Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 40 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir byla jo atžvilgiu nutraukta, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato, laiduotoja paskiriant D. V. sutuoktinę A. F.-V..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš D. V. konfiskuota 1690 Eur – automobilio Lincoln Town car, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. V. 2018 m. liepos 28 d. apie 12.05 val. Vilniuje, Kęstučio g. ties 39 pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį LINCOLN TOWN CAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,01 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

D. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu skundu D. V. neginčija kaltės, juridinio veiksmų kvalifikavimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, dėl to šie klausimai išsamiau nevertinami. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti – trukmės, prašo nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 28 d., ir prašo išdėstyti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (1690 Eur) mokėjimą 1 metų terminui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis).

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

6.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, prašant taikyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 1 metus. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę : buvo įvertinta tai, kad D. V. neteistas, yra 31 metų amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, auginantis vaiką, esantis tėvystės atostogose, savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi.

6.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, o būtent: D. V. vairavo neblaivus dienos metu, kai transporto eismas yra pakankamai intensyvus, važinėjo šalia kavinės pietų metu, kai yra didelė tikimybė didesniam žmonių srautui.

Motyvuojamoji dalis

6.3. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. V. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, automobilį vairavo esant pasibaigusiam vairuoto pažymėjimo galiojimo terminui, yra baustas administracine tvarka. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė D. V. 2 (dviejų) metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą.

6.4. Jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis D. V. būtų galima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo griežtumu daugiau atitinkantį administracinę atsakomybę, nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turįs vaiką, kuriuo reikia rūpintis, neturės galimybių dirbti, susirasti gerai apmokamą darbą, kadangi visos šios aplinkybės neatsirado staiga, jos D. V. buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį dėl jo neatsakingo požiūrio į savo šeimą.

Dėl konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo termino išdėstymo.

7. BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymo, ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą išdėstyti 1 metų laikotarpiui.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo

8. Iš bylos medžiagos (b. l. 30) matyti, kad paskyrus D. V. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas 2018-08-03. Apžiūrėjus vairuotojo pažymėjimą nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs ( pažymėjimas galiojo laikotarpiu nuo 2008-06-19 iki 2018-06-19 ). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką laikoma, kad faktiškai asmuo teisės vairuoti transporto priemones netenka būtent nuo dokumento, patvirtinančio minėtos teisės turėjimą, netekimo dienos, ir paprastai nuo tos dienos, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir turėtų būti skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujai formuojamoje praktikoje (2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144/2018). Šiuo konkrečiu atveju skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, nuo kada yra skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Šį klausimą turėtų spręsti nuosprendį priėmęs teismas, apeliantui pasikreipus dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos išaiškinimo.

9. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. V. apeliacinį skundą atmesti.