Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nuteistosios L. R. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį (dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo automobilyje) 60 MGL (3 000 eurų) bauda; pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl kratos metu rastos naminės degtinės) 54 MGL (2 700 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 5 MGL baudos už kitą nusikaltimą, ir L. R. paskirta galutinė bausmė – 70 MGL (3 500 eurų) bauda. Nustatyta, kad L. R. paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais bei transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti L. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. R. nuteista už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslą realizuoti, gabeno G. (turėtų būti – G.) R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3–56,9 proc., iki 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 19.30 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, L. R. nuteista už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslą realizuoti, G. (turėtų būti – G.) R. priklausančioje (duomenys neskelbtini), esančioje: (duomenys neskelbtini), laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 44,41 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1–30,1 proc., iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 20.55 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo pakeisti 2020 m. spalio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį ir priimti naują sprendimą: 1) L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje (dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo automobilyje), ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje (dėl kratos metu rastos naminės degtinės), ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį – 3 mėn. laisvės atėmimo ir L. R. paskirti galutinę subendrintą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; užsiregistruoti darbo biržoje; pradėti dirbti arba mokytis; būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neturėti, neįsigyti, nenaudoti stiprių alkoholinių gėrimų; 5) G. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone ir L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Bora“ vertę atitinkančios pinigų sumos (1 590 eurų) konfiskavimą; 6) automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui – G. R.; 7) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad esant įstatymo numatytam pagrindui konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, apylinkės teismas priimdamas sprendimą nekonfiskuoti G. R. priklausančio automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nesprendė klausimo dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iš nuteistosios L. R. konfiskavimo, o minėtą automobilį bei transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino nuteistajai L. R., kuri nėra automobilio savininkė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias daiktų grąžinimą, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Be to, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. R. padarytas nusikalstamas veikas bei parinkdamas bausmės rūšį už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas ir paskirdamas galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neatsižvelgė į kaltinamajai nepalankias aplinkybes ir todėl neįgyvendino bausmės paskirties: neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą, neįvertino L. R. polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, visuomenės interesų bei pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, kurios reikalauja, jog pridedamos paskirtos bausmės – baudos dalis nebūtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus dydis – 50 MGL.

3.2. Dėl automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės pripažinimo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde teigia, kad L. R. buvo nuteista už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslą realizuoti, gabeno G. R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc., supilstytos į (duomenys neskelbtini) vnt. plastikines (duomenys neskelbtini) 1 talpas ir (duomenys neskelbtini) vnt. plastikinę (duomenys neskelbtini) 1 talpą. Pažymi, kad, nors automobilis, kuriuo L. R. gabeno naminę degtinę, nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, t. y. jame nebuvo įrengta slėptuvių naminei degtinei gabenti, tačiau nuteistoji be šios transporto priemonės nebūtų galėjusi gabenti tokio didelio kiekio naminės degtinės (40,67 l) didesniais nuotoliais, t. y. iš vieno kaimo į kitą. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo manymu, minėto automobilio panaudojimas nuteistajai buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė įvykdyti nusikalstamas veikas ir gaminti naminę degtinę.

3.3. Dėl automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo teisėtam savininkui – G. R. vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, jog iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. R. Pažymi, kad G. R. teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akte yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nors G. R. teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akte konstatuotas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepaneigia jo nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kas išdėstyta, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ne jo teisėtam savininkui, o nuteistajai L. R., kuri nėra minėto automobilio savininkė, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio nuostatas.

3.4. Dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajai skyrimo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog G. R. priklausantis automobilis „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, nuteistajai L. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (1 590 eurų) konfiskavimas.

3.5. Dėl nuteistajai už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad nuteistoji L. R. iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo teista (duomenys neskelbtini) kartus, t. y. (duomenys neskelbtini) kartus už BK 201 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo manymu, nuteistoji naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl ji turėjo būti pripažinta recidyviste (BK 27 straipsnis), tai yra laikoma asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Akivaizdu, jog L. R. dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nepadarė, neparodė noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas (susijusias su neteisėtu naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu). Todėl nagrinėjamu atveju nuteistajai būtų tikslinga už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmes bei kartu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirti įpareigojimus.

3.6. Dėl netinkamai subendrintų bausmių vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepagrįstai bausmes subendrino iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėjo dalį – 5 MGL baudos už kitą nusikaltimą ir L. R. paskyrė galutinę bausmę – 70 MGL baudą. Vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, prie griežtesnės bausmės, t. y. 60 MGL, pridėdamas kitos paskirtos bausmės dalį, t. y. 5 MGL, ir nuteistajai paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL baudą, žemesnės instancijos teismas netinkamai atliko sudėties veiksmą, bei pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, kurios reikalauja, jog pridedamos paskirtos bausmės – baudos dalis nebūtų mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas 50 MGL dydis.

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. R. gynėjas advokatas Arūnas Justeikas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo L. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir nuteistosios L. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamasis apylinkės teismo nuosprendis yra priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei neteisingai juos įvertinus. Gynėjo manymu, dėl netinkamo įrodymų įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų ištyrimą ir įvertinimą, todėl priimtas neteisingas nuosprendis.

4.2. Advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino liudytojų policijos pareigūnų A. U., K. M., D. Č., J. Č., T. S. parodymus, kaip jo ginamosios kaltę pagrindžiančius įrodymus. Pažymi, kad minėtų liudytojų parodymų patikimumą ir jų parodymų nuoseklumą paneigia tai, kad ikiteisminiame tyrime minėtus asmenis apklausus liudytojais jie pagrindines aplinkybes galėjo nurodyti tiksliai, tačiau apylinkės teisme apklausų metu išaiškėjo akivaizdūs šių liudytojų parodymų prieštaravimai, kurie skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo argumentuotai paneigti. Gynėjo įsitikinimu, liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime yra identiški, galimai surašyti vieno asmens, o po to perrašyti, pasirašant kitiems pareigūnams, kadangi tos pačios frazės ir jų eiliškumas negali sutapti apklausiant kiekvieną liudininką atskirai. Visi policijos pareigūnai parodė aplinkybę, kad L. R. yra policijai gerai žinomas asmuo, kadangi verčiasi alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, kurios apylinkės teisme negalėjo patvirtinti nei vienas liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios L. R. kaltę (subjektyviąją nusikaltimo sudėties pusę) iš esmės įrodo tik policijos pareigūnų parodymai, gynėjo manymu, apylinkės teismo išvadoms dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nepakanka įrodymų.

4.3. Dėl liudytojo A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo vertinimo nuteistosios gynėjas teigia, kad šis dokumentas niekaip nepagrindžia jo ginamosios kaltės, kadangi liudytojas yra policijos pareigūnas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas savo parodymų, duotų apklausos metu, patvirtinimu. Baudžiamojoje byloje neaišku, kodėl parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas būtent su pareigūnu, nors, kaip nurodė pats liudytojas A. U., vietą, kurioje buvo laikomi stiprūs naminiai alkoholiniai gėrimai, nurodė nuteistoji L. R. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, L. R. gyvenamojoje vietoje buvo rasti alkoholiniai gėrimai ir pateiktos foto nuotraukos, tačiau jo ginamoji apylinkės teisme aiškiai nurodė, jog ji policijos pareigūnams negalėjo parodyti laikomų alkoholinių gėrimų, kadangi visą laiką buvo laikoma policijos tarnybiniame automobilyje. Nuteistoji papildomai apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuotraukose užfiksuota rastų alkoholinių gėrimų vieta nėra jos (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

4.4. Nuteistosios gynėjas atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai, paimdami talpas su galimu alkoholinio skysčio turiniu, privalėjo talpas užantspauduoti, t. y. nuteistajai turėjo būti pateiktas pasirašyti dokumentas su plombų numeriais bei jos akivaizdoje minėtos talpos turėjo būti užantspauduotos. Tik tokiu būdu nuteistoji ir jos gynėjas bei žemesnės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu galėtų įsitikinti, kad šios talpos ir jose esantis turinys buvo pateikti ekspertams. Anot nuteistosios gynėjo, neatlikus minėtų procesinių veiksmų policijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė įrodymų rinkimo tvarką. Teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnų paaiškinimai, kad jie neturi jokio suinteresuotumo pakeisti talpose buvusio skysčio turinio, nesuteikia teisės pirmosios instancijos teismui traktuoti grubių įrodymų rinkimo pažeidimo kaip menkaverčio, nepaneigiančio jo ginamosios kaltės. Pažymi, kad apylinkės teisme šis klausimas nekartą buvo keliamas, tačiau dėlto skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta.

4.5. Advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė tik vieną argumentą, kad tikslą realizuoti įrodo laikomos naminės degtinės kiekis. Gynėjo manymu, G. R. (duomenys neskelbtini) rasti alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracijos kiekis 22,1-30,1 proc., įrodo, kad minėtų alkoholinių gėrimų kaip stipriųjų realizacija nėra galima, kadangi ji negali būti mažesnė kaip 40 proc. Šis logiškas faktas tik patvirtina aplinkybę, kad tokio alkoholinio gėrimo realizacija yra negalima, juolab, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytas nei vienas faktas apie galimą rastos naminės degtinės realizavimą.

4.6. Dėl veikų kvalifikavimo nuteistosios gynėjas teigia, jog žemesnės instancijos teismas nuteistosios atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal dvi atskiras nusikalstamas veikas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios L. R. veikos yra teisingai kvalifikuotos kaip du nusikaltimai, nes skiriasi talpų su namine degtine laikymo vietos, prie pirmosios nusikalstamos veikos prisideda ir gabenimo požymis, tačiau, gynėjo manymu, šio fakto argumentavimas neapsprendžia padarytos veikos pobūdžio ir tikslo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati naminė degtinė buvo rasta tiek automobilyje, tiek prie (duomenys neskelbtini), priklausančios tam pačiam asmeniui – G. R. Nusikalstamų veikų padarymo laikas yra tas pats, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d., bei rastas toks pat produkto kiekis tik skirtingomis koncentracijomis. Akivaizdu, kad buvo gabenamas tik toks kiekis, kokio reikėjo pirkėjui, o ne visas rastas, pagamintas ar įsigytas bendras kiekis. Todėl visų faktinių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma akivaizdžiai leidžia teigti, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, o ne du atskiri nusikaltimai.

5. Atsiliepimų į vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistosios gynėjo apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.

4. Apygardos teismo posėdyje prokuroras Egidijus Timonis prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji L. R. ir jos gynėjas Arūnas Justeikas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nuteistosios L. R. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimo, veikų kvalifikavimo.

1. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo ir nuteistosios L. R. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinių skundų argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nuteistosios L. R. kaltė neteisėtai laikius ir gabenus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turint tikslą juos realizuoti (BK 201 straipsnio 1 dalis), įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tačiau netinkamai nuteistosios veiksmus kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

2. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius L. R. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistosios keltą versiją, kad talpos su skysčiais priklauso jos (duomenys neskelbtini), tai, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams negalėjo pati parodyti (duomenys neskelbtini) talpų su namine degtine, kadangi ji sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje, ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų A. U., K. M., D. Č., J. Č., T. S. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokolais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad L. R. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

3. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajai L. R. ar jo gynėjui nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

4. Pagrindiniai argumentai, kuriais nuteistosios gynėjas ginčija L. R. kaltę, yra tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino liudytojų, policijos pareigūnų A. U., K. M., D. Č., J. Č., T. S. parodymus, kaip jo ginamosios kaltę pagrindžiančius įrodymus, nes juose, anot gynėjo, yra prieštaravimų, liudytojų parodymai duoti bei surašyti vieno asmens. Be to, gynėjas abejoja A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu kaip įrodymu, kadangi vertinant šio liudytojo parodymus, kad nuteistoji jam buvo parodžiusi, kur laikomi naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, prieštarauja aplinkybei, kad nuteistoji negalėjo policijos pareigūnams nurodyti (duomenys neskelbtini) laikomos naminės degtinės, kadangi ji tuo metu sėdėjo policijos automobilyje. Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad policijos pareigūnai kratos metu rastas talpas su namine degtine neužantspaudavo (neužplombavo), nuteistajai nepateikė jokių dokumentų pasirašyti, todėl pažeidė įrodymų rinkimo tvarką. Taip pat nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog L. R. tikslo realizuoti neįrodo rastas mažesnis nei 40 proc. alkoholio koncentracijos kiekis (rastas 22,1-30,1 proc.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl L. R. kaltės.

5. Apygardos teismo vertinimu, nuteistosios L. R. kaltę dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų gabenimo ir laikymo automobilyje įrodo: iš dalies pačios L. R. parodymai apylinkės teisme, kur ji patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu su (duomenys neskelbtini) G. R. važiavo automobiliu susitikti su A. B. Policijos pareigūnams patikrinus automobilio bagažinę buvo rastos (duomenys neskelbtini) talpos su skysčiu; liudytojo A. B. apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nurodytu laiku automobiliu važiavo susitikti su L. R. Policijos pareigūnams tikrinant L. R. automobilį, matė, kaip L. R. automobilio bagažinėje pareigūnai rado (duomenys neskelbtini) talpas (1 t., b. l. 75-76); liudytojų policijos pareigūnų A. U., D. Č., J. Č. nuoseklūs parodymai apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime, liudytojos T. S. ikiteisminiame tyrime duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai, kuriais visi liudytojai patvirtino, kad pastebėję L. R. ir A. B. vienas paskui kitą važiuojančius automobilius juos nusekė ir sustabdę patikrino. Patikrinus abu automobilius, L. R. automobilio bagažinėje buvo rasta apie 40 litrų naminės degtinės ((duomenys neskelbtini) talpos po (duomenys neskelbtini) l ir (duomenys neskelbtini) talpa (duomenys neskelbtini) l.). L. R. pareigūnams minėjo, kad naminę degtinę vežė parduoti A. B. (1 t., b. l. 81-82, 87-88, 112-113, 124-125); policijos pareigūno D. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. patikrinus, automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę buvo rastos (duomenys neskelbtini) plastikinės (duomenys neskelbtini) l talpos su skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą, ir viena (duomenys neskelbtini) l talpos plastikinė talpa su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą. Iš viso buvo rasta apie 40 l tokio skysčio. L. R. nurodė, kad minėtas skystis priklauso jai ir kad tai yra naminė degtinė (1 t., b. l. 36); įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad iš automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimta plastikinė talpa, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) l talpos, su naminės degtinės kvapą turinčiu skysčiu, ir (duomenys neskelbtini) plastikinės talpos, (duomenys neskelbtini) spalvos, po (duomenys neskelbtini) litrų talpos, su naminės degtinės kvapą turinčiu skysčiu (1 t., b. l. 41-48); iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikti skysčiai, esantys (duomenys neskelbtini) talpose, pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini), paimtose iš L. R. vairuojamo automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, yra naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc. Tirti pateikta 40,670 dm³ (litro) skysčio, esančio talpose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69). Nors nuteistoji L. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, jog važiavo tik susitikti su A. B., nežinojo, kad automobilio bagažinėje yra vežamos talpos su namine degtine, neturėjo tikslo jų parduoti, apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistosios teiginius laiko tik jos gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga. Netikėti minėta nuteistosios versija teisėjų kolegijai duoda pagrindą byloje esantis nuteistosios 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinimas, kuriame ji aiškiai nurodė, jog „rugsėjo 16 dieną sustabdė mane ir (duomenys neskelbtini) su mašina (duomenys neskelbtini) ir rado bagažinėje 40 litrų naminės degtinės. Naminę degtinę pasidariau pati. Vežiau parduoti A. B. su kuriuo telefonu susitariau, prie (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 25). Be to, nuteistoji, susitarusi su A. B., vyko automobiliu su pastaruoju susitikti veždamasi (laikydama ir gabendama) naminę degtinę, o A. B. automobilio bagažinėje turėjo tuščias talpas, kas netiesiogiai patvirtina, kad susitikimo tikslas buvo ne pasikalbėti, o siekis pirkti–parduoti naminę degtinę, t. y. nuteistosios veikoje įrodo nusikalstamos veikos sudėties požymį – tikslą realizuoti turimą naminę degtinę.

5.1. Atsižvelgus į išdėstytų byloje esančių faktinių duomenų visetą, apylinkės teismas, spręsdamas dėl L. R. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų A. U., D. Č., J. Č., T. S. parodymais, kurie iš esmės sutampa ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, jog minėtų liudytojų parodymus, be kita ko, patvirtino ir D. Č. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir apžiūros protokolas bei net pačios L. R. ranka rašytas jau minėtas paaiškinimas, kuris, priešingai nei nurodo nuteistoji, ne paneigia, o pagrindžia policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes. Aplinkybė, kad liudytojų A. U., D. Č., J. Č., T. S. parodymai, anot nuteistosios gynėjo, yra analogiškai, žodis į žodį surašyti, neduoda pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, kadangi minėti liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Be to, jų parodymus pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Pritartina žemesnės instancijos teismo argumentui, kad negalima vadovautis (duomenys neskelbtini) liudytojo (buvusio įtariamojo) G. R. parodymais, kadangi (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti ir šiuo metu dėl ligos, kurios (duomenys neskelbtini). G. R. negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje (2 t., b. l. 10-12). Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą G. R. atžvilgiu nustatyta, kad duomenų, jog pats G. R. naminę degtinę neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, išskyrus jo paties prieštaringus parodymus, bylos medžiagoje nėra. Ikiteisminiame tyrime duoti G. R. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims (2 t., b. l. 17-18). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. R. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta baudžiamojoje byloje esančių surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

6. Nuteistosios L. R. kaltę dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymo G. R. priklausančioje (duomenys neskelbtini) įrodo: 2019 m. rugsėjo 16 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog atliekant neatidėliotiną kratą pas G. R., gyv. (duomenys neskelbtini), ten gyvenanti L. R. pateikė (duomenys neskelbtini) plastikines talpas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) l talpos), kuriose buvo skystis, turintis naminės degtinės kvapą (1 t., b. l. 132-136); policijos pareigūno A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. pas L. R., gyv. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta apie 45 l skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą (1 t., b. l. 145-149); įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota vieta: (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), kurioje kratos metu buvo rastos (duomenys neskelbtini) talpos su namine degtine (1 t., b. l. 101-109); (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad tirti pateikti skysčiai, esantys (duomenys neskelbtini) talpose, pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini), paimtose atlikus kratą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje G. R. (duomenys neskelbtini), yra naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1-30,1 proc. Tirti pateikta 44,410 dm³ (litro) skysčio, esančio talpose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69); liudytojų policijos pareigūnų A. U., D. Č., J. Č., K. M. nuoseklūs parodymai apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime, liudytojos T. S. ikiteisminiame tyrime duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai, kuriais visi liudytojai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atliekant kratą bei L. R. paklausus, ar ji turi draudžiamų daiktų, pastaroji pareiškė, kad turi naminės degtinės, sutiko ją parodyti. A. U. nuėjus su nuteistąja, A. U. Parnešė (duomenys neskelbtini) plastikines talpas su skysčiu (1 t., b. l. 81-82, 87-88, 112-113, 118-119, 124-125); liudytojo A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas parodė, kur (duomenys neskelbtini) jam L. R. parodė paslėptas (duomenys neskelbtini) talpas su namine degtine (1 t., b. l. 93-100); pačios nuteistosios 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinimas, kuriame pastaroji nurodė, jog „tą pačią dieną kratos metu pas mane (duomenys neskelbtini) pati pareigūnams pateikiau dar apie 45 l naminės degtinės. Daugiau nelegalių prekių neturėjau. Visapusiškai prisipažįstu padarius nusikalstama veiką gailiuosi. L. R.“ (2 t., b. l. 25);

6.1. Atsakant į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentą dėl liudytojo A. U. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolo kaip įrodymo pagrįstumo, pasakytina tai, jog visi byloje apklausti policijos pareigūnai nuosekliai patvirtino, jog pati L. R. parodė A. U., kur yra laikoma naminė degtinė. Šį faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą G. R. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), L. R. pareiškė, kad namuose dar turi apie 45 l naminės degtinės – „Kratos metu L. R. pateikė (duomenys neskelbtini) plastikines talpas (duomenys neskelbtini) l talpos ir (duomenys neskelbtini) l talpos su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą“. Kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše taip pat nurodoma, kad L. R. savanoriškai pateikė objektus, t. y. plastikinę talpą, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) l, ir plastikinę talpą, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) l. Kratos protokole nurodytas aplinkybes nuteistoji patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 132-135). Pažymėtina, kad nuteistoji minėtame kratos protokole, pastabose nenurodė, kad kratos protokole yra nurodytos neteisingos aplinkybės. Pretenzijų dėl kratos atlikimo ji neturėjo. Be to, jau anksčiau minėtas nuteistosios 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinimas taip pat patvirtina, jog nuteistoji kratos metu pati policijos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) talpas su namine degtine (2 t., b. l. 25). Taigi, nesivadovauti A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu kaip įrodymu nėra teisinio pagrindo, kadangi liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

6.2. Kaip jau minėta, nuteistosios advokato apeliaciniame skunde teigiama, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusios kratos G. R. (duomenys neskelbtini) metu rastos naminės degtinės talpos nebuvo antspauduotos (užplombuotos), todėl pareigūnai pažeidė BPK įtvirtintą įrodymų rinkimo tvarką. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu dėl įrodymų rinkimo tvarkos pažeidimo, kadangi iš baudžiamojoje byloje esančios 2019 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybai suformuluotos užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybai buvo siunčiamos (duomenys neskelbtini) naminės degtinės pakuotės, paženklintos numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) l talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapą, paimta iš (duomenys neskelbtini). (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapą, paimta iš (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapą, paimta iš (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapą, paimta iš (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapą, paimta iš (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 64-65). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tyrimui atlikti specialistui pateiktos plastikinės talpos su namine degtine buvo sužymėtos ir pateiktos pakuotėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69). Kad kratos metu rastos plastikinės talpos su namine degtine buvo užplombuotos, patvirtino apylinkės teisme liudytojais apklausti D. Č. ir J. Č. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad teikiant specialistui naminę degtinę, plastikinėse talpose esantis turinys nebuvo pakeistas, buvo pateiktas toks, kokį jie rado kratos metu. Sutiktina, kad bylos medžiagoje (nei kratos protokole, nei kratos metu darytose nuotraukose) nėra užfiksuotas kratos metu rastų talpų užplombavimas įvykio vietoje, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, juolab, kad minėtos talpos, esančios pakuotėse, buvo pateiktos specialistui atlikti tyrimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė įrodymų rinkimo taisykles.

6.3. Dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumento, kad G. R. (duomenys neskelbtini) rastų alkoholinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija 22,1-30,1 proc., realizacija dėl mažos alkoholio koncentracijos (mažiau nei 40 proc.) nėra galima, atsakytina, jog naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 proc. (BK 212 straipsnio 3 dalis), laikymas apskritai draudžiamas. 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) Nr. I-857 (galiojanti įstatymo redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti naminius alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento)“. Nagrinėjamu atveju kratos metu rastos naminės degtinės tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1-30,1 proc., t. y. viršija Įstatyme savo reikmėms naudoti skirtos naminės degtinės alkoholio koncentracijos kiekį, o ir rastas naminės degtinės kiekis – 44,41 l, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistoji turėjo tikslą kratos metu rastą naminę degtinę realizuoti, o ne naudoti savo asmeninėms reikmėms. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, realizavimo požymį patvirtina nuteistosios ir liudytojo A. B. susitarimas susitikti ketinant pirkti–parduoti naminę degtinę. Taigi, gynėjas neteisus teigdamas, kad nuteistosios veikoje nėra realizavimo požymio.

6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti nuteistosios kaltę patvirtinantys bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistosios L. R. veikoje pasireiškė visi kaltinime inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiai. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistosios L. R. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti pakanka duomenų.

7. Apeliaciniame skunde nuteistosios advokatas prašo jos ginamosios padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į vieną tęstinę veiką, nes buvo rastas toks pat naminės degtinės kiekis skirtingomis koncentracijomis tiek automobilyje, tiek (duomenys neskelbtini), veikos padarymo laikas yra toks pat, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d. Teisėjų kolegija su tokiu gynėjo prašymu sutinka iš dalies.

7.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

7.2. Išanalizavusi nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, palyginusi juos su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad L. R. tą pačią dieną, skirtingose vietose padarytos veikos nepagrįstai buvo kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, L. R. 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslą realizuoti, gabeno G. R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, be to, turėdama tikslą realizuoti, tą pačią dieną, G. R. priklausančioje (duomenys neskelbtini), esančioje: (duomenys neskelbtini), laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, kol juos surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai. Nuteistosios parodymai bei byloje esantys surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, kad ji nusikalstamų veikų darymo metu turėjo vieningą tyčią, t. y. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau atsižvelgus į tą patį nusikalstamų veikų dalyką, į tai, kad veikos padarytos tą pačią dieną, į tai, jog abiem atvejais yra naminės degtinės laikymo ir realizavimo požymiai, o pirmuoju atveju prisideda ir gabenimo požymis, yra pagrindas iš dalies tenkinti nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), L. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį kaip vieną nusikalstamą veiką, kaltinimą L. R. išdėstant taip:

L. R. 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslą realizuoti, gabeno G. R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. 19.30 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Be to, L. R. 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslą realizuoti, G. R. priklausančioje (duomenys neskelbtini), esančioje: (duomenys neskelbtini), laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 44,41 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1-30,1 proc., iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 20.55 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai.

Dėl bausmės.

1. Kadangi nuteistosios L. R. padarytas nusikaltimas pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas kaip dvi nusikalstamos veikos, o šiuo nuosprendžiu kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika, iš naujo spręstinas nuteistajai skiriamos bausmės klausimas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

2. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

3. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. R. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo, netinkamai parinko skirtinos bausmės rūšį.

4. Byloje nustatyta, kad L. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 201 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau buvo teista už BK 201 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų, t. y. už analogiškų nusikalstamų veikų, padarymą (2 t., b. l. 55-58). Taip pat nuteistoji yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 60-62), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63), (duomenys neskelbtini) nėra registruota (2 t., b. l. 64). Pažymėtina, kad nuteistosios L. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

5. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde prašo pripažinti nuteistosios L. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

5.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-231-495/2019).

5.2. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji L. R. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teisiama (duomenys neskelbtini) kartus, paskutinį kartą ji nuteista Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje (2 t., b. l. 57), kuris, BK 11 ir 97 straipsnių prasme, nėra nusikaltimas ir neužtraukia teistumo, todėl L. R. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nėra recidyvistė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroro prašymas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytą aplinkybę pripažinti L. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe netenkinamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistosios L. R. orientaciją visuomenėje, jos susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Nuteistoji L. R. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jai anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl aukštesnės instancijos teismas nuteistajai L. R. už padarytą nusikalstamą veiką parenka griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai (praeityje nuteistajai taikytos baudos ir laisvės apribojimo bausmės jai teigiamos įtakos nebenusikalsti nepadarė). Apygardos teismas, skirdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmę už BK 201 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką, bausmės dydį nustato artimą BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

1.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip <...> ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

1.2. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. L. R. yra nuteisiama už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jai skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajai L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

1.3. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

1.4. Kaip jau aptarta anksčiau, L. R. šiuo nuosprendžiu nuteisiama dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 3 dalis, 201 straipsnio 1 dalis), iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad anksčiau ji buvo teista už analogiškas nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra registruota (2 t., b. l. 55–58, 60–64). Byloje nėra nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, L. R. asmenybė iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu nėra vertinama itin teigiamai. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistoji rūpinosi savo (duomenys neskelbtini) G. R., kuris, Lietuvos gyventojų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b. l. 183). Kaip patvirtina bylos duomenys (liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai), nuteistoji atliekant kratą jos (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini), pati policijos pareigūnams pateikė dar (duomenys neskelbtini) turėtas talpas su namine degtine.

1.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajai pareigas, kurios padėtų jai keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Vis dėlto būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistoji nevykdys jai nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jai privalės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jos padarytą nusikalstamą veiką nuteistajai L. R. paskyrus bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininkės asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Dėl prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo G. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone ir L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Bora“ vertę atitinkančios pinigų sumos (1 590 eurų) konfiskavimą.

6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl nustačius, kad automobilis ,,Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, jog įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1173/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

6.2. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017).

6.3. Nagrinėjamu atveju L. R., turėdama tikslą realizuoti, G. R. automobiliu gabeno ir laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc. Pažymėtina, kad kartu su L. R. automobiliu važiavo ir G. R. Pats G. R. (2019 m. lapkričio 4 d. liudytojo apklausos protokolas, 2019 m. gruodžio 9 d. įtariamojo apklausos protokolas, 1 t., b. l. 155, 169-170) apklausiamas patvirtino, jog automobilis priklauso jam ir žinojo, kad jo automobilio bagažinėje yra vežamos (duomenys neskelbtini) naminės degtinės talpos. Be to, iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 4 d. L. R. prašymo matyti, jog ji naudojosi minėtu automobiliu, t. y. (duomenys neskelbtini) vežė į gydymo įstaigas, vyko į parduotuves apsipirkti (1 t., b. l. 57). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio savininkas G. R. žinojo apie jo automobilyje vežamą naminę degtinę, t. y. leido L. R. vairuoti automobilį, jame laikyti ir gabenti naminę degtinę. Nors L. R. (duomenys neskelbtini) G. R. priklausantis automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymas buvo neįmanomas, kadangi buvo gabenamas gan didelis (40,67 l) naminės degtinės kiekis. Esant šioms aplinkybėms, L. R. vairuojamas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegijos nuomone, konfiskuojant patį automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, priklausantį jau (duomenys neskelbtini) asmeniui, o ne išieškant iš nuteistosios automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip apeliaciniu skundu prašo prokuroras, nebus pasunkinta nuteistosios teisinė padėtis daugiau, nei prašoma apeliaciniu skundu. Siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtinas ir nelaikytinas neproporcinga priemone. Pastebėtina ir tai, kad šioje situacijoje, jei nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui. Nusprendus taikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio ,,Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl minėto automobilio su užvedimo rakteliais bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo L. R. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.

L. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo automobilyje) ir 201 straipsnio 1 dalį (dėl kratos metu (duomenys neskelbtini) rastos naminės degtinės), kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį ir L. R. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, L. R. įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu prie baudžiamosios bylos.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo L. R.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.