- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-412-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38668-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- UAB „Aderealis“
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Cubo Design
- Kategorijos
- 2.6.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aderealis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Aderealis“ ieškinį atsakovei J. A. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, tretieji asmenys - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Cubo Design s.r.l.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Aderealis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės ir netenkinti atsakovės J. A. prašymo dėl sumokėtų pinigų grąžinimo už pagamintus netinkamos kokybės virtuvės baldus; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos J. A. ir UAB „Aderealis“ dėl sumokėtų pinigų grąžinimo už pagamintus netinkamos kokybės virtuvės baldus, ir 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1910 „Dėl J. A. prašymo" (toliau – nutarimas), kuriuo nutarė patenkinti atsakovės prašyme keliamą reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už virtuvės baldus sumokėtus pinigus - 3 845 EUR. Ieškovė, iš esmės nesutikdama su VVTAT nutarimu, pateikė ieškinį teismui dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės.
3. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė susitarė su atsakove dėl virtuvės baldų užsakymo. Atsakovės užsakymu virtuvės baldai buvo pagaminti pagal individualų projektą ir specialius dizainerio eskizus, įvertinant nestandartinį atsakovės buto išplanavimą. Baldus pagal ieškovės užsakymą pagamino Italijos baldų gamintojas Cubo Design s.r.l. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl baldų gamybos (pirkimo-pardavimo), preliminariai susitarė dėl baldų kainos ir orientacinių pristatymo terminų. Kadangi atsakovė jai priklausančiame bute tuo metu darė remontą, baldų pristatymo terminas neturėjo jai esminės reikšmės.
4. 2019 m. gegužės 8 d. nesurinkti virtuvės baldai buvo pristatyti į atsakovės butą. Ieškovė už perduotas prekes išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą DT Nr. 169, kuri yra apmokėta. Ieškovei pristačius baldus atsakovei, pastaroji atsisakė ieškovės siūlytų virtuvės baldų surinkimo paslaugų, nurodžiusi, kad baldus surinks jos pasamdytas meistras. Ieškovei įspėjus, kad itališkų baldų surinkimo procesas yra specifinis ir jį turi atlikti tik kvalifikuotas specialistas, atsakovė tokio ieškovės įspėjimo nepaisė.
5. 2019 m. gegužės 28 d. atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl pristatytų virtuvės baldų netinkamos kokybės. Ieškovė su pretenzija nesutiko, nes kai kurie atsakovės nurodyti trūkumai galėjo būti susiję su atsakovės pasamdyto nekvalifikuoto meistro veiksmais, taip pat mechaniniais pažeidimais. Tuo pačiu ieškovė nurodė, kad yra pasirengusi pakeisti gaminio dalis, kurios būtų įvertintos kaip gamybinis brokas, jeigu atitinkama informacija pasitvirtins. 2019 m. rugsėjo 18 d. VVTAT specialistai po atsakovės buto apžiūros, nedalyvaujant ieškovei, surašė gaminio vertinimo išvadą, kurioje nustatė, kad virtuvės baldai turi esminių gamybos defektų. VVTAT nutarimu įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už virtuvės baldus sumokėtus pinigus - 3 845 EUR.
Šalies argumentai
6. Ieškovė, nesutinka su VVTAT nutarime padarytomis išvadomis dėl to, kad VVTAT vertino nesurinktus virtuvės baldus, t. y. ne galutinę prekę, todėl nutarimo išvados dėl prekės kokybės nėra teisingos, dalis prekės trūkumų galėjo atsirasti dėl jų netinkamo surinkimo - mechaninių pažeidimų (Italijoje baldai klijuojami), be to, atsakovė pasirinko aiškiai neproporcingą savo teisių gynybos būdą, kadangi, net, jeigu būtų nustatyti virtuvės baldų defektai, jie galėtų būti pašalinti žymiai ekonomiškesnėmis priemonėmis.
7. Atsakovė J. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. kreipėsi į UAB „Aderealis“ dėl užsakymo pagaminti ir pristatyti korpusinius virtuvės baldus. Su ieškove susitarė dėl virtuvės baldų užsakymo, rašytinė sutartis pasirašyta nebuvo, buvo suderintos pagrindinės sutarties sąlygos: buvo sulygta užsakomų baldų kaina, 3 mėnesių baldų pagaminimo terminas. Po nuolatinių raginimų, atsižvelgdama į tai, kad užsakytų virtuvės baldų nesulaukė per šalių sulygtą terminą, atsakovė 2019 m. kovo 15 d. kreipėsi į VVTAT, prašydama įpareigoti ieškovę sugrąžinti už baldus sumokėtą 2 690 EUR avansą.
9. Ieškovė virtuvės baldus pristatė tik 2019 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo sutarto pristatymo termino, daugiau nei 10 mėnesių nuo apmokėto avanso dienos, ir tik po nuolatinių atsakovės raginimų bei kreipimosi į VVTAT.
10. Virtuvės baldai buvo perkami be surinkimo paslaugos. 2019 m. gegužės 8 d. atsakovės pasirinktam meistrui išpakuojant virtuvės baldų korpusinių dalių dėžes, akivaizdžiai buvo matyti daug nekokybiškų, brokuotų detalių - prastai sulaminuoti kraštai, frezavimo defektai, skylės išpjautos kiaurai, pažeidžiant baldų plokštės vientisumą, nudaužti kai kurių detalių kampai. Meistrui išpakavus penkias dėžes su baldų dalimis, jis atsisakė juos montuoti dėl minėtų kokybės trūkumų, motyvuodamas tuo, kad tokios kokybės gaminių priimti ir montuoti negalima. Dėl virtuvės baldų kokybės trūkumų atsakovė susisiekė su UAB „Aderealis“ vadovu D. T., informuodama apie nekokybiškus virtuvės baldus, prašydama atvykti ir dalyvauti juos išpakuojant, tačiau jis tai padaryti atsisakė.
11. 2019 m. lapkričio 22 d. VVTAT nutarimu Nr. 10-1910 tenkino atsakovės patikslintą reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus 3 845 EUR. Atsakovė nesutiko, kad VVTAT vertino nesurinktus virtuvės baldus, t. y. negalutinę prekę ir vien tuo pagrindu VVTAT nutarimo išvados dėl prekės kokybės nėra teisingos. Nurodė, kad jai, kaip vartotojai, rūpi ne tik bendras estetinis gaminio vaizdas, bet ne mažiau svarbu, kad korpusinės baldų detalės būtų kokybiškos, atsparios drėgmei, temperatūros pokyčiams, todėl netgi kai kurių defektuotų baldų korpusinių detalių pridengimas kitomis detalėmis jų surinkimo metu negali pateisinti reikalavimų produkto kokybei nesilaikymo, kadangi atskirų korpusinių detalių kokybė nulemia ir bendrą gaminio kokybę.
12. Atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. VVTAT gaminio vertinimo išvadoje nustatyti ne pavieniai, o gausūs gaminio kokybės trūkumai, kurie vertinami kaip esminiai gamybos defektai, kadangi jie padaryti gamybos proceso metu, todėl ieškovės teiginiai, kad VVTAT gaminio vertinimo išvadoje nurodyti defektai negali būti vienareikšmiai priskiriami gamybiniam brokui ar neva sąlygoti pasirinkto meistro veiksmų, yra nepagrįsti. Be to, ieškovė, perduodama užsakytus virtuvės baldus, kartu neperdavė jokių virtuvės baldų surinkimo, montavimo, naudojimo ir priežiūros instrukcijų su išsamia, būtina, teisinga ir neklaidinančia informacija apie jų tinkamą surinkimą, montavimą, naudojimą ir priežiūrą.
13. Atsižvelgiant į ieškovės prievolių pažeidimo mastą, gaminių defektų pobūdį, jų intensyvumą, atsakovės pasirinktas vartotojo teisių gynimo būdas vertintinas kaip proporcingas ir nesukeliantis neadekvačių teisinių pasekmių ieškovės atžvilgiu.
14. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1910 „Dėl J. A. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir UAB „Aderealis“ kilusį ginčą. VVTAT, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, kurį palaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės mėn. atsakovė ir ieškovė susitarė, jog ieškovė suprojektuos ir perduos atsakovei pagal jos užsakymą pagamintus baldus. Baldus ieškovė įsipareigojo pagaminti, pasitelkiant gamintoją Italijoje Cubo Design s.r.l. Sutarties įvykdymo vartotojui terminas sutartas 2018 m. spalio mėn. Baldai vartotojai atvežti 2019 m. gegužės 8 d. Ieškovei pakėlus baldų surinkimo kainą nuo 10 procentų iki 20 procentų nuo jų vertės, atsakovė pasamdė baldų surinkėją, kuris įspėjo vartotoją, kad virtuvės baldai neatitinka kokybės reikalavimų, jie netinkami vartojimui.
17. Atsakovė kreipėsi į VVTAT, kuri 2019 m. rugsėjo 18 d. surašė gaminio vertinimo išvadą Nr. 1ŠE-172, nurodydama, kad atvežti virtuvės baldų detalių kraštai su šerpetomis, kurios atsirado gamybos metu supjaunant detales. Buvo padarytos fotonuotraukos. Įvertinus nustatytus virtuvės baldų trūkumus, pateikta išvada: virtuvės baldai turi esminių gamybos defektų, t. y. virtuvės baldų detalių kraštai, paviršiai prie išfrezuotų skylių, griovelių, išgręžtų skylių yra su šerpetomis, detalės krašto dalis gamybos metu neužlaminuota.
18. VVTAT 2019 lapkričio 22 d. nutarimu patenkino vartotojos J. A. reikalavimą ir įpareigojo UAB „Aderealis“ grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus pinigus - 3 845,00 EUR. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis VVTAT nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės paaiškinimą, kad civilinė atsakomybė tenka gamintojui Italijoje Cubo Design s.r.l., nes sutartis sieja ieškovę ir atsakovę, todėl ieškovė privalo atsakyti už netinkamą prievolės įvykdymą. Ieškovė privalėjo garantuoti kokybę, kadangi vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą).
20. Teismas taip pat nurodė, kad, kilus ginčui tarp vartotojos ir ieškovės, ieškovė nuo 2019 m. gegužės mėn. iki bylos nagrinėjimo teisme 2020 m. spalio mėn. nenuvyko ir neapžiūrėjo parduotos prekės, todėl jos rašytiniai ir atstovo žodiniai pareiškimai grindžiami prielaidomis ir fantazija, siekiant išvengti prievolės grąžinti vartotojai pinigus už nekokybišką prekę. Ieškovė, kviečiama į gaminio įvertinimą ir VVTAT komisijos posėdį, taip pat nevyko. Ieškovės suprojektuotą ir perduotą atsakovei virtuvės baldų gaminį įvertino kvalifikuoti VVTAT specialistai, kurie surašė išvadą, kad gaminys turi esminių defektų. Pateiktos nuotraukos rodo, kad gaminys vizualiai nepriimtinas. Vartotojas negali tokiais virtuvės baldais naudotis, vizualiai jie sukelia estetinį pasibjaurėjimą.
21. Teismas konstatavo, kad, nesant galimybės užtikrinti, jog prekė atitiktų sutartį, nepažeidžiant vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros, nagrinėjamo ginčo atveju, VVTAT priėmė tinkamiausią vartotojo teisių gynimo būdą – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už virtuvės baldus sumokėtus pinigus, nes pagaminti virtuvės baldai turėjo esminių trūkumų – jų negalima surinkti ir naudoti buityje dėl esminių trūkumų, kokybės reikalavimų nesilaikymo, pavojaus sveikatai ir turtui.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
22. Ieškovė UAB „Aderealis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, tinkamai netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų.
23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pasirengimą bylos nagrinėjimui ir perėjimą prie bylos nagrinėjimo iš esmės reglamentuojančias teisės normas. Nurodytu atveju į bylą buvo pateikta tik ieškovės ieškinys ir atsakovės atsiliepimas, kuriuose iš esmės pateiktos kardinaliai skirtingos pozicijos pareikšto ieškinio reikalavimo atžvilgiu. Teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad pasirengė nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu ir skyrė ją nagrinėti teismo posėdyje. Kadangi nurodyti paruošiamieji dokumentai byloje pateikti nebuvo, o teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl pasirengimas nagrinėti bylą teisme nereikalingas, šios neskundžiamos nutarties priėmimas užkirto ieškovei kelią pateikti byloje papildomus prašymus bei įrodymus.
24. Tiek ieškovė, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad mato byloje taikos sutarties sudarymo galimybę ir ieškovė realiai tokią galimybę svarstė, todėl teismas turėjo paskirti byloje parengiamąjį teismo posėdį. Tuo tarpu nei 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, nei vienintelio byloje vykusio 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu teismas net nesiūlė šalims svarstyti galimybę sudaryti byloje taikos sutartį. Be to, byloje atsakovės pusėje dalyvavo trečiasis asmuo Cubo design s.r.l., kuris yra Italijoje įregistruota įmonė ir kurio galimybės tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis yra apsunkintos. Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės, neišnaudotos galimybės sudaryti byloje taikos sutartį, šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims užkirstas kelias teikti teismui procesinio pobūdžio prašymus ir dokumentus, nebuvo atskleista bylos esmė.
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė visus ieškovės pateiktus procesinio pobūdžio prašymus, kuriais ieškovė siekė papildomai pagrįsti ieškinio reikalavimą. Kadangi pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos byloje nebuvo, ieškovė negalėjo pasinaudoti galimybe iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai.
26. Ieškovė ketino savo teiginius įrodinėti pasitelkdama liudytojus bei skiriant ekspertizę byloje. Savo procesinius prašymus dėl liudytojų apklausos, dokumentų prijungimo bei ekspertizės byloje paskyrimo ieškovė suformulavo 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio pradžioje. Visus šiuos procesinius prašymus pirmosios instancijos teismas atmetė. Pateikti šių prašymų iki posėdžio ieškovė neturėjo galimybės. Ieškovė prašė apklausti byloje virtuvės baldų surinkimą atsakovės namuose atlikusį meistrą. Kadangi ieškovei minėto asmens duomenys nebuvo žinomi, ieškovė prašė išreikalauti juos iš atsakovės, tačiau teismas tokį prašymą atmetė ir prašymo dėl šio liudytojo apklausos taip pat netenkino. Be to, po atsakovės paaiškinimų gavimo paaiškėjo, kad byloje reikšmingi baldų dizaino projektą parengusios E. T. parodymai ir įmonės vadovo D. T. paaiškinimai, tačiau teismas ieškovės prašymą dėl jų apklausos taip pat atmetė. Ieškovė prašė skirti byloje gaminio (virtuvės baldų) ekspertizę, kad būtų nustatytas gaminio tinkamumas ar netinkamumas, įvertinti gaminio trūkumai ir jų atsiradimo priežastys, o tam reikalingos specialiosios žinios. Toks ieškovės prašymas teismo buvo atmestas, nurodant, kad teismas vadovausis byloje pateiktais įrodymais.
27. Be to, 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio išvakarėse ieškovė el. paštu iš trečiojo asmens Cubo design s.r.l gavo procesinį dokumentą, kuris, preliminariu vertinimu, buvo trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį (rašytiniai paaiškinimai), kurio jis iki šiol į bylą nebuvo pateikęs. Ieškovė prašė teismo suteikti galimybę išversti šį procesinį dokumentą į lietuvių kalbą ir prijungi prie bylos, tačiau teismas tokį ieškovės prašymą atmetė vien tik formaliu pagrindu, kad dokumentas pateiktas neišverstas į lietuvių kalbą, nors tam objektyviai nebuvo laiko. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik atsakovės galimybę teikti bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, bet ir trečiojo asmens procesines teises.
28. Nurodyti šiurkštūs pamatinių procesinės teisės normų pažeidimai lėmė, kad byla nebuvo tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo tinkamai nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai tyrė ir vertino į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės kartu su ieškiniu į bylą pateiktų įrodymų apskritai netyrė ir nevertino. Dėl šios priežasties faktiškai byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir skundžiamas teismo sprendimas priimtas ne nagrinėjant bylą teisme iš naujo, bet vien tik remiantis VVTAT ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija. Taip teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir nukrypo nuo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, jog kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojų teisių gynimą, nes skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad ieškovė nebuvo atvykusi į atsakovės namus apžiūrėti gaminio ir faktiškai vien ši aplinkybė lėmė ieškinio atmetimą. Įpareigojimo vykti į vartotojo namus Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenumato. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ėmėsi priemonių sukontaktuoti su baldų gamintoju dėl baldų defektų įvertinimo ir defektinių dalių pakeitimo. Ieškovė taip pat dalyvavo VVTAT vartojimo ginčo nagrinėjime, teikė rašytinius paaiškinimus dėl ginčo esmės, o posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių.
30. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas labiausiai varžo ir pažeidžia ieškovės interesus, sąlygoja jos neproporcingus nuostolius, kadangi virtuvės baldai buvo gaminti konkrečiai atsakovės virtuvei, jų pritaikyti kitur galimybės nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
33. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
34. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė trečiojo asmens Cubo Design s.r.l. atsiliepimą į ieškovės ieškinį su jo vertimu į valstybinę kalbą, atsiliepimo gavimą patvirtinančius dokumentus, taip pat pažymą apie ieškovės darbuotojus. Ieškovė prašo naujus įrodymus priimti ir nurodo, kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nors įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės teikiami įrodymai teismo nebuvo priimti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors ieškovė buvo tokį prašymą pateikusi, yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, šalys turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti (pateikta kartu su apeliaciniu skundu, byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojai), teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
36. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi ieškovės ieškinyje suformuotas reikalavimas kildinamas iš ieškovės ir atsakovės sudarytos virtuvės baldų pirkimo-pardavimo sutarties, visų pirma, būtina nustatyti šalis siejantį teisinį santykį. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovė siekė įsigyti baldus savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis šio tipo paslaugas fiziniams asmenims (baldų projektavimas, užsakymas, pristatymas, montavimas ir pan.). Atsakovė, manydama, kad jos, kaip vartotojos, teisės pagal sutartį yra pažeistos, pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo teise ir kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri, išnagrinėjusi atsakovės pareiškimą, nutarė patenkinti atsakovės prašyme keliamą reikalavimą ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už virtuvės baldus sumokėtus pinigus - 3 845 EUR.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia ( žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).
38. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad teismai turi tokį ginčą išspręsti iš esmės, kadangi, inicijavus ginčą teisme, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet nagrinėja šalių ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, taigi, šalių ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, vadovaujantis CPK normomis. Apeliantė skunde nurodo, kad dėl eilės proceso teisės normų pažeidimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, galimai nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
39. Visų pirma, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pasirengimo bylą nagrinėti teisme proceso teisės normas, dėl ko proceso šalims buvo (galėjo būti) užkirstas kelias teikti įrodymus byloje, pagrindžiant savo poziciją. Tam, kad išaiškinti nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija atlieka detalų civilinės bylos proceso eigos patikrinimą.
40. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2019 m. gruodžio 23 d., priimtas - 2020 m. vasario 21 d., gauti atsakovės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsiliepimai. Nepaisant to, kad pasirengimas nagrinėti bylą teismo posėdyje nevyko paruošiamųjų dokumentų būdu, pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad pasirengė nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu ir bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2020 m. rugsėjo 30 d. įvyko teismo posėdis, per kurį byla buvo išnagrinėta iš esmės ir 2020 m. spalio 1 d. paskelbtas skundžiamas teismo sprendimas.
41. Iš vienintelio byloje įvykusio teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą apklausti liudytojus, tačiau nežinojo kai kurių liudytojų duomenų, prašė juos išreikalauti iš atsakovės, tačiau teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nurodytų liudytojų neatsivedė į teismo posėdį, taip pat nenurodė kitų liudytojų, kuriuos norėtų apklausti, duomenų. Ieškovė tame pačiame posėdyje taip pat pateikė prašymą dėl baldų ekspertizės byloje skyrimo ir nurodė, kad rado įmonę, sutiksiančią šią ekspertizę atlikti, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad vadovausis byloje esančiais įrodymais. Ieškovės atstovė taip pat informavo teismą, kad teismo posėdžio išvakarėse elektroniniu paštu gavo trečiojo asmens Cubo Design s.r.l. atsiliepimą į ieškovės ieškinį, įkėlė jį į LITEKO informacinę sistemą, tačiau jis yra pateiktas italų kalba, todėl prašė suteikti galimybę išversti minėtą dokumentą ir pateikti jį į bylą, kadangi trečiojo asmens pozicija byloje iki šiol nebuvo žinoma. Tačiau teismas dokumento nepriėmė, nurodydamas, kad dokumentas pateiktas ne valstybine kalba, galimybės pateikti į valstybinę kalbą išversto dokumento teksto ieškovei pirmosios instancijos teismas taip pat nesuteikė.
42. Pasirengimą nagrinėti bylą teisme reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos (225–233 straipsniai). Pagal CPK 225 straipsnį teismas, priėmęs ieškinį: prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (1 punktas); atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (6 punktas); gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (7 punktas). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. CPK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė įtvirtinta CPK, ir kitus).
43. Pažymėtina, kad visų pirmiau įvardintų procesinių veiksmų atlikimas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį (ji, beje, yra atskleista ir tam tikrų įvardytų teisės normų dispozicijose) – tinkamai pa(si)rengti nagrinėti bylą teisme, be kita ko, tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (kaip pirmiau nurodyta, bylos šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti (nurodyti) visus bylai reikšmingus įrodymus, o teismas, jeigu egzistuoja toks poreikis, sudaro šalims sąlygas atlikti pirmiau įvardytus procesinius veiksmus (pvz., CPK 225 straipsnio 1 punktas)), ir užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija užima svarbią vietą tarp visų civilinio proceso stadijų, nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme tinkamumo tiesiogiai ir reikšmingai priklauso ne tik bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bet ir bylos išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teismuose perspektyvos, todėl aptariamai civilinio proceso stadijai turi būti skiriamas deramas teismo dėmesys, taip įgyvendinant proceso teisės normų reikalavimus.
44. Kaip jau buvo nurodyta, proceso įstatymas suteikia teismui tam tikrą diskreciją rengiantis bylą nagrinėti teisme (pvz., diskreciją pasirinkti, ar apskritai organizuoti pasirengimą nagrinėti bylą teisme (teismas, manydamas, jog nereikia papildomų pasirengimo veiksmų, gali iš karto skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje), kokiu būdu – parengiamajame posėdyje ar paruošiamųjų dokumentų būdu – pasirengti nagrinėti bylą teisme), tačiau ši teismo diskrecija nėra absoliuti – ją pirmiausia riboja aptariamos civilinio proceso stadijos paskirtis (tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme). Konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo teismui suteiktos diskrecijos laipsnio, pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti organizuojamas taip, kad būtų įgyvendinta pirmiau įvardyta šios proceso stadijos paskirtis, nuo kurios, kaip minėta, tiesiogiai priklauso tolesnės bylos nagrinėjimo (visų instancijų teismuose) perspektyvos.
45. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta per pirmą ir vienintelį teismo posėdį, todėl manytina, kad teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, laikė, jog atlikti papildomų pasirengimo veiksmų byloje nereikia, nepaisant to, teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad pasirengė nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Taigi, atsižvelgiant į tokią dviprasmišką teismo poziciją ir į tai, kad teismo posėdyje ieškovė pareiškė visą eilę nurodytų procesinio pobūdžio prašymų, kurie praktiškai nebuvo patenkinti dėl to, kad neįvyko bylos pasirengimo nagrinėti teismo posėdyje stadija, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo tirtos ir atskleistos svarbios bylai aplinkybės, t. y., ar iš tikrųjų gaminys turi trūkumų, ar surinkus gaminį tokie trūkumai išliktų, ar gaminio trūkumai yra gamybos brokas, ar gaminio trūkumai buvo jų pristatymo atsakovei metu, ar gaminio trūkumus lėmė eksploatacijos (gaminio surinkimo metu) padaryti pažeidimai, ar ieškovė yra atsakinga už gaminio trūkumus, ar nėra jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, ar gaminio trūkumai yra esminiai, ar gaminio trūkumus galima pašalinti pakeičiant nekokybiškas detales, ar būtina keisti visą gaminį ir kt. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių pasiruošimą bylos nagrinėjimui, taikymo nebuvo atskleista bylos esmė.
46. Be to, negalima nesutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės prašymą dėl trečiojo asmens Cubo Design s.r.l. atsiliepimo vertimo pateikimo, trečiojo asmens pozicija, išnagrinėjus bylą iš esmės, byloje ne tik kad nebuvo vertinta, bet ir nebuvo žinoma, nors šis proceso dalyvis ir pateikė atsiliepimą į ieškinį. CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju trečiojo asmens Cubo Design s.r.l. atsiliepimas italų kalba į bylą pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (atkreiptinas dėmesys, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo trumpas, o trečiasis asmuo yra ne Lietuvoje registruotas juridinis asmuo). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti, jei procesinis dokumentas neatitinka CPK 113 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutu taip pat nesinaudojo, be to, nesuteikė teisės atsiliepimo trūkumus ištaisyti ieškovei, nors tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs trečiojo asmens atsiliepimo ir nesuteikęs galimybės ieškovei išversti jo į lietuvių kalbą, pažeidė proceso teisės normas ir trečiojo asmens Cubo Design s.r.l. teises, nors būtent pastarasis yra gaminių, dėl kurių kokybės kilo ginčas, gamintojas.
47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą ir dėl šios priežasties iš esmės apribojo tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens galimybę pateikti savo argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei teisingai išnagrinėti bylą, reikalinga papildomai nustatyti bylos faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti ne tik atsakovės, bet ir ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.
48. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.
49. Apeliantė skunde prašo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo išimtinumas akcentuojamas kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
50. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su gaminio trūkumais, jų atsiradimo momentu, trūkumų mastu ir tokiu būdu padarė proceso teisės normų pažeidimą, neatskleidė bylos esmės, todėl negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateiktas ir priimtas trečiojo asmens atsiliepimas, ieškovė ketina savo poziciją įrodinėti papildomomis priemonėmis (liudytojų apklausa, ekspertize), todėl pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
52. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje šalių jau pateiktų įrodymų vertinimu, kadangi įrodymai turi būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis).
53. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, inicijavus ginčą teisme, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustojo veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio teisinio ginčo išsprendimo rezultato nesuformulavo, todėl, iš naujo išnagrinėjus bylą (šalių ginčą), pirmosios instancijos teismas turi ginčą išspręsti iš esmės, t. y. suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese.
54. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes jis bus išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.