Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), armėnas, Sakartvelo Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirba (duomenys neskelbtini)direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2019-11-17, apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), kieme vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARYE- 0409, patikros sertifikato Nr. 1084984, nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 1,60 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaip ir minėta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. davė nuoseklius parodymus, teismas jų nekartoja.

Veikos kvalifikavimas, įrodymai

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.

A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015, 2K-305-693/2017). Draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybė, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebus pažeistas non bin in idem principas, būtina nustatyti, ar asmuo yra baudžiamas už tą patį pažeidimą, t. y. turi būti nustatytas pažeidimo arba neteisėtos veikos tapatumas. Taigi BK 281¹ straipsnio 1 dalis atsakomybę numato už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės. Būtent už tokius neteisėtus veiksmus teismas pripažįsta A. L. kaltu. Tuo tarpu, administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kyla ne už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, o už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti; o pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Šie teisės pažeidimai nėra tarpusavyje tapatūs ir betarpiškai susiję, nesutampa esminiai veikos požymiai.

Sprendžiant dėl A. L. nubaudimo administracine tvarka ir nuteisimo teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje už savo pobūdžiu visiškai skirtingus teisės pažeidimus, nebūtų pagrindo kalbėti apie non bis in idem principo pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-402-870/2018).

Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalies teisės norma nėra blanketinė, sankcija joje numatyta tik už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad teisės teorijoje blanketinėmis teisės normomis vadinamos tos normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Gi BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė ir norint atskleisti šios normos turinį bei kvalifikuoti kaltininko veiksmus nereikia (nėra būtina) vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis ir nurodyti, kokius norminius aktus kaltininkas pažeidė (Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr.1S-180-332/2017, 1S-190-744/2017).

Dėl bausmės

Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, kurios dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl laidavimo

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs ir ne kartą yra pasisakęs, kad ,,Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010)“ (kasacinė nutartis Nr.2K-340/2012). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. L. yra anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalies). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Byloje yra pateiktas rašytinis pretendentės į laiduotojus L. K. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį A. L. pagal laidavimą. Ji yra neteista, tačiau jos atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu, pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Taip pat ji turi galiojančių administracinių nuobaudų, pateikė teigiamą charakteristiką, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši charakteristika pateikta pavaldaus darbo santykiais asmens. Be to, L. K. nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali daryti kaltinamajam, deklaratyviai teigė, kad abu išklauso vienas kito nuomonės ir kartu sprendžia dėl kilusių klausimų. Tą patį nurodė ir kaltinamasis A. L.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ji neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų, todėl netinkama būti laiduotoja bei neverta teismo pasitikėjimo turint autoritetą, galint daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, prašymas dėl laidavimo netenkintinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį – A. L. padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kelia pavojų ne tik pačiam kaltinamajam bet ir aplinkiniams, kaltinamajam įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, tuo pačiu buvo abejingas bet kokioms gręsiančioms pasekmėms, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo apgadinta kita transporto priemonė, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės, taip pat į pažeidėjo asmenybę, jog jis baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones artimam minimaliam įstatyme nustatytinam terminui – dvejiems metams.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl minėta transporto atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. L. nusikaltimą padarė vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

Nors prokuroras prašė konfiskuoti transporto priemonę, teigdamas, kad ji priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei, tačiau teismas su tokia prokuroro išdėstyta pozicija nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnyje numatyta, jog juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus; juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis; jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio nuostatomis mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, o tai reiškia, kad jos turtas yra atskirtas nuo steigėjų turto. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) turtas yra atskirtas nuo sutuoktinių, t. y. kaltinamojo A. L. ir jo sutuoktinės L. K. turto. (duomenys neskelbtini) neatsako savo turtu už A. L. prievoles, atitinkamai A. L. neatsako jam nuosavybės teise priklausančiu turtu už (duomenys neskelbtini) prievoles.

Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta A. L. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad analogiškos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 3017,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbiamoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu (http://www.emprekis.lt). Taigi pagal šios sistemos duomenis nustatyta vidutinė analogiško automobilio ,,VW Passat“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas A. L. vairuotas automobilis. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog minėtą automobilį įmonei nupirko už 1 200,00 Eur, vėliau patikslino, kad už 1 250,00 Eur. Iš baudžiamojoje byloje esančios pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad automobilis nupirktas keli mėnesiai iki nusikalstamos veikos padarymo už 1 250,00 Eur, todėl teismas laiko, kad būtent 1250,00 Eur yra automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reali vertė.

Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas.

Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Sprendžiant, ar veikos padarymo priemonės vertės išieškojimas yra proporcinga priemonė, atkreiptinas dėmesys į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis yra 3017,00 Eur. Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog minėtą automobilį įmonei nupirko galimai už 1200,00 Eur. Iš pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad automobilis nupirktas keli mėnesiai iki nusikalstamos veikos padarymo už 1 250,00 Eur. Ši nusikalstama veika yra atsitiktinė, transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai įrengiama ar pritaikyta, kad su ja būtų daroma nusikalstama veika. Kaltinamasis dirba, gauna nuolatines pajamas. Byloje nenustatyta, jog A. L. finansinė padėtis būtų itin bloga, jog jis būtų nedarbingas, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų argumentų, kad konfiskuotina pinigų suma jam būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė. Kaltinamasis A. L. neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, visgi, nepaisydamas gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo pavartojęs alkoholį vairuoti transporto priemonę, kas didina jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet kaltinamasis neturi pakankamai pajamų bausmei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo. Kaltinamasis A. L. turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtent 1 250,00 Eur, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, ir turi būti išieškota iš kaltinamojo A. L.. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo terminą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas teisės aktuose nenumatė galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnyje.

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės, pateikiamas vykdyti antstoliui ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 7 punktas 357 straipsnio 6 dalis ). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-715-851/2018).

Įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad teismas nustato terminus tik dėl tokių baudžiamojo poveikio priemonių: uždraudimo naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, nemokamų darbų, įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau ne dėl turto konfiskavimo. Tačiau šiuo atveju minėtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo terminas sietinas su tuo, kad pati baudžiamojo poveikio priemonė trunka laike.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo prašymą ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesniam terminui, leidžiant mokėti dalimis, todėl tokio prašymo netenkina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (2550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę bausmę – 34 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (1700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Išaiškinti A. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, jis privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš kaltinamojo A. L. išieškoti automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią A. L. pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 6610.

Išaiškinti kaltinamajam A. L., kad sumokėjus konfiskuotino automobilio vertę, privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2019-11-22 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).