Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Dariui Marčiulačiui,

ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atstovui Dainiui Vinciūnui,

trečiųjų asmenų: akcinės bendrovės „Swedbank“, uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, akcinės bendrovės „Kauno energija“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, savarankišką ieškinį atsakovams bankrutuojančios L. M. bankroto administratorei G. J.-V ir V. D. dėl 2020 m. sausio 29 d. 11-ojo kreditorių susirinkimo protokolo dalies panaikinimo, 2020 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo, 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

II. Ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas,

III. Atsakovo V. D. atsikirtimai ir argumentai

V. Trečiųjų asmenų pozicija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintas ieškinys ir ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, ieškinys tenkintini pilnai.

VI. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Kauno apylinkės teismas 2019-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-6116-1043/2019, tenkino bankrutuojančio asmens L. M. bankroto administratoriaus R. J. patikslintą prašymą dėl leidimo parduoti įkeisto turto kiekvieną turto vienetą kaip vieną turtinį vienetą fizinio asmens bankroto byloje, t.y. nutarė: „Leisti bankrutuojančio asmens L. M. bankroto administratoriui R. J. butą su rūsiu, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį Kaune, .(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį L. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, parduoti kaip vieną turtinį vienetą L. M. bankroto byloje. Leisti bankrutuojančio asmens L. M. bankroto administratoriui R. J. žemės sklypą (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)) su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); .(duomenys neskelbtini)), esančiais Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį L. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, parduoti kaip vieną turtinį vienetą L. M. bankroto byloje“.

9. Pažymėtina, kad minėtoje Kauno apylinkės teismo 2019-06-21 nutartyje nurodyta, jog „Nagrinėjamu atveju prašoma parduoti butą, kurio bendras plotas 52,86 m2, gyvenamasis plotas – 33,44 m2. Nagrinėjamu atveju parduodant tik bankrutuojančiam asmeniui priklausančią turto dalį (1/2), parduodama būtų tik 26,43 m2 bendro ploto arba 16,72 m2 gyvenamojo ploto buto dalis. Vertinant tai, jog buto paskirtis yra gyvenamoji, mažai tikėtina, jog atsirastų pirkėjų siekiančių įsigyti tokio ploto gyvenamąją patalpą. Kita vertus, įsigijus dalį gyvenamosios patalpos, galimai kiltų klausimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, kas papildomai sumažina tokio daikto paklausą rinkoje. Be to, tokios daikto dalies pardavimo kaštai galimai bus neproporcingi jo pardavimo kainai, kas būtų neekonomiška bei neracionalu, neatitiktų fizinio asmens bankroto proceso tikslų. Bankroto administratorius taip pat prašo parduoti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su statiniais), esantį adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo plotas – 0,2074 ha. Statinių plotai – 75,00 m2, 29,00 m2, 510,00 m2. Parduodant ½ minėto turto, potencialiems pirkėjams būtų siūloma įsigyti tik 0,1037 ha žemės sklypo, ir statinių dalis, kurių plotai atitinkamai būtų: 37,50 m2, 14,50 m2, ir 255,00 m2. Įvertinus tai, jog minėto sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija (4 t., b. l. 79), mažai tikėtina, jog tokio ploto patalpos bus patrauklios komercinę, pramoninę veiklą vykdantiems subjektams. Teismo vertinimu, skolininkų teisės nebūtų pažeistos, nes, didesne kaina realizavus hipoteka įkeistą turtą, iš kurio jau vykdomas išieškojimas, būtų padengta didesnė dalis hipotekos kreditorių reikalavimų ir atitinkamai sumažėtų skolininkų įsipareigojimų dalis“.

10. Iš šių teismo nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų akivaizdu dėl kokio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaip vieno turtinio vieneto kreipėsi bankroto administratorius ir dėl kokio turto pardavimo teismas sprendė. Nors minėtoje nutartyje nebuvo keliamas klausimas ir nebuvo sprendžiama dėl leidimo žemės sklypą ir statinius pardavinėti atskirai, tačiau iš teismo padarytų išvadų matyti, jog žemės sklypas su statiniais buvo laikomas vienu nekilnojamojo turto objektu, teismas sprendė, jog tik žemės sklypo su statiniais, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); .(duomenys neskelbtini)), pardavimas kaip vieno turtinio vieneto, geriau atitiks tiek kreditorių, tiek skolininkų interesus. Pažymėtina, jog ir pats bankroto administratorius žemės sklypą ir statinius laikė vienu nekilnojamojo turto objektu, tai matyti iš teismui jo pateikto prašymo ir prašymo patikslinimo.

11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog tik minėtą turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį Kaune, .(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)) su statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); .(duomenys neskelbtini)), esančiais Kaune, (duomenys neskelbtini), teismas leido pardavinėti kaip atskirą turto objektą, vieną turtinį vienetą.

12. 2020 m. sausio 19 d. Bankroto administratorius bankrutuojančio asmens L. M. kreditoriams išsiuntė pranešimą, dėl bankrutuojančio fizinio asmens L. M. 11-ojo kreditorių susirinkimo, vyksiančio 2020 m. sausio 29 d. 10 val., adresu: .(duomenys neskelbtini), Kaunas, su pridėtu balsavimo biuleteniu, bei 11-ojo kreditorių susirinkimo, vyksiančio 2020 m. sausio 29 d., nutarimų projektu. Kreditorių susirinkimo nutarimų projekte nurodyta, kad 2019-06-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta tenkinti bankroto administratoriaus prašymą ir leisti L. M. priklausantį turtą žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaunas ir butą su rūsiu, .(duomenys neskelbtini), Kaunas, pardavinėti kaip vieną turto vienetą L. M. bankroto byloje. Toliau nurodoma, kad Turtas realizuojamas LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 str. numatyta tvarka, kad buvo atliktas nurodyto turto vertinimas (buto su rūsiu, žemės sklypo, pastatų). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai, o pastatai esantys tuo pačiu adresu - neįkeisti, bankroto administratorius pažymėjo, jog šį turtą tikslinga pardavinėti kaip du atskirus vienetus, nes pardavinėjant kaip vieną vienetą nebus aiški tiksli kiekvieno atskiro vieneto pardavimo kaina bei bus sudėtinga padalinti lėšas skirtas įkaito turėtojui ir likusią neįkeisto turto lėšų sumą savininkams ar bankroto byloje. Todėl suformulavo siūlymą turtą pardavinėti atskirais vienetais viešose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą -100 proc. turto vertinimo kainos pirmose varžytinėse ir antrose varžytinėse 90 proc. vertinimo kainos ir t.t.

13. Tačiau bankroto administratorius nesuformulavo siūlymo balsuoti už tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir pastatai, esantys tuo pačiu adresu, būtų pardavinėjami atskirai, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tai jis nusprendė vienasmeniškai, o Balsavimo biuletenyje tiesiog nurodė, kad siūlytina turtą (kokį turtą nenurodyta) pardavinėti atskirais vienetais viešose varžytinėse nustatant pradinę pardavimo kainą -100 proc. turto vertinimo kainos pirmose varžytinėse ir antrose varžytinėse 90 proc. vertinimo kainos ir t.t.

14. Kadangi minėtoje Kauno apylinkės teismo 2019-06-21 nutartyje buvo sprendžiama dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kaip vieno turtinio vieneto, šią nutartį kreditoriai, tame tarpe ir NŽT gavo ir žinojo, jog minėtas turtas bus pardavinėjamas atskirais turtiniais vienetais. Todėl balsavimo biuletenyje nekonkretizavus, kokį turtą siūloma pardavinėti atskirais vienetais, tokia formuluotė buvo klaidinanti. Pilnai tikėtina, jog ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba teikdama pasiūlymą kreditorių susirinkimui dėl turto pardavimo kainos nustatymo, rėmėsi minėta teismo nutartimi. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės NŽT argumentai, kad žemės sklypas su statiniais turėtų sudaryti vientisą kompleksą, kuriam nustatoma viena pardavimo kaina, bankroto administratoriui buvo seniai žinoma, dar iš 2019-05-30 teikto atsiliepimo į patikslintą bankroto administratoriaus prašymą.

15. 2020-01-29 11-ojo kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad buvo nutarta pritarti 2020-01-20 bankroto administratoriaus pasiūlytos turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymui. Tačiau kaip minėta, balsavimo biuletenyje nebuvo nurodyta, kad žemė ir pastatai bus pardavinėjami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tai vienasmeniškai nusprendė ir į kreditorių susirinkimo protokolą įrašė bankroto administratorius.

16. Minėto 2020-01-29 11-ojo kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu bankroto administratorius pradėjo atskiras žemės sklypo ir pastatų pardavimo procedūras. Elektroninių varžytinių ir aukciono portale 2020-02-17 buvo patalpintas pranešimas Nr. 186173, kuriame buvo nurodyta, kad yra: „parduodama turto dalis - 1/4 ūkinio pastato; užstatymo plotas - 29 kv.m; turto potipis - pastatai: aprašymas - ūkio pastatai. 1/2 priklauso valstybei. Nepadalinta. Be žemės. Plotas 614 kv.m.” Bankroto administratorius 2020-03-20 surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 186173, kuriuo pirkėjui V. D. pardavė statinius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); .(duomenys neskelbtini)esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bankroto administratorius 2020-03-30 pranešimu informavo ieškovę NŽT, kad „žemės sklypas, esantis.(duomenys neskelbtini), Kaunas, - neparduotas, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis, pastatai, esantys.(duomenys neskelbtini), Kaunas, - parduoti per pirmąsias varžytines už pradinę pardavimo kainą – 12 000,00 Eur“. Bankroto administratorius ir V. D. 2020-04-08 pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 202003, kurią pardavė statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); .(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune.

17. Pažymėtina, kad antroji ieškovė VĮ Turto bankas apie bankroto administratoriaus parengtą minėtą kreditorių susirinkimo nutarimų projektą nebuvo informuota. Nors 2019-11-21 jai buvo išsiųstas pranešimas, jog artimiausiu metu bus organizuojamas kreditorių susirinkimas, kurio metu bus siūloma nurodyto turto pardavimo tvarka ir kaina bei pasiūlyta pareikšti savo nuomonę, tačiau minėtame pranešime nėra net užuominos apie tai, kad žemę ir pastatus bus siūloma pardavinėti atskirai. Priešingai, pateikiama informacija apie 2019-06-21 Kauno apylinkės teismo nutartį, jos esmę (kad žemės sklypą su statiniais leista pardavinėti kaip vieną turto vienetą), taip pat nurodytas bankroto administratoriaus siūlymas dėl turto kainos varžytinėse. Todėl negali būti vertinama, jog nepateikus atsakymo, VĮ Turto bankas sutiko su bankroto administratoriaus parengtu kreditorių susirinkimo nutarimų projektu ir kad toks vienašališkas bankroto administratoriaus sprendimas ją tenkino.

Dėl senaties termino taikymo

18. Atsakovas V. D. teigia, kad ieškovės yra praleidusios terminą apskųsti kreditorių susirinkimo protokolą.

19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). FABĮ 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus. Teismų praktikoje laikoma, kad terminu yra užtikrinamas viešasis interesas, bankroto proceso tikslai operatyviai ir koncentruotai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, pačios įmonės interesus, garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013). Šis terminas nesiejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).

20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, laikytina, kad terminas apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimu, yra siejamas su asmens suvokimu apie savo teisių pažeidimą.

21. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovei Nacionalinė žemės tarnyba 2020-01-19 pranešimu buvo informuota apie bankrutuojančio fizinio asmens L. M. šaukiamą 11-tąjį kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimas, su pridėtu balsavimo biuleteniu bei 11-ojo kreditorių susirinkimo vyksiančio 2020 m. sausio 29 d., nutarimų projektu, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl klaidinančiai suformuluoto balsavimo biuletenio teksto ieškovė negalėjo susidaryti objektyvios nuomonės, jog pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, bus pardavinėjami kaip du atskiri turtiniai vienetai. Tikrą, realią ir konkrečią informaciją ieškovė gavo tik gavusi bankroto administratoriaus 2020-03-30 pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad „žemės sklypas, esantis.(duomenys neskelbtini), Kaunas, - neparduotas, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis; pastatai, esantys.(duomenys neskelbtini), Kaunas, parduoti per pirmąsias varžytines už pradinę pardavimo kainą - 12000,00 Eur“.

22. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos tik 2020-03-30 gavusi bankroto administratoriaus pranešimą suprato, kad bankrutuojančio asmens turtas parduotas pardavinėjant pastatus ir žemės sklypą atskirai, ir taip buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Ieškovė į teismą dėl 11-ojo kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo kreipėsi 2020-04-06, todėl spręstina, kad FABĮ 24 straipsnio 8 dalyje numatytas 14 dienų terminas praleistas nebuvo.

23. Kaip minėta, antroji ieškovė VĮ Turto bankas apie bankroto administratoriaus parengtą minėtą kreditorių susirinkimo nutarimų projektą, priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvo informuota. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad tik 2020-03-30 antroji ieškovė gavo pranešimą apie varžytines, iš kurio galėjo spręsti, jog žemės sklypas ir pastatai pardavinėjami atskirai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jai buvo pranešta apie 2020 m. sausio 29 d. įvykusį 11-ąjį kreditorių susirinkimą ir jo nutarimus. Galimai apie tai sužinojo tik 2020 m. birželio pabaigoje, gavusi informacijos iš NŽT apie teismui pateiktą skundą (pradinį ieškinį). VĮ Turto bankas 2020-07-01pateikė atsiliepimą kaip suinteresuotas asmuo, kuriame prašė tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir 2020-03-20 turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Gavus atsiliepimą, 2020-07-08 teismo nutartimi VĮ Turto bankas buvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Todėl vertintina, jog su visa bylos medžiaga ir ginčijamais 2020-01-29 kreditorių susirinkimo nutarimais susipažino. Tačiau tik 2020-10-05 pateikė savarankišką ieškinį ir paprašė pakeisti jo procesinę padėtį iš trečiojo asmens į ieškovo. Tokį sprendimą VĮ Turto bankas motyvavo tuo, kad 2020-09-22 teismo posėdyje sužinojęs, kad varžytinių metu turtą įsigijęs V. D. įregistravo nuosavybės teises į turtą, suprato, kad pastatų registracija atsakovo V. D. vardu pažeidžia VĮ Turto bankas teises ir teisėtus interesus. Todėl apsisprendė teikti savarankišką ieškinį dėl jam priklausančios turto dalies perleidimo.

24. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, formaliu požiūriu, antroji ieškovė praleido 14 d. terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Tačiau iš nurodytų ieškinio motyvų matyti, jog tik sužinojusi, jog varžytinių metu turtą įsigijęs V. D. įregistravo nuosavybės teises į turtą, tame tarpe ir į VĮ Turto bankas priklausiusią dalį, suvokė savo teisių pažeidimų mastą ir 2020-01-29 kreditorių susirinkimo nutarimų reikšmę VĮ Turto bankas. Kadangi antroji ieškovė į teismą dėl 11-ojo kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo kreipėsi 2020-10-05, teismas sprendžia, kad FABĮ 24 straipsnio 8 dalyje numatytas 14 dienų terminas praleistas nebuvo.

Dėl 11-ojo kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimo

25. Kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma. Vadovaujantis pagal analogija Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika juridinių asmenų bankroto bylose, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Tokius sprendimus gali skųsti teismui kreditorius, jeigu mano, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-409/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2011).

26. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo protokolo dalį, teigė, kad ji prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarčiai, kuria bankroto administratoriui buvo leista parduoti bankrutuojančiam asmeniui L. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės “Turto bankas”, turtą. Su tokiais ieškovės argumentais teismas sutinka tik iš dalies. Pažymėtina, kad L. M. bankroto byloje susidarius situacijai, kai turėjo būti parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, o bankroto byla buvo iškelta tik vienam bendraturčiui, bankroto administratorius, spręsdamas parduoti ne tik bankrutuojančiam asmeniui priklausiančią turto dalį, o turtą kaip nedalomą vienetą, privalėjo gauti teismo leidimą. Tokia nuostata yra numatyta FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje. Taigi teismas, priimdamas 2019 m. birželio 21 d. nutartį, net nesprendė klausimo dėl žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų pardavimo kartu ar skyriumi, nes tam teismo leidimas nebuvo reikalingas. Tačiau kaip jau minėta, iš teismo padarytų išvadų matyti, jog žemės sklypas su statiniais buvo laikomas vienu nekilnojamojo turto objektu, teismas sprendė, jog tik žemės sklypo su statiniais pardavimas kaip vieno turtinio vieneto, geriau atitiks tiek kreditorių, tiek skolininkų interesus. Todėl bankroto administratoriui nebuvo jokio pagrindo interpretuoti teismo nutartyje aiškiai suformuluotą turto pardavimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad teismo nutartyje buvo išaiškinta, jog vadovaujantis EABĮ 27 straipsnio 1 dalimi, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, kas reiškia, jog prašomo leisti parduoti turto kainą tvirtins bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas ir tai yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė. Tačiau tai nereiškia, bankroto administratoriui buvo palikta teisė pačiam spręsti (skaidyti) žemės sklypo ir pastatų pardavimą atskirais objektais.

27. Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį parduodant pastatus, pirkėjui su nuosavybės teise į pastatą pardavėjas perduoda teisę į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamas daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis.

28. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pirmiausia buvo pastatyti pastatai (pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1978 metai; pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1978 metai; pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), statybos metai – 1979 metai), o tik vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), Kauno miesto valdybos 1999-09-07 sprendimu Nr. 931 (kadastro duomenys nustatyti .(duomenys neskelbtini)). Žemės sklype yra pastatai, o likusi dalis yra suvaržyta kelio servitutu, kas įrodo, kad žemės sklypas yra suformuotas statiniams eksploatuoti, nes dėl vietos trūkumo jokių naujų pastatų nėra galimybės pastatyti. Atsakovai taip pat neginčija, kad detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypas buvo suformuotas pastatams eksploatuoti ir jis atitinka realų statiniams naudoti reikalingą dydį ir pagal pastatų paskirtį būtinos žemės poreikį. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra neatskiriamai susiję vienas su kitu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-293/2008).

29. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pastatai ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra neatskiriamai susiję vienas su kitu: žemės sklypas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ant jo esantys statiniai – sandėliai ir kiti inžineriniai statiniai, nors ir turi atskirus unikalius numerius, tačiau kartu su žemės sklypu sudaro vieną turtinį kompleksą. Be to, perleidžiant nuosavybės teises į statinius, įstatymas reikalauja, kad būtų kartu perleidžiamos ir nuosavybės teisės į tą žemės sklypą, kurią statinys užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirti (CK 6.394 straipsnis). Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinama, - yra negaliojanti (CK 1.80 straipsnis).

30 Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad bankroto administratorius negalėjo siūlyti kreditoriams, o kreditoriai - priimti nutarimą parduoti žemės sklypą ir ant jo esančius statinius kaip atskirus turtinius vienetus. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos ir turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).

Dėl pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu

31. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, 3) kuris nors asmuo neteisėtai buvo pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina, 4) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, 5) buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė, 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis byloje 3K-3-266/2014).

32. Atsakovas V. D. teigia, kad pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Su tokia atsakovo pozicija teismas negali sutikti.

33. Kaip jau nurodyta sprendime aukščiau, parduodant nekilnojamąjį turtą - pastatus, jeigu nekilnojamojo turto savininkas yra ir žemės sklypo, ant kurio pastatytas nekilnojamasis turtas, savininkas, kartu su nekilnojamuoju turtu turi būti parduodamas ir žemės sklypas. Ši nuostata yra imperatyvi, jos nesilaikymas pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius nurodytą imperatyvią nuostatą pažeidė, varžytinėse nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį sudarė žemės sklypas ir pastatai, pardavinėjo skyriumi ir atsakovui V. D. pardavė pastatus, o dėl žemės sklypo neatsirado nei vieno pirkėjo. Konstatuotina, kad bankroto administratorius, disponuodamas tam pačiam asmeniui priklausančiu žemės sklypu su pastatais, be jokio teisėto pagrindo išskaidė pastatus ir žemės sklypą į atskirus turtinius objektus ir pardavė statinius be teisės į žemės sklypą. Tai, kad varžytinių akte nurodyta, jog statiniai parduoti be teisės į žemės sklypą, nedaro šio varžytinių akto teisėtu, o, teismo nuomone, priešingai pagrindžia ir įrodo nurodyto varžytinių akto neteisėtumą. Akivaizdu, kad pastatų pardavimo sandoris, kuriuo apskritai yra atsisakoma bet kokio žemės sklypo naudojimo prieštarauja imperatyvioms CK 6.394 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Imperatyvių įstatymo normų nurodytas pažeidimas sudaro pagrindą ieškovių ieškinių reikalavimą pripažinti pagrįstu ir tuo pagrindu panaikinant 2020-03-20 varžytinių aktą Nr. 181673.

34. Be to, teismas pažymi, kad CPK 602 straipsnio 7 dalies kontekste, varžytinių aktas negali pažeisti esminių suinteresuotų asmenų teisių. Nagrinėjamu atveju, turtas buvo pardavinėjamas iš varžytinių fizinio asmens bankroto byloje. Taip pat, į ½ dalį parduodamo turto išieškojimą buvo nukreipę antstoliai. Vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslių – iš bankrutuojančio asmens turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų. Tam, kad būtų pasiektas nurodytas tikslas, bankrutuojančio asmens turtas turi būti parduotas kuo didesne kaina. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad parduodant nurodytą turtą esminę reikšmę turėjo parduodamo turto kaina. Taigi, nustačius, kad daiktas buvo parduotas neįprastai maža kaina, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotų) objektų realizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-293/2008).

35. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas buvo įvertintas – 85 000 eurų, o pastatai – 12 000 eurų. Pažymėtina, kad praktika, kada kompleksiškai parduodamo turto kaina yra nurodoma ne tik bendra, bet ir kiekvieno objekto individualiai yra laikoma teisėta ir teisinga. Tačiau teismas konstatuoja, kad dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, esančius viename žemės sklype, yra sumažinamas jų patrauklumas rinkoje, tokių būdu sumažinama jų kaina priverstinio pardavimo atveju. Sutiktina su ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos argumentais, kad joks vidutinis pirkėjas nepirks (arba pirks daug žemesne nei rinkos kaina) žemės sklypo, ant kurio stovi svetimam asmeniui priklausantys pastatai, nes nėra teisinio aiškumo dėl galimybės disponuoti įsigytu žemės sklypu (nes jis užstatytas kitam asmeniui priklausančiais pastatais), todėl tokio žemės sklypo kaina yra daug mažesnė nei laisvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad realizuojant tokiu būdu turtą yra pažeidžiami ne tik kreditorių, bet ir skolininkų interesai, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2020-03-20 varžytinių aktas Nr. 181673 pažeidė esmines kreditorių ir skolininkų teisės gauti kuo didesnę realizuojamo turto kainą ir tai yra pagrindas varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Dėl 2020-04-08 pirkimo - pardavimo Nr. 202003 sutarties panaikinimo

36. Nustatyta, kad 2020-03-20 varžytinių akto Nr. 181673 pagrindu, bankroto administratorius ir V. D. 2020-04-08 pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 202003, kuria pardavė statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); .(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismui pripažinus 2020-01-29 kreditorių 11-ojo susirinkimo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypą ir jame esančius pastatus pardavinėti atskirais turtiniais vienetais, bei 2020-03-20 varžytinių aktą Nr. 186173 negaliojančiais ir juos panaikinus, yra pagrindas panaikinti 2020-04-08 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 202003. Atsižvelgiant į tai, 2020-04-08 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 202003 pripažintina negaliojančia aukščiau sprendime nurodytais motyvais.

Dėl restitucijos taikymo

37. CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (restitucija). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 3K-3-532/2009). Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

38. Ieškovės teigė, kad atsakovas V. D. įsigydamas iš varžytinių pastatus (duomenys neskelbtini), Kaune, veikė kaip nesąžiningas įgijėjas. Teismas negali sutikti su tokia ieškovių pozicija. Kaip nustatyta byloje, atsakovas dalyvavo viešose varžytinėse, jos buvo skelbiamos internete. Jose dalyvauti galėjo bet kas. Vien tai, kad atsakovas yra brokeris, turi patirties ir techninių įgūdžių, o dalis asmenų – potencialių pirkėjų tokių įgūdžių neturi ir tokiems pirkėjams varžytinėse nupirktą turtą atsakovas parduoda ir iš to gauna atlygį, nereiškia, kad jis yra nesąžiningas. Tokia veikla nėra draudžiama. Kaip matyti iš atsakovo pateikto teismui varžytinių dieną vykusio pokalbio įrašo, atsakovas bankroto administratoriaus darbuotojos teiravosi dėl pastatų ir žemės sklypo pardavinėjimo skyriumi, tačiau darbuotojos buvo nuramintas, kad viskas čia yra gerai, kad taip realizuoti turtą neva tai „įpareigojusios institucijos”. Teismas sprendžia, kad gavęs minėtą atsakymą, atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog varžytinės vyksta teisėtai ir jam nekilo daugiau abejonių dėl to, kad pastatai pardavinėjami be žemės sklypo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo V. D. nesąžiningumas byloje neįrodytas.

39. CK 4.96 straipsnis numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (1 dalis); iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (2 dalis); jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams (3 dalis).

40. Kaip jau nurodyta, teismas neturi pagrindo atsakovo V. D. pripažinti nesąžiningu pastatų (duomenys neskelbtini), Kaunas, įgijėju. Tačiau, kaip jau nustatyta byloje ir konstatuota aukščiau sprendime, bankroto administratorius R. J. neturėjo teisės skelbti varžytinių, kuriuose pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavinėti kaip atskirus turto vienetus. Todėl tiek varžytinių aktas Nr. 181673, tiek ir jo pagrindu sudaryta pirkimo - pardavimo Nr. 202003 sutartis panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą V. D. grąžinti L. M. statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (CK 4.96 straipsnio 3 dalis).

41. Kiti šalių išdėstyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškinių pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o teismas, konstatavęs, jog yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali nenagrinėti visų šalių pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovės, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Valstybė šioje byloje patyrė 35,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinius tenkinus, bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir žyminis mokestis valstybei turėtu būti priteistinas iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 d. 3 p., 96 straipsnis). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

43. Nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovo V. D. neteisėtų veiksmų, įgijant pastatus, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurie, teismui išnagrinėjus bylą ir panaikinus ieškiniais prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, grąžintini bankruojančiam asmeniui. Atsakovas nepripažintas nesąžiningu nurodyto nekilnojamojo turto įgijėju. Tad, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, spręstina, jog byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tame tarpe ir žyminis mokestis, iš atsakovo V. D. nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju ieškiniai buvo reiškiami bankroto administratoriui R. J., kurio iniciatyva sudaryti sandoriai panaikinti šioje byloje patenkintus ieškovių ieškinius. Bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė bankrutuojančios fizinio amsnes L. M. bankroto administratorius ir bankroto administratore tapo G. J.-V. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog sudarant byloje panaikintus sandorius nemokumo administratorė G. J.-V nedalyvavo, byloje reikštiems reikalavimams neprieštaravo, su ieškiniais sutiko (nemokumo administratorės prašymas, gautas 2023-03-01, reg. Nr. DOK-26210) bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, spręstina, jog byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tame tarpe ir žyminis mokestis, iš atsakovės nemokumo administratorės G. J.-V nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

45. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį ir ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, ieškinį tenkinti pilnai.

Panaikinti 2020-01-29 11-ojo kreditorių susirinkimo protokolą ir nutarimus, toje dalyje, kiek tai yra susiję su nekilnojamojo turto - žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaunas, pardavimu atskirais vienetais.

Pripažinti bankroto administratoriaus 2020-03-20 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 186173, niekiniu ir negaliojančiu ab initio.

Panaikinti 2020-04-08 pirkimo - pardavimo Nr. 202003 sutartį.

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą V. D., gim. .(duomenys neskelbtini), grąžinti L. M. statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o bankroto administratorę G. J. –V įpareigoti grąžinti atsakovui V. D. už šį turtą gautas lėšas - 12 000 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bankrutuojančios L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui – ūkiniams pastatams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. .(duomenys neskelbtini), esantiems Kaune, (duomenys neskelbtini), bei atlikti/sudaryti ir/ar įgyvendinti kitus sandorius, susijusius su šiuo turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.