- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-1256-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38668-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Aderealis“
- Kategorijos
- 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Aderealis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-16 nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, nutraukta tarp ieškovės UAB „Aderealis“ ir atsakovės J. A. 2018-05-08 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, priteista atsakovei iš ieškovės 3 845 Eur suma, sumokėta už baldus, ir 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovė įpareigota, sumokėjus atsakovei priteistą sumą, savo sąskaita atsiimti virtuvės baldus – 36 dėžes iš atsakovės, priteista iš ieškovės valstybei 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-501-643/2022, UAB „Aderealis“ apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė atsakovei iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
3. Teisme 2022-03-14 gautas ieškovės prašymas, kuriuo prašoma 1) išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11683-862/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-643/2022 priteistos ir šiuo metu nesumokėtos 6 592 Eur sumos sumokėjimą šešiems mėnesiams, ieškovei UAB „Aderealis“ atsakovei J. A. šią sumą sumokant kas mėnesį lygiomis dalimis (po 1 099 Eur, paskutinis mokėjimas – 1 097 Eur) iki visiško prievolės įvykdymo; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neišduoti atsakovei J. A. vykdomojo rašto dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11683-862/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-501-643/2022 priteistų sumų išieškojimo, o, jeigu tokio prašymo nagrinėjimo metu vykdomasis raštas jau būtų išduotas – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-08 nutartį, kol nebus išspręstas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022-03-08 nutarties vykdymo išdėstymo.
4. Nurodo, jog remiasi nepalankiai susiklosčiusia ekonomine situacija, finansinėmis ieškovės galimybėmis, bei tuo, kad ieškovė 2022-03-11 atsakovei pervedė 400 Eur sumą. Akcentuoja, kad ieškovės veikla orientuota į prekybą su Rytų Europos valstybėmis, kuriose šiuo metu vyksta karas. Ieškovė turi prievoles pagal mokestines paskolos sutartis, sudarytas su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kurių negalėjo įvykdyti dėl COVID-19 pandemijos ir karantino padarinių. Ieškovės mokestinė skola sudaro 964,80 Eur, ieškovė moka einamuosius mokesčius. Ieškovė turi mokėti mėnesines įmokas už sandėlio ir biuro nuomą, per mėnesį sumoka 7 688 Eur darbuotojams. Ji nutraukė sutartis su kitais užsakovais negalėdama jų įvykdyti. Nėra sukaupusi pakankamai lėšų, tam, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Paaiškino, kad turi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Teigia, kad ieškovės veiklos ribojimai ir sutrikimai yra laikinojo pobūdžio, nes vykdoma potencialiai pelninga veikla, todėl artimiausiu metu galės suakumuliuoti pakankamai lėšų atsiskaitymui su atsakove. Nors ieškovės įmonės apyvarta yra nedidelė, finansinė padėtis iš esmės yra stabili, veikla 2021-12-31 duomenimis nebuvo nuostolinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-16 nutartimi ieškovės UAB „Aderealis“ prašymą dėl sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
5.1 teismas nurodė, jog ieškovė savo prašymą grindžia 2022-03-11 mokėjimo dokumentu Nr. 1009, kuriuo atliktas 400 EUR mokėjimas atsakovei; 2022-03-10 elektroniniu susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlymu išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų sumokėjimą; mokestinės paskolos sutartimis, sudarytomis 2021-03-16, 2021-07-14 bei mokėjimo grafikais; 2021-03-10 sprendimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka; dviem Medicinos banko sąskaitos išrašais, kuriuose pateikiami dviejų dienų (2021-08-23 ir 2021-12-16) duomenys; 2021-03-08 pažyma apie tuo metu dirbusius darbuotojus ir jų darbo užmokestį; nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, sudarytu 2021-04-19, bei 2021-12-31 balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita, kurie sudaryti 2022-02-17;
5.2 ieškovės pateikti dokumentai - Medicinos banko sąskaitos išrašai, 2021-03-08 pažyma, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-04-19 išrašas nėra aktualūs prašymo teismui pateikimo metu. Pateiktas 2021-12-31 balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ieškovė neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nes pagal nurodytuose dokumentuose esančius duomenis, ieškovės turtas vertinamas 75382 Eur suma, iš kurios ilgalaikio turto vertė – 21143 EUR. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos veikloje generuojamas apyvartines lėšas, išrašų iš banko sąskaitų ir kasos knygos, kurie patvirtintų, kad priteistų sumų atsakovei sumokėjimas iš karto ieškovei būtų itin komplikuotas ir sudėtingas;
5.3 mokestinės paskolos sutartys, sudarytos 2021-03-16, 2021-07-14 bei 2021-03-10 sprendimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka patvirtina, jog ieškovė pasinaudojo ir jai buvo pritaikytos priemonės, skirtos mokesčių mokėtojų prievolių valstybei vykdymo palengvinimui dėl COVID-19 pandemijos, tačiau pandemija padarinius sukėlė daugumai ūkio subjektų. Karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia atleidimo nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo bei negali paneigti teismo sprendimo privalomumo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus, kad jos veika išimtinai orientuota į Rytų Europą, kaip ir įrodymų, jog nėra vykdomos sudarytos sutartys. Prasidėję karo veiksmai Ukrainoje padarinius sukėlė ne tik ieškovei, tačiau daugumai ūkio subjektų, todėl ir ši priežastis nėra ta, kuri sudarytų pagrindą išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Ieškovės argumentai, jog ji privalo mokėti mokesčius valstybei, darbo užmokesčius darbuotojams, taip pat savaime nesudaro pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui, nes sprendimo vykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, kadangi teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita;
5.4 nagrinėjamu atveju yra itin svarbu tai, kad atsakovei – vartotojai - aukščiau nurodytu teismo sprendimu yra priteista suma, kurią atsakovė ieškovei sumokėjo 2018-06-28 ir 2019-05-08. Aplinkybė, kad ieškovės pagaminti baldai neatitinka kokybės reikalavimų paaiškėjo 2019-09-18, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai surašius gaminio vertinimo išvadą Nr. 1ŠE-172. Taigi ieškovė, pateikusi atsakovei netinkamos kokybės prekę ir tai žinodama, jau daugiau nei dvejus metus atsakovei sumokėtų sumų geranoriškai negrąžino, naudojasi atsakovės jai sumokėtais pinigais ir šių pinigų grąžinimą siekią užtęsti, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad patenkinus ieškovės prašymą bus pažeisti ieškovės, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teisėti lūkesčiai atgauti priteistas sumas;
5.5 atsakovė nepateikė teismui visų finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y. aktualių įrodymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir jo vertę, turimas lėšas banko sąskaitose ir kitų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė įrodė, kad yra nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą be jo įvykdymo išdėstymo (CPK 178 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju atsakovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą, o taip pat sąžiningumo principų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymo dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nėra pagrindo tenkinti;
5.6 teismo sprendimo vykdymo stadijoje dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo privalomuoju ar dispozityviuoju pagrindu, kitus vykdymo procese kylančius klusimus taip pat sprendžia antstolis, kuris atlieka vykdymo veiksmus, o ne bylą, kurioje išsprendus šalių ginčą buvo išduotas vykdytinas dokumentas, išnagrinėjęs teismas;
5.7 atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimos teismo nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsakovių prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-16 nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ieškovė negali sumokėti priteistų sumų iš karto;
6.2 teismas netinkamai vertino dėl Rusijos įvykdytos agresijos prieš Ukrainą atsiradusių prekybos apribojimų ir suvaržymų įtaką ieškovės vykdomai verslo veiklai. Aplinkybė, kad ieškovės įmonė dirba iš esmės tik su Rytų Europos valstybių rinka pirmosios instancijos teismui buvo puikiai žinoma, teismo posėdyje ieškovės vadovas tai patvirtino;
6.3 ieškovė prašyme nurodė, o teismas skundžiamoje nutartyje to neįvertino, kad ieškovė vykdė verslą ir su Ukrainoje esančiais asmenimis, kur ieškovės įmonė turi nuolatinius partnerius. Teismas nepagrįstai neindividualizavo ieškovės situacijos;
6.4 teismas netinkamai vertino su COVID-19 pandemija ir jos padariniais ieškovės veiklai susijusias aplinkybes. Ieškovės vykdomas verslas nuo COVID-19 pandemijos valdymo priemonių nukentėjo taip, kad jis nebuvo pajėgus įvykdyti net ir sąlyginai nedidelių mokestinių prievolių sumų ir jam teko sudaryti ne vieną, bet net kelias mokestinių paskolų sutartis bei susitarimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo, kuriuos jis vykdo daugiau nei metus ir tebevykdys iki šių metų pabaigos;
6.5 pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį. Nurodo, jog tai, kad, anot teismo, ieškovės turtinė padėtis bendrai vertinant nėra bloga, nereiškia, kad šiuo metu jai negalėjo susiklostyti itin nepalankios aplinkybės sprendimo ir nutarties vykdymui. Pateikti pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys parodo, kad, nors ieškovės įmonė veikia pelningai, pelnas yra minimalus ir sudaro vos 5 445 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, nutraukta tarp ieškovės UAB „Aderealis“ ir atsakovės J. A. 2018-05-08 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, priteista atsakovei iš ieškovės 3 845 Eur suma, sumokėta už baldus, ir 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovė įpareigota, sumokėjus atsakovei priteistą sumą, savo sąskaita atsiimti virtuvės baldus – 36 dėžes iš atsakovės, priteista iš ieškovės valstybei 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2022-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-501-643/2022, UAB „Aderealis“ apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
12. Ieškovė 2022-03-14 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neišduoti atsakovei vykdomojo rašto. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
13. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę, t. y. jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant teismo sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1 punktas).
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
15. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į sprendimo vykdymo privalomumą bei priverstinio vykdymo tikslus bei ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti yra ribojamas, toks prašymas be apribojimų gali būti pateikiamas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
16. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, ginčo nutartyje konstatavo, jog ieškovė neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą.
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindė dėl COVID-19 pandemijos susidariusia sunkia finansine padėtimi. Nurodo, jog būtent dėl pasaulyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų neigiamų pasekmių jos finansinės situacija yra sunki, todėl ji negali iškart sumokėti atsakovei teismo nutartimi priteistos sumos. Nurodė, jog ieškovės įmonė dirba iš esmės tik su Rytų Europos valstybių rinka, taip pat akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino dėl Rusijos įvykdytos agresijos prieš Ukrainą atsiradusių prekybos apribojimų ir suvaržymų įtaką ieškovės vykdomai verslo veiklai.
19. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Apeliantė įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį nurodo, jog tokia padėtis susiklostė dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių. Kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindo abejoti tuo, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė dauguma ūkio subjektų (tarp jų ir ieškovę) nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą.
21. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad neišdėsčius sprendimo ir nutarties vykdymo, ieškovė nebūtų pajėgi vykdyti įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, vienu metu mokant įmokas pagal sudarytas 3 mokestines paskolos sutartis ir einamąsias įmokas bei mokesčius.
22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė teismui visų finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y. aktualių įrodymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir jo vertę, turimas lėšas banko sąskaitose ir kitų, ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad yra nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą be jo įvykdymo išdėstymo. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, jog byloje pateiktas 2021-12-31 balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, nepatvirtina ieškovės teiginių, jog ieškovė neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Pagal nurodytuose dokumentuose esančius duomenis ieškovės turtas vertinamas 75 382 Eur suma, iš kurios ilgalaikio turto vertė – 21 143 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė nepateikė duomenų apie jos veikloje generuojamas apyvartines lėšas, išrašų iš banko sąskaitų ir kasos knygos, kurie patvirtintų, kad priteistų sumų atsakovei sumokėjimas iš karto būtų itin komplikuotas ir sudėtingas, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sprendimo išdėstyti dalimis.
23. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jos finansinės padėties (kokio dydžio mėnesines ar dienos pajamas atsakovė iš vykdomos veiklos gauna ir pan.), kad teismas galėtų įvertinti apeliantės realią turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su atsakove. Ieškovė nurodo, kad teismo priteistų atsakovei sumų sumokėti iš karto neturi galimybių, bet galėtų jas sumokėti dalimis per 6 mėnesių terminą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovei – vartotojai aukščiau nurodytu teismo sprendimu yra priteista suma, kurią atsakovė ieškovei sumokėjo 2018-06-28 ir 2019-05-08. Aplinkybė, kad ieškovės pagaminti baldai neatitinka kokybės reikalavimų paaiškėjo 2019-09-18. Ieškovė atsakovei yra sumokėjusi tik 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl finansinės padėties paskelbus šalyje karantiną bei karo Ukrainoje nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neturėjo galimybės atlyginti didesnę priteistos teismo sprendimu sumos dalį. Taigi teismo vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad skolos neišdėstymas sukeltų ieškovei itin sunkias pasekmes.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė yra pelno siekianti veikianti įmonė, kuriai nėra inicijuotas nemokumo procesas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje teikdama atskirąjį skundą nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos apeliantės prašymo tenkinimui bei sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymui. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo tapačius argumentus kaip ir savo pateiktame prašyme dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei neįrodžius savo sunkios finansinės padėties, atsakovės prašymo tenkinimas iš esmės neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją, apeliantės prašymą išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių ir pagrįstai jo netenkino.
25. Nesant atsakovės sutikimo, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas 6 mėnesių terminui pažeistų jos, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-16 nutartis paliktina nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės (apeliantės) UAB „Aderealis“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-16 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.