Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daliaus Jocio ir Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Č. gynėjo (duomenys neskelbtini) P. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra – L. Č. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą dirbti arba būti registruotam (duomenys neskelbtini) tarnyboje, 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 5 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir L. Č. paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra – L. Č. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą dirbti arba būti registruotam (duomenys neskelbtini) tarnyboje, 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 5 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

L. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti N. K., G. L., I. L., o R. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. N. 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie lauko pavėsinės, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė stovinčiam G. K. į dešinįjį šoną, po to, G. K. sėdint pavėsinėje, jis priėjęs G. K. iš už nugaros, tyčia vieną kartą alkūne ir vieną kartą buteliu sudavė jam į kaklą, o apie 16 val. R. N., N. K., G. L., I. L. ir L. Č., veikdami kartu, tyčia spyrė stovinčiam G. K. į kairįjį šoną, o N. K. ranka sugriebus G. K. už kaklo ir jį parvertus ant žemės, jį gulintį visi spardė, t. y. R. N. spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į šonus, G. L. spyrė 3 kartus į šoną, vieną kartą į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą į nugarą, L. Č. spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas, N. K. spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į šoną, I. L. spyrė ne mažiau kaip 7 kartus į galvą ir kitas kūno vietas bei kumščiu sudavė 2 kartus G. K. į kairiąją akį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam G. K. jie padarė kairio skruosto, galvos, lūpų, žandų sumušimą, odos nubrozdinimą kakle, nugaroje, poodines kraujosruvas kakle, krūtinės dešinėje pusėje, paviršinius odos nubrozdinimus krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo L. Č. gynėjas (duomenys neskelbtini) P. O. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 40 straipsnį, L. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. Č. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog L. Č. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. L. Č. buvo teistas 2019 m. gruodžio 17 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę yra atlikęs, teistumas yra išnykęs. Pagal BK 97 straipsnio 6 dalį L. Č. laikoma neteistu, todėl kliūties jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra. L. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoširdžiai pripažino savo kaltę, labai gailisi dėl nusikalstamų veiksmų.

2.2. 2025 m. vasario 19 d., dar ikiteisminio tyrimo metu, L. Č. atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą – sumokėjo nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) R. A. 500 Eur. 2025 m. kovo 24 d. L. Č. sumokėjo (duomenys neskelbtini) kasai 41,21 Eur ir (duomenys neskelbtini) inspekcijai – 58,75 Eur. Tokiu būdu L. Č. yra visiškai atlyginęs padarytą žalą. Vykdydamas teismo nurodymus, L. Č. nuo 2025 m. kovo 25 d. įsidarbino V. Č. (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini). L. Č. (duomenys neskelbtini) V. Č. laiduoja už (duomenys neskelbtini), prašo L. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti (duomenys neskelbtini) jos atsakomybei. V. Č. charakterizuojama teigiamai ir sugebės (duomenys neskelbtini) paveikti, kad pastarasis ateityje nepadarytų nusikalstamų veikų.

2.3. Laidavimas galimas, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus, apysunkis tyčinis nusikaltimas. L. Č. padarė nesunkų nusikaltimą. Taigi byloje nustatytos visos sąlygos, sudarančios pagrindą L. Č. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. Č. tiek ikiteisinio tyrimo metu, tiek pirmosios intancijos teisme dėl savo (duomenys neskelbtini) amžiaus ir teisinių žinių stokos nevisiškai pasinaudojo teise į gynybą, todėl, tik teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, suprato, jog nepasinaudojo teise turėti kvalifikuotą gynėją. Dėl šios priežasties prašo apeliacinės instancijos teismo svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo L. Č. gynėjas (duomenys neskelbtini) P. O. prašė apeliacinį skundą tenkinti – Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti ir, priteikius BK 40 straipsnį, L. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. (duomenys neskelbtini) R. K. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. Č. gynėjo (duomenys neskelbtini) P. O. apeliacinis skundas tenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendis keistinas: L. Č., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 327 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį ir L. Č., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. Č. atsakomybei, o baudžiamąją bylą nutraukti. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija)), t. y. buvo pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

6. Tiek nuteistojo L. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Taip pat, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato analogiškai, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

7. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikinta sąlyga, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ši sąlyga išlieka, jeigu asmuo padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiose BK 40 straipsnio 2, 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas bent iš dalies ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalų atlyginimas, taip pat ir konkretus padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalų atlyginimo terminas, t. y., kad padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas.

8. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, palyginęs nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakcijas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu L. Č. nuteistas tik už nesunkaus (BK 140 straipsnio 1 dalis) nusikaltimo padarymą, kurį padarius, sprendžiant klausimą dėl laidavimo, sąlygos keičiasi, t. y. nebeliko reikalavimo, jog asmuo būtų padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatomis. Taigi, kaip jau minėta, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Įstatyme numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022). Kartu pažymėtina, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas ir nuteistojo L. Č. (duomenys neskelbtini) V. Č. prašymas perduoti (duomenys neskelbtini) L. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis) (t. 5, b. l. 5). L. Č. anksčiau yra buvęs teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Iš (duomenys neskelbtini) registro L. Č. buvo išregistruotas 2020 m. liepos 16 d. (t. 2, b. l. 133–136). Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 98 straipsnio 3 dalį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (3 punktas): trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (a papunktis). Taigi L. Č. teistumas pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pasibaigė 2023 m. liepos 16 d., t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis buvo neteistas. L. Č. už administracinius nusižengimus yra baustas, paskirtas baudas sumokėjo (t. 2, b. l. 148–151).

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo vieną L. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo – yra būtina sąlyga, nagrinėjamu atveju taikant laidavimo institutą. Nuteistasis L. Č. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju tai, kad nuteistojo L. Č. kaltės prisipažinimas nėra vien tik deklaratyvus pareiškimas, bet jis iš tiesų visiškai pripažįsta savo kaltę ir dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, patvirtina ta aplinkybė, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuo metu L. Č. jau yra sumokęs nukentėjusiojo G. K. (duomenys neskelbtini) R. A. 500 Eur (t. 5, b. l. 16), taip pat (duomenys neskelbtini) kasai yra sumokėjęs 41,21 Eur žalai atlyginti (t. 5, b. l. 17), o (duomenys neskelbtini) inspekcijai – 58,75 Eur (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (t. 5, b. l. 18). Šios aplinkybės ne tik sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis L. Č. visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, bet iš esmės leidžia spręsti, jog asmuo tai jau padarė, be to, nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) žalą atlygino dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

12. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021). Nors nuteistasis L. Č. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau ankstesnis teistumas yra išnykęs, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino V. Č. (duomenys neskelbtini), kur dirba (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 13, 14–15), savo veiksmais įrodė, jog ne tik siekia sumažinti nusikalstama veika sukeltus padarinius, bet ir atlygina padarytą žalą, be to, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, jokių kitų neigiamai nuteistąjį kaip asmenį charakterizuojančių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad L. Č. nėra lengvabūdiška asmenybė, jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo neteisėto elgesio pasekmė. Taigi teismas daro išvadą, kad aptartų nuteistąjį L. Č. charakterizuojančių duomenų visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Ir šiuo atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas nuteistojo (duomenys neskelbtini) V. Č. prašymas perduoti (duomenys neskelbtini) L. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, kaip liudytoja buvo apklausta, pareiškusi norą būti nuteistojo L. Č. laiduotoja, V. Č., kuri parodė, kad stengiasi daryti (duomenys neskelbtini) įtaką, jo elgesio neteisina, mano, jog blogai pasielgė, tačiau po to jis ir pats suprato, jog toks elgesys neteisėtas, jos nuomone, (duomenys neskelbtini) gali pasikeisti, šiuo metu turi darbą, paskutiniu metu nebūna su jokiomis kompanijomis, alkoholio nevartoja, svarsto stoti mokytis (t. 5, b. l. 26–27). Pažymėtina, kad V. Č. yra neteista (t. 5, b. l. 29), administracine tvarka nebausta (t. 5, b. l. 28), dirba turėdama (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 9–10, 11–12), charakterizuojama teigiamai (t. 5, b. l. 6–8). Aplinkybė, kad jos (duomenys neskelbtini) L. Č. dirba (duomenys neskelbtini), parodo, kad V. Č. rūpi (duomenys neskelbtini) ateitis ir jo elgesys visuomenėje, taip pat jos daromą teigiamą poveikį (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotoja V. Č. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį (duomenys neskelbtini) L. Č., todėl yra tinkama laiduotoja.

14. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog V. Č. yra tinkama laiduotoja, yra pagrindas atleisti nuteistąjį L. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos V. Č. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju laiduotoja yra nuteistojo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) jai yra pats (duomenys neskelbtini), todėl ji ir pati yra suinteresuota (duomenys neskelbtini) gerove ir teigiamo poveikio darymu (duomenys neskelbtini), kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užstatas neskirtinas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad L. Č. pripažino savo kaltę ir suprato savo elgesio galimas pasekmes, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteistas, atlygino padarytą žalą, dirba, svarsto studijų galimybę, byloje jį kaip asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, esant pagrindui manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, L. Č. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria L. Č. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė.

L. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos V. Č. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamąją bylą L. Č. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai V. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs L. Č. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti L. Č., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.