Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-457-430/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-17
Bylos Nr.: e2A-457-430/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-457-430/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37129-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.4.8; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) (toliau – UAB „Mano Būstas Vilnius“) arba (toliau – ir UAB „Naujamiesčio būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo Vytenio g. 44, Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 1 punktą, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“ (toliau – UAB „Rasų valda“) penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos paskirta priede nurodyto daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo Vytenio g. 44, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 3.3 punktą, kuriuo keičiamas Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Naujamiesčio būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiama 696 eilutė (pastatas Vytenio g. 44); 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.2 punktą, kuriuo UAB „Naujamiesčio būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo Vytenio g. 44 bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Rasų valda“ aktų kopiją.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Minėtu įsakymu UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Rasų valda“ akto kopiją. Taip pat šis daugiabutis namas buvo išbrauktas iš ieškovės administruojamų daugiabučių namų sąrašo. Ginčijamu įsakymu Administracijos direktorius paskyrė UAB „Rasų valda“ penkeriems metams nuo įsakymo pasirašymo dienos daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 buvo patenkintas ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ (toliau – UAB „Žirmūnų būstas“), uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ (toliau – UAB „Antakalnio būstas“) ir kt. ieškovų ieškinys atsakovei Vilniaus savivaldybės administracijai ir pakeistas 2017 m. gruodžio 28 d, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pratęsimo“ 1 punktas ir išdėstytas sekančiai: pratęstas Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo terminas iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad atsakovė į tai neatsižvelgė ir priėmė ginčijamą įsakymą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1246-918/2019 pagal ieškovų UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Antakalnio būstas“ ir kt. ieškovų ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktos informacijos pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo pašalinti padaryto pažeidimo teisines pasekmes. Nors šis ieškinys buvo atmestas, tačiau sprendimas dar neįsiteisėjęs ir bus peržiūrėtas apeliacine tvarka pagal ieškovų apeliacinį skundą. Prašė remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad atsakovė, priimdama 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir veikė neteisėtai, dėl to ginčijamas įsakymas privalo būti panaikintas, o ieškovė yra teisėta daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, administratorė, kurios administravimo laikotarpis pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pabrėžė, kad atsakovė vykdė daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų administratorių atrankos procedūrą, tačiau biuleteniuose teikė paslaugos gavėjams klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, be to, nepagrįstai nustatė, jog bus nepriimti ir laikomi negaliojančiais ieškovės surinkti balsavimo biuleteniai, kuriuos gyventojai įteikė per administratorius.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad esminis momentas byloje yra tas, jog ieškovės minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 yra neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, dėl to nevykdytinas. Pažymi, kad šiuo metu yra nagrinėjamos 39 panašaus pobūdžio bylos, dėl to ieškovė ir kiti administratoriai piktnaudžiauja procesu, siekdami sustabdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūras. Pabrėžė, kad kol minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjo, tol negalima teigti, jog ieškovės administravimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nesutiko su ieškovės teiginiais, jog tuo atveju, kai administratorius paskiriamas terminuotam laikotarpiui, tai atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalies įtvirtintus reikalavimus, o atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą penkeriems metams, ir priimtas ginčijamas įsakymas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Pažymi, kad ieškovė Vilniaus miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore buvo paskirta dar iki 2013 m. sausio 1 d., dėl to CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatą ieškovės atveju negali būti taikoma, o ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą ir pratęsti administravimo terminą penkerių metų laikotarpiui, nevykdant Vyriausybės nustatytoje tvarkoje numatytų procedūrų ir neužtikrinant, kad skiriamas administratorius atitiktų tiek savininkų valią, tiek CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus, neturi teisinio pagrindo ir neatitinka įstatymo leidėjo valios. Be to, CK nuostatos nustato, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui (4.84 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymas „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo Vytenio g. 44, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ galėjo būti pakeistas įstatyme nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams balsų dauguma nusprendus kitai. Pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. A27-2359/18(2.1.13-UK9) ir balsavimo biuleteniai patvirtina, jog daugumos patalpų savininkų sprendimu ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratore pasirinkta UAB „Rasų valda“, dėl to, atsižvelgiant į tai, buvo rengiamas ir patvirtintas ginčijamas įsakymas. Pabrėžia, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 ieškovų ieškinys buvo atmestas, sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau teismas sprendime padarė išvadas, kad ieškovas nėra pateikęs nei teisinių, nei faktinių argumentų, ir argumentus pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos. Pažymėjo, kad balsavimo biuleteniuose buvo pateikta visa esminė, išsami ir teisinga informacija, vadovaujantis įstatymo ir tvarkų nuostatas dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo, o ieškovė siekia tik klaidinti teismą ir jos pateikti argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pabrėžia, kad visi ginčo daugiabučio namo gyventojai, kurie dalyvavo administratorių pasirinkimo procese, jau išreiškė savo valią dėl administratoriaus išrinkimo ir jos neginčija.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rasų valda“ nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu buvo paskirtas daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, bendrojo naudojimo objektų administratore, tačiau iki šiol jai nebuvo perduotas daugiabučio namo valdymas, o mokesčius už suteiktas paslaugas butų ir kitų patalpų savininkai moka ieškovei. Pažymi, kad ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma bendrojo naudojimo objektų administratore pasirinko trečiąjį asmenį UAB „Rasų valda“, ir jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija, dėl to visos procedūros buvo atliktos teisėtai ir turi būti geriama butų ir kitų patalpų savininkų valia (teisė) pasirinkti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių arba jį pakeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948. Šis įsakymas buvo priimtas terminuotai – penkeriems metams , t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šio įsakymo priėmimo metu galiojo ankstesnė CK redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta nuostatų, nustatančių butų ir kitų savininkų dalyvavimą administratoriaus skyrimo procese, dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 ieškovės ginčo namo administratorius buvo paskirtas šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ieškovei administravimo terminas buvo pratęstas metams neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, įsigaliojęs nuo 2013 m. sausio 1 d., leidžia daryti išvadą, kad nuo nurodytos dienos (2013 m. sausio 1 d.) į administratoriaus skyrimo procedūrą buvo įtraukti ir butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai savininkai jiems suteiktos teisės pasirinkti administratorių neįgyvendina, savivaldybės vykdomajai institucijai atsiranda pareiga paskirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių be savininkų valios taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė ginčo daugiabučio namo administratore buvo paskirta 2012 m. spalio 9 d. įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, ieškovė neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktai bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktai butų ir kitų patalpų savininkų, dėl to atsakovė, vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013 m. sausio 1 d.) turėjo pareigą iki 2012 m. spalio 9 d. įsakyme nustatyto termino pabaigos organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus, įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių.

8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. organizavo daugiabučių namų, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, administratorių paskyrimo iš naujo procedūras, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 buvo pratęstas 2012 m. spalio 9 d. įsakyme nustatytas administravimo pabaigos terminas iki bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gruodžio 31 d.

9. Teismas pabrėžė, kad ieškovės minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriuo ieškovė remiasi ieškinyje, yra neįsiteisėjęs ir apskųstas apeliacine tvarka, be to, minėtoje byloje buvo nustatinėjamos visai kitos faktinės bylos aplinkybės, negu šioje civilinėje byloje, t. y. buvo kitas ieškinio dalykas ir pagrindas, negu šioje civilinėje byloje, dėl to šių bylų tiesiogiai susieti nėra teisinio pagrindo, ir šioje dalyje ieškovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo kliūčių vykdyti pradėtas daugiabučių namų administratorių atrankos procedūras.

10. Teismas sprendė, kad ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė nustatyta tvarka sprendimą dėl UAB „Rasų valda“ administratoriaus išrinkimo, dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kuriuo ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ neginčija, dėl to nagrinėjamoje byloje neturi įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 30-3400 nustatyta ieškovės administravimo termino pabaiga, nes ji susieta su įsakyme nurodytu įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti. Be to, teismo sprendimu ši dalis įsakymo nebuvo pakeista, dėl to ieškovės argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, pakeitus turto administravimo termino laikotarpį, šio termino pabaiga yra 2022 m. gruodžio 31 d. ir šiuo laikotarpiu administratorius negali būti pakeistas, vertinti kaip nepagrįsti.

11. Teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrįsti ieškovės argumentai, jog priėmusi ginčijamą įsakymą atsakovė pažeidė ieškovės lūkesčius ir teisėtus interesus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai savo teises ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės objektas, įgyvendina per administratorių, kaip atstovą, kurį ir savininkus sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, suteikiantys būtent savininkams teisę spręsti, kas teiks administravimo paslaugas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems objektams, ir to sprendimo negali įtakoti administratoriaus kaip paslaugą teikiančio asmens turtiniai – ekonominiai interesai.

12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės argumentų dėl klaidinančios informacijos balsavimo biuleteniuose pateikimo, pažymėjo, kad informacija, kurią atsakovė nurodė biuleteniuose apie atrinktus turto administratorius yra paties ieškovės atsakovei pateikta informacija. Ieškovė patvirtino, kad klaidinančios informacijos, kuri liestų išimtinai ieškoves biuleteniuose nebuvo, informacija buvo teikiama tokia pati apie visus biuleteniuose nurodytus asmenis. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 buvo konstatuota, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos įrodyti, jog biuleteniuose skelbiama informacija yra netiksli ar neatitinka tikrovės; į balsavimo biuletenius duomenys apie ieškovės, kaip ir kitų bendro naudojimo patalpų administratorių, tarifus duomenys yra perkelti iš pačių bendrojo naudojimo objektų administratorių parengtų deklaracijų; nei viena iš deklaracijas pildžiusių ieškovių deklaracijose papildomų duomenų apie taikomus tarifus nepateikė; ieškinyje nebuvo nurodoma, kokią konkrečią informaciją atsakovė biuleteniuose nurodė klaidinančiai; byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent balsavimo biuleteniuose nurodytos informacijos kiekis ir pobūdis nulėmė patalpų savininkų apisprendimą pasirinkti vieną ar kitą administratorių. Teismas su nurodytais teismo motyvais visiškai sutiko.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad priimdama ginčijamą 2018 m. spalio 30 d. įsakymą, atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, administratoriaus paskyrimo procedūras atsakovė pradėjo todėl, kad ieškovės įgaliojimai būti šio namo administratoriumi jau buvo pasibaigę ir tuo metu jau buvo įsiteisėjusi nauja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo tvarka, tokiu būdu atsakovei ir kilo tiesioginė pareiga organizuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo procedūrą. Ginčijamu įsakymu paskirtas administratorius yra ginčo pastatų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pasirinktasis administratorius, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo, kuriuo UAB „Rasų valda“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos skiriama ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.

15. Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012 m. gegužės 10 d. priimto CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas. Ieškovės manymu, bendrojo naudojimo administratoriai, įskaitant ieškovę, kurie buvo paskirti terminuotam laikotarpiui ir atitinkantys CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus, buvo paskirti tinkamai ir atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, pratęsiant administravimo terminą penkeriems metams, nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų. Pažymi, kad atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, t. y. nesant gyventojų 1/5 prašymo ar pagrįstų nusiskundimų, turėjo pratęsti ieškovės administravimo terminą, bet ne organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūras ir paneigti administratorių įgytų teisių ir interesų. Pabrėžė, kad pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai teisės aktais nesuteikti įgaliojimai, be pirmiau dėl to savininkų atitinkamai išreikšto pasirinkimo, savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo iš naujo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras.

17. Ieškovės manymu, atsakovė, inicijuodama ir įvykdydama naujų administratorių paskyrimo procedūras ginčo daugiabučiuose namuose, nesant tokių procedūrų inicijavimo pagrindų, nustatytų CK 4.84 straipsnio 4 dalyje, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą.

18. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės pagrįstus argumentus dėl to, jog biuleteniuose buvo pateikta klaidinga ir neatitinkanti tikrovės informacija apie paslaugų tarifus. Apeliantės manymu, informacija, susijusi su administravimo paslaugų įkainiais (kaina), administravimo patirtimi ir pasirengimu teikti paslaugas yra esminė informacija, į kurią atsižvelgiama tiek gyventojams priimant sprendimą dėl paslaugos teikėjo pasirinkimo, tiek paslaugos teikėją renkant savivaldybei. Papildomai pažymi, kad biuletenyje teikiama informacija apie administravimo paslaugų įkainius atitinka reklamos apibrėžimą ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtintas absoliutus klaidinančios reklamos draudimas. Taip pat biuletenyje nurodyta informacija nelogiška, sudaranti klaidingą informaciją apie bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos kainą, neatitinkanti įstatymų nuostatų, tačiau teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. Ieškovės manymu, atsakovė privalėjo koreguoti ir patikslinti biuletenių formą, taip kad gyventojai galėtų realiai įgyvendinti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo teisę ir realiai galėtų atsižvelgti į atsakovės informaciniame pranešime gyventojams nurodytus kriterijus, nes ginčo atveju kartu su biuleteniu pateikta informacija ne tik, kad nepakankama sudaryti sąlygas tinkamai vartotojams pristatyti ieškovų veiklą, bet yra klaidinanti, nepagrįstai kelianti lūkesčius, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo įkainis gali priklausyti nuo namo naudingojo ploto, kuris neturi nieko bendro su bendrojo naudojimo objektų administravimo kaina ir jos paskirstymu gyventojams.

19. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovai nepateikė kokius konkrečius duomenis, kokia informacija balsavimo biuleteniuose buvo pateikta neteisėtai ir kokia turėtų būti skelbiama.

20. Pabrėžia, kad civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 buvo nagrinėjama, ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams platintuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo ar nebuvo pateikta klaidinanti informacija ir kiti su ginčo byla susiję klausimai. Ieškovė prašė nagrinėjamą bylą stabdyti, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla, tačiau teismas ieškovės prašymo netenkino, dėl to susidarė ydinga situacija, nes ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu išsirinko UAB „Rasų valda“ namo administratoriumi, nors balsavimo biuleteniai buvo pateikti klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas.

Atsiliepimas

21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tuo atveju, kai administratorius paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, atsakovė privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams. Pažymi, kad ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirta ginčo daugiabučio namo administratore. Šis įsakymas priimtas terminuotai – 5 metams (iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Taigi, įsakymas priimtas iki ginčo byloje minimo CK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.), dėl to ieškovė, reikalaudama, kad nagrinėjamoje byloje būtų taikomas šis pakeitimas, pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą. Vien dėl objektyvių priežasčių, siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Nr. 30-3400 priėmė įsakymą, kuriuo buvo pratęstas 2012 m. spalio 9 d. įsakymu paskirto administratoriaus įgaliojimai ir veikla iki 2018 m. gruodžio 31 d., dėl to 2018 m. liepos 11 d. (likus mažiau nei 6 mėn.) buvo pradėta organizuoti masinė administratorių perrinkimo procedūra, įskaitant ir ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu minėto daugiabučio namo savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, priėmė ginčijamą įsakymą „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Papildomai atkreipia dėmesį, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau ieškovė 2012 m. spalio 9 d. įsakymu buvo paskirta terminuotai – 5 metams, dėl to ši įstatymo pataisa šioje byloje visiškai neaktuali. Atsakovės manymu, šio kilusio ginčo atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškovė ginčo namo administratore 5 metų terminui buvo paskirta dar iki CK normų, susijusių su administratorių skyrimu, pakeitimo.

23. Teigia, kad priešingai nei teigiama apeliacinio skundo 3.1, 3.2 punktuose, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CK 4.84 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2013 m. sausio 1 d. Prašo remtis analogiškose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose (Nr. e2-4577-465/2019; Nr. e2-8305-925/2019) ir kitose analogiškose bylose pateiktais teismų išaiškinimais. Pažymi, kad jau yra 12 sprendimų bylose, kuriuose analogiški ieškiniai buvo atmesti.

24. Teigia, kad atsakovei nėra svarbu, kuris verslo subjektas administruos vieną ar kitą daugiabutį namą, svarbu tik tai, jog teiktų kokybiškas paslaugas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkams šis klausimas turi didelę reikšmę, dėl to šioje situacijoje svarbiausia yra butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl jų daugiabutį namą administruojančio verslo subjekto, o ne ieškovės interesai ir noras ir toliau gauti lėšas už ginčo daugiabučių namų administravimą, tai buvo akcentuojama ir skundžiame teismo sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad įstatymas nenumato, jog atsakovė turi teisę spręsti, ar pratęsti administratoriaus paskyrimą, taip pat nenumato ir to, kad spręsti šiam klausimui turi būti pradėta atitinkama teisės aktuose numatyta procedūra dėl administratoriaus pasirinkimo. Pažymi, kad CK, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas įtvirtina atsakovės kompetenciją organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūrą racionaliomis ir efektyviomis priemonėmis, priimtu įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią. Atsakovės įsitikinimu, CK 4.84 straipsnis yra imperatyvus tiek, jog užtikrintų butų ir kitų patalpų teises, tačiau ne daugiabučių namų administratorių turtinius interesus.

26. Teigia, kad ieškovė skunde remiasi Viešojo administravimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje ginčas yra civilinio pobūdžio, priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, pats Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas nesudaro pagrindo remtis viešosios teisės normomis, jomis tariamai argumentuoti apeliacinį skundą. Pabrėžia, kad nors savivaldybės vykdomoji institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau jos priimtu sprendimu dėl administratoriaus skyrimo yra įforminami civilinio teisinio pobūdžio teisiniai administravimo santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tokio administracinio akto teisėtumas vertinamas civilinės teisės normų aspektu.

27. Teigia, kad nors apeliantė skunde remiasi civiline byla Nr. e2-7995-599/2018 ir joje priimtu neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau, atsakovės vertinimu, ši byla lemiamos reikšmės nagrinėjamai byla neturi. Be to, dėl šios bylos sprendimo pateiktas apeliacinis skundas ir šios bylos prejudicinės sąsajos teismai konstatavo daugiau nei 20 nutartyse, pvz., Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-921-912/2019, t. y. apeliacinės instancijos teismai laikosi nuostatos, jog nagrinėjamos bylos visiškai neturi jokios prejudicijos ir neturi jokio tiesioginio ryšio. Pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu galiojo ir tebegalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas, ir byloje nėra duomenų, kad šio įsakymo vykdymas ar atrankos procedūrų vykdymas būtų sustabdytas, dėl to nėra pagrįsti ieškovės argumentai, jog vykstant šalių ginčui teisme, atsakovė negalėjo toliau vykdyti pradėtų procedūrų.

28. Atsakovės manymu, byloje esantys ginčo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) balsavimo biuleteniai patvirtina, kad juose savininkai išreiškė valią, jog jų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore būtų skirta UAB „Rasų valda“ ir ši valia yra įtvirtinta atsakovės sudarytuose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokoluose, vėliau įtvirtinta ir ginčijamame įsakyme. Tai patvirtina, kad šio namo butų ir kitų patalpų savininkai iki 2018 m. gruodžio 31 d. išreiškė savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo. Minėti protokolai yra galiojantys, dėl to atsakovė turėjo pareigą, vadovaujantis tiek galiojančiomis CK nuostatomis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintomis Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis, paskirti savininkų išrinktą ginčo daugiabučio namo administratorių ir tai atsakovė padarė priimdama ginčo įsakymą.

29. Nesutinka su ieškovės skundo teiginiu, jog savivaldybė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį. Pažymi, kad biuleteniuose buvo nurodyta visa esminė informacija, kartu su balsavimo biuleteniais gyventojams taip pat buvo išdalinti informaciniai pranešimai, iš kurių turinio matyti, kad gyventojams buvo suteikta išsami informacija, kaip turi būti balsuojama, kur visa su asmenimis, pretenduojančiais teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susijusi informacija yra skelbiama ir nurodyta, kad esant neaiškumams gyventojai gali kreiptis balsavimo biuleteniuose nurodytais telefonais ir (ar) elektroniniu paštu. Pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama teisės aktais jai priskirtą bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos ir skyrimo funkciją, vadovavosi visų būtinų teisės aktų nuostatomis

Atsiliepimas

30. Atsakovė kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus ir mano, kad ieškovė siekia klaidinti teismą, nurodydama, jog vienodos formos ir turinio biuleteniai yra teikiami visiems gyvenamiesiems namams, neatsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai, nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą. Pažymi ir tai, kad asmuo, savivaldybei pateikdamas prašymą įrašyti jį į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, pateiktoje deklaracijoje nurodo teikiamųjų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifą ir atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Šiuo atveju pati ieškovė pateikė atsakovei tarifą, kurį šioje byloje pati ir ginčija, dėl to atsakovei visiškai nesuprantami apeliaciniame skunde išdėstyti klaidingi argumentai dėl tariamai balsavimo biuleteniuose nurodytų neteisingų administravimo dydžių. Pabrėžia ir tai, kad ieškovė nepateikia jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos patvirtintos balsavimo formos.

31. Atsakovė taip pat pažymi, kad nors apeliaciniame skunde yra pateiktas tokių teisės aktų kaip Paslaugų įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatų apibendrinimas, tačiau nėra aišku, kodėl, sprendžiant ginčą, susijusį konkrečiai su viešojo administravimo objektų administratorių skyrimu, turi būti vadovaujamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovės vertinimu, nors ieškovė, klaidindama bylą nagrinėjantį teismą, ir pateikė minėtų teisės aktų teorinę apžvalgą, bet niekaip nepagrindė ir neįrodė jų taikymo pagrindo šios civilinės bylos kontekste.

32. Atsakovė prašo remtis civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 priimtu teismo sprendimu, kuriame buvo nustatinėjamos analogiškos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams platintuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo (nebuvo) pateikta klaidinanti informacija ir pateiktos informacijos tinkamumas. Byloje buvo konstatuota, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent balsavimo biuleteniuose nurodytos informacijos kiekis ir pobūdis nulėmė patalpų savininkų apsisprendimą pasirinkti vieną ar kitą administratorių. Taip pat, pasibaigus administratorių perrinkimo procedūrai, nėra butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl tariamai nesuprantamos biuleteniuose pateiktos informacijos, dėl to, atsakovei nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde nurodomi tariami argumentai dėl neteisėtų biuletenių.

33. Apibendrinama atsakovė pažymėjo, kad teisės aktuose yra pateikta tiksli ir išsami informacija, administratoriaus skyrimo procedūros metu buvo laikomasi aktualių teisės aktų, dėl to ieškovės išdėstyti reikalavimai dėl biuleteniuose pateiktos tariamai neteisėtos ir klaidinančios informacijos, taip pat dėl atsakovės įpareigojimo panaikinti ginčijamą įsakymą ir apskritai nei ieškovės ieškinys, nei apeliacinis skundas jokiais pagrindais nėra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo dalies panaikinimo, išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, t. y. iš esmės byloje kilo ginčas dėl teisės administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą.

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 skyrė ieškovę UAB „Naujamiesčio būstas“ daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Vytenio g. 44, bendrojo naudojimo objektų administratore iki bus paskirtas bendrojo naudojimo administratorius, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ieškovei pratęstas administravimo terminas metams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 30-3379/18(2.1.1E-TD2) skyrė trečiąjį asmenį UAB „Rasų valda“ daugiabučio namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (e. b. t. 1, b. l. 6–8). Byloje pateiktos daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Vytenio g. 44, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolo kopija (e. b. t. 1, b. l. 48), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių kopijos (e. b. t. 1, b. l. 90–100), balsavimo biuletenio pavyzdžio su pranešimu kopija (e. b. t. 2, b. l. 93–96).

38. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012 m. gegužės 10 d. priimto CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas. Ieškovės manymu, bendrojo naudojimo administratoriai, įskaitant ieškovę, kurie buvo paskirti terminuotam laikotarpiui ir atitinkantys CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus, buvo paskirti tinkamai ir atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, pratęsiant jai administravimo terminą penkeriems metams, nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės skundo argumentais.

39. Pirmiausiai pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog sprendimas (2012 m. spalio 9 d.) paskirti apeliantę administratore priimtas iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildomo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo (2013 m. sausio 1 d.). Šio įsakymo priėmimo metu galiojo aukščiau nurodyta CK redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių butų ir kitų savininkų dalyvavimo administratoriaus skyrimo procese. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ ieškovei pratęstas administravimo terminas metams taip pat neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinant tai, jog ieškovė administratore buvo paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948. Šis administravimas buvo pratęstas metams 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu. Abu įsakymai priimti neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė, būdama paskirta ginčo daugiabučio namo administratore 2012 m. spalio 9 d. įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininko sprendimo, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktai bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktai butų ir kitų patalpų savininkų. Kadangi ieškovė administratore buvo paskirta iki teisinio reguliavimo pakeitimo, atsakovė, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013 m. sausio 1 d.), turėjo pareigą iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakyme nustatyto termino pabaigos organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių.

41. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (3 dalis).

42. Vadovaujantis galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas teisinis reguliavimas nustato, jog Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, kurie buvo išrinkti neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią. Šioje byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas buvo priimtas kaip naujo administratoriaus paskyrimo procedūrų vykdymo pasekmė, taigi, juo įgyvendinta atsakovės prievolė atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atranką ėmė organizuoti 2018 metų liepos mėnesį, praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (t. y. iki 2014 m. liepos 1 d.). Tačiau tai, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos organizuoti administratorių atranką ir bendrojo naudojimo objektų administratorių skirti atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, nesuteikia apeliantei teisės administruoti daugiabučius namus.

45. Pasibaigus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais nustatytam administravimo terminui ir esant teisiniam reguliavimui, kai nuo 2013 m. sausio 1 d. į administratoriaus paskyrimą buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnis), o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo tvarka, dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priešingai nei teigiama skunde, ginčo atveju turėjo teisę inicijuoti naujų administratorių paskyrimo procedūras.

46. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, jog tais atvejais, kai administratorius paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams. Kaip jau minėta, 2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Pastarojo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Aptartų teisės normų analizė leidžia spręsti, jog, pirmiausia, po 2014 m. liepos 1 d. administratoriai turi būti skiriami Vyriausybės aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu ir nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Antra, CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Trečia, minėti CK pakeitimai taikomi administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai.

47. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“, prieš įsigaliojant CK pakeitimams (iki 2013 m. sausio 1 d.), 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirta administratore 5 metų terminui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ieškovės, kaip administratoriaus, įgaliojimai buvo pratęsti vienerių metų laikotarpiui. Taigi, vertinant nustatytas aplinkybes CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvados, jog terminuotai paskirtam administratoriui šiuo atveju turėjo būti dar pratęstas administravimo terminas, kadangi, apeliantės nurodomos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su administratoriaus paskyrimo pratęsimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualios: ieškovas administratoriumi buvo paskirtas iki 2013 m. sausio 1 d., terminuotai iki konkretaus termino. Aiškinimas, jog bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo terminas galėtų būti pratęstas CK 4.84 straipsnio 4 dalies pagrindu, jeigu gyventojai neišreiškė pageidavimo jį pakeisti ar negauta nusiskundimų, kuomet administratorius paskirtas iki CK 4.84 straipsnio pakeitimų ir jokia forma šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams, sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo tikslą – į administratoriaus paskyrimą įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkus, siekiant sudaryti sąlygas išreikšti savo valią dėl administratoriaus parinkimo.

48. Pažymėtina, kad šiam ginčui teisiškai reikšmingoje civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019 Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 17 d. sprendimu konstatavo, kad ginče dėl atsakovės 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 pakeitimo negali būti vadovaujamasi šiuo metu galiojančios redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų (įskaitant ieškovę šioje civilinėje byloje) administruojamų namų administravimo terminą (iki 2022 gruodžio 31 d.) penkeriems metams (skaičiuojant terminą nuo 2017 m. gruodžio 31 d.) pratęsė nepagrįstai. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nurodytas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar nebuvo priimtas, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir nesirėmė aukščiau aptartais prejudiciniais faktais, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu, kaip priimtą atsakovei netinkamai pritaikius teisės normas, susijusias su daugiabučio namo administratoriaus pakeitimu.

49. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. į administratoriaus skyrimo procedūra yra įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 2 dalis). Taigi, priešingai nei nurodė skunde apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis ne deklaratyviais teiginiais, o atlikus pasikeitusio teisinio reguliavimo analizę.

50. Pažymėtina, kad tokios pačios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose iš esmės analogiško ginčo bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-311-934/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-393-779/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-399-803/2020 ir kt.).

51. Apeliantė taip pat kvestionuoja aplinkybes dėl balsavimo tvarkos laikymosi.

52. Ieškovės manymu, balsavimo, pagal kurį namo Vilniuje, Vytenio g. 44, administratore išrinkta UAB „Rasų valda“, biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugų įkainius neatitinka tikrovės, nėra atskleista tiksli informacija apie tai, kas iš tikrųjų sudaro galutinę administravimo paslaugos kainą, kaip ji apskaičiuojama, pateikta informacija labiau yra reklamos pobūdžio, dėl to šiuo balsavimu UAB „Rasų valda“ negali būti laikoma išrinkta teisėtai. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikšmingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.

54. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009).

55. Taigi, vertindamas įrodymus, teismas turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1246-918/2019, kurioje nustatinėjama, ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams platintuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo (ar nebuvo) pateikta klaidinanti informacija ir ar tokio pobūdžio informacijos pateikimas yra (nėra) laikytinas daugiabučių namų administratorių atrankos procedūrų pažeidimu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaukė minėtos bylos išnagrinėjimo, tačiau priėmė skundžiamą sprendimą.

56. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ir kitų bendraieškovių ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pateiktos informacijos pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo pašalinti padaryto pažeidimo teisines pasekmes, atmetė. Pirmosios instancijos teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad ieškinio reikalavimai pripažinti Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo rašto dėl administratorių pasirinkimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą neteisėta, klaidinančia ir neatitinkančia tikrovės, yra nepagrįsti; nenustatyta, kad atsakovas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo rašto dėl administratorių pasirinkimo biuleteniuose pateikė klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020 m. sausio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-112-580/2020, kuria nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinį skundą atmetus, įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

57. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu, kuris priimtas byloje tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje civilinėje byloje, ir aplinkybės, ar atsakovės platintuose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams skirtuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo (nebuvo) pateikta klaidinanti informacija, (ne)nepažeistos būtų ir kitų patalpų savininkų teisės, yra teisiškai reikšmingos šios civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas jomis vadovaujasi ir pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog nenustatyta, kad atsakovė Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo rašto dėl administratorių pasirinkimo biuleteniuose pateikė klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie ieškovės paslaugų pobūdį ir kainą.

58. Nustačius šiuos bylai reikšmingus prejudicinius faktus, kurių bylos šalys nebegali ginčyti (CPK 279 straipsnio 4 dalis), taip pat nenustačius kitų aplinkybių, jog atsakovė netinkamai organizavo balsavimo procedūras, dėl to atmestinas ieškovės argumentas dėl įsakymo dalių neteisėtumo (nepagrįstumo), ieškovei įsakymo neteisėtumą motyvuojant tuo, kad balsavimo, pagal kurį namo Vilniuje, Vytenio g. 44, administratoriumi išrinkta UAB „Rasų valda“, biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugų įkainius neatitinka tikrovės, nėra atskleista informacija.

59. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nurodytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir nesirėmė aukščiau aptartais prejudiciniais faktais, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skundžiamo įsakymą pripažinti neteisėtu, kaip priimtą remiantis netinkamai organizuotu balsavimu.

60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) ieškinį, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, susijusias su namo administratoriaus paskyrimu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ nepateikė prašymo priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, dėl to šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

63. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį ir Teisingumo ministro bei finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB ,,Mano būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė