Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

byloje I. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.43 val., prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje kilus žodiniam konfliktui su R. G. dėl automobilio parkavimo, tyčia, siekdamas, kad nukentėjusysis R. G., kuris atsistojo už trijų metrų nuo jam priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neleido išvažiuoti iš įvykio vietos, kol atvyks policijos pareigūnai, pasitrauktų nuo kelio, pradėjo važiuoti ir priekiniu bamperiu kliudęs nukentėjusiojo R. G. koją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairio kelio srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą.

Kaltinamasis I. K. 2024 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Turėjo susitikimą ir ieškojo adreso, įvažiavo į kiemą su „Volkswagen“, ten yra pusiau žiedinis kiemas, judėjimas į vieną pusę, ratu. Važiuodamas į priekį susidūrė su kliūtimi, automobiliu „Fiat“. Stovėjo taksi automobilis pastatytas skersai kelio. Ten nėra eismo juostų. Du automobiliai laisvai gali tilpti. Stovėjo 90 laipsnių kampu į gatvę, ne prie šaligatvio, bet statmenai kelio. Užėmė pusę kelio. Teoriškai pravažiavo, bet atstumas buvo 10-15 cm tarp jo ir iš kitos pusės stovėjo transporto priemonė, nuotraukoje Nr. 4 matosi, šioje nuotraukoje automobilis yra perstatytas. Jis stovėjo tarp motociklo ir skersai namo. Nuotraukoje Nr. 3 jis buvo perstatytas, įvykio metu buvo skersai. Iš nuotraukos matosi, kad jei stovi skersai, sunku pravažiuoti. Bandė įjungti atbulinį ir išvažiuoti, bet atbulinis bėgis sugedęs buvo, išlipo ir priėjo, paprašė patraukti automobilį. Automobilyje, vairuotojo pusėje sėdėjo vienas žmogus. Pasakė pastabą, kad taip mašinos niekas nestato ir turi patraukti. Taksi vairuotojas pasakė, kad jam reikia išmokti vairuoti, nes pravažiuoti galima, parsidėjo konfliktas. Galėjo pasakyti frazę, kad „taksi kaip visada nagli“. Jis nesiruošė traukti mašinos, jis išlipo iš mašinos, pradėjo žodžiuotis ir jį pastūmė. Jie susistumdė. Žmogus nuėjo į mašiną ir išsitraukė peilį. Peilis nebuvo pavojingas, pradėjo mojuoti juo ir ėjo link jo. Atsitraukė, žodžiavosi pakeltu tonu abu. Buvo išsigandęs dėl peilio. Jo automobilio priekis buvo prie motociklo. Ėjo link automobilio, kur Nr. 1 nuotraukoje stovi. Ėjo, kad su peiliu nedurtų, išsigando. Kai jis ėjo prie savo automobilio, paskui jį ėjo nukentėjusysis. Jis ėjo prie vairuotojo sėdynės, tada nukentėjusysis pradėjo lakstyti palei jo automobilį. Jis atsisėdo už savo automobilio vairo ir bandė išvažiuoti. Nukentėjusysis atbėgo prie jo mašinos priekio, sustojo, bėgiojo. Dar anksčiau pradėjo rėkauti nukentėjusiojo žmona, gal vidury konflikto buvo, liudytoja buvo kiek toliau, (duomenys neskelbtini) aukšte. Maždaug dviejų laiptinių atstumas. Nukentėjusysis stovėjo priekyje automobilio, nueina į šoną, bandant išvažiuoti, vėl užeina į automobilio priekį. Sakė jam, kad žmona iškvietė policiją ir jam reikia laukti policijos. Jis nieko nepadarė, nematė prasmės laukti. Negalėjo būti, kad kliudė jį, nukentėjusysis spardė mašinos bamperį. Spyrė 5 – 6 kartus. Daugiausiai į priekinį kairės pusės ir per vidurį. Jis pradeda važiuoti, tada nukentėjusysis užbėga prieš automobilį. Jis sustoja, tada nukentėjusysis spardo, sako, nevažiuok, iškvietė policiją. Nukentėjusiajam pasitraukus vėl pradeda važiuoti. Buvo 2-3 kartai taip bandant išvažiuoti. Tikrai nekliudė nukentėjusiojo, stengėsi išvengti konflikto. Pasakė jam, kad gali kviesti ką nori. Finale jis išvažiavo, nes nuvažiavo už kampo, turėjo susitikimą, kalbėjosi su žmonėmis. Su pažįstamais prabuvo pusvalandį. Išvažiuodamas matė kiemą, tuo metu nebuvo policijos. Nukentėjusiojo mašina dar nebuvo perstatyta. Nukentėjusysis spardė į priekinį bamperį, kairę pusę. Automobilis mažavertis, senas. Buvo priėjęs prie mašinos nukentėjusiojo kaimynas kai konfliktas buvo įvykęs. Nukentėjusysis kažkur lakstė. Atėjęs asmuo paklausė, kas per konfliktas, nurodė paaiškinęs, kad kai kurie nemoka statyti mašinų ir naudojasi bendru kiemu kaip savo. Kaimynas atėjo iš automobilio galo. Paskui matė, kaip jie su nukentėjusiuoju bendravo. Kadangi nepavyko išvažiuoti, stovėjo, užgesino variklį ir laukė. Žmogus lakstė, kažką rėkavo, priėjo kaimynas ir klausė, kas per konfliktas. Jam atrodė, kad liudytojas pirma priėjo prie jo. Jie nuėjo link namo ir tada jis išvažiavo iš įvykio vietos. Tuo momentu nieko nebuvo nukentėjusiajam. Prie jo priėjo žmogus, kuris viską matė, bet labai keista, kad nebuvo apklaustas tyrimo metu. Kai nuėjo šie du žmonės už mašinos, priėjo jo pažįstamas V. M..

Kaltinamasis 2024 m. lapkričio 25 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kai vyko teismas, ikiteisminis tyrimas, buvo pasimetęs. Iš R. G. pusės peilio, galinčio sužaloti nebuvo, vandališkų veiksmų, mašinos spardymo taip pat nebuvo. Esant emocijoms apklausose pasakė taip ir liko. Kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Turėjo tą dieną susitikimą. Atvažiavęs į kiemą, norėdamas pravažiuoti, ir jam užstojo pravažiavimą taksi automobilis, kuris stovėjo ant kelio. Per langą pamatė, kad automobilyje sėdi jo savininkas, R. G.. Jis iš automobilio sušuko, kad neteisingai priparkavęs automobilį ir neduoda pravažiuoti. Tuo metu pro langą sušuko, nebuvo išlipęs. Tada jam grubiai atsakė R. G.. Tada jie abu išlipo iš automobilių, apsižodžiavo, susistumdė, buvo necenzūriniai žodžiai. Matydamas, kad situacija kaista, kad barnis niekur neveda ir gali blogai baigtis, atsisėdo į savo automobilį. Kažkokią repliką apie taksistus pasakė. Išlipo iš automobilio, nes buvo įsiaudrinęs, pravažiavimas buvo sunkus. Pyktį sukėlė nukentėjusiojo atsakymas. Suprato, kad šią situaciją išprovokavo jo veiksmai. Pravažiavo, bet turėjo išlipti, kad pasižiūrėti ar nekabins mašinos, tas ir sukėlė pyktį. Buvo kažkoks susistumdymas tarp jų. Supratęs, kad niekur nenuves, pasitraukė. Kažką grubiai pasakė ir nuėjo sėsti į mašiną. Nukentėjusysis atėjo paskui. Tuo momentu, kai žodžiavosi, iš berods (duomenys neskelbtini) aukšto lango moteris sakė, kad iškvies policiją. Paskui sužinojo, kad ten R. G. žmona, gal tai padėjo išvengti fizinio kontakto. Keleivio pusėje arčiau mašina buvo. Priėjo prie jo automobilio priekio. Jis paprašė nukentėjusiojo pasitraukti. Nukentėjusysis sakė, kad niekur neleis išvažiuoti, pradėjo šaukti, kad iškviesta policija. Po truputi, 10-15 cm., bandė važiuoti. Mašinos trūkčiojimas buvo, kas 10-15 cm., du pavažiavimai. Nukentėjusysis atsitraukdavo. Kiek pavažiuodavo, tiek jis atgal atsitraukdavo. Vienu momentu, kai bandė pajudėti, trečią ar ketvirtą kartą pamatė, kad jis yra prisiglaudęs prie jo automobilio. Priekyje priešais jį buvo nukentėjusysis. Jis buvo visiškai priekyje, prisiplojęs prie jo. Ar nukentėjusysis nesureagavo ar jis specialiai užšoko, nesuprato. Suprato, kad iš vis nereikėjo to daryti ir tuo momentu, kai pamatė, kad nukentėjusysis priekyje, atėjo nukentėjusiojo kaimynas iš kairės pusės, ir paklausė, kas čia vyksta. Nukentėjęs buvo jau nuėjęs truputį, kai atėjo kaimynas. Kai sustojo, išjungė variklį. Atėjusiam kaimynui jis paaiškino situaciją, kad pakalbėtų su nukentėjusiuoju, nes daro nesąmones ir neleidžia pravažiuoti. Tada kaimynas priėjo prie R. G.. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Jau buvo apsiraminęs, kai kaimynas priėjo. Jau eidamas link savo automobilio buvo nusiraminęs. Jis nesiruošė nieko daryti, jam R. G. užstojo kelią. Jie pakalbėjo priekyje automobilio, vėliau nuėjo į šoną, iš karto dar neišvažiavo. Tada nuvažiavo už namo kampo, ten buvo susitikimas už 20-30 metrų. Nei bėgo iš konflikto vietos, nei ką. Pabuvo gal 20-30 minučių, pamatęs, kad niekas neatvažiuoja, išvažiavo. Kieme nematė nei kaimyno, nei nukentėjusiojo. Suvokė, kad įvyko taip kaip įvyko, neturėjo minčių kažką sužaloti ar kažką padaryti. Jis judėjo po truputį su mašina, trūkčiojimas buvo, o ne važiavimas. Negali pasakyti, ar tai įvyko dėl jo kaltės ar nukentėjusysis imitavo kažką. Supranta, kad negerai padarė, norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį, kad jis pasitrauktų, vis pavažiuodavo automobiliu, t. y. patrūkčiodavo.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad atbulinis automobilio bėgis neveikė, sugedo važiuojant. Tokia situacija atsitiko pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasimetęs, neturėjo teisinės konsultacijos, nežinojo kaip elgtis, buvo truputi prikūręs. Kai jam paaiškino advokatas, kad nėra ką slėpti, todėl ir pasakė kaip buvo. Emocijos suveikė, jei būtų nukentėjusysis normaliai kalbėjęs, nebūtų konflikto. Prisiima kaltę, kad pats pradėjo blogai bendrauti su nukentėjusiuoju, žodinis konfliktas įvyko dėl jo kaltės. Jis pirmas pardėjo šaukti iš mašinos. Gailisi dėl tokio savo elgesio, buvo galima viso šito išvengti. Jis bandė pajudėti ir trūkčiodamas pavažiuodavo link nukentėjusiojo, nes turėjo svarbų susitikimą, norėjo, kad R. G. pasitrauktų, dėl to pagąsdindamas su automobiliu trūkčiojo, 5-10 cm., galvojo išsigąs ir pasitrauks. Suvokė, kad blogai padarė, nereikėjo to daryti. Buvo tikslas pagąsdinti, kliudyti nukentėjusiojo nebuvo jokio tikslo. Dėl foto lentelės Nr. 2 – kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo automobilis šioje nuotraukoje perstatytas, automobilis stovėjo skersai, jis stovėjo vidiniame kieme. Autobusiuko galas buvo į namą. Įvykio metu girdėjo moters balsą iš nuotraukos Nr. 4. Liudytojas atėjo iš jo automobilio galo.

Nukentėjusysis R. G. teisimojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kieme automobiliai stovi visada taip. Įvykio dieną pradėjo darbą apie 15.00 val. ir laukė užsakymo. Kai įvažiuoji į kiemus, žiedinė pusė ir įstrižai stovi jo mašina, taip pat ir dabar stovi automobilis. Laukė užsakymo automobilyje. Pro jo automobilį pravažiavo autobusiukas ir sustojo. Mikroautobusas privažiavo, stabtelėjo, tada pravažiavo. Tada kaltinamasis išlipo ir sudavė jam smūgį į petį. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Sakė kaltinamajam „visi pravažiuoja ir tu pravažiuosi“. Agresyvus žmogus buvo. Jis išlipęs pirmą smūgį sudavė jam į petį. Jis išlipo iš automobilio, kai kaltinamasis priėjo. Buvo gal 1,5 m, atstumas, pusę metro nuo jo automobilio, tada jis išlipo iš savo automobilio ir buvo keiksmažodis ir smūgis į petį iš kairės rankos į kairį petį. Tada pasidėjo automobilyje akinius ir nuvijo kaltinamąjį. Ėjo link savo automobilio, eidamas pradėjo rėkti, išgirdo jo žmona ir iškvietė policiją. Tada jis laukė policijos, priėjo prie kaltinamojo mašinos, kaltinamasis atsisėdo į mašiną. Tada privažiavo džipas, tamsiai mėlynas ir atsistojo priešais autobusiuką. Kaltinamasis su džipo vairuotoju pasikalbėjo ir kaltinamasis atsisėdo į mašiną. Tada jis atsistojo priešais kaltinamojo mašiną. Nebuvo jokio signalo, tiesiog „rovė“ iš vietos, smūgis neblogas buvo, jis net užšoko ant kaltinamojo mašinos. Kaimynas iš kažkur atsirado, paėmė už stiklo vairuotojo pusės ir pasakė sustok, užvažiuosi. Perspėjo kaltinamąjį, kad iškviesta policija. Nurodė, kad po sudavimo į kairį petį nuvijo kaltinamąjį nuo savęs keiksmažodžiais, pasakė, kad ginsis. Jis nelietė kaltinamojo. Ėjo paskui kaltinamąjį, reikėjo išgąsdinti, kad žmogus suprastų, nes buvo agresyvus. Jis rėkė, kad galvą pravažiuos, vartojami keiksmažodžiai. Kaltinamojo keiksmažodžiai pasibaigė, bet po to ant jo užvažiavo. Iš pradžių kaltinamasis pasikalbėjo su džipo vairuotoju, tada kaltinamasis atsisėdo į mašiną, jis buvo tuo metu prie savo automobilio. Kai kaltinamasis atsisėdo už vairo, jis atėjo prie kaltinamojo automobilio. Žmona pamatė, kad konfliktas gali bręsti toliau, nes iš galo rėkė, kad galvą pravažiuos. Kaltinamasis nieko jai nesakė. Atsistojo prie kaltinamojo autobusiuko priekio ir stovėjo. Kaltinamasis „rovė“ iš vietos ir jis užšoko ant autobusiuko. Stovėjo netoli vairuotojo pusės, apie 40 cm nuo automobilio. Kaltinamasis staigiai pradėjo važiuoti. Užšoko nuo smūgio ant mašinos, lietė valytuvus. Su juo nuvažiavo gerą žingsnį. Kaimynas sustabdė kaltinamąjį. Kaltinamasis sustojo, pradėjo kalbėti su kaimynu. Kaltinamasis buvo savo automobilyje. Pats nulipo nuo automobilio kapoto, padėti nereikėjo ir su kaimynu kalbėjo, šalia automobilio ant žolytės. Nuėjo gal kokį metrą. Kaimynas jo klausinėjo, kas atsitiko. Kaimynas turėjo matyti, kas įvyko. Rodė kaimynui, kad į koją jam atsitrenkė. Ir nuėjo namo po 10 minučių. Sužalotas buvo kairės pusės kelis. Sulaukė policijos, savo mašinos neperstatinėjo. Daugiau nevažiavo tą dieną nei į darbą, nei dar kur, nes jautė stresą. Pareigūnai atvyko po 40 minučių. Pareigūnai klausė, ar jam reikia greitosios, atsisakė. Tada naktį ištino koja ir pradėjo skaudėti. Žmona pažiūrėjusi koją, sako žiūrėsim kas bus toliau, vaistų tuo momentu nereikėjo. Po 2-3 val. pardėjo mausti koją, šokas dingo. Buvo apie 20-21 val. atsisėdo virtuvėje pavalgyti ir atsistoti buvo sunku, pamankštino, matė, kad nelūžę ir viskas, galvojo pareis. Naktį pradėjo jau mausti ir tinti, tada ryte nuvažiavo į polikliniką. Šeimos gydytojas nusiuntė į Lazdynų ligoninę. Padarė nuotrauką, paspaudė, stiprus sumušimas, šaldomi šildomi kompresai tepaliukai ir viskas. Koja nesulūžusi, neskylus, įtvaro nereikėjo. Dirbti negalėjo apie pusantros savaitės, o savaitę dirbo po 3 valandas, nes koją skaudėdavo. Paskui nuvažiavo į servisą, kad sankabą padarytų, kad lengviau spausti. Po trijų savaičių pradėjo dirbti normaliai. Jam nepriklauso nedarbingumas, todėl jo neėmė. Civilinį ieškinį sudaro negautos pajamos už 3,5 savaitės ir moralinė žala, per pusę. 1 600 Eur negautos pajamos ir 1 700 Eur neturtinė žala. Uždarbis būna pervedamas bankiniais pavedimais, kiekvieną pirmadienį praveda. Per savaitę būna (duomenys neskelbtini) eurų. Vidurkį ėmė (duomenys neskelbtini) eurų, minimaliai ką uždirba. Neturtinė žala - išgąstis, nedirba naktimis. Po įvykio reikia poros metų atsigauti, dirba dieną, naktį, vežioja ne tik blaivus žmones ir iki konfliktų būna. Pirmą kartą gyvenime jį taip užpuolė. Jam gėda prieš kaimynus. Turi (duomenys neskelbtini), vaistus geria nuo tos dienos stipresnius ir koją skaudą. Turi apsaugos priemonių savo automobilyje, yra aliarmas, per tris 3 minutes privažiuoja apsauga. Jis jų nenaudoja. Pas jį automobilio bagažinėje yra plaktukas, drėlė, pjūklas, nes dar viešbutį prižiūri. Bagažinėje peilio nėra, jei lagaminas bus su drėle, ten yra peilis. Yra cigaretės, tašė ir raktas ratams atsukti. Smūgio metu stipraus fizinio skausmo nepajautė, buvo adrenalinas. Smūgis automobiliu buvo. Skausmas po kelių minučių atėjo. Pareigūnai klausė, ar skauda koją ar nereikia grietosios, jiems pasakė, kad susitvarkys pats.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras. Laistė gėles miegamajame, jai buvo laisva diena ir matė, kad atvažiuoja automobilis. Buvo 2023 m. rugpjūčio 31 d., nes buvo šilta, vasara, visi buvo su trumpomis rankovėmis, su kaimyne kalbėjo apie artėjančią rugsėjo 1 d. Buvo šviesus autobusiukas, jo niekada nebuvo jų aikštelėje. Užsuko, sustojo, išlipo iš automobilio žmogus ir nuėjo prie jos vyro šaukdamas. Girdėjo, kad tas žmogus pasakė, kad „reikia užmušti“, daugiau negirdėjo ką šaukė, tonas buvo grasinantis, ji tuomet nubėgo į kambarį pasiimti telefono. Kai pasakė, kad užmuš, bijojo išeiti iš namo, nes jei vyrą gali užmušti, tai ir ją. Pamiršo pagalbos telefono numerį iš išgąsčio, paskambino 112, bekalbant telefonu išėjo jos vyras ir kitas vyras į aikštelę ir suprato, kad pradės muštis. Labai sutriko ir dar skambino, kad atvažiuotų greičiau, nes gali būti aukų. Bekalbant telefonu pamatė, kad atsirado kaimynas, matėsi ar ėjo su mergaite ar moterimi. Kai pasakė, kad kviečia policiją, tas žmogus įsėdo į automobilį ir važiavo. Vyras neleido išvažiuoti, nes stovėjo prieš automobilį, priėjo kaimynas ir sakė „ką darai, važiuoji ant žmogaus“. Pasėdėjo tas žmogus mašinoje, priekyje atvažiavo džipas, tas vairuotojas nuėjo į džipą, atsisėdo į priekinę sėdynę. Tada jis sugrįžo į savo automobilį ir išvažiavo. policiją iškvietė ji, bet jo jau nebuvo ir vyras laukė policijos vienas, lietus lijo. Namo vyras grįžo šlubuodamos, sakė, kad skauda kairės kojos kelį, kurį jam dabar visą laiką skauda. Buvo įtrūka, blogai sugijo, raumuo „atrofavosi“, todėl turbūt reikės operacijos, nežinojo ką gydytojai nustatys.

Atsakydama į papildomus klausimus parodė, kad miegamajame yra balkonas. Jos vyras sėdėjo mašinoje, kuri stovėjo priekiniais ratais į namą, skersai, jo keleivio durys nebuvo matomos. Girdėjo kai kaltinamasis šaukė eidamas prie jos vyro mašinos. Vyras sėdėjo automobilyje, ką vyras atsakė negirdėjo, o kaltinamasis stovėjo prie automobilio ir sakė, kad „reikia tave užmušti“. Ji neėjo pasiimti telefono ir kviesti pagalbą. Skambino policijai ne kartą. Matė, kai pajudėjo autobusiukas ir kliudė vyrą, nes vyras stovėjo priekyje autobusiuko. Mano, kad jos vyras labiau stovėjo link vairuotojo pusės. Priėjęs kaimynas klausė, kodėl važiuoji ant žmogaus, tuo metu, kai kliudė jos vyrą. Vyras parėjo namo kai atvyko pareigūnai ir davė parodymus. Grįžo šlubuodamas. Policija atvažiavo po pusvalandžio ar valandos. Visą tą laiką vyras buvo kieme, buvo su kaimynu, o vėliau buvo vienas. Grįžęs pasakė vyras, kad kaltinamąjį matė pirmą kartą. Skundėsi kojos skausmu, šlubavo. Neprisimina, ar kreipėsi į gydymo įstaigą. Jos vyras buvo prisilietęs prie automobilio priekio, kai neleido išvažiuoti kaltinamajam. Konflikto metu buvo keiksmažodžiai. Buvo tarp jų konfliktas, jie abu išėjo į aikštelę, jai buvo baisu, kad jie nepradėtų muštis. Vyro mašina taip ir stovėjo, kaip nuotraukoje Nr. 2, ji stovėjo įstrižai į namą. Kaltinamojo automobilis sustojęs buvo lygiagrečiai su automobiliu. Kaltinamasis buvo pravažiavęs jos vyro automobilį. Užsuko ir sustojo važiuojamoje dalyje, ir priėjo prie jos vyro automobilio. Kaltinamojo automobilio galas buvo atsuktas į (duomenys neskelbtini) namą. Nematė, kada ir iš kurios pusės atėjo kaimynas. Ne šalia, o priekyje autobusiuko stovėjo jos vyras. Vyras stovėjo prisigaudęs prie kaltinamojo automobilio, nes neleido jam važiuoti. Nematė ką kaltinamasis darė automobilyje, tuomet iš priešingos pusės privažiavo juodas džipas. Kaltinamojo automobilis judėjo, kai vyras buvo atsirėmęs į mašiną. Jis vienu kartu judėjo ir paskui vėl, tų judėjimų buvo 2-3 kartais. Jos vyras visais kartais stovėjo priešais automobilį. Vairuotojas bandė gąsdinti vyrą, kad pasitrauktų. Jos vyras nenugriuvo po kaltinamojo automobilio ratais, kaip stovėjo ir stovėjo. Buvo ant vyro važiuojama. Skambino kelis kartus policijai. Ji nesakė pareigūnams, kad jos vyras buvo partrenktas. Vyras nebuvo partrenktas. Kai būna partrenktas žmogus, jis guli ant žemės, o to nebuvo. Vyras neleido jam išvažiuoti, nes pasakė kaltinamajam, kad ji iškvietė policiją, o kaimynas priėjęs kaltinamajam pasakė, „ką darai, važiuoji ant žmogaus“. Negirdėjo, kad vyras šauktų, jog jam skauda. Tačiau namo grįžo šlubuodamas. Po kaimyno pasakymo, kaltinamasis sustojo, privažiavo juodas džipas ir kaltinamasis nuėjo kalbėtis, jos vyras nuėjo ir vėliau kaltinamasis nuvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad atvažiavo į kiemą su automobiliu ir įvažiuojant į kiemą pamatė, kad gale kiemo, aikštelėje stovi kaimynas ir kaltinamasis, vienas prieš kitą. Tai buvo praeitų metų vasaros pabaiga, po pietų maždaug. Pamatė, kad stovi du vyriškiai, nustebo, kad stovi važiuojamojoje zonoje. Matė, kad kaltinamasis emocionaliai reagavo, išlipo iš mašinos, matė, kad jis suduoda smūgį R. G. į petį ir pradeda bėgti, R. G. padarė porą žingsnių link jo, R. G. žmona šaukė iš balkono, kad iškvietė policiją. R. G. sustojo, kaltinamasis priėjo prie jo, šnektelėjo ir sėdo į mašiną. R. G. pasakė „ką darai tau iškviesta policija“ ir atsistojo prieš autobusiuką. Vyriškis atsisėdęs užvedė mašiną ir pradėjo važiuot ant R. G.. Tada jis pribėgo ir pradėjo belsti į stiklą ir sakė „ką darai“, o jis pavažiuodavo, iš antro ar trečio karto ir stuktelėjo, o R. G. susiėmė už kojos ir tada pasakė kaltinamajam „ką darai, važiuoji ant žmogaus“. Tada kaltinamasis kaip iš kokio transo pabudęs išjungė automobilio variklį. Jie stovėjo kiemo pradžioje. Kaltinamasis šaukė, o nukentėjusysis reagavo pakankamai ramiai. Kaltinamasis padarė smūgiavimo veiksmą nukentėjusiojo atžvilgiu ir pradėjo bėgti, nukentėjusysis padarė porą žingsnių link kaltinamojo ir sustojo. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, pakalbėjo ir sėdo į mašiną ir R. G. pasakė, kad iškviesta policija. R. G. užėjo už autobusiuko priekio, stovėjo priešais mašiną. Nukentėjusysis stovėjo šalia kaltinamojo automobilio, apie 30 cm. R. G. klausė, ką jis daro, nes iškviesta policija. Jis ėjo lėtai, kai kaltinamasis užvedė mašiną, jis pradėjo bėgti. Kaltinamasis padarė vieną, kitą judesį ir antras ar trečias judesys kliudė R. G.. Pirmas judesys buvo nestiprus, nežymus. Negali pasakyti, ar R. kojos sujudėjo, o kūnas matyt, kartu su mašinos veiksmu kažkiek sujudėjo. Kadangi buvo prie autobusiuko vairuotojo pusės durelių, paklausė, ką jis daro ir įvyko susidūrimas, nes nukentėjusysis susiėmė už kojos. Kaip kaltinamojo mašina atsitrenkė nematė, bet iš pačio nukentėjusiojo veiksmo suprato, kad galimai įvyko susidūrimas. Jis šaukė kaltinamajam, kad važiuoji ant žmogaus, jis taip pasižiūrėjo ir pasimetė, lygtais išjungė variklį ir nebejudėjo. Kaltinamasis nelabai ką atsakė, sulemeno, bendravimo su juo nebuvo. R. G. su skaudančia koja pasitraukė nuo kaltinamojo mašinos. Kaltinamasis sėdo į savo autobusiuką, pavažiavo toliau kieme, krovėsi kažką. Minėjo jam, kad iškviesta policija, daiktus jam sunešiojo ir jis išvažiavo iš kiemo, po to, atvažiavo policija. Su R. G. nekalbėjo dėl ko įvyko konfliktas, sakė dėl pravažiavimo, nes kaltinamajam sunku buvo pravažiuoti. Paliko R. G. kieme kai policija atvažiavo. Policija atvažiavo negreitai. Atvažiavus policijai R. G. paaiškino situaciją, pasakė apie koją, pasakė, kad nereikia greitosios. Nukentėjusiajam buvo šoko būsena. Mano, kad smūgis buvo stiprus. Po įvykio nebuvo perstatytas nukentėjusiojo automobilis. Jis su nukentėjusiuoju buvo visą laiką kartu. Kai norėjo išvažiuoti kaltinamasis paspaudė akseleratorių „pirmyn-atgal“ mašina judėjo, toks mašinos įsisiubavimas. Gazą spusteli ir eina į priekį, priekis trumpas, R. G. priekyje autobusiuko stovėjo, daug nereikėjo, buvo važiuojama su pagreičiu. Nematė kontakto kai autobusiukas susilietė su nukentėjusiojo koja, tačiau iš nukentėjusiojo veiksmų suprato, kad jį kliudė. Mašina judėjo ir atsitraukdavo R. G. kažkiek. Mano, kad kaltinamasis norėjo išvažiuoti iš tos zonos, todėl buvo noras pagrasinti, kad atsitrauktų nukentėjusysis, bet neapskaičiavo smūgio ir pedalo paspaudimo.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatyta, kad I. K. veika neatitinka nusikalstamos veikos sudėties (t. 1, b. l. 23-24).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė nutarė panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, tarp jo ir jam nepažįstamo asmens įvyko žodinis konfliktas dėl parkavimo, pravažiavimo. Pilietis išlipo iš automobilio „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo konfliktuoti su juo, sakydamas jam necenzūrinius žodžius. Tada jis išlipo iš savo automobilio „FIAT Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė šiam: „tai tu pasakyk, kad pasitraukčiau, o ne pradėk keiktis“, tuo metu asmuo prie jo priėjo ir dešinės rankos delnu trenkė jam į kairį petį, bet dėl tokio šio veiksmo jis nepajuto fizinio skausmo. Po to, nepažįstamas vyriškis pasakė, kad duos jam į veidą, bet to nepadarė. Tuo metu jis pradėjo eiti link nepažįstamojo, tačiau šis pradėjo bėgti nuo jo, jis apsisuko ir nuėjo atgal link mašinos, nes nematė prasmės paskui šį bėgioti. Po kažkiek laiko nepažįstamas vyriškis grįžo atgal į savo mašiną ir norėjo išvažiuoti, bet jis jį įspėjo, kad jau yra iškviesta policija ir, kad šis lauktų vietoje. Tuo metu vyras pradėjo tyčia važiuoti tiesiai į jį didindamas greitį. Jis nuo automobilio „VW Transporter“ stovėjo nedideliu, apie 3 m atstumu ir nepažįstamas vyriškis automobiliu „VW Transporter“ tyčia tiesiai pavažiavęs link jo 3 metrus, priekiniu bamperiu ties viduriu atsitrenkė į jo kairę koją. Po smūgio į kairę koją, jis užsikabino ant automobilio „VW Transporter“ variklio dangčio, tuomet automobilio „VW Transporter“ vairuotojas pravažiavo apie 1 metrą jį veždamas ant automobilio variklio dangčio. Tuo metu iš namo išėjo kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris pamatęs kas vyksta, priėjęs ranka trinktelėjo į automobilio „VW Transporter“ korpusą ir tuomet vairuotojas sustabdė automobilį. Automobiliui „VW Transporter“ sustojus, jis nušoko nuo variklio dangčio ir pasitraukė į šoną. Po kažkiek laiko minėtas automobilis pastovėjęs tiesiog išvažiavo iš įvykio vietos. Asmuo jam nėra pažįstamas, matė šį pirmą kartą. Vyrui apie (duomenys neskelbtini) metų, stambesnio sudėjimo, šviesių, žilų plaukų, apie 180 cm. ūgio, apsirengęs darbinius rūbus. Po tokių šio veiksmų, jis pajuto fizinį skausmą kairėje kojoje. Tai nebuvo eismo įvykis, kai vairuotojas netyčia partrenkia žmogų. Automobilio „VW Transporter“ vairuotojas po žodinio konflikto sėdęs už automobilio „VW Transporter“ vairo tyčia pradėjo važiuoti tiesiai link jo didindamas greitį, kai jis nuo šio stovėjo nedideliu apie 3 m atstumu ir priekiniu bamperiu atsitrenkė į jo kairę koją, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą <...> (t. 1, b. l. 1, 50).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas dokumentas E025Ambulatorinio apsilankymo aprašymas. Data 2023 m. rugsėjo 1 d., 10.56 val., pacientas R. G., viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Siuntimo duomenys – nepatikslintas kojos sumušimas. Rezultatas – gydymas baigtas, siuntimas ambulatoriniam gydymui. Rekomendacijos – šaltis lokaliai, riboti minimą kairę koją, tiesi kojos padėtis. Po 3-4 dienų pradėti šilumos aplikacijas, tepti tepalais, elastinis bintas, pradėti mankštas. Nedarbingumo atsisakė (t. 1, b. l. 63).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gauti medicininiai dokumentai – E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gydytojas ortopedas traumatologas) – pacientas R. G.. Nusiskundimai – kelio patinimas, skausmas. Traumos data – 2023 m. rugpjūčio 31 d., 16.30 val., traumos mechanizmas – auto įvykis <...> Būklės įvertinimas <...> mina pilna jėga, kiek skausminga ties anserinus, kraujosruva, kelio judesiai laisvi, raiščiai stabilūs, jutimai ir kraujotaka kojose nesutrikę. Sužalojimo pobūdis – sumušimas, kelio sumušimas; Diagnostinis tyrimas (kelių rentgenografija) – kaulų lūžių nematyti (t. 1, b. l. 70-72).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – pateikti R. G. medicininiai dokumentai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Dmitrij Fomin pateikta išvada, kad įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, R. G. nustatyta kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis med. pagalbos į VšĮ „RVUL“ 2023 m. rugsėjo 1 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. jis atvažiavo automobiliu „Toytota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Vilniuje. Statant automobilį kiemo viduryje, per automobilio langą pamatė, kai kiemo priekyje, prie išvažiavimo-įvažiavimo į kiemą, ant kelio stovėjo du automobiliai šalia vienas kito. Vienas automobilis „Taxi“, kuris yra jo kaimyno R., kuris stovėjo priparkuotas įstrižai, automobilio priekis nukreiptas į namą, o prieš jį, šalia buvo kitas automobilis - busiukas. Prieš automobilius stovėjo išlipę minėtų automobilių vairuotojai, iš kurių vienas - jo kaimynas R.. Abu vairuotojai kažką aiškinosi tarpusavyje. Tada busiuko vairuotojas dešine ištiesta ranka trenkė R. į dešinį petį ir apsisukęs pradėjo bėgti link jo pusės, bet R. šio nesivijo. Tuomet R. porą žingsnių žengė link busiuko vairuotojo, tačiau apsisuko atgal, o busiuko vairuotojas pamatęs, kad R. nueina ir nesiveja, grįžo link R.. Iš (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšto R. žmona rėkė, kad iškvietė policiją. Tuo metu abu vairuotojai kažką kalbėjosi, tačiau negirdėjo ką. Tada pamatė, kai R. nuėjo ir atsistojo prie busiuko vairuotojo automobilio priekio, maždaug vieno metro atstumu, o busiuko vairuotojas sėdo į savo automobilį. Tuo metu jis jau buvo išlipęs iš savo transporto priemonės „Toyota“ ir pamatė, kai busiuko vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį link R.. Jis vis stabtelėdamas artinosi prie R., o R. nesitraukė, tuomet jis pribėgo prie busiuko ir pamatė, kai busiukas priekine dalimi atsitrenkė į R., šis net šiek tiek atsitraukė nuo smūgio ir kažką suriko, <...> tuo metu jis pabeldė ranka į busiuko vairuotojo langą ir busiukas sustojo. Jis suriko „ką jūs darote“, šis tada sustabdė mašiną, išlipo ir pradėjo nuleistu balsu teisintis „kaip čia pravažiuoti?, kaip jis čia statosi mašiną“, o jis atsakė „kad jeigu tu nepravažiuoji, reikėjo važiuoti atbuliniu“. R. tuo metu užsiminė, kad jam sužeidė koją. Abu asmenys nuėjo arti „Taxi“ automobilio, jis negirdėjo ką šie kalbėjo, tik girdėjo, kai R. pasakė, kad jau iškviesta policija ir jie jau viską išsiaiškins. Pro balkoną R. žmona sušuko, kad „policija jau iškviesta ir numerį užsirašiau“. Tada busiuko vairuotojas sėdo į savo automobilį, pavažiavo kiemo gatvele, apsisuko ir grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo, ten nematė ar pasikrovė, ar išsikrovė savo busiuką, tačiau baigęs veiksmą, sėdo i busiuką ir išvažiavo iš kiemo (t. 1, b. l. 47).

Tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo bendrauta su L. G., kuri nurodė, kad įvykį įvykusį 2023 m. rugpjūčio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), matė iš dalies. Moteris paaiškino, kad minėtą dieną, ji ruošėsi tvarkytis namus ir priėjusi prie lango pamatė, kad jos vyras R. G. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio automobilio sustojo kitas automobilis-busas, iš jo išlipęs vyras kažką (negirdėjo ką) pasakė jos vyrui. Tuomet vyrai pradėjo rėkauti vienas ant kito. L. G. sušuko, kad iškvies policiją ir nuėjo pasiimti telefono, grįžusi pamatė, kad minėti vyrai jau stovėjo kitoje vietoje, aikštelės viduryje, ir lyg apsistumdė (tiksliai nepamena). Tada moteris pamatė, kad kaimynas priėjo prie vyrų. Vyras iš buso norėjo sėsti į savo automobilį, tuomet prie jo privažiavo kitas juodas automobilis, buso vairuotojas įlipo į juodą automobilį, trumpai pasišnekėjo ir grįžo į savo busą. Tada L. G. pasakė, „kur tu važiuoji aš iškviečiau policiją“, o L. G. vyras R. G. atsistojo prieš busą. Tuomet buso vairuotojas pradėjo važiuoti į vyrą stovintį priešais, moteris sušuko „kur tu važiuoji“, jos vyras taip pat pasakė, „palauk kur važiuoji“, ir tuomet buso vairuotojas užkliudė R. G. ir nuvažiavo. Moteris tiksliai negali pasakyti, kur ir kaip atsitrenkė, tačiau teigė, kad grįžęs vyras skundėsi kojos skausmu (t. 1, b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. G. parodė, kad buvo šiltas metų laikas, ji buvo namuose ir ruošėsi tvarkytis. Jai priėjus prie lango, ji pamatė, kad jos vyras savo automobiliu grįžo į daugiabučio kiemą. Prie jos vyro automobilio sustojo kitas, jai visai nematytas, automobilis, šviesios spalvos „busas“, su išpaišymais ant šonų. Iš minėto buso išlipo jai nepažįstamas vyras ir pradėjo kažką ant jos vyro šaukti, tiksliai ką ji negirdėjo, bet girdėjo, kad sakė „į snukį, užmušt tave reikia“. Ji tuomet pradėjo šaukti, kad kviečia policiją, nubėgusi pasiimti telefoną taip ir padarė. Nežino ar jos vyras pats išlipo iš mašinos, ar jį iš jos ištraukė, bet grįžusi atgal prie lango pamatė, kad jos vyras su tuo buso vairuotoju stumdosi. Kažkuriuo metu prie jų priėjo kitas kaimynas ir ji girdėjo, kad sakė „ką tu darai, kur tu važiuoji ant žmogaus“, tuo metu tas buso vairuotojas įlipęs į busą užvažiavo ant jos vyro, kuris stovėjo priešais busą. Vyras buso vairuotojui sakė, kad yra iškviesta policija ir reikia palaukti, tačiau šis pasišalino. Įvykio metu jos vyras patyrė kojos traumą, ilgą laiką šlubavo. Ten, kur stovėjo automobiliai, buvo pravažiavimas pro kurį buvo galima lengvai pravažiuoti ir buso vairuotojui niekas netrukdė, jos vyro mašina jam tikrai nesudarė kliūties (t. 1, b. l. 55).

Tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo bendrauta su I. K., kuris nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini) jį atvedė automobilio navigacija. Įvažiavus į kiemą, ant pravažiavimo stovėjo „Taxi“ automobilis, kuris netrukdė pravažiuoti, bet apsunkino pravažiavimą toliau keliu. Sustojęs I. K. „Taxi“ automobilio vairuotojui pasakė pastabą, (kad visi „Taxi“ automobiliai nemoka parkuotis). Tuomet „Taxi“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pradėjo artintis prie jo išsitraukęs peilį. I. K. atsitraukė ir tarp vyrų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko, I. K. įlipęs į automobilį išvažiavo. Be to nurodė, kad „Taxi“ vairuotojo nepartrenkė, ir jeigų būtų norėjęs būtų susimušęs su juo vietoje (t. 1, b. l. 136).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku savo automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo darbiniais reikalais pranešime apie įtarimą nurodytu adresu. Jam įvažiavus į kiemą, pastebėjo, kad daugiabučio kieme stovi skersai pastatytas taksi automobilis, kuris sudarė sunkumų eismui. Kadangi jo automobilio atbulinė pavara neveikė, jis išlipo pasižiūrėti ar tilps pravažiuoti pro likusį tarpą ir tada pamatė, kad tame taksi automobilyje sėdi žmogus ir paprašė jo perstatyti automobilį, jis jam atsakė maždaug taip: „diletantas, nemoki vairuoti, už tai tau vietos neužtenka, nieko aš neperstatinėsiu, čia mano kiemas, ką noriu tą darau“. Į šio žodžius jis atsakė maždaug taip: „taksistai kaip visada yra nagli“, tuomet vyras išlipo automobilio ir ėjo link jo, o jis taip ir liko stovėti. Pamatęs, kad jis nebėga, šis grįžęs prie savo automobilio, išsitraukė peilį ir pradėjo jo mojuoti eidamas į jį. Jis po truputi atsitraukdavo, o šis toliau ėjo link jo. Galiausiai jam lipant į savo automobilį, šis atsistojo priešais jo automobilio priekį ir maždaug 20 sekundžių stovėjo rėkaudamas „niekur nevažiuosi, iškvietė policiją“, po ko šis atsitraukė ir jis pradėjo važiuoti. Tuo metu šis vėl užbėgo prie jo automobilio priekio, pradėjo spardyti jo automobilį, daužyti rankomis. Vyrui jis paaiškino, kad jis čia atvažiavo į susitikimą, todėl nelauks ir tokie šio užbėgimai kartojosi maždaug 2-3 kartus, tačiau automobiliu jis vyro nekliudė tikrai. Tada tiesiog jis užgesino automobilio variklį. Prisiminė, kad buvo priėjęs to žmogaus, galimai kaimynas, kuris jo paklausė kas čia vyksta, jis šiam tiesiog atsakė, kad neadekvatus asmuo daužo jo automobilį, rėkauja. Matė, kad šie kalbėjosi ir kartu nuėjo. Jiems nuėjus, jis pajudėjo automobiliu į priekį ir sustojo maždaug už 50 metrų, nuėjo į minėtą susitikimą dėl kurio ir atvažiavo, ten užtruko maždaug apie 10-15 minučių ir išvažiavo savais reikalais. <...> įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos neatspindi to, kaip iš tikrųjų stovėjo to asmens taksi automobilis, mano, kad jis jau buvo perstatytas prieš atvykstant pareigūnams. Kad jie apsižodžiavo, jis neneigia, bet R. G. jis nesužalojo ir net neketino to padaryti (t. 1, b. l. 162).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, be to, ir kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, specialisto išvada pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo apklausos parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Šioje byloje I. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.43 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje kilus žodiniam konfliktui su R. G. dėl automobilio parkavimo, tyčia, siekdamas, kad nukentėjusysis R. G., kuris atsistojo už trijų metrų nuo jam priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neleido išvažiuoti iš įvykio vietos, kol atvyks policijos pareigūnai, pasitrauktų nuo kelio, pradėjo važiuoti ir priekiniu bamperiu kliudęs nukentėjusiojo R. G. koją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairio kelio srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą.

Byloje pateikti iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gauti medicininiai dokumentai – E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gydytojas ortopedas traumatologas) – pacientas R. G.. Nusiskundimai – kelio patinimas, skausmas. Traumos data – 2023 m. rugpjūčio 31 d., 16.30 val., traumos mechanizmas – auto įvykis <...> Būklės įvertinimas <...> mina pilna jėga, kiek skausminga ties anserinus, kraujosruva, kelio judesiai laisvi, raiščiai stabilūs, jutimai ir kraujotaka kojose nesutrikę. Sužalojimo pobūdis – sumušimas, kelio sumušimas; Diagnostinis tyrimas (kelių rentgenografija) – kaulų lūžių nematyti (t. 1, b. l. 70-72). Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto D. Fomin pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, R. G. nustatyta kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis med. pagalbos į VšĮ „RVUL“ 2023 m. rugsėjo 1 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 75).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl, anot kaltinamojo, nukentėjusiojo neteisingai priparkuoto automobilio, kas sąlygojo apsunkintą automobilio pravažiavimą tarp transporto priemonių – nukentėjusiojo automobilio ir pastatyto motociklo. Tuo tarpu nagrinėjant baudžiamąją bylą kilo ginčas dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties kaltinamojo veiksmuose (ne)buvimo.

Kaltinamasis I. K. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino. Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, pirmojo teisiamojo posėdžio metu (vykusio 2024 m. rugsėjo 11 d.) nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje <...> pasakė pastabą nukentėjusiajam, kad taip mašinos niekas nestato ir turi patraukti. Taksi vairuotojas pasakė, kad jam reikia išmokti vairuoti, nes pravažiuoti galima, parsidėjo konfliktas. Jis nesiruošė traukti mašinos, jis išlipo iš mašinos, pradėjo žodžiuotis ir jį pastūmė. Jie susistumdė. Žmogus nuėjo į mašiną ir išsitraukė peilį. Peilis nebuvo pavojingas, pradėjo mojuoti juo ir ėjo link jo. Atsitraukė, žodžiavosi pakeltu tonu abu. Buvo išsigandęs dėl peilio. <...> Kai jis ėjo prie savo automobilio, paskui jį ėjo nukentėjusysis. Jis ėjo prie vairuotojo sėdynės, tada nukentėjusysis pradėjo lakstyti palei jo automobilį. Jis atsisėdo už savo automobilio vairo ir bandė išvažiuoti. Nukentėjusysis atbėgo prie jo mašinos priekio, sustojo <...> Nukentėjusysis stovėjo priekyje automobilio, nueina į šoną, bandant išvažiuoti, vėl užeina į automobilio priekį. Sakė jam, kad žmona iškvietė policiją ir jam reikia laukti policijos. Jis nieko nepadarė, nematė prasmės laukti. Negalėjo būti, kad kliudė jį, nukentėjusysis spardė mašinos bamperį. <...> Jis pradeda važiuoti, tada nukentėjusysis užbėga prieš automobilį. Jis sustoja, tada nukentėjusysis spardo, sako, nevažiuok, iškvietė policiją. Nukentėjusiajam pasitraukus vėl pradeda važiuoti. Buvo 2-3 kartai taip bandant išvažiuoti. Tikrai nekliudė nukentėjusiojo, stengėsi išvengti konflikto <...> (t. 1, b. l. 191-192). Tuo tarpu, teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2024 m. lapkričio 25 d., kaltinamasis pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad juos papildo, ir pažymėjo, kad iš R. G. pusės peilio, galinčio sužaloti nebuvo, vandališkų veiksmų, mašinos spardymo taip pat nebuvo. Esant emocijoms apklausose pasakė taip ir liko. <...>. Jis iš automobilio sušuko, kad neteisingai priparkavęs automobilį ir neduoda pravažiuoti. Tuo metu pro langą sušuko, nebuvo išlipęs. Tada jam grubiai atsakė R. G.. Tada jie abu išlipo iš automobilių, apsižodžiavo, susistumdė, buvo necenzūriniai žodžiai. Matydamas, kad situacija kaista, kad barnis niekur neveda ir gali blogai baigtis, atsisėdo į savo automobilį. <...> Supratęs, kad niekur nenuves, pasitraukė. Kažką grubiai pasakė ir nuėjo sėsti į mašiną. Nukentėjusysis atėjo paskui. Tuo momentu, kai žodžiavosi, iš berods (duomenys neskelbtini) aukšto lango moteris sakė, kad iškvies policiją. <...> Jis paprašė nukentėjusiojo pasitraukti. Nukentėjusysis sakė, kad niekur neleis išvažiuoti, pradėjo šaukti, kad iškviesta policija. Po truputi, 10-15 cm., bandė važiuoti. Mašinos trūkčiojimas buvo, kas 10-15 cm., du pavažiavimai. Nukentėjusysis atsitraukdavo. Kiek pavažiuodavo, tiek jis atgal atsitraukdavo. Vienu momentu, kai bandė pajudėti, trečią ar ketvirtą kartą pamatė, kad jis yra prisiglaudęs prie jo automobilio. Priekyje priešais jį buvo nukentėjusysis. Jis buvo visiškai priekyje, prisiplojęs prie jo. <...> Jau eidamas link savo automobilio buvo nusiraminęs. Jis nesiruošė nieko daryti, jam R. G. užstojo kelią. <...> Suvokė, kad įvyko taip kaip įvyko, neturėjo minčių kažką sužaloti ar kažką padaryti. <...> Supranta, kad negerai padarė, norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį, kad jis pasitrauktų, vis pavažiuodavo automobiliu, t. y. patrūkčiodavo (t. 2, b. l. 15-17). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu (vykusio 2024 m. rugsėjo 11 d.). Teismo vertinimu, nors kaltinamasis nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo turėtu peiliu bei automobilio spardymu, tačiau laikėsi vieningos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu, kad neturėjo tyčios nukentėjusiojo sužaloti, o norėdamas išvengti tolesnio konflikto, norėjo išvažiuoti.

Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad <...> Pro jo automobilį pravažiavo autobusiukas ir sustojo. Mikroautobusas privažiavo, stabtelėjo, tada pravažiavo. Tada kaltinamasis išlipo ir sudavė jam smūgį į petį. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Sakė kaltinamajam „visi pravažiuoja ir tu pravažiuosi“. Agresyvus žmogus buvo. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) išlipęs pirmą smūgį sudavė jam į petį. Jis išlipo iš automobilio, kai kaltinamasis priėjo. <...> Tada pasidėjo automobilyje akinius ir nuvijo kaltinamąjį. Ėjo link savo automobilio, eidamas pradėjo rėkti, išgirdo jo žmona ir iškvietė policiją. Tada jis laukė policijos, priėjo prie kaltinamojo mašinos, kaltinamasis atsisėdo į mašiną. Tada privažiavo džipas, tamsiai mėlynas ir atsistojo priešais autobusiuką. Kaltinamasis su džipo vairuotoju pasikalbėjo ir kaltinamasis atsisėdo į mašiną. Tada jis atsistojo priešais kaltinamojo mašiną. Nebuvo jokio signalo, tiesiog „rovė“ iš vietos, smūgis neblogas buvo, jis net užšoko ant kaltinamojo mašinos. <...> Nurodė, kad po sudavimo į kairį petį nuvijo kaltinamąjį nuo savęs keiksmažodžiais, pasakė, kad ginsis. Jis nelietė kaltinamojo. Ėjo paskui kaltinamąjį, reikėjo išgąsdinti, kad žmogus suprastų, nes buvo agresyvus. <...> Iš pradžių kaltinamasis pasikalbėjo su džipo vairuotoju, tada kaltinamasis atsisėdo į mašiną, jis buvo tuo metu prie savo automobilio. Kai kaltinamasis atsisėdo už vairo, jis atėjo prie kaltinamojo automobilio. <...> Atsistojo prie kaltinamojo autobusiuko priekio ir stovėjo. Kaltinamasis „rovė“ iš vietos ir jis užšoko ant autobusiuko. Stovėjo netoli vairuotojo pusės, apie 40 cm nuo automobilio. Kaltinamasis staigiai pradėjo važiuoti. Užšoko nuo smūgio ant mašinos, lietė valytuvus. Su juo nuvažiavo gerą žingsnį. <...> Pats nulipo nuo automobilio kapoto, padėti nereikėjo <...> Sužalotas buvo kairės pusės kelis. <...> Pareigūnai klausė, ar jam reikia greitosios, atsisakė. Tada naktį ištino koja ir pradėjo skaudėti (t. 1, b. l. 192-194). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iš esmės parodė panašias įvykio aplinkybes, tik akcentavo skirtingus atstumus tarp jo ir kaltinamojo automobilio – nurodė, kad <...> nepažįstamas vyriškis automobiliu „VW Transporter“ tyčia tiesiai pavažiavęs link jo 3 metrus, priekiniu bamperiu ties viduriu atsitrenkė į jo kairę koją. Po smūgio į kairę koją, jis užsikabino ant automobilio „VW Transporter“ variklio dangčio, tuomet automobilio „VW Transporter“ vairuotojas pavažiavo apie 1 metrą jį veždamas ant automobilio variklio dangčio <...> (t. 1, b. l. 50).

Tai, kad nukentėjusysis buvo kliudytas kaltinamojo vairuojamu automobiliu patvirtina ir liudytojas A. K. bei liudytoja L. G.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė <...> R. G. pasakė „ką darai tau iškviesta policija“ ir atsistojo prieš autobusiuką. Vyriškis atsisėdęs užvedė mašiną ir pradėjo važiuot ant R. G.. Tada jis pribėgo ir pradėjo belsti į stiklą ir sakė „ką darai“, o jis pavažiuodavo, iš antro ar trečio karto ir stuktelėjo, o R. G. susiėmė už kojos. <...> R. G. užėjo už autobusiuko priekio, stovėjo priešais mašiną <...> Nukentėjusysis stovėjo šalia kaltinamojo automobilio, apie 30 cm. R. G. klausė, ką jis daro, nes iškviesta policija. Jis ėjo lėtai link savo namo, kai kaltinamasis užvedė mašiną, jis pradėjo bėgti. Kaltinamasis padarė vieną, kitą judesį ir antras ar trečias judesys kliudė R. G.. Pirmas judesys buvo nestiprus, nežymus. <...> Kaip kaltinamojo mašina atsitrenkė nematė, bet iš pačio nukentėjusiojo veiksmo suprato, kad galimai įvyko susidūrimas. <...>. Nematė kontakto kai autobusiukas susilietė su nukentėjusiojo koja, tačiau iš nukentėjusiojo veiksmų suprato, kad jį kliudė. Mašina judėjo ir atsitraukdavo R. G. kažkiek. Mano, kad kaltinamasis norėjo išvažiuoti iš tos zonos, todėl buvo noras pagrasinti, kad atsitrauktų nukentėjusysis, bet neapskaičiavo smūgio ir pedalo paspaudimo. (t. 2, b. l. 21-22). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad <...> pamatė, kai busiuko vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį link R.. Jis vis stabtelėdamas artinosi prie R., o R. nesitraukė, tuomet jis pribėgo prie busiuko ir pamatė, kai busiukas priekine dalimi atsitrenkė į R., šis net šiek tiek atsitraukė nuo smūgio ir kažką suriko, <...> tuo metu jis pabeldė ranka į busiuko vairuotojo langą ir busiukas sustojo. <...> R. tuo metu užsiminė, kad jam sužeidė koją (t. 1, b. l. 47). Nors liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė kaip kaltinamojo vairuojamas autobusiukas atsitrenkė į nukentėjusįjį, o teisiamojo posėdžio metu nurodė priešingai, kad nematė kontakto kai automobilis susilietė su koja, tačiau akivaizdu, kad liudytojas matydamas kaltinamojo veiksmus – vis stabtelėdamas judėjo bei nukentėjusiojo veiksmus – susiėmė už kojos, suprato, kad įvyko automobilio ir nukentėjusiojo kontaktas, kas turėjo įtakos kojos kelio sužalojimui.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad <...> Buvo šviesus autobusiukas, jo niekada nebuvo jų aikštelėje. Užsuko, sustojo, išlipo iš automobilio žmogus ir nuėjo prie jos vyro šaukdamas. Girdėjo, kad tas žmogus pasakė, kad „reikia užmušti“, daugiau negirdėjo ką šaukė, tonas buvo grasinantis, ji tuomet nubėgo į kambarį pasiimti telefono. <...> paskambino 112, bekalbant telefonu išėjo jos vyras ir kitas vyras į aikštelę ir suprato, kad pradės muštis. Bekalbant telefonu pamatė, kad atsirado kaimynas <...> Kai pasakė, kad kviečia policiją, tas žmogus (teismo pastaba – kaltinamasis) įsėdo į automobilį ir važiavo. Vyras neleido išvažiuoti, nes stovėjo prieš automobilį, priėjo kaimynas ir sakė „ką darai, važiuoji ant žmogaus“. <...> Vyras grįžo šlubuodamos, sakė, kad skauda kairės kojos kelį. Atsakydama į papildomus klausimus parodė, kad <...> Matė, kai pajudėjo autobusiukas ir kliudė vyrą, nes vyras stovėjo priekyje autobusiuko. Mano, kad jos vyras labiau stovėjo link vairuotojo pusės. Priėjęs kaimynas klausė, kodėl važiuoji ant žmogaus, tuo metu, kai kliudė jos vyrą. <...> Jos vyras buvo prisilietęs prie automobilio priekio, neleido išvažiuoti kaltinamajam. <...> Jis vienu kartu judėjo ir paskui vėl, tų judėjimų buvo 2-3 kartais. Jos vyras visais kartais stovėjo priešais automobilį. Vairuotojas bandė gąsdinti vyrą, kad pasitrauktų. Jos vyras nenugriuvo po kaltinamojo automobilio ratais, kaip stovėjo ir stovėjo. Buvo ant vyro važiuojama. <...> Ji nesakė pareigūnams, kad jos vyras buvo partrenktas. Vyras nebuvo partrenktas (t. 2, b. l. 18-20). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. G. taip pat nurodė, kad po kontakto su kaltinamojo vairuojamu automobiliu jos vyro R. G. koja buvo sužalota. Tačiau apklausta tyrėjos nurodė, kad <...> „buso“ vairuotojas pradėjo važiuoti į vyrą stovintį priešais, moteris sušuko „kur tu važiuoji“, jos vyras taip pat pasakė, „palauk kur važiuoji“, ir tuomet „buso“ vairuotojas užkliudė R. G. ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 52). Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu liudytoja L. G. nurodė, kad <...> priėjo kitas kaimynas ir ji girdėjo, kad sakė „ką tu darai, kur tu važiuoji ant žmogaus“, tuo metu tas „buso“ vairuotojas įlipęs į „busą“ užvažiavo ant jos vyro, kuris stovėjo priešais „busą“ (t. 1, b. l. 55). Taigi, matyti, kad liudytoja L. G. nurodė nevienodas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajam stovint prieš kaltinamojo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad kaltinamasis užvažiavo ant jos vyro, t. y. nukentėjusiojo, o teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad vyras nebuvo partrenktas, jos vyras buvo kliudytas.

Teismas, taip pat, atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo R. G. ir liudytojų A. K. ir L. G. parodymai dėl dalies įvykio aplinkybių, susijusių su kaltinamojo veiksmais vairuojant automobilį, skiriasi. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad kaltinamasis „nebuvo jokio signalo, tiesiog „rovė“ iš vietos, smūgis neblogas buvo, jis net užšoko ant kaltinamojo mašinos“, „kaltinamasis pavažiavęs 3 metrus atsitrenkė į jo koją“, „po smūgio jis užsikabino ant automobilio“, „kaltinamasis vežė jį ant automobilio apie 1 metrą“. Teismo vertinimu, šias nukentėjusiojo R. G. nurodytas aplinkybes paneigia įvykį matę liudytojai. Nei L. G., nei A. K. nematė, kad nukentėjusysis būtų vežamas ant kaltinamojo automobilio kapoto vieną metrą. Taip pat, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad nukentėjusysis nuo „smūgio“ būtų užšokęs ant automobilio. Be to, svarbią aplinkybę, kurią nurodė nukentėjusysis „kaltinamasis pradėjo tyčia važiuoti tiesiai į jį didindamas greitį“ (t. 1, b. l. 50), taip pat, paneigė minėti liudytojai. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad <…> Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) ėjo lėtai, kai kaltinamasis užvedė mašiną, jis pradėjo bėgti. <...> Kaltinamasis padarė vieną, kitą judesį ir antras ar trečias judesys kliudė R. G.. Pirmas judesys buvo nestiprus, nežymus. <...> Kai norėjo išvažiuoti kaltinamasis paspaudė akseleratorių „pirmyn-atgal“ mašina judėjo, toks mašinos įsisiubavimas. Gazą spusteli ir eina į priekį, priekis trumpas, R. G. priekyje autobusiuko stovėjo, daug nereikėjo, buvo važiuojama su pagreičiu. <...> Mašina judėjo ir atsitraukdavo R. G. kažkiek. Mašina judėjo ir atsitraukdavo R. G. kažkiek. Tuo tarpu liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad <...> tas „buso“ vairuotojas įlipęs į „busą“ užvažiavo ant jos vyro, kuris stovėjo priešais „busą“. Teisiamojo posėdžio metu, liudytoja L. G. nurodė priešingas aplinkybes – <...> Kaltinamojo automobilis judėjo, kai vyras buvo atsirėmęs į mašiną. Jis vienu kartu judėjo ir paskui vėl, tų judėjimų buvo 2-3 kartais. Jos vyras visais kartais stovėjo priešais automobilį. Vairuotojas bandė gąsdinti vyrą, kad pasitrauktų. Jos vyras nenugriuvo po kaltinamojo automobilio ratais, kaip stovėjo ir stovėjo. Buvo ant vyro važiuojama. <...> Ji nesakė pareigūnams, kad jos vyras buvo partrenktas. Vyras nebuvo partrenktas. Taigi akivaizdu, kad tiek liudytojas A. K., tiek liudytoja L. G. nematė, kad nukentėjusysis būtų nuo „smūgio“ užšokęs ant kaltinamojo automobilio, dėl ko, būtų vežamas ant automobilio kapoto vieną metrą bei nematė ar buvo pats smūgis, nes nurodė tik iš nukentėjusiojo veiksmų supratę, kad galėjo būti smūgis automobiliu nukentėjusiajam.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje neginčijamai nustatyta, jog tarp kaltinamojo I. K. ir nukentėjusiojo R. G. buvo kontaktas – kaltinamasis I. K. automobiliu nežymiai judėdamas pirmyn-atgal kliudė nukentėjusiojo R. G. koją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairio kelio srityje. Tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. K. turėjo tyčią (tiesioginę ar netiesioginę) savo veiksmais sužaloti nukentėjusįjį. Kaip minėta, kaltinamasis nurodė, jog pamatęs, kad konfliktas niekur neveda, nusprendė grįžti į automobilį, tuo metu jau buvo nusiraminęs, tačiau netrukus atėjo nukentėjusysis, kuris atsistojo priešais kaltinamojo automobilį ir pareiškė, kad jis niekur nevažiuos, kol nesulauks policijos. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ėjo paskui kaltinamąjį, reikėjo išgąsdinti, kad žmogus suprastų, nes buvo agresyvus. Tada kaltinamasis atsisėdo į savo mašiną. Nukentėjusysis tuo metu buvo prie savo automobilio. Kai kaltinamasis atsisėdo už vairo, nukentėjusysis atėjo prie kaltinamojo automobilio. Taigi akivaizdu, kad konfliktui nurimus, nukentėjusysis „nuvijęs“ kaltinamąjį, liko prie savo automobilio, tačiau kaltinamajam įsėdus į automobilį ir ketinant išvažiuoti, pats nukentėjusysis atsistojo priešais kaltinamojo automobilį, norėdamas sutrukdyti išvažiuoti.

Atkreipiamas dėmesys, kad tiek liudytojų jau aptartais duotais parodymais, tiek kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jis nepradėjo važiuoti link nukentėjusiojo. R. G. pats atėjo ir atsistojo priešais kaltinamojo automobilį. Kaltinamasis ne vieną ir ne du kartus pajudėjo pirmyn-atgal su automobiliu, norėdamas, kad nukentėjusysis pasitrauktų nuo automobilio, jam iš kelio, tačiau nukentėjusysis, net ir suvokdamas, kad pavojingu būdu stovi priešais judantį automobilį, vis tiek nesitraukė, kol galų gale, trečią kartą pajudėjus buvo kliudytas nukentėjusiojo kairės kojos kelis. Be to, liudytojas A. K. nurodė, kad automobilis pirmuoju judesiu judėjo nežymiai. Matyti, kad liudytojas A. K. stovėjo šalia kaltinamojo automobilio lango, taigi akivaizdu, kad liudytojo net nepralenkė, trūkčiodamas judėjo vietoje. Galima daryti išvadą, kad tai įvyko dėl to, kad nukentėjusysis R. G. nereagavo į kaltinamojo veiksmus, lyg provokuodamas stovėjo priešais automobilį ir neketino trauktis, kol nebuvo užkliudytas. Nukentėjusiojo ir liudytojos L. G. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis neleido kaltinamajam išvažiuoti iš kiemo, nes reikėjo sulaukti policijos, nesuteikia pagrindo nukentėjusiajam stotis priešais automobilį ir kliudyti jam išvažiuoti. Tuo atveju, jei nukentėjusysis manytų, kad spręsti konfliktui būtina policija, jis, žinodamas, kad žmona (liudytoja L. G.) iškvietė policijos pareigūnus, būtų jų sulaukęs ir davęs parodymus ir nurodęs galimai, jo manymu, pasišalinusį asmenį (nurodęs pareigūnams asmens požymius, automobilio valstybinius numerius ar kitą susijusią informaciją), kaip tą ir padarė jiems atvykus. Todėl kyla abejonių, ar nukentėjusiajam R. G., jau esant nurimusiam konfliktui, buvo būtina užtverti kaltinamajam kelią savo kūnu priešais automobilį, siekiant, kaip jis pats nurodė, sulaikyti kaltinamąjį, kol atvyks policija.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.).

Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog I. K. tyčia padarė R. G. nustatytus sužalojimus. Byloje nesurinka neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis tyčia norėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam ar jį sužaloti ir suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad I. K. kėsinosi į R. G. sveikatą. Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, konstatuojama, kad jie neginčijamai nepatvirtina I. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to I. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kitų klausimų

Šioje byloje nukentėjusysis R. G. pareiškė papildytą civilinį ieškinį dėl 3 100 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė papildytą civilinį ieškinį dėl 273,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šioje byloje priėmus tokio pobūdžio išteisinamąjį nuosprendį dėl I. K., byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas priteisti iš valstybės 1 516,20 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti I. K. naudai. Tokių išlaidų dydis pagrįstas rašytiniais dokumentais – pridėtas banko išrašas bei mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad I. K. sumokėjo 1 516,20 Eur advokatui T. J. už konsultaciją, susipažinimą su byla, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą jame, pasirengimą baigiamajai kalbai, rašytinės formos baigiamosios kalbos parengimas (t. 2, b. l. 24-26).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi dėl I. K. priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl toks prašymas yra tenkinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022) Atsižvelgiant į gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant teisme trukmę, pačios bylos pobūdį, gynėjo aktyvumą, paruoštą rašytinę baigiamąją kalbą, prašomų 1 516,20 Eur išlaidų dydis nėra per didelis.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie pirmo baudžiamosios bylos galinio tomo viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas (laikmena su R. G. medicininiais duomenimis) paliktinas saugoti byloje; R. G. pateikta prie baudžiamosios bylos USB laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam R. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo R. G., civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Priteisti iš valstybės I. K. naudai 1 516,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiolika eurų ir dvidešimt euro centų) patirtų proceso išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmo baudžiamosios bylos galinio tomo viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską (laikmena su R. G. medicininiais duomenimis) palikti saugoti byloje; prie baudžiamosios bylos esančią USB laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. G..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.