Tauragės apylinkės teismo nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovei R. S. (prisijungė prie posėdžio nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu I. S. nurodė, kad skundą palaiko, paaiškino, jog vyko per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš Lietuvos į Rusijos F. K. sritį pas notarą, kur jo laukė žmona ir apie turimus 500 Eur visai pamiršo. Muitininkui pasakė, kad veža ne daugiau kaip 10000 Eur. Kai jį muitininkas patikrino, t. y., atitraukė striukės kišenę ir, paėmęs pasą nuėjo, jis galėjo išeiti iš muitinės ir atiduoti jį atvežusiam draugui tuos 500 Eur. G. R. ir 5-6 kartus per metus kerta Lietuvos sieną, nuo nieko nesislapsto ir nieko nebijo. Prašė muitininko, kad jam paliktų bent 10 Eur, bet ir tų nepaliko. Po įvykio labai kruopščiai išsiaiškino deklaravimo tvarką. Prašo teismo panaikinti baudą, grąžinti 730 Eur ir nubausti tik įspėjimu. Turi tris vaikus, dar vieną suaugusį vaiką, kuris mokosi, todėl turi kur leisti pinigus. Bet jeigu teismas priteis, žinoma, kad sumokės 200 Eur baudą. Mano, kad pasirašymas protokole nėra jo kaltės įrodymas, tai tik fakto patvirtinimas.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą, 500 Eur nedeklaruoti, slėpti siekiant išvengti muitinės kontrolės, kaip kontrabandos dalykas buvo konfiskuoti, todėl jų grąžinti Muitinė neturėjo teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

I. S.

administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2024 m. kovo 15 d., 10 val. 53 min., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, Panemunės kelio postą, pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos F. K. sritį, žodžiu deklaravo, kad gabena 230 Eur (KŽD Nr. 24LTLK4000ZD0344E6). Atlikus asmeninių daiktų ir prekių fizinį tikrinimą bei asmens apžiūrą, jo striukės vidinėje kišenėje buvo rasti slėpti, nedeklaruoti 500 Eur (1 banknotas 200 Eur, 1 banknotas 100 Eur, 4 banknotai po 50 Eur). Tokiu būdu jis kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės, gabeno nedeklaruotus euro banknotus. Šia veika pažeidė 2014 m. liepos 31d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 5i straipsnio 1 dalį. Bendra sulaikytų eurų suma 730 Eur, o tai sudaro 14,6 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Šiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu I. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda – 1820 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – piniginių lėšų – 500 Eur konfiskavimu. Deklaruoti 230 Eur – grąžinti.

Šį nutarimą I. S. apskundė, prašydamas neskirti 1820 Eur baudos ir grąžinti 730 Eur, nes sunki finansinė padėtis – turi išlaikomus keturis vaikus, pajamos nėra didelės, o muitinei atidavė ne tik 500 Eur atsarginį rezervą, bet ir viską, kas buvo piniginėje – 230 Eur.

Institucija 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu MD-LM00-ANR_N-360-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24241887900 (toliau – Nutarimas) pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeitė apskųstu nutarimu paskirtą 1820 Eur baudą, ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje – 200 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – piniginių lėšų – 500 Eur konfiskavimu. Nutarimas 2024 m. spalio 16 d. T. T. apylinkės teismo rūmų teisėjos rezoliucija.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. kovo 15 d., 10 val. 53 min., I. S. vyko iš Lietuvos Respublikos į Rusijos F. K. sritį per Lietuvos valstybinę sieną pėsčiųjų taku, per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad I. S. su savimi turėjo piniginių lėšų sumą – 730 Eur. I. S. neginčija, kad gabeno 500 Eur ir jų nedeklaravo, teigia, kad buvo apie juos pamiršęs ir nežinojo, jog yra būtina deklaruoti pinigus, nors jų suma neviršija 10000 Eur sumą, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, o paskirta bauda 200 Eur bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – 500 Eur konfiskavimas yra per griežta nuobauda.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

ANK 515 straipsnio (2023 03 30 įstatymu Nr. XIV-1867 (nuo 2023 04 15) redakcija) 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Nuo 2023 m. balandžio 15 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato 2018 m. spalio 23 d. E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, ir 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2021/776, kuriuo pagal E. P. ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Juose numatyta pareiga užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos formą įvežant į ES arba iš jos išvežant 10000 Eur grynaisiais pinigais (arba lygiaverte suma kitomis valiutomis). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš muitinės uždavinių yra muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 11 punktas numato, jog muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, t. y. atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į E. S. ir iš kitų E. S. valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš E. S. per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas E. S. valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad muitinės pareigūno teisė duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus.

Nurodytų teisinių aktų analizė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, gabenamai piniginių lėšų sumai neviršijant 10000 Eur, I. S. buvo privaloma gabenamus grynuosius pinigus, vykdant muitinės pareigūno nurodymus, deklaruoti žodžiu. Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra akivaizdus, pinigai - 500 Eur buvo slepiami pareiškėjo striukės kišenėje ir nedeklaruoti muitininko nurodymu, todėl buvo gabenti kontrabandos būdu. Aplinkybę, jog I. S. nedeklaravo su savimi gabentų 500 Eur (1 banknotas 200 Eur, 1 banknotas 100 Eur, 4 banknotai po 50 Eur), patvirtina 2024 m. kovo 15 d. jo žodinė deklaracija Nr. 24LTLK4000ZD0344E6, kurioje nurodyta, kad I. S. deklaravo pinigų kiekį – 230 Eur bei 2024 m. kovo 15 d. Asmens apžiūros protokolas ir 2024 m. gegužės 21 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuose nurodyta, kad apžiūrėtas asmuo I. S. ir paimtos piniginės lėšos – 730 Eur. I. S. deklaracijos teisingumą patvirtino parašu, nenurodydamas jokių pastabų dėl deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumo. I. S. paaiškinime Panemunės kelio posto viršininkui taip pat patvirtino, kad „paklausus kiek vežuosi grynųjų pinigų, pasakiau apie 200 Eur, o pasirodė 230 Eur, sakė viršijančių 10000 Eur neturi. Striukės vidinėje striukės kišenėje rado dar 500 Eur, tai buvo „neliečiama atsarga“, nes europinė mokėjimo kortelė Rusijoje neveikia, o turi susimokėti išlaidas kitose institucijose.“

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui, išvežti (parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti) euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad aptariamu atveju vykstančiam I. S. kelionės metu asmeniniam naudojimui buvo skirti 230 Eur, kuriuos jis ir deklaravo muitinės pareigūnams, o kiti pinigai – 500 Eur, naudojimui Rusijoje buvo gabenami kontrabandos būdu – slepiant, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad būtų apeitas sankcijomis nustatytas eurų išvežimo draudimas.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad I. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį ir pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. I. S. kontrabandos būdu gabentų pinigų suma (500 Eur) viršija 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Patikslintu skundu prašoma I. S. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – piniginių lėšų konfiskavimo arba skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal šiuo klausimu formuojamą vienodą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

I. S.

kontrabandos būdu gabeno nedidelę pinigų sumą -500 Eur. A. I. S. asmenybę nustatyta, kad jis administracine tvarka anksčiau nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo faktą, t. y. pripažino, kad nepasakė muitinės pareigūnui visos gabenamų pinigų sumos, nes žinojo, jog neturi 10000 Eur sumos, kurią reikia deklaruoti. Per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvą pareiškėjas vyko pas notarą, kur jo laukė sutuoktinė, nedeklaruoti pinigai buvo skirti susimokėti institucijose už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, dėl I. S. veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta, kadangi šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, jų gabenimas per valstybės sieną negali sukelti žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai. Nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų nedraudžiama įvežti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Taigi, būtent grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant, pasižymi žymiai mažesniu pavojingumu negu kitos ANK 208 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos. Vis dėlto, atsižvelgtina ir į tai, kad I. S. privalėjo gabenamus pinigus deklaruoti žodžiu, tačiau jis šios pareigos nevykdė.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad visų nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas iš I. S. būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė jo padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nedeklaruotų pinigų kiekis nėra didelis, į pinigų gabenimo būdą (neslėpė piniginių lėšų, klaidingai suprato piniginių lėšų deklaravimo tvarką), į I. S. turtinę padėtį, į paskirtos nuobaudos – baudos dydį (200 Eur), darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – visų nedeklaruotų 500 Eur sumos konfiskavimas yra aiškiai per griežta, todėl švelnintina. Konfiskuojant dalį nedeklaruotų piniginių lėšų – 100 Eur sumą (1/5 dalis žodžiu nedeklaruotų piniginių lėšų, gabentų per valstybės sieną), būtų proporcinga administracinio poveikio priemonė I. S. padarytam teisės pažeidimui. Todėl keistina skundžiamo nutarimo dalis dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė administracinio poveikio priemonė - konfiskuotina 100 Eur suma nedeklaruotų pinigų. I. S. grąžintina 400 Eur nedeklaruota suma ir nepagrįstai paimta žodžiu deklaruota 230 Eur suma.

Pareiškėjui paskirta 200 Eur dydžio bauda yra minimali, nėra per didelė, todėl nekeistina. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant I. S. administracinės nuobaudos – baudos. ar skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nagrinėjant bylą Institucijoje buvo išspręsti visi administracinės nuobaudos skyrimo klausimai, atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes bei pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis, todėl paskirta nuobauda pagrįsta ir teisėta. Kitoje dalyje skundas atmestinas, nes neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

P. K. teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-360-2024 dalį dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo.

Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti I. S. administracinio poveikio priemonę – 100 Eur (vieno šimto eurų) nedeklaruotų piniginių lėšų konfiskavimą.

Kitas nedeklaruotas pinigines lėšas – 400 Eur (keturis šimtus eurų) ir deklaruotas pinigines lėšas - 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) grąžinti I. S..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant T. T. apylinkės T. T. rūmus.