikėtinas, nes iš byloje aptartų įrodymų nustatyta, kad virš ieškovės buto esantis butas 3-ame aukšte nebuvo užlietas, laiko tarpas nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki liepos pabaigos – beveik 3 mėnesiais, vasaros metas, kai viskas greitai išdžiūva, o ieškovės teigimu, liepos pabaigoje rado stipriai sudrėkusias sienas, lubas, grindis, baldus (CPK 185 str.).

Įvertinusi teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovų nurodytas įvykis 2012 m. gegužės 4 d. buvo ieškovei priteistų 2086, 43 Eur nuostolių atsiradimo priežastis (faktinio priežastinio ryšio nebuvimas), todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų – priežastinio ryšio tarp prašomų atlyginti nuostolių (žalos) atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6. 247 str.).

Dėl ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties taikymo taisykles, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią – 2012 m. liepos mėn., visiškai nevertino liudytojos D. V. nurodytų aplinkybių dėl ieškovės grįžimo iš sodo ir aplieto buto pastebėjimo laiko - būtent gegužės mėnesio.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbiausią reikšmę turi momento, nuo kada ieškovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas (CK 1.127 str.). Įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad šis momentas sietinas su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ji namuose nebuvo apie 1,5 mėnesio ir apie buto užliejimą sužinojo 2012 m. liepos mėn., ieškinys dėl žalos atlyginimo Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas 2015 m. birželio 17 d., o priimtas 2015 m. birželio 26 d. (t. I, b. l.2), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nėra praleidusi trijų metų ieškinio senaties termino (CK 1. 125 str. 8 d.).

Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės grindžiami tik prielaidomis, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovės buto patalpos buvo aplietos iš atsakovams priklausančio buto, byloje nenustatyti jokie neteisėti atsakovų veiksmai (neveikimas). Nesant šių duomenų, negalima teigti, kad atsakovai nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jiems priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi, todėl pagrindo atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę nėra, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ne pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, dėl ko netinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir tai turėjo esminės įtakos, jog byla buvo išspręsta neteisingai. Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Nustatyta, jog atsakovai turėjo 562 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 300 Eur išlaidos advokato (advokato padėjėjos V. Š.) pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 108-110), 62 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur advokato (advokato padėjėjos V. Š.) pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l 6-9). Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžių už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistina 562 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. Š., kadangi visi mokėjimai atlikti jo vardu (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc., todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji, remiantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsniu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 96 str. 1, 2 d.) (1 t. b. l. 5-6, 2 t. b. l. 19-20).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 562 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.